2017-04-18 Nr. BB-2169-1-01-2-00010-2015-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-103-788/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00010-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7; 1.1.8.1.1; 1.2.14.4.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š. ir R. Š. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu:

R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams ir dvidešimt devynioms dienoms; į bausmę įskaičius suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė laikyta atlikta.

R. Š. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams ir dvidešimt devynioms dienoms; į bausmės laiką įskaičius suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. balandžio 28 d, paskirta laisvės atėmimo bausmė laikyta atlikta.

Civiliniam ieškovui AB „Steelcraft Sweden“ pripažinta teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendis pakeistas: R. Š. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.; R. Š. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. balandžio 28 d; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. Š., R. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su A. Š. ir M. P., nuo 2013 m. vasaros iki 2014 m. kovo mėn, Švedijoje, Nykvarn m., neturėdami teisėto pagrindo, pasinaudodami kaip pretekstu 2013 m. vasarą tarp R. Š. ir J. D. R. įvykusiomis lažybomis, iš kurių jokių prievolių neatsiranda (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.243 straipsnis), pasikeisdami, skirtingos sudėties grupėmis, grasindami apipilti sieros rūgštimi, peršauti kojas, sulaužyti rankas J. R., J. D. R. ir kitiems šeimos nariams, sudeginti namus ir automobilius, „pakišti narkotikų“, vertė nukentėjusiuosius J. R. ir J. D. R. perduoti 100 000 Eur ir realiai užvaldė 56 390,54 Eur (490 000 Švedijos kronų) vertės automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 5775,45 Eur (50 000 Švedijos kronų), padarydami nukentėjusiesiems 62 165,99 Eur (540 000 Švedijos kronų) turtinę žalą.

2. Kasaciniais skundais nuteistieji R. Š. ir R. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas)..

2.1. Kasatoriai skunduose nurodo iš esmės analogiškus argumentus. Kasatoriai teigia, kad teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, 305 straipsnio reikalavimų, netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kasatorių veikas neteisingai kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, nes bylos duomenys, išskyrus nepagrįstai sureikšmintus nukentėjusiųjų parodymus, nepatvirtina jų dalyvavimo darant turto prievartavimą, o apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, pažeidė BPK 325 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir rungimosi principą. Kasatorių manymu, slapto patalpų ir aplinkos sekimo metu BPK 158, 160 straipsnių tvarka gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes nukentėjusioji J. R. apie tokį slaptą sekimą ne tik žinojo, bet ir vykdė teisėsaugos užduotį, susijusią su vaizdo ir garso įrašų darymu susitikimo su R. ir A. Š. prie prekybos centro „M.“ metu, vykdė teisėsaugos užduotis, kurios nebuvo sankcionuotos, be to, tuo pačiu metu buvo vykdomas ir nukentėjusiosios baudžiamasis persekiojimas. Byloje nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusioji J. R. pinigus pervedė į G. Š. banko sąskaitą, tik įrodo, kad ji buvo skolinga, duomenų apie tai, kad kasatoriai būtų gavę iš kokio nors asmens kitų pinigų, išskyrus tuos, kuriuos buvo paskolinę, byloje nėra. Kasaciniuose skunduose plačiai analizuojami BK 181 ir 294 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, dėstomi argumentai dėl šių veikų atribojimo. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kuo pasireiškė psichinė prievarta, konstatavo didelės žalos buvimą, bet nenurodė, kuo ji pasireiškė ir kodėl pripažįstama didele, išvadų, kad kasatoriai padarė BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, argumentuotai nepatvirtino, nevertino dėl ko kilo ginčas, kokie įstatymai yra Švedijos Karalystėje ir kokios sankcijos už tokius nusikaltimus numatytos.

2.2. Kasatorių manymu, nukentėjusiesiems nepagrįstai priteista žala, nes byloje iš esmės nebuvo nustatyta, kokioms nukentėjusiojo ar kurio nors jo artimo asmens teisėms ar teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala ir ar apskritai buvo padaryta didelė žala. Po pirmojo tariamo turto prievartavimo nukentėjusioji ir toliau palaikė draugiškus santykius su kasatoriais, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji po to patyrė kokį nors psichologinį diskomfortą, įtampą, nedrįso išeiti iš namų ar pablogėjo jų sveikata ir pan., net ir perdavus pinigus nesikreipė į teisėsaugos pareigūnus, prieš nukentėjusius kasatoriai neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

2.3. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas paskyrė akivaizdžiai per griežtas realias laisvės atėmimo bausmes, nepagrįstai sureikšmino jų ankstesnį teistumą, nesprendė BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimo, neatsižvelgė į jų beveik dvejų metų kardomąjį kalinimą itin sunkiomis sąlygomis, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendimuose yra pasisakęs kaip netinkamų, į tai, kad kasatoriai turi šeimą, ganėtinai aiškiai suformuotus ilgalaikius tikslus ir siekius, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultūros, neturi priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ir kt., neteisingai aiškino ir taikė BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, kuriuos labiau atitinka pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, reikšmingus skiriant bausmę, nepateikė pagrįstų motyvų dėl paskirtos bausmės dydžio.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistųjų R. Š. ir R. Š. kasacinius skundus atmesti.

3.1. Prokuroras pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji R. ir R. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, bylą nagrinėjo tik pagal nukentėjusios J. R. atstovo advokato L. Judicko apeliacinį skundą dėl neteisingai paskirtų bausmių R. ir R. Š. bei M. P., teigiant, kad jos per švelnios. Nuteistieji kasaciniuose skunduose prašymą bylą nutraukti grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo, padarytų neteisingų išvadų, neteisingo veikos kvalifikavimo ir pan., kurie, išskyrus jiems paskirtų bausmių dydį, nebuvo skundžiami ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to nuteistųjų kasacinių skundų klausimai, išskyrus bausmės skyrimo klausimus, paliktini nenagrinėti.

3.2. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nuteistiesiems R. ir R. Š. už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skyrė vienodas vienerių metų aštuonių mėnesių dvidešimt devynių dienų laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą minimalią trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybė, kad nusikalstami veiksmai buvo padaryti Švedijoje, šiuo atveju skiriant bausmę ir nustatant minimalų bausmės dydį reikšmės neturi, nes pagal BK 5 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos piliečiai už užsienyje padarytus nusikaltimu atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, o pagal BK 8 straipsnio 1 dalį aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta užsienyje, turi reikšmės nustatant baudžiamajame įstatyme numatytą didžiausią bausmę, kuri negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose numatyto maksimalaus dydžio.

Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas kasatoriams bausmes, mažesnes negu nustatytos BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nesilaikė BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų. Be to, iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių dydį lėmė kardomajame kalinime išbūtas laikas, o ne BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurias teismas taikė tik formaliai. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai dėl neteisingai paskirtų bausmių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai) pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistajam R.

Š. skyrė ketverių metų, o R. Š. – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Šios bausmės yra teisingos, paskirtos atsižvelgus į visas nuteistiesiems R. ir R. Š. skirtinų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikant BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistieji kardomajame kalinime buvo kokiomis nors netinkamomis sąlygomis, dėl kurių turėtų būti švelninamos jiems paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neaptarė BK 75 straipsnio taikymo, nes to nebuvo prašoma apeliaciniu skundu.

Kita vertus, teismas, motyvuotai parinkdamas ir paskirdamas realaus laisvės atėmimo bausmes, kartu išreiškė poziciją dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Taigi nuteistųjų kasacinių skundų argumentai visiškai nepaneigia teismų sprendimų teisingumo ir nesudaro pagrindo naikinti teismų sprendimus, o bylą nutraukti.

4. Nukentėjusiosios J. R. atstovas advokatas L. Judickas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistųjų R. Š. ir R. Š. kasacinius skundus atmesti; priteisti iš jų lygiomis dalimis J. R. turėtų 1998,93 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

4.1. Nukentėjusiosios atstovas pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacinio skundo argumentai, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine tvarka negali būti nagrinėjami. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis tik dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės sugriežtinimo, o likusi nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais pagal BK 181 straipsnio 3 dalį iš viso nenagrinėta. Nuteistieji byloje apeliacinių skundų nepateikė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistieji ir jų gynėjai prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeisti. Tai leidžia spręsti, kad nuteistieji sutiko su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir paskirtomis bausmėmis. Didžiąją kasatorių iš esmės analogiškų skundų dalį sudaro bylos įrodymų, faktinių aplinkybių dėstymas ir kasatorių pozicija dėl jų vertinimo, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas pagal BPK 376 straipsnio 1 ir 3 dalis. Todėl kasacinių skundų argumentai, nesusiję su bausmės skyrimu, nenagrinėtini.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus, dėl to nuteistiesiems buvo paskirtos akivaizdžiai per švelnios bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių ir nuteistiesiems skirdamas griežtesnes bausmes, tinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas ir laikėsi teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-536/2014, 2K-186- 942/2015). Šis teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmę, atsižvelgė į juos apibūdinančius duomenis, byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir paskyrė nuteistiesiems bausmes, proporcingas jų padarytam sunkiam, tyčiniam nusikaltimui. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo sutikti su kasatorių argumentais dėl paskirtos bausmės nepagrįstumo. Nuteistųjų teiginiai, kad jiems neturėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais dėl nusikaltimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį padarymo.

4.3. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių deklaratyvius kasatorių teiginius, kad laikinojo sulaikymo metu buvo laikomi itin sunkiomis sąlygomis, dėl to turėtų būti pripažinta, kad bausmė yra realizuota. Šiuo atveju į bausmę įskaičiuotas nuteistųjų suėmime išbūtas laikas. Pažymėtina, kad nuteistiesiems kardomoji priemonė (suėmimas) buvo pratęsiama motyvuotai, nes buvo pagrindo manyti, jog jie gali slėptis ir vengti atsakomybės (BPK 119 straipsnis). Vien aplinkybė, kad nuteistieji buvo laikomi įkalinimo įstaigoje ir dėl to atsirado nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, nėra pagrindas savaime spręsti apie netinkamą elgesį su nuteistaisiais, o juo labiau pagrindas spręsti, kad bausmė yra realizuota.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad R. Š. ir R. Š. paskirtos bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016 ir kt.). Atsižvelgus į kasacinės instancijos teismo praktiką dėl BK 75 straipsnio taikymo bei įvertinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvus, nėra pagrindo sutikti su kasatorių argumentais, kad skiriant jiems bausmę netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

5. Nuteistųjų R. Š. ir R. Š. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. BPK 367 straipsnio 3 dalis numato, jog kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistieji, ginčydami jiems priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir neigdami savo kaltumą dėl turto prievartavimo, kasaciniuose skunduose dėsto argumentus dėl netinkamo įrodymų leistinumo, netinkamo jų tyrimo ir vertinimo, padarytų neteisingų išvadų, neteisingo veikos kvalifikavimo ir pan. Kita vertus, nuteistieji dėl jiems priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio apeliacinių skundų nepadavė, taigi minėti klausimai nebuvo skundžiami ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl paliktini nenagrinėti.

Dėl paskirtų bausmių

7. Kolegija, patikrinusi kasatorių argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant bausmes ir pernelyg griežtų bausmių, nenustatė pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio.

8. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą, įvertinęs byloje nustatytų reikšmingų skiriant nuteistiesiems bausmes aplinkybių visumą, konstatavo, kad, skirdamas bausmes R. Š. ir R. Š., pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o tai lėmė akivaizdžiai per švelnių bausmių paskyrimą šiems nuteistiesiems: nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis mažesnis nei BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimumas (treji metai laisvės atėmimo). Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl laiko tokias bausmes neatitinkančiomis BK nustatytų bausmės tikslų ir pažeidžiančiomis bausmių skyrimo taisykles.

9. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir didindamas R. Š. paskirtą laisvės atėmimą iki ketverių metų, o R. Š. iki trejų metų šešių mėnesių, tokį sprendimą motyvavo šiomis reikšmingomis aplinkybėmis: nuteistieji, veikdami tiesiogine tyčia dėl savanaudiškų paskatų, padarė baigtą sunkų nusikaltimą; jų neteisėti veiksmai (grasinimai panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti nukentėjusiųjų turtą ar pakenkti kitu būdu) tęsėsi ilgą laiką, tai rodo didelį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių (asmens sveikata, laisvė ir turtas) svarbą; nuteistieji nedirba, bausti administracine tvarka, teisti, bylos proceso metu savo kaltės nepripažino, neigė prievartavę turtą, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino; veiką padarė bendrininkaudami, visi bendrininkai pripažinti nusikalstamos veikos vykdytojais; R. Š. vaidmuo padarant šią nusikalstamą veiką buvo pagrindinis, R. Š. taip pat buvo aktyvus šio nusikaltimo dalyvis; jų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgta ir į tai, kad nusikaltimas padarytas Švedijos Karalystėje, kurioje už turto prievartavimą stambiu mastu numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo šešių mėnesių iki šešerių metų. Kasaciniuose skunduose nepateikta jokių teisiškai reikšmingų argumentų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Nuteistųjų teiginiai dėl pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą – neapgrįsti. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs sprendimą sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir pateikęs tokio sprendimo argumentus, iš esmės išsakė ir savo poziciją dėl bausmės vykdymo atidėjimo negalimumo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

11. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje bausmės individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai ir bausmės griežtumo požiūriu įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų dėl nuteistųjų kardomojo kalinimo netinkamomis sąlygomis, kasacinių skundų argumentai, kuriais nuteistieji ginčija jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių griežtumą, atmestini.

Dėl prašymo išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

12. Nukentėjusiosios J. R. atstovas advokatas L. Judickas kasacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į nuteistųjų kasacinius skundus pateikė prašymą priteisti iš R. Š. ir R. Š. lygiomis dalimis nukentėjusiųjų turėtų 1998,93 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė finansinius dokumentus, patvirtinančius šias išlaidas: 2017 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 6081 ir mokėjimą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, bet šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nustatant išieškotinos pinigų sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

14. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų R. Š. ir R. Š. kasacinius skundus, kuriuose ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų interesais byloje, todėl jie buvo priversti kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos dėl atstovavimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka kasacinės instancijos teisme. Nuteistųjų kasaciniai skundai atmetami, taigi turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš nuteistųjų. Nukentėjusiosios atstovo prašoma priteisti 1998,93 Eur suma už atstovavimą bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (atsiliepimo surašymą) kasacinės instancijos teisme neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžių, dėl to mažinama iki 300 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistųjų R. Š. ir R. Š. kasacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistųjų R. Š. ir R. Š. po 150 Eur iš kiekvieno nukentėjusiosios J. R. naudai turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas