a6a55b28-e8b3-4c8e-8b5e-d06df1f1e9f6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                        Administracinė byla Nr. eI-1641-244/2017                                                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04623-2016-7                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui E. S., pareiškėjo atstovui advokatui G.

D., atsakovo atstovui L. P.,vertėjai R. N.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) pateikė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016 m. spalio 27 d. įsakymÄ â€žDėl vyresniojo inspektoriaus E. S. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ ir juo paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos ir įpareigoti Vilniaus AVPK grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus tyrėjo pareigas taip pat priteisti pareiÅ¡kėjui E. S. vidutinį darbo atlyginimÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo 2016 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62491-15 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 228 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Pareiškėjas buvo įtariamas tuo, kad galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. siekdamas asmeninės naudos ir veikdamas kartu su J. R. bei sutuoktine I. S. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2016 m. sausio 8 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nusikalstamos veikos padarymu įtariamo V. M. reikalavo dviejų moteriškų rankinių „Pierre Cardin“, dviejų porų sportinių batelių „Nike“ ir 7 vienetų 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „Jack Daniels“, kuriuos pastarasis turėjo įgyti neteisėtu būdu, dėl to valstybė patyrė didelės žalos. 2016 m. sausio 29 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai neteisėtų veiksmų. 2016 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Ä®siteisėjus nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo atnaujintas tarnybinis patikrinimas bei 2016 m. spalio 27 d. skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas įtariant pareiÅ¡kėjÄ padarius LR BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , o siÅ«lymas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pagrįstas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų etikos kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų pažeidimu.

PareiÅ¡kėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio tyrimo atlikimo pagrindai ir įrodinėtinos aplinkybės skiriasi, todėl pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti suteikta teisė teikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, paneigiančius naujas įtarimo pažeminus pareigÅ«no vardÄ aplinkybes. PareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta teisė teikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, pagrindžiančius jo nekaltumÄ . Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pateiktos objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės aplinkybės nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas grindžiamas nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, kurie negali bÅ«ti naudojami drausminės atsakomybės taikymo procese.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėmis.Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas pažymi, kad praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ nurodytas pažeidimų padarymo laikotarpis, galimai neteisėti E. S. veiksmai, su jais susijęs asmuo bei pažymėta apie institucijos prestižo menkinimÄ bei galima pareigÅ«no vardo pažeminimÄ .

Akivaizdu, kad E. S. puikiai žinojo, dėl kokių veiksmų yra atliekamas tyrimas, o jo teisė į gynybÄ nebuvo nei pažeista, nei apsunkinta. Be to, savo iniciatyva jis informavo, kad paaiÅ¡kinimų neteiks, ir prašė vadovautis jo parodymais ikiteisminiame tyrime (2016-02-01 elektroninis laiÅ¡kas). Pagal E. S. advokato praÅ¡ymÄ pakartotinai pateikus praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ kopijÄ bei pasiÅ«lius iki 2016-10-14 pateikti paaiÅ¡kinimÄ , E. S. paaiÅ¡kinimo vėl neteikė, todėl tokie veiksmai buvo jo asmeninės valios ir gynybinės taktikos iÅ¡raiÅ¡ka, kurios negalima vertinti kaip teisės į gynybÄ ribojimo taip, kaip jį apibrėžia pareiÅ¡kėjas.

Visuma E. S. veiksmų liudija, kad vengimas teikti paaiÅ¡kinimus yra pasirinktas gynybos bÅ«das vengiant tarnybinės atsakomybės. Be to pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę, kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kad buvo apsunkintos galimybės pateikti pozicijÄ iki iÅ¡vados suraÅ¡ymo momento nepateikė. Be to, byloje yra pateikti susiraÅ¡inėjimo duomenys apie E. S. valios iÅ¡raiÅ¡kÄ neteikti paaiÅ¡kinimų su siÅ«lymu vadovautis parodymais ikiteisminiame tyrime.Atsakovas teigia, kad pareiÅ¡kėjas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ neskundė, todėl su jame konstatuoto­mis faktinėmis aplinkybėmis ir nustatytu teisiniu vertinimu sutiko, todėl tolesnis įsiteisėjusio nuta­rimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ginčijimas jau administracinės bylos apimtyje laikytinas neteisėtu.

Be to, pareiÅ¡kėjas klaidinančiai sieja savo veiksmų vertinimÄ tarnybinio patik­rinimo metu su jo veiksmų vertinimu baudžiamojoje byloje, nes jam inkriminuota nusikalstama vei­ka nebuvo Å¡io tarnybinio patikrinimo dalykas. Pažymi, kad prokuroro sprendimai ikiteisminiame tyrime gali bÅ«ti vertina­mi ir skundžiami tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) nustatyta tvarka, todėl pareiÅ¡kėjo pasirinktas įsiteisėjusiame nutarime nu­traukti ikiteisminį tyrimÄ pripažintų teisėtais įrodymų rinkimo teisėtumo ir leistinumo kvestionavimas Administracinių bylų teisenos įstatymo priemonėmis yra negalimas.

Teismask o n s t a t u o j a :Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl 2016 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities VPK įsakymo „Dėl vyresniojo inspektoriaus E. S. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“, kuriuo pareiÅ¡kėjas E. S. atleistas iÅ¡ Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus tyrėjo pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , t. y. savo poelgiu pažeminęs pareigÅ«no vardÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas – tai pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojanti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigÅ«nų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ , yra konstatuota, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Apibendrinant, darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«no atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu bÅ«du ne kiekvienas kaltas pareigÅ«no veikimas sudaro pagrindÄ jį atleisti iÅ¡ tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.

Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ , yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu. Todėl Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 12 d.

Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62491-15 pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 2 dalį ir pareiÅ¡kėjui buvo pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamÄ veikÄ . 2016 m. sausio 8 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas įtariamas tuo, kad galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. siekdamas asmeninės naudos ir veikdamas kartu su J. R. bei sutuoktine I. S. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2016 m. sausio 8 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iÅ¡ nusikalstamos veikos padarymu įtariamo V.

M. reikalavo dviejų moteriÅ¡kų rankinių „Pierre Cardin“, dviejų porų sportinių batelių „Nike“ ir 7 vienetų 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „Jack Daniels“, kuriuos pastarasis turėjo įgyti neteisėtu bÅ«du, dėl to valstybė patyrė didelės žalos.2016 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių.2016 m. spalio 26 d.

Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimo skyrius patvirtino Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ â€žDėl Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. pirmojo PK Kriminalinės policijos 1- ojo skyriaus tyrėjo E. S. veiksmų“, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ 2016 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 10-TE-916 „Dėl vyresniojo inspektoriaus E. S. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , kuris nustato, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ .

PareiÅ¡kėjas teigia, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nes nebuvo nustatytos tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės aplinkybės. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad „IÅ¡ 2016-01-12 nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2016-01-08, 17.58 val., pradėti nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai: V. M. stovi prie pagrindinio įėjimo į Vilniaus geležinkelio stoties pastatÄ , Geležinkelio g. 16, Vilniuje. 17.59 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, eismo žiede, sustoja automobilis „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja E. S.. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdi moteris, kuri tyrimo dienÄ buvo nustatyta kaip I. S.. E. S. nuleidžia vairuotojo durelių langų stiklÄ ir žiÅ«ri į stovintį prie pagrindinio įėjimo į geležinkelio stotį V. M.. Pastarasis prieina prie automobilyje už vairo sėdinčio E. S. ir kalbasi per atidarytÄ langÄ . V. M. informuoja E. S. apie įvykdytÄ 2016-01-07 susitarimÄ pasakydamas, jog „atlikta viskas puikiai“. Moteris nurodo V.

M. sėstis į jų automobilį. V. M. atidaro kairės pusės galines gureles ir įsėda. V. M. perduoda „Jack Daniels“ 0,7 1 talpos butelį. E. S. pasiteirauja, iÅ¡ kurios „Maxima“ parduotuvės V. M. įgijo butelį, į kÄ V. M. atsako, jog iÅ¡ parduotuvės, esančios Mindaugo g. Pokalbio metu E. S. inicijuoja naujo susitikimo su V. M. laikÄ ir vietÄ (2016-01-10, 18 val., toje pačioje vietoje). 2016-01-08 atlikta neatidėliotina krata automobilyje Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame Z.

S.. Kratos metu rastas ir paimtas 0,7 1 talpos stiklinis butelis „Jack Daniels Tennessee Whiskey“. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neskundė nutarimo nutraukti jo atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad su nutarime konstatuotomis aplinkybėmis sutiko. Kaip matyti iÅ¡ Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nustatyta, kad buvo vertinama įrodymų visumÄ , o ne atskiri įrodymai. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ konstatuota, kad „E. S. poelgis nėra suderinamas su geros moralės principais, ir kyla klausimas, ar toks asmuo tinkamas eiti policijos pareigÅ«no pareigas.“ Per teismo posėdį liudytojas V.

M. paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas prašė V. M., kad jis „padarytų“, t. y pavogtų tam tikrų prekių (alkoholinių gėrimų ir kt.) ir parduotų jam už mažesnę kainÄ , o V. M. pažadėjus, vėliau jie, iÅ¡ anksto susitarę, keliskart buvo susitikę įvairiose Vilniaus vietose.PareiÅ¡kėjas abejoja V. M. parodymu patikimumu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad rengiant Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , buvo remiamasi taip pat kitų asmenų parodymais, kurie užfiksuoti Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .

PareiÅ¡kėjo veiksmai buvo įvertinti ne vien remiantis V. M. parodymais, o V. M. parodymus vertinant visų surinktų įrodymų kontekste.PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad operatyvinės veiklos metu gauta informacija negali bÅ«ti naudojama tarnybinio nusižengimo tyrime, tuo tarpu nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų vykdymo metu surinkti duomenys gali bÅ«ti naudojami tik nusikalstamų veikų tyrimui. LVAT dėl kriminalinės žvalgybos metu panaudotų duomenų naudojimo tarnybiniam tyrimui atlikti yra pasisakęs, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys apie pareiÅ¡kėjo padarytas veikas, yra teisėtai naudojami sprendžiant jo drausminės atsakomybės klausimÄ , todėl jais, kaip leistinais ir teisėtais įrodymais, gali bÅ«ti remiamasi sprendžiant pareiÅ¡kėjo drausminės atsakomybės klausimÄ . (LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

Nagrinėtoje LVAT administracinėje byloje nurodyta, kad „pareiÅ¡kėjo kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas, iÅ¡ esmės yra grindžiama kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis - protokolais, garso įraÅ¡ais.“. Remiantis aktualia LVAT praktika, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas atlikdamas pareiÅ¡kėjo tarnybinį patikrinimÄ galėjo remtis nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, dėl negalėjimo nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų naudojimo atliekant tarnybinį patikrinimÄ yra atmetami kaip nepagrįsti.Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo patrauktas atsakomybėn pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį, nepaneigia pareiÅ¡kėjo kaltės dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų savo poelgiu pažeminęs pareigÅ«no vardÄ .

Teismas pažymi, kad nusikaltimas ir pareigÅ«no vardo pažeminimas gali bÅ«ti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali bÅ«ti pripažinta žeminančia pareigÅ«no vardÄ . Netinkamas pareiÅ¡kėjo, kaip pareigÅ«no, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra apibendrinti Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje. Padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, kadangi nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, pastariesiems atliekant tarnybines pareigas.

Teismo vertinimu, tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai yra susiję ir su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, nes jais buvo siekiama tokių tikslų, kurie yra prieÅ¡ingi uždaviniams nustatytiems policijos veiklai bei kurių visuomenė tikisi iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nų veiklos, o bÅ«tent, pareiÅ¡kėjo veiksmais nebuvo siekiama vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimÄ ir tyrimo; vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo ir pan., bet buvo atliekami prieÅ¡ingi Å¡iems uždaviniams veiksmai.PareiÅ¡kėjas ginčydamas minėtÄ nustatytÄ pažeidimÄ pabrėžia, kad jis buvo neiÅ¡samiai praneÅ¡imu dėl tarnybinio nusižengimo informuotas apie šį galimÄ jo padarytÄ pažeidimÄ , todėl negalėjo tinkamai įgyventi savo teisės į gynybÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad kalbant apie asmens teisę dalyvauti galimo atleidimo procedÅ«roje, reikia pabrėžti, jog pareigÅ«nas privalo bÅ«ti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu.

Asmens informavimu apie tai, jog jis įtariamas pareigÅ«no vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiÅ¡kiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybÄ , todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija bÅ«tų tiksli ir iÅ¡sami bei neprieÅ¡taringa. Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedÅ«rinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamÄ paaiÅ¡kinimÄ ir apginti savo teisėtus interesus. Teiktinos informacijos iÅ¡samumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos Å¡ios asmens teisės įgyvendinimui.

Asmeniui turėtų bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintas įtarimų dėl galimo pareigÅ«no vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai. Teisės aktai nenustato, kokiu bÅ«du ir kokios apimties informacija asmeniui turėtų bÅ«ti pateikiama, informuojant jį apie galimÄ pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , todėl tai, ar asmuo buvo tinkamai informuotas, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į faktines aplinkybes.Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs 2016 m. sausio 29 d. praneÅ¡imo dėl tarnybinio nusižengimo turinį, pažymi, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų gana lakoniÅ¡kai informuotas apie jo galimÄ padarytÄ pažeidimÄ .

Visgi pareiÅ¡kėjui buvo nurodyta, kokiu pažeidimu jis yra įtariamas, iÅ¡skirtas asmuo, kuris kartu su pareiÅ¡kėju galbÅ«t neteisėtai veikė, paminėtas galimo neteisėto veikimo laikotarpis. Teismo vertinimu, iÅ¡ nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas suprato jam inkriminuojamo pažeidimo esmę. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas apie padarytÄ pažeidimÄ nagrinėjamu atveju buvo informuotas tinkamai.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė teikti paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus ir įrodymus.

Teigia, kad jam pateiktame praneÅ¡ime nurodyti įtarimai ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytas tarnybinio nusižengimo teisinis pagrindas yra skirtingi, t. y. tarnybinis patikrinimas pradėtas įtariant pareiÅ¡kėjÄ padarius LR BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , o siÅ«lymas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pagrįstas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų etikos kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų pažeidimu.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl pažeistos teisės teikti paaiÅ¡kinimus. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui 2016 m. sausio 29 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie jo atžvilgiu pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ , nurodyti galimai neteisėti veiksmai, jų atlikimo laikotarpis. Byloje taip pat pateikti pareiÅ¡kėjo elektroniniai laiÅ¡kai (2016-02-01) ir (2016-10-13), kuriuose jis nurodė, kad neteiks paaiÅ¡kinimų dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir nurodė remtis parodymais pateiktais ikiteisminio tyrimo metu.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo elgesio, pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimÄ jo atžvilgiu, matyti kad pareiÅ¡kėjas suprato jam inkriminuojamų pažeidimų esmę. Objektyvių kliūčių susisiekti su advokatu, ar kitaip teikti paaiÅ¡kinimus teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas apie padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ nebuvo informuotas tinkamai ir tai apribojo jo teisę gintis. 2016 m. sausio 29 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 5-IS-8 (I t., b. l. 24–36) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo normas.PareiÅ¡kėjas nepateikia argumentų, ginčijančių jo padarytų pažeidimų teisinį kvalifikavimÄ taikant minėtų teisės aktų nuostatas.

Ä®vertinusi nustatytus pažeidimus ir jų teisinį kvalifikavimÄ , konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė nurodytų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pareiÅ¡kėjo, kaip policijos pareigÅ«no, veiklos principus, nustatančias tinkamo ir teisėto veikimo policijos tarnyboje kriterijus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti pareiÅ¡kėjo veiksmai yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, pareiÅ¡kėjas siekė tokių tikslų, kurie yra prieÅ¡ingi uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai, bei kurių visuomenė tikisi iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nų veiklos.Pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitÄ sprendimo variantÄ , iÅ¡skyrus tÄ , kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, taigi, asmens atleidimas iÅ¡ tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi Å¡iame statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016 m. spalio 27 d. įsakymas „Dėl vyresniojo inspektoriaus E. S. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagristas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti minėtÄ Ä¯sakymÄ , nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinius pareiÅ¡kėjo reikalavimus, susijusius su grÄ Å¾inimu į tarnybÄ ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimu.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Liudmila Zaborovska