a6a54352-40a0-4aa9-ac0d-e3c929df4f0a · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-606/2021 Teisėjas Erikas Jurgutis Teisminio proceso Nr. 1-01-46428-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.5.; 1.2.25.4.2.6.; 1.1.10.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, nukentėjusiosioms J.

P., D. M.-G., nukentėjusiųjų atstovui advokatui D. Ž., nuteistajam B. L., gynėjui advokatui Aliui Galminui, apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. L. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo B. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį 3 000 Eur (60 MGL) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčiu, 60 MGL bauda pakeista į 30 parų arešto bausmę, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai sutapčiai, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta terminuota penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikant BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 23 d. 16 val. 15 min. iki 2020 m. lapkričio 24 d. 16 val. 13 min., t. y. viena para. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketverių metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma, t. y. 3 840 Eur. IÅ¡ B. L. priteista Klaipėdos apskrities VPK 120 Eur procesų iÅ¡laidų už automobilių nuvežimÄ Ä¯ saugojimo aikÅ¡telę. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. B. L. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 23 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų asmenims, bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,06 promilės etilo alkoholio.

2. B. L. nuteistas ir už tai, kad 2020 m. lapkričio 23 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,06 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, į eismo intensyvumÄ , virÅ¡ydamas tame kelio ruože leistinÄ važiavimo greitį 50 km/h ir važiuodamas apie 80-90 km/h greičiu, turėdamas objektyviÄ galimybę pamatyti važiuojamojoje dalyje, priekyje, ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininkÄ , nesulėtino greičio, nesustojo, jo neapvažiavo ir partrenkė dviračiu važiavusį J.

M.. Po to, iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡a važiavusį automobilį „Fiat Dukato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ R. Ž., ir už jo ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. A.. Eismo įvykio metu žuvo dviratininkas J. M. ir buvo sužalotas automobilio „Mazda 3“ keleivis J. P., jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iais neatsargiais savo veiksmais B.

L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai,<...>), 14 punkto (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų <...>), 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.) ir 128 punkto (Jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.) reikalavimus, ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. L. praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. liepos 7 d. nuosprendį, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir bausmės vykdymÄ atidėti jam trejiems metams bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminÄ iki vienerių metų, panaikinti automobilio „Volkswagen Touran“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės vertės 3 840 Eur konfiskavimÄ ir konfiskuoti iÅ¡ jo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 3.1. Nuteistojo nuomone, teismas, skirdamas bausmę jam už padarytus nusikaltimus, turėjo remtis BK 55 straipsniu, kur yra numatyta, kad „asmeniui pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes“. Å iuo atveju teismas, skirdamas bausmę jam, nesivadovavo Å¡io straipsnio nuostatomis ir visiÅ¡kai nepagrįstai paskyrė trejų metų ir keturių mėnesių laivės atėmimo bausmę.

Kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl teismas už jo padarytas nusikalstamas veikas tikrai galėjo paskirti laisvės atėmimÄ trejiems metams, tačiau jos vykdymÄ atidėti tam pačiam laikotarpiui. 3.2. Nuteistojo nuomone, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnį, kur yra numatyta, kad „asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo”. Å iuo atveju yra visos sÄ lygos jam taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymÄ atidėti. 3.3. Apeliantas teigia, kad teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nieko nepasisakė, kodėl netaikė ar atsisakė taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymo neatidėjo. Teismas akivaizdžiai pažeidė teisingumo principÄ . Ä®vertinus jį apibÅ«dinančius duomenis, neįgalumÄ , Å¡eiminę padėtį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, galima teigti, jog, esant iÅ¡imtinėms sÄ lygoms, teismas galėjo ir turėjo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2006, 2K-293/2012, 2K-149/2011, 2K-9/2008).

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitiktų bausmės tikslų ir gali tik pakenkti jo asmenybei, socializacijai, jo artimųjų interesams. Nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , savanoriauja, nes dėl neįgalumo negali dirbti, atlygina draudimo bendrovei turtinę ir neturtinę žalÄ , todėl dėl Å¡ių aplinkybių bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytÄ bausmės rÅ«Å¡ių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemÄ individualizuodami bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019).

Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ taikyti nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019). 3.4.

Nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – kartu su teismo paskirtais įpareigojimais Å¡iuo atveju gali turėti pozityvesnę įtakÄ nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Pažymima ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018).

Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieÅ¡tarauja bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019). Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , teismai taiko BK 75 straipsnį net tiems asmenims, kurie netgi turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus. Å iuo atveju yra visos galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymÄ atidėti. 3.5.

Nuteistojo nuomone, teismas jam per ilgai uždraudė naudotis ir teise vairuoti kelių transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje yra numatytas draudimas naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, todėl teismas galėjo paskirti mažesnį draudimo laikotarpį, kadangi jis savo kaltę visiškai prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi. Todėl pakankamas baudžiamojo poveikio priemonės terminas būtų – uždraudus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. 3.6.

Be to, nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė iÅ¡ jo konfiskuoti automobilio piniginę vertę, kadangi automobilis, nors yra daužtas, tačiau gali bÅ«ti suremontuotas ir toliau eksploatuojamas. Å is automobilis nėra bevertis ir jį Valstybinė mokesčių inspekcija gali parduoti ir gauti už jį atitinkamÄ piniginę vertę. Dėl Å¡ių aplinkybių turi bÅ«ti konfiskuotas automobilis „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne jo piniginė vertė.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusiosios ir jų atstovas, prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniu skundu kaltė padarius nusikalstamas veikas, už kurias B. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigiama, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 6 dalį neginčijamas, praÅ¡oma taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir bausmės vykdymÄ atidėti jam trejiems metams, taip pat sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminÄ iki vienerių metų, panaikinti automobilio „Volkswagen Touran“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės vertės 3 840 Eur konfiskavimÄ ir konfiskuoti iÅ¡ jo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio ir BK 75 straipsnio taikymo 8. Apeliaciniame skunde nuteistasis B. L. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę jam, nesivadovavo BK 55 straipsnio nuostatomis, kur yra numatyta, jog „asmeniui pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes“, ir visiÅ¡kai nepagrįstai paskyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laivės atėmimo bausmę.

Kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailisi, teismas už jo padarytas nusikalstamas veikas tikrai galėjo paskirti laisvės atėmimÄ trejiems metams, tačiau jos vykdymÄ atidėti tam pačiam laikotarpiui.

9. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ .

10. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas B. L. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , tačiau už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymÄ BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimo bausmė – nuo trejų iki deÅ¡imties metų.

11. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.

Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

12. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam B. L. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rÅ«Å¡is, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ (BK 60 straipsnis), taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis ginčija tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

14. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, bei nenurodyta, kad vien dėl to, jog kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria minimaliÄ sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytÄ laisvės atėmimo bausmę.

Kaip numatyta BK 61 straipsnio 2 dalyje, teismas, nustatydamas bausmės dydį, privalo įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad už nusikalstamų veikų padarymÄ negali bÅ«ti skiriama tik kaltininkui paranki bausmė. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad B. L. anksčiau neteistas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už dviejų – tyčinio nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir neatsargaus nusikaltimų padarymÄ , jo metu žuvo žmogus, o kitam žmogui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis B. L. yra neįgalus (darbingas 55 procentus), nedirba ir gauna neįgalumo iÅ¡mokÄ , savanoriauja (duomenys neskelbtini) ir bendruomenėje charakterizuojamas gerai. Aplinkybę, kad nuteistasis B. L. savo kaltę dėl padaryto nesunkaus tyčinio ir neatsargaus nusikaltimų pripažino, gailisi, draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ dengia nukentėjusiosioms iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (sumokėjo apie 5 000 Eur), pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuteistasis suvokė savo elgesio neleistinumÄ ir savo poelgį vertina neigiamai.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobÅ«džio bylose, nustatant bausmės dydį, svarbu atsižvelgti ir į kaltininkui nustatyto neblaivumo laipsnį. Pažymėtina, kad pagal BK 281 straipsnio 6 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, Å¡iuo atveju, kuris bÅ«damas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pagal BK 281 straipsnio 8 dalį laikoma, kad Å¡io straipsnio 6 dalyje numatytÄ veikÄ padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam B. L. nustatytas net 2,06 promilės neblaivumas.

17. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti B. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam B.

L. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje, nustatė BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo bausmės – dydį teisingai. Dar kartÄ atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas, kartu ir atsižvelgus ne tik į nustatytÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, bet ir kitas aptartas nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir buvo nustatytas ne BK 286 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y.

šešių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis, bet pusantrų metų mažesnis nei BK 286 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės dydžio vidurkis, ir šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu nustatytos bausmės dydį mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo, ji nustatyta laikantis BK 61 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos ir BK 641 straipsnio nuostatos, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

18. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

19. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau iÅ¡kilus pagrįstai abejonei Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis B. L. teigia, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitiktų bausmės tikslų ir gali tik pakenkti jo asmenybei, socializacijai, jo artimųjų interesams. Nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , savanoriauja, nes dėl neįgalumo negali dirbti, atlygina draudimo bendrovei turtinę ir neturtinę žalÄ , todėl dėl Å¡ių aplinkybių bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

21. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama vien į nuteistojo interesus ir ignoruojami nukentėjusiųjų teisėti interesai ir panaÅ¡iai, ne mažiau svarbu įvertinti ir nusikaltimo padarymo aplinkybes.

22. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016).

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal teismų praktikÄ , taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panaÅ¡iai, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014, 2K-372-697/2017).

23. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis B. L. padarė ne tik tyčinį nesunkų, bet ir neatsargų nusikaltimus, tačiau bÅ«tent dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo buvo sukeltos nepataisomos pasekmės – jo metu žuvo žmogus, todėl įstatymų leidėjas ir numatė už tokio neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnio 6 dalyje, padarymÄ tik griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki deÅ¡imties metų. Pažymėtina, kad nuteistasis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, miesto ribose virÅ¡ijo leistinÄ greitį ne mažiau kaip 30 km/h, ir tokiais savo veiksmais sukėlė sunkias pasekmes – žmogaus žūtį ir kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat buvo apgadintos ir kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Ir Å¡iuo atveju, nors nuteistojo veika padaryta dėl neatsargumo, tačiau ji yra labai pavojinga.

Pažymėtina, kad nuteistasis jau buvo baustas už greičio virÅ¡ijimÄ administracine tvarka, tačiau teigiamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadarė, prieÅ¡ingai, ne tik ir vėl virÅ¡ijo leistinÄ greitį, bet vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, ir tai parodo, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų ir visuotinai priimtinų elgesio normų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobÅ«džio bylose, ne tik skiriant bausmę ir nustatant bausmės dydį, bet ir sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , svarbu atsižvelgti ir į kaltininkui nustatyto neblaivumo laipsnį.

Kaip jau buvo pažymėta, pagal BK 281 straipsnio 6 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, Å¡iuo atveju, kuris bÅ«damas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pagal BK 281 straipsnio 8 dalį laikoma, kad Å¡io straipsnio 6 dalyje numatytÄ veikÄ padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju nuteistajam B.

L. nustatytas net 2,06 promilės neblaivumas, be to, jis, bÅ«damas neblaivus, važiuodamas miesto ribose, virÅ¡ijo ir nustatytÄ greitį. Å iuo atveju dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų vienas asmuo žuvo, o kitas asmuo nepatyrė sunkesnių sužalojimų tik dėl atsitiktinumo. Nuteistasis B. L. yra nevedęs, duomenų apie turimus tvirtus socialinius ryÅ¡ius ar įsipareigojimus byloje nėra. Ir nors B. L. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , savanoriauja, yra neįgalus, draudimo bendrovei atlygino dalį nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos, Å¡ios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad tokie nusikalstami veiksmai kelia realų pavojų visuomenės sveikatai ir gyvybei. Toks nuteistojo elgesys privalo bÅ«ti baudžiamumo prasme tinkamai įvertintas, nes Å¡iuo atveju bÅ«tina užkirsti keliÄ nuteistojo nusikalstamiems veiksmams ir dėl jų galimoms sunkioms pasekmėms ateityje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje elgsis nepriekaiÅ¡tingai ir nepažeidinės Kelių eismo taisyklių bei dėl to nepadarys naujos analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos.

Todėl, įvertinęs nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

24. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti B. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – termino sumažinimo 25. Apeliaciame skunde nuteistasis B. L. teigia, kad kadangi jis savo kaltę prisipažino visiÅ¡kai bei nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl pakankamas baudžiamojo poveikio priemonės terminas bÅ«tų – uždraudus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

26. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina, kad BK 67, 68, straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį, Å¡iuo atveju įstatymų leidėjas teismams paliko diskrecijos teisę nustatyti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės terminÄ , atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

27. Nuteistajam B. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams.

28. Nagrinėjamu atveju B. L. nuteistas net pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius už padarytus nusikaltimus transporto eismo saugumui, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, ir už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Nuteistasis padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir dėl to žuvo žmogus bei buvo nesunkiai sužalotas dar vienas asmuo.

Nuteistasis B. L., vairuodamas transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas net 2,06 promilės neblaivumas, nesilaikė visų bÅ«tinų saugumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, važiuodamas didesniu nei leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu, t. y. važiuodamas ne mažesniu kaip 80-90 km/h greičiu ir žymiai virÅ¡ydamas miesto ribose leistinÄ greitį, turėdamas objektyviÄ galimybę pamatyti važiuojamojoje dalyje, priekyje, ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininkÄ , nesulėtino greičio, nesustojo, jo neapvažiavo ir partrenkė dviračiu važiavusį asmenį, kuris dėl patirtų sužalojimų mirė.

Po to, iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡a važiavusį automobilį ir už jo ta pačia kryptimi važiavusį kitÄ automobilį, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta juo važiavusio asmens sveikata.

29. Akcentuotina, kad skiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, įvertinamas ne tik siekis pataisyti nuteistÄ jį, bet ir prevencinis Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti keliÄ toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėtina, jog nuteistajam B. L. skundžiamu nuosprendžiu nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas ketveriems metams, Å¡ioje konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į nuteistojo B.

L. ne tik neatsargių ir neapdairių veiksmų sukeltas nepataisomas pasekmes, bet ir tyčinius veiksmus, už kuriuos jis nuteistas ir pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, taip pat ir į nustatyto neblaivumo laipsnį, yra adekvatus nuteistojo padarytų nusikaltimų pobÅ«džiui ir atitinkantis teisingumo kriterijų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam B. L. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra per ilgas, bÅ«tent toks terminas neabejotinai turės taisomÄ jį poveikį nuteistajam, nes padės suvokti Å¡ios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o kartu ir tokiÄ teisę turinčio asmens atsakomybę.

Å iuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymo, Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei siekis pataisyti nuteistÄ jį yra žymiai svarbesnis už nuteistojo interesus. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam tinkamai nustatė baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminÄ , jo mažinti nėra jokio pagrindo.

Dėl automobilio konfiskavimo 30. Apeliaciniame skunde, nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė iÅ¡ jo konfiskuoti automobilio piniginę vertę, kadangi automobilis, nors yra daužtas, tačiau gali bÅ«ti suremontuotas ir toliau eksploatuojamas. Å is automobilis nėra bevertis ir jį Valstybinė mokesčių inspekcija gali parduoti bei gauti už jį atitinkamÄ piniginę vertę. Dėl Å¡ių aplinkybių turi bÅ«ti konfiskuotas automobilis „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne jo piniginė vertė.

31. Nagrinėjamu atveju neginčijamas turto konfiskavimo taikymas (BK 72 straipsnis), tačiau manoma, kad turėjo būti konfiskuotas automobilis, o ne konfiskuotino automobilio piniginė vertė.

32. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, jo 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, ji nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

33. Kaip matyti, atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga.

34. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad po eismo įvykio automobilis „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra stipriai apgadintas (t. 1, b. l. 20–24, 55–60), todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokį automobilį konfiskuoti valstybės naudai yra netikslinga, todėl, remdamasis VÅ¡Ä® „Emprekis” nustatyta konfiskuotino automobilio verte (t. 2, b. l. 74), konfiskavo automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 3 840 Eur.

35. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes buvo pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatyta viena iÅ¡ BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sÄ lygų iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. Å¡iuo atveju turtÄ (automobilį) konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, kadangi jis sudaužytas. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ , nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis bÅ«tent VÅ¡Ä® „Emprekis” duomenimis bei verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo.

Tai, kad nusikalstamos veikos priemonė (automobilis) (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadinta, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo bÅ«klę po padaryto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Å iuo atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kad, kai po eismo įvykio sudaužytas automobilis buvo parduotas (utilizuotas), konfiskuotina sudaužyto automobilio ne likutinė – po eismo įvykio likusi (sudaužyto automobilio realizavimo vertė), bet nusikalstamos veikos darymo metu buvusi vertė, neprieÅ¡tarauja tam, kad, kai automobilis sudaužytas, tačiau dar neparduotas (utilizuotas), turi bÅ«ti konfiskuojamas ne sudaužytas automobilis (kaip likutinė vertė), bet bÅ«tent jo vertę atitinkanti suma, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo.

Nagrinėjamu atveju sudaužytas automobilis „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intas nuteistajam B. L., todėl jis ir turės galimybę atkurti iki prieÅ¡ eismo įvykį buvusiÄ jo vertę arba jį realizuoti pats.

36. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iÅ¡ tokių paskirčių – užkirsti keliÄ ateityje daryti nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga yra tai, kad automobilio „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimas buvo B. L. nusikalstamų veikų padarinys. Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi bÅ«ti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios daryti naujas nusikalstamas veikas.

37. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumÄ , Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. liepos 7 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo B. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Eduardas MaÅ¡kevičius Linas Pauliukėnas