Legislator Case Law & Legislation
a6a41fc3-c8cb-48e4-9cab-02fd66d31053 AI generated

a6a41fc3-c8cb-48e4-9cab-02fd66d31053 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number a6a41fc3-c8cb-48e4-9cab-02fd66d31053
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

konkretaus įstatymo ar sandorio, iÅ¡ kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

Legislator headnote

AI generated

a6a41fc3-c8cb-48e4-9cab-02fd66d31053 · Å iaulių apygardos teismas: kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.3. Didžioji dalis raÅ¡ytinių dokumentų dėl patirtų iÅ¡laidų su byla visiÅ¡kai nesusiję. Dalis kvitų iÅ¡duoti po 2009 metų gegužės mėnesio, t. y. po buto remonto atlikimo. UAB „Bodesa“ 2010-08-06 PVM sÄ skaita faktÅ«ra 635 Lt sumai iÅ¡duota L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja L. Aleknavičienė                                                     Civilinė byla Nr. 2A-371-124/2013Teisėja A. Berniūnaitė                                               Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01727-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 43.2;51;121.14 (S)                                                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 20 d.                                                               Šiauliai      Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų  skyriaus  teisėjų  kolegija,  susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų: Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,dalyvaujant apeliantų atstovui adv.

Sauliui Alysui,ieÅ¡kovei R. G., jos atstovui adv. Vitalijui Metelicai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų E. S. ir A. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-727-900/2013 pagal ieÅ¡kovės R. G. ieÅ¡kinį atsakovams E. S. ir A. S. dėl nuostolių atlyginimo, ir n u s t a t ė :                                                         I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. G. ieÅ¡kiniu (1–3 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ atsakovų E. S. ir A. S. priteisti 23 126,83 Lt dydžio nuostolius, iÅ¡ jų: 5 126,83 Lt už statybines medžiagas ir 8000 Lt už atliktus darbus, o taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje R. G. nurodė, kad su atsakovais 2009 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė preliminariÄ buto su rÅ«siu pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai leido ieÅ¡kovei su Å¡eima apsigyventi ketinamame pirkti bute, tačiau buto bÅ«klė buvo prasta, reikėjo daryti einamÄ jį remontÄ , o atsakovai tam neprieÅ¡taravo.

IeÅ¡kovė atliko virtuvės, svetainės, vaiko kambario, vonios ir tualeto remontÄ bei pakeitė visus langus ir duris. Pagrindinė buto su rÅ«siu pirkimo-pardavimo sutartis nepasiraÅ¡yta dėl atsakovų kaltės, nes butas buvo areÅ¡tuotas. IeÅ¡kovė gavo atsakovų praÅ¡ymÄ nutraukti tariamai sudarytÄ Å¾odinę panaudos sutartį ir iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, tačiau jokios panaudos sutarties nei žodžiu, nei raÅ¡tu Å¡alys nebuvo sudariusios. Nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovai įgijo tai, ko neturėjo ir negalėjo gauti, todėl privalo grÄ Å¾inti tai, kÄ Ä¯gijo, t. y. sumokėti už buto remontui panaudotas statybines medžiagas bei remonto darbus.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (56–57 b. l.) atsakovai E. S. ir A.

S. prašė ieÅ¡kinio netenkinti ir nurodė, kad 2008 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovė ir atsakovė E. S. žodžiu susitarė, jog ieÅ¡kovė nupirks iÅ¡ atsakovų butÄ su rÅ«siu. IÅ¡kart po to jie leido ieÅ¡kovei gyventi bute. 2009 m. rugpjūčio 10 d. sudarė su ieÅ¡kove preliminariÄ buto su rÅ«siu pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarant preliminariÄ sutartį butas buvo be suvaržymų. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta per 3 m. Taip neįvyko, nes ieÅ¡kovė negavo kredito iÅ¡ banko.

Remiantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi ir preliminarios sutarties 7 punktu, ieÅ¡kovė, atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Be to, ieÅ¡kovė nebuvo gavusi iÅ¡ atsakovų leidimo atlikti kapitalinį buto remontÄ , tai nėra numatyta ir preliminarioje sutartyje. Pirktų statybinių medžiagų kvitai neatitinka tikrovės, pirktų medžiagų kiekiai netolygÅ«s atliktų darbų mastui.                    II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. sprendimu (117–118 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovų E. S. ir A.

S. ieÅ¡kovės naudai 9 867,85 Lt nuostolių atlyginimo (t. y. be pagrindo įgyto turto, lėšų) ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 298 Lt žyminio mokesčio ir 172 Lt iÅ¡laidų už teisines paslaugas. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas nurodė, kad nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio 9 d. bylos Å¡alis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai; nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. ikisutartinius santykius pakeitė preliminari sutartis, be to, nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. tarp bylos Å¡alių susiformavo panaudos santykiai.

Atsakovai 2008 m. liepos - lapkričio mėnesiais leido ieÅ¡kovei gyventi jų bute ir atlikti jame einamÄ jį remontÄ , tikėdamiesi, kad ieÅ¡kovė vėliau šį butÄ nupirks. IeÅ¡kovei atlikus remontÄ , o bÅ«simam pirkimo-pardavimo sandoriui žlugus, kilo ieÅ¡kovės įdėto turto (nesant galimybės jį atskirti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai – įdėtų lėšų) susigrÄ Å¾inimo klausimas. Teismas ieÅ¡kovės įdėto turto (lėšų) susigrÄ Å¾inimo klausimÄ sprendė taikydamas CK 6.237 straipsnį, t. y. pagal kvazisutartinių teisinių santykių taisykles.Teismas nurodė, kad atsakovai sutiko atlyginti ieÅ¡kovei iÅ¡laidas už langus, bet ginčijo kitas iÅ¡laidas, teigdami, kad dalis čekiuose nurodytų prekių pagal datas yra vėlesnio laikotarpio nei 2008 m. liepos - lapkričio mėnesiai, pirktų medžiagų kiekiai netolygÅ«s atliktų darbų mastui.

Å alims atsisakius statybinių medžiagų ir remonto darbų iÅ¡laidų ekspertizės, priteistinų lėšų už statybines medžiagas dydį teismas nustatė pagal čekiuose nurodytas statybinių medžiagų įsigijimo datas, todėl ieÅ¡kovei priteisė 3 270 Lt sumÄ , kuriÄ ji iÅ¡leido už langų pagaminimÄ ir montavimÄ bei 2 597,85 Lt sumÄ , kuriÄ ji iÅ¡leido 2008 m. liepos – lapkričio mėnesiais įsigydama statybines medžiagas. Remonto darbai kainavo 8 000 Lt. Liudytojai R.

A. ir J. B. teigė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės ar jos sutuoktinio girdėjo, jog ieÅ¡kovė už remonto darbų atlikimÄ sumokėjo 8 000 Lt. Kitų objektyvių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, byloje nėra. Atsakovai pripažino remonto atlikimo faktÄ , bet mokėti už remontÄ atsisakė. Teismas priteistinų lėšų už remonto darbus dydį nustatė remdamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3-4 d., CPK 3 str. 7 d.), kadangi ieÅ¡kovė Å¡ių iÅ¡laidų visa apimtimi negalėjo pagrįsti, o atsakovai – jų visa apimtimi paneigti.

          III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai             Atsakovai E. S. ir A. S. apeliaciniu skundu (121–123 b. l.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Vertinant ginčo santykį kaip panaudos, taikytinas LR CK 6.636 str., kuriame nurodyta, kad panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ , taip pat daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovės atliktas bute remontas įėjo į jos, kaip panaudos gavėjos, pareigas. Tarp Å¡alių nebuvo susitarimo, kad atsakovai turės atlyginti ieÅ¡kovei už padarytÄ remontÄ . IeÅ¡kovė nuo 2008 metų liepos mėnesio neatlygintinai tebesinaudoja atsakovams priklausančiu butu ir už tai nemoka jokio nuomos mokesčio. Nepaisant to, atsisakydama pirkti butÄ , ieÅ¡kovė pridarė atsakovams nuostolių (negautų pajamų), nes dėl nekilnojamojo turto nuvertėjimo, savo buto už anksčiau sulygtÄ 47 000 Lt kainÄ atsakovai nebegali parduoti.2.

Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas;

2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.3. Didžioji dalis raÅ¡ytinių dokumentų dėl patirtų iÅ¡laidų su byla visiÅ¡kai nesusiję. Dalis kvitų iÅ¡duoti po 2009 metų gegužės mėnesio, t. y. po buto remonto atlikimo. UAB „Bodesa“ 2010-08-06 PVM sÄ skaita faktÅ«ra 635 Lt sumai iÅ¡duota L.

V., kuris jokio ryÅ¡io su byla neturi. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė nurodė, kad vonios ir tualeto neremontavo ir Å¡arvo durų bute nestatė, nors kvitas dėl Å¡arvo durų pridėtas prie bylos. Å ios aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga, rinkdama ir teikdama teismui įrodymus. Teismas sprendime neargumentavo, kodėl vienus kvitus atmetė, o kitais rėmėsi.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡taringas. Rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad iÅ¡ atsakovų priteista 9 867,85 Lt nuostolių atlyginimo (t. y. be pagrindo įgyto turto, lėšų), tačiau minėti civilinės teisės institutai yra skirtingos prigimties ir turinio.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad normos, reglamentuojančios nuostolių atlyginimÄ , ginčo santykiui negali bÅ«ti taikomos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (128–131 b. l.) ieÅ¡kovė R. G. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodė, kad visi apeliacinio skundo argumentai yra nereikÅ¡mingi ir neparemti jokiais įrodymais ir tai rodo, kad atsakovai nori iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliacinis skundas nepagrįstas, argumentai ir motyvai nesusieti su faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar keisti Å iaulių apylinkės teismo sprendimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,                   teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų E. S. ir A. S. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Teismas ginčo santykį dėl ieÅ¡kovės nuo 2008 metų rugpjūčio iki lapkričio mėnesio investuotų lėšų į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimÄ vertino kaip ikisutartinius, ir jiems reglamentuoti taikė LR CK 6.237 straipsnio nuostatas. Tačiau toks santykių kvalifikavimas neatitinka bylos aplinkybių. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡alys 2008 metų liepos mėnesį tarėsi dėl ateityje galimos buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Atsakovė ieÅ¡kovei perdavė buto raktus, leido bute gyventi bei atlikti buto remontÄ . Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ji leido atlikti tik einamÄ jį buto remontÄ . Baigusi remontÄ , ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji 2008 metų lapkričio mėnesį įsikėlė gyventi į atsakovų butÄ . Teismo posėdyje atsakovė E. S. taip pat paaiÅ¡kino, kad dar 2008 metų liepos mėnesį sutarė su ieÅ¡kove, jog pastaroji pirks butÄ bei leido jai gyventi bute, daryti einamÄ jį remontÄ . 2009m. rugpjūčio 10d.

Å¡alys sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo pardavimo sutartį. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau Å¡is klausimas nebuvo ginčo dalykas. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovė butu naudojosi neatlygintinai. Taigi Å¡alių santykiai yra kvalifikuotini kaip neatlygintinės panaudos butu teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), o sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta žodžiu. Ä®statymas Å¡iam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali bÅ«ti sudarytas ir žodžiu (CK 1.72 str.1 d.).

Nors ieÅ¡kovė nesirėmė Å¡iomis normomis, tačiau teisinių santykių kvalifikavimas pagal faktines aplinkybes yra teismo prerogatyva. Å alys naudojimosi butu terminÄ nustatė, jį apibrėždami įvykiu, t.y. kol ieÅ¡kovė įgys šį butÄ . IeÅ¡kovė Å¡iame bute gyveno nuo 2008m lapkričio mėnesio iki 2013 metų pavasario. Butas iki Å¡iol yra atsakovės nuosavybė. Kaip minėta pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovė pagerino butÄ , atlikdama remontÄ tačiau turto pagerinimo iÅ¡laidos ieÅ¡kovei nebuvo kompensuotos.Atmestini ieÅ¡kovės argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo Å¡alių ginčui.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos bÅ«dų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ ieÅ¡kinį atsakovui IÄ® ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010; kt.). Nustačius, kad bylos Å¡alis sieja sutartiniai – atsakovams priklausančio buto panaudos – santykiai, nėra pagrindo jiems taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, o tai pat ir civilinės atsakomybės, nes ieÅ¡kovė butu naudojosi ne savavaliÅ¡kai.Å iuo atveju taikytinos teisės normos, nustatančios daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ (CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d. ).Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ (CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d.).

Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kÄ kita. Å i teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį;

įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių. Taigi viena bÅ«tinų sÄ lygų, suteikiančių teisę į iÅ¡laidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimÄ , – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra Å¡alių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktÄ naudojančiam asmeniui leidimÄ pagerinti daiktÄ , turi teisę detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų.

Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams bÅ«tinų iÅ¡laidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis iÅ¡laidų atlyginimo. Leidime gali bÅ«ti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali bÅ«ti ir abstraktesnio pobÅ«džio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).Byloje atsakovė teigia, jog atsakovai nedavė sutikimo ieÅ¡kovei atlikti kapitalinį remontÄ , bet leido atlikti tik einamÄ jį remontÄ (89 b. l.).

Atsakovė E. S. 2012-04-18 d. teismo posėdyje patvirtino, jog 2008metais grįžusi iš užsienio matė, kad butas buvo pasikeitęs, t.y. buvo pakeisti langai, sudėtos vidinės durys, pakeistas pečius, sutvarkytos grindys, pažemintos lubos, sienos išklijuotos tapetais (89 b. l.).Jokių prieštaravimų atsakovė dėl to nepareiškė. Atsakovė, būdama atidi ir                    rūpestinga turto savininkė, turėjo žinoti apie ieškovų atliekamus turto remonto darbus bei jų apimtį.

NepareiÅ¡kus prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovei, tai sudarė teisėtÄ pagrindÄ manyti, kad jų atliekami turto pagerinimai daromi su atsakovės sutikimu. Tai iÅ¡ dalies patvirtina ir atsakovės elgesys teisme pirmosios instancijos teisme, kur ji iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais 5-7 tÅ«kstančių sumai, taip pat patvirtino, kad žadėjo kažkuriÄ dalį remonto apmokėti (87,90 b. l. ). IeÅ¡kovė irgi nurodė atlikusi tuos pačius darbus, kÄ patvirtina ir fotonuotraukos ( 83 b. l.).Darbų atlikimui raÅ¡ytinės formos sutikimo atsakovė nedavė, tačiau matydama atliktus darbus, prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė, nors Å¡alys tuo metu dar nebuvo sudariusios preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties.

Taip pat Å¡alys nenutraukė panaudos santykių. Taigi yra pagrindas konstatuoti , kad buto pagerinimo darbai atlikti suderinta Å¡alių valia, esant atsakovų leidimui. Pati atsakovė sutiko, kad iki apsigyvenant butas buvo prastos bÅ«klės, tai įrodinėjo ir ieÅ¡kovė, patvirtina ir liudytojų R. A., J. B. parodymai (89-90 b. l.). Å ios byloje nustatytos aplinkybės leidžia kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai buvo informuoti apie jiems priklausančiame bute atliekamus remontus, jie iÅ¡ esmės dėl turto pagerinimo neprieÅ¡taravo.

Taigi, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė atliko ginčo turto pertvarkymo darbus; darbų atlikimui raÅ¡ytinės formos sutikimo atsakovai nedavė, tačiau atliekamam remontui neprieÅ¡taravo; buto pagerinimo metu ir kurį laikÄ po to Å¡alis siejo geri santykiai, tikintis sudaryti preliminariÄ sutartį dėl buto pirkimo, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, kÄ patvirtina aplinkybė, jog panaudos sutartis nebuvo sudaryta raÅ¡ytine forma. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad panaudos gavėja (ieÅ¡kovė) turėjo panaudos davėjų (atsakovų) leidimÄ daryti ginčo buto pagerinimus, apie atliekamus darbus apeliantai buvo informuoti, ieÅ¡kovei pretenzijų nereiÅ¡kė ir ginčo buto panaudos santykių nenutraukė.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais cituojant įstatyminę normÄ , jog panaudos gavėjas privalo gavėjas privalo iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ , taip pat daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.). Dėl to iÅ¡laidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir iÅ¡laidos, patirtos palaikant normaliÄ daikto bÅ«klę, reikalingÄ jam eksploatuoti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti bÅ«tinų iÅ¡laidų, turėtų daiktui pagerinti, atlyginimo.

Daikto pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).Nors ieÅ¡kovė reikalavo atlyginti visas jos patirtas 23 126,83 Lt remonto iÅ¡laidas, tačiau teismas priteisė 9867,85 Lt iÅ¡laidų. Negalima sutikti ir su atsakovų argumentais, jog ieÅ¡kovo atlikti darbai buvo reikalingi tik normaliam daikto bÅ«klės palaikymui, susijusiam su pareiga panaudos gavėjui daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ .

Nors ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo Å¡ių aplinkybių, tačiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, fotonuotraukų, liudytojų parodymų, matyti, jog ieÅ¡kovė atliko esminius ginčo buto pagerinimus-bute buvo pakeisti langai, vidaus durys, įrengtas pečius, pakeista grindų danga, kÄ pripažino ir atsakovė.IeÅ¡kovė bei liudytojas J. B. patvirtino, kad sienos buvo iÅ¡lygintos dengiant gipsu, jas Å¡iltinant. Taigi ieÅ¡kovės atlikti darbai, atsižvelgiant į jų mastÄ ir vertę, pripažintini daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme.

Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokie ieÅ¡kovės atlikti atsakovų buto pagerinimo darbai negali bÅ«ti pripažinti nežymiais, kadangi pripažintina, jog po ieÅ¡kovės atliktų statybos darbų ieÅ¡kovų turimas turtas tapo vertingesnis. Remiantis CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu iÅ¡laidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo bÅ«tinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos bÅ«tinos iÅ¡laidos, reiÅ¡kia atlygintinų iÅ¡laidų dydžio ribojimÄ (atlyginamos tos iÅ¡laidos, kurios buvo bÅ«tinos sutartam pagerinimui atlikti).

Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos., Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovei nenupirkus buto, atsakovai patyrė nuostolių, nėra šios bylos dalykas, kadangi atsakovai byloje nereiškė priešieškinio ir tai gali būti sprendžiama kitoje byloje.

Dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymoCivilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.).Tai reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kuriais įrodymais jis vadovaujasi, o kuriuos atmeta.

Apeliantė skunde nurodo ieÅ¡kovę pateikus raÅ¡ytinius įrodymus, nesusijusius su byla, t.y. 2010-08-06 PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ 635 Lt sumai, iÅ¡duotÄ V. L.. Tačiau Å¡iuos įrodymus teismas atmetė ir jų nevertino. Nors kai kuriuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose-prekių įgijimo kvituose nėra nurodyti statybinių medžiagų pavadinimai, tačiau atliktų darbų kiekis, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, paremti liudytojų parodymais, patvirtina Å¡ių iÅ¡laidų dydį. Nors priteisdamas iÅ¡laidas ir jas apskaičiuodamas teismas neskaičiavo nuvertėjimo, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovės atliktų darbų kiekis bei medžiagų kiekis buvo žymiai didesnis, nei ieÅ¡kovė buvo surinkusi raÅ¡ytinius įrodymus.

Atsižvelgtina, kad bute yra pakeistos vidinės durys, grindų danga, įrengtas pečius, pakeisti langai. Atmestini apeliantės argumentai dėl iÅ¡laidų dydžio remonto darbams priteisimo nepagrįstumo. Teismo priteista suma, atsižvelgiant į bute atliktų pagerinimų kiekį, atitinka protingumo kriterijus ir bute atliktų darbų mastÄ . Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso normų.

Nors priteisdamas iÅ¡laidas teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ , todėl tenkinti apeliacinį skundÄ ir panaikinti teismo sprendimÄ nėra pagrindo. IÅ¡ esmės atmetus apeliacinį skundÄ , netenkintinas atsakovų praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo.            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistu.

Kolegijos pirmininkė                                                                       Laisvė Aleknavičienė                                                                               Teisėjai                                                                   Jolanta Badaugienė                  Danutė Matiukienė Â