2022-11-16 Nr. AB-27943-3-61-3-03557-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-740-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03557-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame paaiškino, kad jam Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) nesudaromos sąlygos užsiimti individualia veikla – meniniu medžio deginimu – pirografija. Pareiškėjas nesutinka su Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 21 d. raštu Nr. 7-3349 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. liepos mėn. sprendimu, priimtu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl minėto Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 21 d. rašto Nr. 7-3349.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (jeigu byla nepriskirtina tam teismui).

Teismas iš skundo turinio ir pridedamų dokumentų vertino, kad pareiškėjas ginčą inicijuoja dėl Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 21 d. rašto Nr. 7-3349, kurio teisėtumas pagal BVK 183 straipsnį buvo patikrintas Kalėjimų departamento išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi skundas turi būti paduotas pagal Pravieniškių PN-AK buveinės vietą. Pravieniškių PN-AK buveinės adresas yra Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apima Kauno apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Panevėžio apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijas. Regionų apygardos administracinio teismo konkrečių rūmų veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav. teritorija yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritorijoje, todėl ginčas teismingas šiam teismui.

Teismas konstatavo, kad skundas neteismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl jį atsisakyta priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad skundą dėl Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 21 d. rašto Nr. 7-3349 ir Kalėjimų departamento 2022 m. liepos mėn. sprendimo jis turi teisę teikti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis).

III. Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismas turėjo priimti nagrinėti jo skundą, nes jis laikėsi BVK 183 straipsnyje nustatyto eiliškumo ir Pravieniškių PN-AK atsakymą skundė Kalėjimų departamentui, o Kalėjimų departamento sprendimą – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes Kalėjimų departamento buveinė yra Vilniuje. Pareiškėjas nurodo, kad neturi teisinio išsilavinimo, neišmano ABTĮ, todėl teismas galėjo persiųsti jo skundą kitam teismui, nes jis dabar jau bus praleidęs senaties terminus. Be to, ir pats Kalėjimų departamentas savo sprendime nurodė būtent tokią apskundimo tvarką. Pareiškėjas pažymi, kad jo skunde keliami klausimai jam labai svarbūs, prašo įpareigoti Kalėjimų departamentą keisti požiūrį į nuteistuosius. Pareiškėjas prašo peržiūrėti jo skundą ir priimti jį nagrinėti arba dėl senaties persiųsti skundą į Kauno teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog Pravieniškių PN-AK buveinė yra adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., ir vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas turėtų būti paduodamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad Pravieniškių PN-AK atsakymą skundė išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Kalėjimų departamentui, kuris nurodė, kad Kalėjimų departamento sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašo persiųsti jo skundą į atitinkamą teismą, nes bus suėję terminai skundui paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 21 d. raštu Nr. 7-3349, kuriuo Pravieniškių PN-AK atsisakė leisti pareiškėjui leisti užsiimti pirografija – meniniu deginimu ant medžio, nes tam pataisos namuose nėra tinkamų sąlygų. Pareiškėjas minėtą raštą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris jo skundą išnagrinėjęs BVK 183 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atmetė. Pagal bendrą taisyklę, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo – šiuo atveju Pravieniškių PN-AK, t. y. subjekto, kurio priimtas sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes – buveinė. ABTĮ įtvirtintų bylų teismingumo taisyklių nekeičia ir Kalėjimų departamento 2020 m. liepos mėn. sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka (kad sprendimas skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui), nes apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas ginčas pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį yra priskirtinas nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-756/2020 ir kt.).

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis su skundu dėl Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 21 d. rašto Nr. 7-3349 ir Kalėjimų departamento 2022 m. liepos mėn. sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl minėto Pravieniškių PN-AK rašto BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka, panaikinimo turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas naują skundą, turi teisę teikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl praleisto skundo padavimo teismui termino atnaujinimo (ABTĮ 66 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė