a69e75d7-11b5-460f-8efd-126dcec8ce6a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2606-601/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00695-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.17.; 2.5.10.5.2.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir ArÅ«no Rudzinsko teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės BUAB ,,Viritra“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB ,,Vantolina“, apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės BUAB „Viritra“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, ieÅ¡kinį atsakovui V.

K., trečiajam asmeniui R. K., dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Viritra“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. K., trečiajam asmeniui R. K., praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 21 278,42 Eur (73 470,14 Lt) turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad bendrovė nuo 2008-01-01 iki 2012-07-05 buvo nemoki ir dirbo nuostolingai. Nurodytu laikotarpiui įmonės direktoriumi buvo V.

K., bÅ«tent jo pareiga buvo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Viritra“, tačiau jis laiku nesikreipė į teismÄ . Tokiais savo veiksmais padarė įmonės kreditoriams žalÄ , kuriÄ sudaro bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, t. y. 21 278,42 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (t. 3, b. l. 91-105):IeÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Viritra“ atsakovui V.

K. 3 830,65 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai, nustatant, kad jos turi bÅ«ti iÅ¡mokėtos iÅ¡ BUAB „Viritra“ administravimui skirtų lėšų.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Viritra“ valstybei 18,85 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl galima tik esant jo kaltei, t. y. nerÅ«pestingumui ar tyčiai.

Pažymėjo, jog tam, kad bÅ«tų galima taikyti vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei atsirasti. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žala (nuostoliai). Tarp skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys.

Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnį turi bÅ«ti aplinkybių visuma, t. y. įsipareigojimų nevykdymas, pareiÅ¡kiantis skolų nemokėjimu arba iÅ¡ anksto apmokėtų darbų neatlikimu; pradelstų įmonės įsipareigojimų santykis su įmonės turtu. Teismas pažymėjo, nors dėl tuo metu buvusios BUAB „Viritra“ ribotos finansinės bÅ«klės ir ekonominio nuosmukio bei ekonomikos recesijos Å¡alyje įmonė konkurencingos kainos potencialiems klientams pasiÅ«lyti negalėjo, ir todėl teikti komerciniai pasiÅ«lymai bei sudaryti preliminarÅ«s susitarimai nebuvo vykdyti, tačiau Å¡ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovo teiginius, jog jis įmonės atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai, buvo nelojalus įmonei ar jos kreditoriams.

Teismas, įvertinęs 2008 m. balansÄ ir administratoriaus sudarytÄ 2013 m. balansÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad įmonės bendra finansinė bÅ«klė dėl jo pastangų nuo 2008 iki 2013 m. pagerėjo trigubai – nuo 151 219 Lt minusinio kapitalo sumažėjo iki 53 470 Lt minusinio kapitalo ir todėl jo veiksmai per minėtÄ laikotarpį objektyviai negali bÅ«ti laikyti neteisėtais veiksmais, nes įmonės įsipareigojimai ženkliai sumažėjo, su daugeliu kreditorių buvo atsiskaityta, kas įrodo, jog įmonei ir jos kreditoriams nebuvo padaryta žalos, todėl nėra ir jo kaltės. Teismas pažymėjo, kad, esant sunkiai įmonės finansinei bÅ«klei, atsakovas nuolat savo asmenines pinigines lėšas įneÅ¡davo į įmonę, taip stengdamasis tęsti įmonės veiklÄ ir atsiskaityti su kreditoriais.

Tai, kad atsakovas nuo 2010 m. sau nebemokėjo atlyginimo, pagrindžia, jog jis, kaip įmonės vadovas, stengėsi daryti viskÄ , kad įmonė netaptų nemoki ir sugebėtų atsiskaityti su savo kreditoriais kilusio ekonominio sunkmečio metu. Atsakovas bandė padengti bendrovės įsiskolinimus ir bÅ«damas bendrovės vadovu turėjo pagrįstų lÅ«kesčių vykdyti veiklÄ ir iÅ¡vengti įmonės bankroto. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, kad byloje įrodyta bÅ«tina civilinei atsakomybei atsirasti sÄ lyga – atsakovo neteisėti veiksmai.

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo eigoje keitė ieÅ¡kinio reikalavimus, pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir kitus dokumentus nesugebėjo aiÅ¡kiai ir konkrečiai suskaičiuoti, įvertinti bei pagrįsti neva atsakovo padarytos žalos ir jos dydžio, kadangi su kiekvienu ieÅ¡kovės pateikiamu procesiniu dokumentu žalos dydis kaskart mažėjo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė BUAB ,,Viritra“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Vantolina“ įgalioto asmens B.

V., apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-741-359/2015 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį ir priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 15 240,33 Eur. Priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės naudai (t. 3, b. l. 107-114). Motyvuose nurodė:Teismas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti, padarė sistemiÅ¡kai neiÅ¡analizavęs visų pateiktų įrodymų, vadovaudamasis iÅ¡imtinai atsakovės paaiÅ¡kinimais, nevertindamas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų bei pateiktų įrodymų.

BylÄ nagrinėjęs teismas nesilaikė tinkamo įrodymų vertinimo taisyklių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nepagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas remiantis ne įrodymais, o prielaidomis, tokiu bÅ«du pažeistos proceso teisės normos. Teismas nenurodė jokių byloje esančių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas stengėsi vykdyti bendrovės veiklÄ . Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis gaivino bendrovės veiklÄ , neatitinka tikrovės, nes nėra jokių įrodymų, kad jis dėjo pastangas komunikuoti su bendrovės klientais bei vykdyti bendrovės veiklÄ .

IÅ¡ pateiktų bendrovės kasos žiniaraščių, kasos iÅ¡laidų orderių matyti, kad, nesant jokio pagrindo, bendrovės vadovas iÅ¡ kasos išėmė 92 165,59 Lt grynųjų pinigų, kurių išėmimo priežastis pagrindžiančių dokumentų tarp bendrovės dokumentų nėra. Pinigai iÅ¡imti iÅ¡ bendrovės kasos jau po to, kai antstolis bendrovės kasÄ buvo areÅ¡tavęs. Su antstolio veiksmais bendrovės vadovas buvo susipažinęs, tačiau vis tiek iÅ¡simokėjo nurodytÄ sumÄ .

Atsakovas turėjo pareigÄ perduoti visus bendrovei priklausančius dokumentus ir turtÄ bendrovės administratoriui, tačiau to nepadarė. Atsakovas grindžia savo pozicijÄ dokumentais, kurie nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Kasos pajamų orderiai yra pasiraÅ¡yti atsakovo ir jo motinos, kaip bendrovės buhalterės, todėl iÅ¡ esmės neįmanoma nustatyti, ar grynieji pinigai iÅ¡ tikrųjų įneÅ¡ti į kasÄ . UAB ,,SKS Auditas“ pažymos turi bÅ«ti vertinamos kritiÅ¡kai, nes Å¡i niekada neteikė buhalterinių paslaugų apeliantui, jos gali neatitikti faktinės situacijos.

IÅ¡ administratoriui pateiktų dokumentų matyti, kad įmonėje niekada nebuvo atlikta inventorizacija, todėl UAB ,,SKS Auditas“ pateikti dokumentai negali bÅ«ti įrodymais byloje. Dėl bendrovės skolinių įsipareigojimų padengimo pagal laidavimo sutartį – atsakovas, žinodamas įmonės nemokumÄ , iÅ¡kart nevykdė pareigos DNB bankui kaip laiduotojas, o laukė, kol bankas kreipsis į teismÄ ir įsipareigojimÄ Ä¯vykdė tik priverstinai. Tai, kad atsakovas atsiskaitė su bendrovės kreditoriumi pagal laidavimo sutartį neturi jokios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, nes atsakovas tiesiog vykdė savo sutartinį įsipareigojimÄ .NeaiÅ¡ki teismo argumentacija dėl bendrovės finansinės padėties pagerėjimo, neaiÅ¡ku, kokiais byloje raÅ¡ytiniais įrodymais grindžia nurodytÄ aplinkybę.

Neteisėtų veiksmų atlikimo momentu laikytina 2008-12-31, kai įmonė tapo faktiÅ¡kai nemoki. Vertintini 2008 ir 2012 metų balansai, iÅ¡ kurių matyti, kad padidėjęs kreditorinių reikalavimų skaičius yra 43 600,22 Lt. Bylos įrodymai patvirtina, kad bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai nemokumo laikotarpiu, kai vadovas turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padidėjo 15 240,33 Eur/52 621,80 Lt (43 600,22 Lt, VMI - 5 854 Lt bauda ir VSDFV - 3 167,58 Lt). Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o apelianto BUAB ,,Viritra“ 2015-10-14 apeliacinio skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstÄ bei palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-741-359/2015.

Iš apelianto priteisti atsakovui apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, nustatant, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti išmokamos iš apelianto BUAB ,,Viritra“ administravimui skirtų lėšų (t. 3, b. l. 120-138). Motyvuose nurodė:Apeliantas vertina ne visus, o tik atskirus bylos duomenis, kurie naudingi tik jam. Teismas teisingai konstatavo, kad BUAB ,,Viritra“ nemokumo susidarymo priežastis buvo 2008 m. ekonominis nuosmukis, kas pakoreagavo pardavimų kainas.

Nesuprantamas argumentas, kad galimai nuo 2008-09-24 apeliantas buvo nemokus, neaiÅ¡ku, kuo remiantis nurodoma bÅ«tent Å¡i data. Teismas teisingai konstatavo, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei atsakovas stengėsi vykdyti ir gaivinti įmonės Å«kinę-komercinę veiklÄ . Teismas teisingai konstatavo, kad bylos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės teiginius, jog atsakovas įmonės atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai ir nerÅ«pestingai. PrieÅ¡ingai, įmonės finansinė bÅ«klė dėl atsakovo pastangų padidėjo trigubai, įmonei ir jos kreditoriams nebuvo padaryta žalos.

Atsakovas, esant sunkiai įmonės turtinei padėčiai, nuolatos įneÅ¡davo savo asmenines pinigines lėšas, nuo 2010 m. sau nemokėjo atlyginimo, dengė visÄ atsakovės buvusio kreditoriaus DNB Nord banko skolÄ . Atsakovo veiksmuose nėra jokios kaltės. Pats atsakovas nukentėjo finansiÅ¡kai 38 341,07 Lt suma, tačiau kreditorinio reikalavimo nurodytai sumai įmonės bankroto byloje nėra pareiÅ¡kęs. Tai, kad atsakovui iÅ¡ įmonės iÅ¡mokėta 92 162,59 Lt suma, neatitinka tikrovės. Nurodyta suma atsakovui buvo iÅ¡mokėta pagrįstai pagal avansines apyskaitas, Å¡iuo metu ne atsakovas, o apeliantas yra skolingas atsakovui.

Bankroto administratoriui buvo perduoti visi įmonės dokumentai, įskaitant ir kasos pajamų orderiai. Administratorius nereiškė pretenzijų, kad perduoti ne visi dokumentai. Nesuprantama, kaip apelianto teiginys, jog neva administratoriui perduoti ne visi įmonės dokumentai, siejasi su šioje byloje nagrinėjamu ginčo dalyku dėl neva ne laiku įmonei BUAB ,,Viritra“ iškeltos bankroto bylos ir tuo žalos padarymu. Nepagrįsti argumentai dėl UAB ,,SKS Auditas“ pažymų kritiško vertinimo.

Atsakovas asmeniÅ¡kai (ne apeliantas) su UAB ,,SKS Auditas“ sudarė buhalterinių paslaugų sutartį ir jai perdavė visus pirminius BUAB ,,Viritra“ buhalterinius ir kitus dokumentus. Pažymos parengtos remiantis pirminiais buhalteriniais įmonės dokumentais ir vadovaujantis apeliantui pareikÅ¡tais kreditorių kreditoriniais reikalavimais. Sutartis su įmone sudaryta, nes, prieÅ¡Â bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , įmonėje jokia buhalterė nedirbo ir dokumentai nebuvo sutvarkyti. Atsakovas už apeliantÄ , kaip laiduotojas, įvykdė 38 341,07 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , atsakovo kreditorinis reikalavimas BUAB ,,Viritra“ bankroto byloje nurodytai sumai nėra patvirtintas, kas reiÅ¡kia, kad tokia suma pats atsakovas nukentėjo asmeniÅ¡kai.

Atsakovui nuo 2009-13-31 nebuvo priskaičiuotas ir iÅ¡mokamas darbo užmokestis. Dėl nurodytų aplinkybių pagerėjo apelianto finansinė padėtis ir atitinkamai jo kreditorių padėtis. Teiginys, kad atsakovas nereiÅ¡kia kreditorinio reikalavimo, nes 38 341,07 Lt sumÄ yra atgavęs, yra deklaratyvus. Apeliaciniame skunde padarytos žalos pagrindimui analizuojamos ne tos sumos, kurios buvo pareikÅ¡tos patikslintu ieÅ¡kiniu ir kurios buvo nagrinėjamos bei vertinamos pirmosios instancijos teismo, o sumos, kurias apeliantas pateikė baigiamųjų kalbų metu.

Atsakovas apeliantui ir jo kreditoriams žalos nepadarė, nes bendra apelianto finansinė padėtis laikotarpiui nuo 2008-12-31 iki 2012-07-05 pagerėjo. Apeliantas, apskaičiuodamas kreditorinius įsipareigojimus 2012-07-05, neįvertino to, kad sudėjo į bendrÄ sumÄ ne tik apelianto buvusius įsipareigojimus kreditoriams, bet ir sumas, kurias kiti asmenys yra skolingi apeliantui (21 254,82 Lt). Apeliantas į padidėjusių įsipareigojimų apimtį įskaičiuoja ir apelianto įsipareigojimus lizingo sutarčių pagrindu, kurių jau nėra.

Tai rodo, kad kreditorių įsipareigojimai nuo 2009-2012 m. sumažėjo 34 881,22 Lt suma. Daugumos kreditorių įsipareigojimai mažėjo, ar visai jų neliko. VMI 5 854 Lt suma negali būti laikoma žalos dalimi. Įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui 3 167,58 Lt taip pat negali būti laikoma žalos dalimi, nes nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ši suma susiformavo iki apeliantui faktiškai tampant nemokiai. UAB ,,Transpoint International“ 5 428 Lt suma negali būti laikoma žalos dalimi, nes nematyti, jog ši įmonė kada nors buvo apelianto kreditorius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).         Ginčo esmė – žalos atlyginimas už įmonei padarytÄ Å¾alÄ , įmonės vadovui pažeidus pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.        Nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas sprendimu patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (priteisė iÅ¡ atsakovo V. K. 8 598 Eur žalos), tačiau 2015 m. kovo 25 d.

Kauno apydardos teismas nutartimi panaikino šį sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatuodamas, kad „nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus, tačiau nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė aplinkybes, susijusias su žalos ir jos dydžio nustatymu ir faktiÅ¡kai visiÅ¡kai nepagrindė priežastinio ryÅ¡io aplinkybių“.        Kasacinis teismas tokio pobÅ«džio bylose formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti - įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ , o vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

        Taigi, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®monės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.         Byloje nėra ginčo, jog nuo 2009 m. pradžios (2008 m. gruodžio 31 d.) įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki, todėl bÅ«tent nuo Å¡io termino įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei atlyginti žalÄ dėl pavėluoto kreipimosi (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.).

Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovo neteisėti veiksmai ne tik kad yra nustatyti, bet jau buvo konstatuoti 2015 m. kovo 25 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos neginčijo ir pats atsakovas. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo 2015 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ignoravo 2015 m. kovo 25 d. Kauno apygardos teismo nutartį (nenustatinėjo, nesiaiÅ¡kino nutartyje nurodytų nustatyti aplinkybių dėl žalos dydžio, priežastinio ryÅ¡io), ir konstatavęs, jog byloje nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kinį atmetė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovo neteisėti veiksmai (atsakovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai jam buvo atsiradusi tokia pareiga). Pirmosios instancijos teismui netyrus ir nevertinus aplinkybių dėl žalos, jos dydžio, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, laikytina, kad pirmosios instanciojos teismas neatskleidė bylos esmės.        Be to, pažymėtina, kad teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. liepos 5 d. ieÅ¡kovės skolos kreditoriams sumažėjo.

Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės balansÄ , įmonės turto (300 154 Lt) ir įsipareigojimų (451 373 Lt) santykis buvo neigiamas, t. y. -151 219 Lt, o pagal 2012 m. liepos 5 d. įmonės balansÄ , įmonės turto (21 265 Lt) ir įsipareigojimų (234 650 Lt) santykis buvo neigiamas ir padidėjęs, t. y. -213 385 Lt. Taigi, įsiskolinimai, kurie virÅ¡ijo įmonės turtÄ , padidėjo 62 166 Lt, o ne sumažėjo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įsipareigojimų mÄ stÄ , nepagrįstai rėmėsi administratoriaus 2013 m. sudarytu balansu, į kurį įtraukta buvo tik patvirtinti kreditorių reikalavimai, kai turėjo remtis 2012 m. liepos 5 d.

įmonės balansu, kuris parodo bendrÄ iÅ¡augusį įmonės skolų dydį, Tai, kad kai kurie kreditoriai nepareiÅ¡kė finansinių reikalavimų, nereiÅ¡kia, jog Å¡ių skolų nebuvo ir kad jos nevertintinos nustatant įsipareigojimų mÄ stÄ (didėjimÄ /mažėjimÄ ). Patvirtintų finansinių reikalavimų dydis aktualus yra tik sprendžiant žalos dydžio klausimÄ , nes žala turi bÅ«ti reali, negali bÅ«ti priteista daugiau, negu patvirtintų kreditorių reikalavimų suma.  Dėl žalos dydžio kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi.

Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį. Ä®monės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali bÅ«ti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, – mažesnis už jÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad:

1) ieÅ¡kovė nėra aiÅ¡kiai suformulavusi savo reikalavimo dėl žalos dydžio (jis pastoviai kito); iÅ¡nagrinėjus bylÄ , ieÅ¡kovė dar pateikė savo baigiamÄ jÄ kalbÄ (į kuriÄ teismas jau negali atsižvelgti) ir joje ieÅ¡kovė nurodė kitokiÄ priteistinÄ sumÄ negu nagrinėjant bylÄ ;2) nustatant žalos dydį pagal įsiskolinimus kreditoriams, ieÅ¡kovė į 2012 m. liepos 5 d. esančių įsiskolinimų sumÄ , neaiÅ¡ku kodėl, įtraukia sumas, kurias kiti asmenys yra skolingi ieÅ¡kovei (t. 3, b. l. 27-28);

3) ieÅ¡kovė, nustatydama bendrÄ padidėjusių kreditorių reikalavimų sumÄ , jos nedetalizuoja, t. y. nenurodo kiek, kokiam kreditoriui (pagal patvirtintų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ) padidėjo įsiskolinimas dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tam turi bÅ«ti nustatyta, koks kreditoriaus įsiskolinimas buvo 2008 m. gruodžio 31 d. ir kiek jis padidėjo nuo Å¡ios dienos iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir, ar jis padidėjo bÅ«tent dėl to, kad nebuvo laiku kreiptasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (priežastinis ryÅ¡ys). Žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovė;

4) ieÅ¡kovė į žalos sumÄ Ä¯traukia VMI 2010 m.balandžio 27 d. sprendimu paskirtÄ baudÄ (5 854 Lt), tačiau neaiÅ¡ku, ar tarp baudos skyrimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. ar baudos paskyrimui turėjo įtakos tai, kad atsakovas 2008 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ar, ir pasikreipus laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vis tiek bÅ«tų paskirta Å¡i bauda (gal mažesnė bauda). IeÅ¡kovė Å¡ias aplinkybes turi įrodinėti (pvz.: kreiptis į VMI dėl duomenų pateikimo, paaiÅ¡kinimo);5) ieÅ¡kovė į žalos sumÄ Ä¯traukia 3 167,58 Lt patvirtintÄ VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimÄ , tačiau taip pat nenurodo, nepagrindžia, jog Å¡i suma atsirado bÅ«tent dėl to, kad atsakovas nesikreipė laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo;6) ieÅ¡kovė į žalos sumÄ Ä¯traukia 5 428 Lt sumÄ , dėl kurios nėra pareikÅ¡ta finansinio reikalavimo, tačiau nepateikia argumentų, kodėl Å¡i suma turėtų bÅ«ti laikoma padaryta žala ieÅ¡kovei.

       Apeliacijos, kaip civilinio proceso stadijos, paskirtis ir tikslas - patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«das (forma), todėl jos paskirtis nulemia Å¡io proceso ypatumus, palyginti su procesu pirmojoje instancijoje. Apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iÅ¡ naujo, tai nėra proceso pakartojimas pagal taisykles, taikomas pirmojoje instancijoje.        Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes (nebuvo analizuotos ir vertintos esminės ginčo aplinkybės, į ieÅ¡kovės nevisiÅ¡kai aiÅ¡kiÄ pozicijÄ ), į reikalingų nustatyti aplinkybių apimtį, sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,                           nutaria:

        Panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.          Teisėjai                                                                                                                Evaldas Burzdikas                                                                                                                             Gintautas Koriaginas                                                                                                                           ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                                              Â