a69c0572-ea4e-4e82-8b9b-a4da8d508bb2 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas Vanagas

Pranešėjas Evaldas Vanagas                                  Baudžiamoji

byla Nr. 1A-795-337/2010

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas                           Â

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00252-2010-6

                                                                               Procesinio

sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.,

 (S)

                                                                               1.1.9.1.,

1.1.9.2.

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Astai Railaitei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,

nuteistajai I. B.,

teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. B. gynėjo advokato R. Aikevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių

rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažinta kalta pagal BK 281 str. 1 d. ir jai paskirta 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, vadovaujantis BK 67 str. 3 d. ir 68 str., I. B. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu priteista: iÅ¡ UADB ERGO Lietuva 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios U. G. naudai ir iÅ¡ I. B. – 13,99 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I.

B. nuteista už tai, kad ji, 2010 m. kovo 20 d. apie 15.40val., kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 8 kilometre, Kėdainių miesto J.

Basanavičiaus gatvėje, vairuodama automobilį ,,Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133

punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra bÅ«dama eismo dalyve ir privalėdama laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdama į važiavimo sÄ lygas privalėdama pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties (KET 133 p.), neatsižvelgdama į važiavimo sÄ lygas pasirinko nesaugų važiavimo greitį, atsitrenkė į prieÅ¡ais važiavusį ir

sustojusį prieÅ¡ais pėsčiųjų perėjÄ praleisti pėsčiojo automobilį ,,Peugeot 306“,

valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ I. M., dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų

automobilio ,,Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei

U. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistosios I. B. gynėjas advokatas R. Aikevičius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2010 m. rugsėjo 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad I. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ . Gynėjas teigia, kad Å¡is teismo nuosprendis nepagrįstas, priimtas nesilaikant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, ikiteisminis tyrimas atliktas ir byla iÅ¡nagrinėta vienpusiÅ¡kai. Jo manymu, byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo ginamosios I. B. kaltę, o visas kaltinimas yra pagrįstas tik prielaidomis, nes surinktais įrodymais, kuriais rėmėsi teismas, neįrodyta, jog I. B. kalta dėl nukentėjusiosios U. G. sužalojimo. Teisėjų kolegijai taip nemanant ir konstatuojant, kad nuteistosios I. B. veikoje yra BK 281 str. l d. numatytos nusikalstamos požymių, gynėjas praÅ¡o atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ (eismo įvykis įvyko tik dėl atidumo stokos ir susiklosčiusių aplinkybių, nustatyta, kad ir nukentėjusioji pažeidė KET reikalavimus), sumažinti paskirtÄ bausmę – baudÄ iki 10 MGL bei panaikinti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise.

Skunde aprašomi nukentėjusiosios U. G. ir liudytojos I.

M. parodymai. Pabrėžiama, kad abi jos pripažino, kad U.

G. automobiliu važiavo neprisisegusi saugos diržo. Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po smūgio į jos

automobilio galÄ , privažiavo policijos pareigÅ«nai, kurių ji paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , nes jos dukrai U. skaudėjo kaklÄ . Policijos pareigÅ«nai pasakė, kad vairuotojos užpildytų eismo įvykio deklaracijÄ , o patys nuvažiavo. Policijos pareigÅ«nai L. R. ir V. B. teisme parodė, kad greitoji buvo iÅ¡kviesta nukentėjusiajai nepilnametei pasiskundus skausmais kaklo srityje, tačiau, neesant akivaizdžių sužalojimų, operatyvinės grupės nekvietė bei, nesant ginčo dėl autoįvykio kaltininko, pasiÅ«lė moterims

užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ . Gynėjas skunde pažymi, kad jo ginamoji I. B. dėl eismo įvykio kalta prisipažino, bet nepripažino,

jog nukentėjusioji U. G. traumÄ patyrė dėl jos kaltės. Mano, kad nukentėjusioji buvo sužalota ne dėl I. B. kaltės, o dėl to, jog nukentėjusioji važiavo neprisisegusi saugos diržo ir kaklo raumenis patempė tuomet, kai automobilį „Peugeut“ staiga stabdė prieÅ¡ perėjÄ , o ne tuomet, kai ji atsitrenkė į automobilį „Peugeut“. Taip pat skunde nurodomi kiti teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai – policijos pareigÅ«nų apklausos,

specialisto iÅ¡vada. Nurodoma, kad teisme apklaustas med. ekspertas V. B., pateikęs iÅ¡vadÄ dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo,

suabejojo, jog nukentėjusiosios galva po smūgio į automobilio galinę dalį galėjo staiga palinkti į priekį ir teigė, jog nukentėjusioji pirmiausia pasislinko atgal, o tik po to į priekį.

Skunde nurodoma, kad po dviejų parų I. M., nieko nepasakiusi I. B., kreipėsi į policijÄ , reikalaudama prieÅ¡ jos ginamÄ jÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jos dukros sužalojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vakare po įvykio I. M. eismo įvykio deklaracijoje, kuriÄ užpildė

kartu su I. B. jos namuose, pažymėjo, jog sužalotų nėra. I. B. nieko nežinant kovo 22 d. prieÅ¡ jÄ pradedamas

ikiteisminis tyrimas ir tÄ pačiÄ dienÄ dalyvaujant I. M. ir tyrėjui S. S. atliekama eismo įvykio apžiÅ«ra ir suraÅ¡omas protokolas. Tai reiÅ¡kia, kad eismo įvykio vieta buvo nustatyta ir apžiÅ«rėta vien tik suinteresuoto asmens I. M. parodymais, neieÅ¡kant įvykį mačiusių asmenų, tame tarpe ir policijos pareigÅ«nų bei pėsčiojo, nepareikalavus ir neperžiÅ«rėjus video medžiagos (eismo įvykio vietoje yra įrengtos video kameros). Gynėjo manymu, tokia apžiÅ«ra ir jos metu suraÅ¡ytas protokolas nelaikytinas įrodymu. Nuteistosios gynėjo teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas aplaidžiai (visiÅ¡kai nesidomėta, ar nukentėjusioji buvo prisisegusi saugos dirÅ¾Ä , t.y. ar ji pati nepažeidė KET) ir byla teismui

atiduota nepateikus įrodymų, kuriais remiantis nekiltų abejonių dėl I. B. kaltės sužalojus nukentėjusiÄ jÄ U. G..

Byloje esantys

duomenys patvirtina, kad eismas vyko lėtai 30-40 km/h greičiu, eismo dalyvių I. M. ir I. B. automobiliai važiavo

vorele, vienas paskui kitÄ , todėl I. B. negalėjo nepasirinkti nesaugaus važiavimo greičio. Pagal automobilio „Peugeot 306“ vairuotojos I. M. parodymus, artėdama prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, iki jos likus atstumui maždaug per du automobilius (tai reiÅ¡kia apie 10 metrų), ji pastebėjo iÅ¡ kairės važiuojamosios dalies pusės ateinantį pėsčiÄ jį. Todėl nekyla abejonės, kad esant tokiam atstumui iki pėsčiųjų perėjos, lėtai stabdant, visiÅ¡kai sustabdyti automobilį buvo neįmanoma ir jis buvo stabdomas staiga, I. B., vairuodama automobilį „Honda Accord“ ir matydama iÅ¡ kairės kelio pusės pradėjusį eiti pėsčiÄ jį, negalvodama, kad prieÅ¡ jÄ važiuojantis automobilis staigiai stabdys, maÅ¾Ä akimirkÄ prarado budrumÄ ir tik pamačiusi, kad prieÅ¡ jÄ važiuojantis automobilis sustojo, ėmė stabdyti savo vairuojamÄ automobilį, bet buvo per mažas atstumas, todėl ji savo automobilio priekiu atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, vairuojamÄ I. M.. SmÅ«gis pagal

I. B. nebuvo labai stiprus. Nors I. M. teigia, kad per tokį atstumÄ pamačiusi pėsčiÄ jį, ji automobilį stabdė pamažu ir net perjungė pavarÄ , tačiau visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad likus 10 metrų iki kliÅ«ties, važiuojant 30-40 km/h greičiu, sustabdyti automobilį, nenuspaudus stabdžių pedalo, nėra galimybės (žinoma tai turėjo nustatyti specialistai, tačiau į juos niekas nesikreipė). Pirmosios instancijos teismas aklai patikėjo I. M., nukentėjusiosios U. G. bei policijos pareigÅ«no V. B. parodymais, nors jie skiriasi vienas nuo kito. U. G., sėdėjusi automobilio gale ir policijos pareigÅ«nas, važiavęs už automobilio „Peugeot“ per du ar tris automobilius, teigia, jog I. M. automobilį pradėjo stabdyti iki nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos likus apie 20 metrų, nes tuo metu pastebėjo į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engusį žmogų, o I. M. teigia, kad atstumas iki pėsčiųjų perėjos buvo per du automobilius. Ar galėjo teismas patikėti policijos pareigÅ«no V. B. parodymais, kuris prieÅ¡ingai kitiems eismo dalyviams teigė, jog jis užtikrintas, jog pėsčiasis ėjo iÅ¡ deÅ¡inės gatvės pusės (nuosprendyje to nepažymėta) ir jis, važiuodamas per du ar tris automobilius matė, kada I. M. pradėjo stabdyti automobilį. Toks liudytojo V. B. parodymas sukėlė daug abejonių, tuo labiau, kad nuo eismo įvykio buvo praėję beveik 6 mėnesiai ir jis iki teismo posėdžio nebuvo apklaustas.

Skunde teigiama, kad I. B. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus. Gynėjas teigia, kad dėl KET 9 punkto pažeidimo formaliai galima sutikti dėl to, kad jo ginamoji buvo praradusi budrumÄ . Tačiau skundu nesutinkama dėl 133 punkto pažeidimo, nes I. B. nevirÅ¡ijo tame kelyje leistinÄ greitį ir važiavo tokiu pat greičiu, kaip ir prieÅ¡ jÄ bei po jos važiuojantys automobiliai ir manytina, kad tas greitis buvo saugus, jeigu ne prieÅ¡ jÄ staiga sustabdytas automobilis ir ji Å¡ios kliÅ«ties iÅ¡ anksto numatyti negalėjo. Žinoma, jo ginamoji pripažįsta, jog ji turėjo bÅ«ti atidesnė ir laiku pastebėjusi staiga stabdantį prieÅ¡ jÄ važiuojantį automobilį, taip pat laiku pradėti stabdyti savÄ jį automobilį, kad neatsitrenktų į jį, todėl ji dėl eismo įvykio kilimo prisiėmė kaltę ir jos neneigia. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu niekas nesidomėjo, ar KET reikalavimų nepažeidė pati nukentėjusioji

U. G. ir a/m „Peugeot 306“ vairuotoja I. M., o ir pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė tik spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ .

Gynėjas teigia, kad jei nukentėjusioji U. G. bÅ«tų vykdžiusi KET 60 punkto reikalavimÄ â€“ bÅ«tų prisisegusi saugos dirÅ¾Ä , staiga stabdant automobilį, nebÅ«tų pasvirusi į priekį ir nebÅ«tų sužalota, o atsitrenkus kitam automobiliui, bÅ«tų likusi sėdėti atsiloÅ¡usi ir galva atsirėmusi į automobilyje įrengtÄ atloÅ¡Ä , kas bÅ«tų neleidę patirti kaklo traumÄ . Tai patvirtino ir teisme apklaustas med. ekspertas. Žinoma, med. ekspertas negalėjo vertinti saugos diržo reikÅ¡mės iÅ¡vengiant sužalojimo, nes tai ne jo kompetencija, tai turėjo atlikti

autotechninė ekspertizė, kuri nebuvo atlikta. Taip pat vairuotoja I. M. nesilaikė KET 19 punkto reikalavimų, nes nepareikalavo

keleivės prisisegti saugos diržu.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė be kitų aplinkybių atsižvelgiantis ir į pačios nukentėjusiosios bei jos įstatyminės atstovės kaltę, pasireiÅ¡kusiÄ KET pažeidimu, numatytu KET 60 punkte, kuris nustato pareigÄ važiuoti tik su prisegtu saugos diržu, kas galėjo turėti įtakos ir sveikatos sutrikdymo sunkumui, kadangi nukentėjusioji eismo įvykio metu nebuvo

prisisegusi saugos diržo. Tai reiškia, jog teismas suabejojo nuteistosios I. B. kalte dėl nukentėjusiosios U. G. sužalojimo

sunkumo, todėl įrodžius, jog U. G. sužalojimas yra priežastiniame ryšyje su saugos diržo neprisegimu, t. y. su KET 60 punkto reikalavimų nevykdymu, negalima baudžiamoji atsakomybė I. B..

Taip pat gynėjas skunde teigia, kad jo manymu, net ir esant kaltai I. B. paskirtoji

bausmė yra per griežta, neadekvati padarytai veikai. Be to, teismas skirdamas I. B. baudžiamojo poveikio priemonę, jo ginamosios net

nepaklausė, ar netekus teisės vairuoti automobilį, ji galės tęsti savo darbinę ar profesinę veiklÄ . Gynėjas pažymi, kad jo ginamoji yra įkÅ«rusi firmÄ , kuri užsiima įmonių ir įstaigų buhalterinių dokumentų tvarkymu. Jos aptarnaujamos įmonės randasi ne tik Kėdainiuose, bet ir Kaune bei kitose vietovėse, o tai reiÅ¡kia, kad uždraudus vairuoti transporto priemones ji negalėtų nuvykti pas savo klientus ir turėtų nutraukti savo darbinę veiklÄ , kuris yra pagrindinis jos ir Å¡eimos (viena augina mažametį sÅ«nų, paėmus paskolÄ iÅ¡ banko) pragyvenimo Å¡altinis.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o prokuroras prašė skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – dėl BK 68 str. taikymo panaikinimo, o likusioje dalyje apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas, tiek I. B. teisinančias, tiek jÄ apkaltinančias aplinkybes, tinkamai įvertino iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo nuteistosios I.

B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė jai bausmę. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai I. B. taikė BK 67 str. 3 d. ir 68 str. Dėl to Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Skundu iÅ¡ esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, taip pat nuteistosios veiksmų bei dėl eismo įvykio kilusių padarinių priežastinis ryÅ¡ys, tačiau teismas, prieÅ¡ingai nuteistosios gynėjo tvirtinimui, vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įvykio vietos ir transporto priemonės apžiÅ«rų protokolais, specialisto iÅ¡vada, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad I. B. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų bei nuteistosios I. B., liudytojos

I. M. ir nukentėjusiosios U. G. veiksmų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka.

Apylinkės teismo nuosprendyje aptartais ir aukščiau iÅ¡vardintais įrodymais pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad I. B. vairuodama automobilį, neatsižvelgdama į važiavimo sÄ lygas pasirinko nesaugų važiavimo greitį,

atsitrenkė į prieÅ¡ais važiavusį ir prieÅ¡ais pėsčiųjų perėjÄ praleisti pėsčiojo

sustojusį I. M. vairuojamÄ automobilį ,,Peugeot 306“, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio

,,Peugeot 306“ keleivės U. G. sveikata. Tuo I. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose

nurodytus reikalavimus. Skundu nesutinkama dėl KET 133 punkto pažeidimo, teigiant, kad I. B. neviršijo tame kelyje leistino greičio. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad greičio viršijimas I.

B. ir nebuvo inkriminuotas. Jai inkriminuota pagal reikÅ¡mę visai kita tame pačiame KET punkte numatyta aplinkybė – tinkamo (saugaus) greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nepasirinkimas. Å ios aplinkybės buvimÄ patvirtina bylos duomenys, įskaitant ir pačios nuteistosios parodymus dėl nespėjimo sureaguoti ir sustabdyti vairuojamÄ automobilį. Tokiu bÅ«du, nėra jokių abejonių, kad I. B. pažeidė KET 133 punkto reikalavimus. KET 9 punkto pažeidimas skundu neginčijamas, todėl plačiau apie jį nepasisakytina.

I. B. ir jos gynėjo teigimu, nukentėjusioji U.

G. traumÄ patyrė ne dėl nuteistosios kaltės, o dėl to, jog U.

G. važiavo neprisisegusi saugos diržo ir kaklo raumenis patempė tuomet, kai

I. M. automobilį „Peugeut“ staiga stabdė prieÅ¡ perėjÄ . Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo subjektyviu nuteistajai palankiu situacijos vertinimu ir visiÅ¡kai pritaria prieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai dėl I. B. veikos ir kilusių padarinių priežastinio ryÅ¡io. Liudytoja I. M. parodė, kad pamačiusi pėsčiÄ jį savo vairuojamÄ automobilį stabdė lėtai. TÄ patį patvirtino nukentėjusioji U. G. bei liudytojai L.

R. ir V. B.. Netikėti visų jų esminėse detalėse sutampančiais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, toks tolygus ir lėtas stabdymas, net ir U. G. esant neprisegus saugos diržo, negalėjo sÄ lygoti specialisto iÅ¡vada konstatuoto

staigaus stuburo kaklinės dalies persilenkimo. Būtent toks - staigus – buvo I. B. vairuojamo automobilio atsitrenkimas į priešais

sustojusį I. M. vairuojamÄ automobilį ,,Peugeot 306“. Jeigu I. B. vairuojamas automobilis nebÅ«tų atsitrenkęs, nebÅ«tų priežasties staigiam U. G. stuburo kaklinės dalies persilenkimui bei atitinkamai - nebÅ«tų nesunkiai sutrikdyta U.

G. sveikata. Todėl akivaizdu, kad I. B. veiksmai buvo bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga ir Å¡ių padarinių priežastis. Net ir sutinkant su skundo teiginiais apie pačios nukentėjusiosios U. G. KET

60 punkto ir liudytojos I. M. KET 19 punkto reikalavimų pažeidimus, tai iÅ¡vados dėl I. B. kaltės nekeičia. Taip pat I. B. baudžiamosios atsakomybės nepaÅ¡alina ir tai, kad eismo įvykio dienos vakare I. M. eismo įvykio deklaracijoje, kuriÄ užpildė kartu su I. B. jos namuose, pažymėjo, jog sužalotų asmenų nėra. IÅ¡ kart po susidÅ«rimo U.

G. skundėsi kaklo skausmu, dėl kurio buvo iškviesta greitoji medicinos

pagalba, kuri uždėjusi pastarajai kaklo įtvarÄ , jÄ iÅ¡sivežė. Motyvai, kodėl I. M., žinodama apie dėl eismo įvykio dukrai atsiradusius

kaklo skausmus, eismo įvykio deklaracijoje nurodė nesant sužalotųjų, šiuo atveju nėra įtakojantys I. B. kaltę, jos elementus.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp I. B. padarytų KET 9 ir 133 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių

yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, ir jos veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Todėl

išteisinti I. B. iš minėtos nusikalstamos veikos nėra jokio pagrindo.

Kartu atmestinas ir skundo teiginys, jog I. B. kaltė nuosprendyje, be kita ko, grindžiama neteisėtais įvykio vietos apžiÅ«ros duomenimis. Ikiteisminį tyrimÄ inicijavusios pareiÅ¡kėjos I. M. dalyvavimas eismo įvykio apžiÅ«roje neleidžia konstatuoti pastarojo procesinio veiksmo teisėtumo pažeidimÄ . Ä®vykio vietos apžiÅ«ra yra vienas pirminių procesinių veiksmų pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , kuris neatsietinas su įvykio vietÄ nurodyti galinčiu pareiÅ¡kėju. Tai, kad šį procesinį veiksmÄ atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas apie ketinamÄ atlikti veiksmÄ neinformavo tuo metu dar jokio procesinio statuso neturėjusios I.

B., nesudaro jokio pažeidimo, nes BPK nenumato tokios pareigos. Be to, I. B. ir jos gynėjas turėjo galimybę susipažinti su šiuo

procesinio veiksmo protokolu bei pastabų dėl jų neturėjo.

Skundu praÅ¡oma sumažinti skundžiamu teismo nuosprendžiu I. B. paskirtÄ baudÄ . Å is praÅ¡ymas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Teisingai kvalifikavęs nuteistosios nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė I. B. bausmę – baudÄ , nustatydamas vidurkio už Å¡ios nusikalstamos veikos rÅ«Å¡ies padarymÄ nustatytos baudos nesiekiantį dydį. TokiÄ bausmę laikyti per griežta ir dėl to neteisinga, nėra jokio pagrindo. Skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininkės asmenybę, kitas aplinkybes, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Remiantis iÅ¡dėstytu nuteistajai I. B. mažinti bausmę nėra jokio pagrindo.

Taip pat skundu prašoma netaikyti nuteistajai I. B. specialiosios teisės atėmimo. Šis prašymas pagrįstas, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai

laikė reikalingu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo paskyrimÄ I. B.. Nors I. B. nusikalstama veika

padaryta vairuojant transporto priemonę, kuria naudotis reikalinga speciali teisė, tačiau uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis yra teismo teisė, o ne pareiga. Nusikalstamos veikos kaltės forma, jos padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nuteistosios asmenybę pozityviai apibūdinantys ypatumai, taip pat apeliaciniame skunde pabrėžiamos ir bylos duomenimis pagrįstos aplinkybės dėl argumentuoto reikalingumo I. B. vairuoti transporto priemones, leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai nuteistajai

I. B. bus įgyvendinti ir be baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimo. Todėl nuosprendis dalyje dėl BK 67 str. 3 d. ir 68 str. taikymo I. B. atžvilgiu naikintinas.

Skunde iÅ¡ esmės deklaratyviai teigiama apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Å ie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Å aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl I. B. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas nuteistosios bei jos gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu nėra. Be to, nuteistajai nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas konstatuoti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Taip pat kritiÅ¡kai vertinami skundo teiginiai apie vienpusiÅ¡kÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ , nes jie tėra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistoji bei jos gynėjas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nuÅ¡alinimų prokurorui, organizavusiam ikiteisminį tyrimÄ , nereiÅ¡kė. Byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo, buvo užtikrinta proceso Å¡alių lygybė.

Nuteistosios gynėjas laiko, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, tačiau toks nuosprendžio vertinimas nepagrįstas. Nuosprendžio išvados dėl I. B. veikos padarytos remiantis ne spėjimais, bet įvertinus įrodymus, atskleidus jų turinį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikaltimo aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atspindi veikų sudėties elementus ir visa tai, kas reikšminga juridiniam kvalifikavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendis dalyje yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu;

n u s p r e n d ž i a :

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 67 str. 3 d. ir 68 str. taikymo I. B. atžvilgiu.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai                                                                                                              Evaldas

Vanagas

                                                                                                                          Eligijus

Gladutis

                                                                                                                          Algirdas

Gaputis