a69a6f05-1fe7-4ed3-a8a7-d4e4482b9b15 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr2 - 2012 m. vasario 6 d. (S) Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Daunys,             sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,             dalyvaujant pareiškėjui R. S.,             dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms Neringai Ripinskienei ir Palmirai Lukošienei,             viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R.

S. skundÄ atsakovei Å iaulių miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. S. Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos priteisti 2717,35 Lt turtinės žalos atlyginimui, penkių procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde (b.l.2-3) bei pasisakymuose teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2011-07-22 šalia teritorijos, adresu Pročiūnų g. 3, Šiauliai, ant pareiškėjui priklausančio automobilio „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvirto medis (beržas), kuris apgadino pareiškėjui priklausantį automobilį. Pareiškėjas apie įvykį pranešė policijai, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, nes teritorijos Pročiūnų g. 3, Šiauliai priežiūra priklauso jai.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog pagal LR CK 6.271 str. 4 d., valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Å iaulių miesto savivaldybės administracijos aplinkos skyrius privalo savivaldybės veiklos teritorijoje tikrinti medžių bÅ«klę. PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡ios pareigos atsakingi asmenys akivaizdžiai nevykdė, veiklos teritorijoje medžių bÅ«klės netikrino, aplaidžiai atliko želdynų ir želdinių apsaugÄ , pertvarkÄ ir priežiÅ«rÄ , dėl to įvyko minėtas įvykis.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atliekantis želdynų ir želdinių inventorizavimÄ biomedicinos mokslų daktaras J. B. jam nurodė, kad nuvirtusio medžio Å¡aknys pažeistos medienÄ pÅ«dančio grybo, kad supuvusios beržo Å¡aknys ir puvinys apėmęs centrinę medienÄ . PareiÅ¡kėjas mano, kad dėl Å¡io supuvusio medžio nepriežiÅ«ros yra atsakinga Å iaulių miesto savivaldybės administracija, todėl ji turi atlyginti žalÄ . Nurodė, kad po įvykio sudaryta Å iaulių miesto želdynų ir želdinių apsaugos, priežiÅ«ros ir tvarkymo komisija formaliai įvertino nuvirtusio medžio iÅ¡orę ir konstatavo, kad medžio kamienas viduje nenudžiÅ«vęs. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad komisija tikrindama nuvirtusį medį jam apie tai nepranešė, todėl jis apžiÅ«roje nedalyvavo.

Nurodė, kad komisija privalo tikrinti visų medžių bÅ«klę nuolat, o ne laukti įvykių ir tuomet vertinti. Ginčui aktualioje teritorijoje ilgai nebuvo tikrinama medžių bÅ«klė, net po komisijos patikrinimo liko nudžiÅ«vęs medis, jis nepaÅ¡alintas, keliantis grėsmę. PareiÅ¡kėjas mano, kad nagrinėjamu atveju negalima laikyti, jog įvykis įvyko dėl nenugalimos jėgos, nes nutarime ekstremalių įvykių kriterijų sÄ raÅ¡e pateikiami kitokie kriterijai. PareiÅ¡kėjas mano, kad jei buvo ekstremali situacija, tai turėjo bÅ«ti paskelbta vieÅ¡ai.

Aplinkos apsaugos agentÅ«ros internetiniame portale nėra užfiksuota, kad liepos 22 d. bÅ«tų skelbiama ekstremali situacija, todėl negalima to teigti. Dėl žalos dydžio pareiÅ¡kėjas nurodė, kad stiklo, variklio dangčio keitimas nekelia klausimų. Tvarkė automobilio kėbulÄ , iÅ¡lygino stogo duobes specialia įranga. Atliko automobilio kėbulo tiesinimÄ , nes nuo medžio jis buvo pakitęs. Kėbulas buvo ruoÅ¡iamas dažymui, nes naujas detales reikėjo gruntuoti, Å¡veisti ir tik tuomet dažyti.

Po dažymo reikėjo automobilį poliruoti. Kadangi buvo keistas stiklas, automobilio viduje atsirado duženų, smulkių dalelyčių, kurias reikėjo iÅ¡siurbti, iÅ¡valyti. PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o jo skundÄ tenkinti ir priteisti visÄ praÅ¡omÄ sumÄ .Atsakovė Å iaulių miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime (b.l.52-53) ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Teismo prašė jo netenkinti. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas teigia, kad Å iaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus specialistai aplaidžiai atlieka savivaldybės veiklos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių apsaugÄ , pertvarkÄ ir priežiÅ«rÄ , dėl to ant pareiÅ¡kėjui priklausančio automobilio „Toyota Camry“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-07-22 apie 15 val., adresu PročiÅ«nų g. 3, Å iauliai, užvirto medis (beržas), kuris apgadino pareiÅ¡kėjui priklausantį automobilį. Atsakovė su Å¡iuo teiginiu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad 2011-07-25 gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , įvykiui iÅ¡tirti sukvietė kompetentingÄ Savivaldybės želdynų bei želdinių apsaugos, priežiÅ«ros ir tvarkymo komisijÄ , kuri įvertino medžio bÅ«klę ir nustatė galimas priežastis, dėl kurių medis užvirto ant automobilio.

Pažymėjo, kad komisija vadovaudamasi LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-343 2 priede nurodyta metodika vizualiai apžiūrėjo medį ir įvertino beržo, augusio prie Pročiūnų g. 3, Šiauliuose, ir vėjo išversto iš šaknų, būklę bei nustatė, kad medis dėl savo būklės išvirsti negalėjo. Beržas pagal išorinius požymius nebuvo nepatenkinamos būklės: nenudžiūvęs, sveiku, mechaniškai ar stipriai puvinio nepažeistu stiebu ir didele laja.

Kaip nurodė biomedicinos mokslų daktaras J. B. savo atsakyme el. laiÅ¡ke: „medis realios grėsmės nekėlė. Nuotraukose užfiksuoto medžio bÅ«klė vizualiai negalėjo bÅ«ti vertinama žemesniu balu nei patenkinama. Patenkinamos bÅ«klės medžiai paprastai nėra laikomi pavojingais žmonių ir eismo saugumui, todėl juos kirsti nėra tikslo“. Atsakovės nuomone, kai nėra įrodymų apie užvirtusio medžio blogÄ bÅ«klę, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neatliko želdinių priežiÅ«ros veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, tai reiÅ¡kia nėra neteisėtų veiksmų bei paneigiama atsakovės kaltės prezumpcija dėl patirtos žalos.

Pažymėjo, kad komisija nustatė, jog medžio atsparumÄ vėjovartai susilpnino lietingi orai ir Å¡lapias gruntas, o medžio iÅ¡virtimo priežastimi, remiantis Å iaulių meteorologijos stoties pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas Nr. N11-26, galėjo bÅ«ti 2011 m. liepos 21, 22 dienomis siautęs audringas vėjas – vėjo gÅ«siai siekė 25 m/s ir perkÅ«nija, buvusi 2011-07-22 nuo 15.08 val. iki 15.40 val. Atsakovės nuomone, remiantis Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių patvirtinimo“, įvykio metu užfiksuotos gamtinės sÄ lygos yra priskirtinos prie stichinio meteorologinio reiÅ¡kinio ir laikytina nenugalima jėga.

Komisija pažymėjo, kad nuo šio stipraus vėjo gūsių nukentėjo ir daugiau medžių, augusių prie Pročiūnų g. 3 ir pačiame žemės sklype, liko daug medžių aplaužytomis šakomis. Remiantis LR civilinio kodekso 6.253 str. 1 d., civilinė atsakomybė netaikoma dėl nenugalimos jėgos. Pagal LR CK 6.253 str. 2 dalį, nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 str.) bei šalina atsakovo atsakomybę.

Atsakovė taip pat mano, kad pareiÅ¡kėjas pateikdamas skundÄ praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 p. nustatytÄ skundų (praÅ¡ymų) padavimo administraciniam teismui 1 mėnesio terminÄ , kadangi raÅ¡tas Nr. SG-349 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstas 2011-08-18, o skundas teismui paduotas tik 2011 metų lapkričio mėnesį – praėjus ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui. Mano, kad pareiÅ¡kėjo pateikti kvitai, kuriais grindžiamas atsiradusios žalos dydis, yra klaidinantys ir nepagrįsti.

Sprendžiant iÅ¡ pateiktų nuotraukų automobiliui padaryti pažeidimai yra Å¡ie: variklio dangčio, priekinio stiklo ir kėbulo Å¡oninės dalies. Remiantis pateikta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 42081 pareiÅ¡kėjas įsigijo naujas prekes – priekinį stiklÄ ir variklio dangtį, todėl remontas buvo reikalingas tik vienai likusiai daliai – kėbulo Å¡onui. IÅ¡ pateiktų priedų sprendžia, kad trys skirtingos įmonės ar fiziniai asmenys atliko vienÄ ir tÄ patį veiksmÄ , už kurį buvo sumokėta keletÄ kartų: pagal G.

B. iÅ¡duotÄ prekių pirkimo-pardavimo kvitÄ Nr. 8274409 – kėbulo remontas – 120 Lt; pagal pardavėjo UAB „ServÄ ir Ko“ iÅ¡duotÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 001436 – paruoÅ¡imas – remontas – dažymas – 309,99 Lt; pagal S. B. 2011-08-09 iÅ¡duotÄ prekių pirkimo-pardavimo kvitÄ (nėra numerio) – kėbulo tiesinimas, detalių keitimas – 400 Lt bei kėbulo paruoÅ¡imas, dažymas – 800 Lt. Atsakovės nuomone, aptarti dokumentai įrodo, kad paslauga atlikta keletÄ kartų vienai ir tai pačiai kėbulo daliai, todėl atsakovė mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydis visiÅ¡kai neatitinka pareiÅ¡kėjo nurodyto dydžio, t. y. 2717,35 Lt.

Nurodė, kad pagal UAB „Perfecto“ iÅ¡duotÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 00018 už 230 Lt pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos paslaugos: automobilio poliravimas, salono valymas, sėdynių cheminis valymas ir t. t. Mano, kad už jas visiÅ¡kai negali bÅ«ti atlyginta, kadangi tokios paslaugos negali bÅ«ti prilygintinos žalai, nes jos tiesiogiai nesiejamos su patirta žala. Atsakovės atstovė P.LukoÅ¡ienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal muitinės praÅ¡ymÄ , 2008 metais vadovaudamiesi patvirtinta metodika vertino medžių bÅ«klę ginčui aktualioje teritorijoje.

Buvo įvertintas ir ant pareiÅ¡kėjo automobilio nugriuvęs beržas. Jo bÅ«klė nekėlė abejonių. Medžių bÅ«klė vertinama vizualiai, pagal iÅ¡orinius požymius, rėžtuku pastuksenus į medžio kamienÄ galima suprasti, ar medis supuvęs. Jei nuvirtusį medį bÅ«tų stuksenę, tai nebÅ«tų jokių požymių, kurie sukeltų abejonių dėl jo bÅ«klės. Medžio Å¡aknų bÅ«klės nevertino, nes toks vertinimas į patvirtintÄ Å¾eldinių vertinimo metodikÄ neįtrauktas.

Kai medį nupjovė, matosi, kad kažkokių pažeidimo požymių yra, bet iÅ¡orinių – pagal kuriuos vertina – nėra. Mano, jog aptariamoje teritorijoje yra Å¡lapesnis dirvožemis ir pavirÅ¡inę Å¡aknų sistemÄ turintis beržas bei paprastoti eglė gali bÅ«ti iÅ¡verčiami. Atstovė nurodė, kad želdynų bÅ«klė vertinama vadovaujantis patvirtinta metodika, todėl atsakovė atliko visas savo pareigas.PareiÅ¡kėjo R. S. skundas tenkintinas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas R.

S. praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų Å iaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmų, jai netinkamai prižiÅ«rint želdinius.Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Apibendrinant aptartÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos, t. y.

Å iaulių miesto savivaldybės administracijos, veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Nagrinėjamoje byloje nustatinėjant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiÅ¡kėjo nurodomus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti priimdama sprendimus, ar atsakovė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė laikydamasi Å¡ių reikalavimų.Aplinkos apsaugos įstatymo (galiojusio nuo 2010-07-01 iki 2011-10-01) 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymÄ savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už Å¡io įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymÄ .

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ , inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai priskiriami saugotiniems. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punktÄ , želdinių priežiÅ«ra priskirta seniÅ«nijų, kaip savivaldybės administracijos struktÅ«rinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Minėtas funkcijas želdynų priežiÅ«ros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas, kurio ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios redakcijos 10 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardinti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo, želdinių veisimo valdymÄ , priskirti įpareigojimai.

Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugÄ , pertvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ , želdynų kÅ«rimÄ ir naujų želdinių veisimÄ , želdynų tvarkymo ir kÅ«rimo projektų rengimÄ , derina juos.

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krÅ«mų rūšį, jų fiziologinę bÅ«klę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų bÅ«klę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus bÅ«tų galima efektyviau valdyti, teikti informacijÄ apie želdynų ir želdinių, aplinkos bÅ«klę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.).

Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiÅ¡kindamas minėtÄ Å½eldynų įstatymo 18 straipsnį yra pasisakęs, kad Å¡iuo straipsniu savivaldybėms yra nustatyta pareiga nustatyti konkretaus medžio fiziologinę bÅ«klę (gyvybinę funkcijÄ ). Paminėta, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigÄ dėl želdinių fiziologinės bÅ«klės nustatymo ir tokia pareiga turi bÅ«ti vykdoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3550-11 ir 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-932-11).

Nagrinėjamoje byloje ginčo nekyla, jog nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje, todėl akivaizdu, kad Å iaulių miesto savivaldybės administracija buvo atsakinga už medžio, augusio prie pastato, esančio PročiÅ«nų g. 3, Å iauliuose, priežiÅ«ros organizavimÄ . Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ra apima tokius darbus, kaip medžių ir krÅ«mų laistymÄ ir tręšimÄ , dirvožemio purenimÄ ir mulčiavimÄ , medžių ir krÅ«mų Å¡iltinimÄ , genėjimÄ ir kitus priežiÅ«ros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiÅ«ros darbus – Å¡alinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiÅ«ti stiebus ir Å¡akas (Taisyklių 43 p.), patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos paÅ¡alinti (Taisyklių 44 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932-11).Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, jog atsakovė, bÅ«dama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdydama jų bÅ«klės stebėsenÄ , organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiÅ«rÄ , privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje (PročiÅ«nų g. 3, Å iauliai) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti įrodytos aplinkybės, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Å iaulių miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovė nurodė, kad medžių bÅ«klę tikrina vadovaudamasi LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 priedu, kurio 1 punktas nurodo medžių bÅ«klę: gera – medžiai sveiki, normaliai iÅ¡sivystę, lapija (spygliai) tanki, vienodai iÅ¡sidėsčiusi, lapai ir spygliai normalaus dydžio ir spalvos, ligų ir kenkėjų požymių, žaizdų, stiebo ir skeletinių Å¡akų pažeidimų, drevių nėra (1.1.); patenkinama – medžiai sveiki, bet Å«glių prieaugis nedidelis, mažesnis sulapojimas, laja netolygiai iÅ¡sivysčiusi, stiebas su nedideliais mechaniniais ir kenkėjų pažeidimais, nedidelėmis drevėmis (1.2.); nepatenkinama – medžiai akivaizdžiai nusilpę, stelbiami kitų medžių, stipriai pažeisti ligų ar kenkėjų, laja silpnai iÅ¡sivysčiusi, yra džiÅ«stančių ir nudžiÅ«vusių skeletinių Å¡akų, Å«glių prieaugis nedidelis arba jo visai nėra, medžiai sausavirÅ¡Å«niai, stiebai yra pažeisti mechaniÅ¡kai, juose yra didelių drevių arba mažose drevėse matomas medienos suminkÅ¡tėjimas ir iÅ¡retėjimas, pakeltos medžio Å¡aknys (1.3.).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, jog medžių bÅ«klę vertina pagal jų iÅ¡orinius požymius jį apžiÅ«rėdami vizualiai. Jei medis sukelia abejonių, tuomet specialiu metaliniu rėžtuku beldžiant į medžio kamienÄ patikrina medžio bÅ«klę. Pagal garsÄ atskiriama, ar medžio kamiene yra puvinys. Medžio Å¡aknų bÅ«klės netikrina, nes nėra nustatytos tokios metodikos. Atstovė paaiÅ¡kino, jog nagrinėjamu atveju vertinimo metu medis negalėjo sukelti abejonių dėl savo bÅ«klės, kadangi jo kamienas buvo sveikas, Å¡aknys nepakeltos.

Ar medžio šaknys pažeistos puvinio, netikrino.Jau buvo pažymėta, jog atsakovė privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Kaip matyti, Šiaulių miesto savivaldybės administracija vertindama medžių būklę (tuo pačiu ir nuvirtusio medžio) vadovavosi LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 priedu.

Pažymėtina, jog Å¡is teisės aktas apibÅ«dina medžio nepatenkinamos bÅ«klės sÄ vokÄ , tačiau jos nustatymo tvarkos nenumato. IÅ¡ atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimų matyti, jog vertinant medžių bÅ«klę komisija vadovaujasi specialiomis žiniomis, medžių Å¡aknų bÅ«klė netikrinama. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad Å iaulių miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdė medžių bÅ«klės vertinimÄ , aplaidžiai vykdė prievolę – užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, dėl to medis nuvirto ir apgadino pareiÅ¡kėjo turtÄ .

Atsakovės atstovė teismui paaiÅ¡kino, kad eglės ir beržų Å¡aknys yra pavirÅ¡inės, todėl esant Å¡lapiam dirvožemiui Å¡ie medžiai dažniausiai iÅ¡verčiami. Teismo nuomone, atsakovei žinant Å¡ias aplinkybes, ji turėtų pasirinkti tinkamÄ Å¡ių medžių vertinimo tvarkÄ ir ypač tų, kurie auga tokioje aplinkoje, jog nuvirtę gali apgadinti turtÄ , sužaloti asmenis. Teismas nevertina atsakovės pateikto 2008-12-09 Leidimo saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar paÅ¡alinimo, genėjimo darbams kaip raÅ¡ytinio įrodymo, kadangi jis nesusijęs su nagrinėjama byla.

IÅ¡ dokumento (b.l.60) matyti, jog sklypo, kuriame vykdomas saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo darbai, vieta yra P.TamoÅ¡aičio g. 1, Å iauliai. Byloje nagrinėjamu atveju medis augo ties pastatu, adresu PročiÅ«nų g. 3, Å iauliai. Be to, teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra svarbu nustatyti, kada paskutinį kartÄ atsakovė tikrino medžių bÅ«klę, nes kaip matyti, atsakovė patikrinimÄ atliko aplaidžiai, neveikė taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta medžio griuvimo ir to sukeliamų neigiamų padarinių.

Teismo nuomone, tokiu bÅ«du atsakovė prisiėmė rizikÄ atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ .Atsakovės argumentas, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, kas Å¡alina jos atsakomybę (CK 6.253 str. 1 d.), yra nepagrįstas. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nenugalima jėga yra neiÅ¡vengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepaÅ¡alinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti numatytos. IÅ¡ byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM Å iaulių meteorologijos stoties 2011 m. rugpjūčio 5 d. pažymos Nr. N11-26 (b.l.38) matyti, kad Å iaulių mieste 2011-07-22 nuo 15.08 iki 15.40 buvo perkÅ«nija, vėjo gÅ«siai 18 m/s, vidutinis vėjo greitis 1,6 m/s, o tai pagal Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus nėra laikytina nenugalima jėga ir neÅ¡alina atsakovės atsakomybės.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų.

Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. turtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.LR CK 6.249 straipsnis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas pažymi, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog jis patyrė tokiÄ materialinę žalÄ : už automobilio kėbulo remontÄ sumokėjo 120 Lt (b.l.5), už automobilio paruoÅ¡imÄ â€“ remontÄ â€“ dažymÄ , dažus, dažymo medžiagas sumokėjo 677,35 Lt (b.l.6), už kėbulo tiesinimÄ , paruoÅ¡imÄ dažymui sumokėjo 1200 Lt (b.l.7), už automobilio poliravimÄ , sėdynių cheminį valymÄ , vidaus apdailos detalių valymÄ , salono valymÄ , langų valymÄ sumokėjo 230 Lt (b.l.8), už automobilio stiklÄ ir kapotÄ (variklio dangtį) sumokėjo 490 Lt (b.l.9), iÅ¡ viso 2717,35 Lt.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų ir teismui pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ pirkdamas naujÄ automobilio priekinį stiklÄ ir variklio dangtį.

Kad Å¡ios detalės buvo sugadintos, įrodo byloje esančios nuotraukos (b.l.10-20). Po to sumokėjo už Å¡ių detalių Å¡veitimÄ , gruntavimÄ , tai yra paruoÅ¡imÄ dažymui ir dažymÄ (b.l.6). Specialia įranga tiesino kėbulÄ , tai yra iÅ¡lygino automobilio stoge atsiradusias duobes ir už tai sumokėjo 120 Lt (b.l.5). Kad buvo apgadintas automobilio stogas, įrodo byloje esanti nuotrauka (b.l.19). Užvirtęs medis apgadino automobilio kėbulÄ , todėl pareiÅ¡kėjas 1200 Lt sumokėjo už kėbulo tiesinimÄ , paruoÅ¡imÄ dažymui (b.l.7).

Ä®vykio metu į automobilio vidų pateko stiklo Å¡ukių, automobilio remonto metu apsinešė automobilio vidus, reikėjo atnaujinti sutvarkytas detales, dėl to pareiÅ¡kėjas iÅ¡valė automobilio vidų ir nupoliravo automobilio iÅ¡orę, už Å¡iÄ paslaugÄ sumokėjo 230 Lt.Teismas įvertinęs Å¡iuos pareiÅ¡kėjo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, paaiÅ¡kinimus ir bylos faktines aplinkybes, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas tinkamai įrodė, jog dėl atsakovės neteisėto veikimo jam buvo padaryta turtinė žala, kad tarp Å¡io neteisėto veikimo ir pareiÅ¡kėjui kilusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimÄ CK 6.271 straipsnio 4 dalies pagrindu.LR CK 6.251 straipsnis numato, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę.

Lietuvos A. T. praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek ieÅ¡kovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ , o didesnio, nei faktiÅ¡kai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ (žr. Lietuvos A. T. 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr.3K-3-469/2009).Teismas atmeta atsakovės argumentus dėl nesutikimo su pareiÅ¡kėjo apskaičiuotu ir nurodytu žalos dydžiu, kaip nepagrįstus.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodytas patirtų nuostolių dydis yra pagrįstas tinkamais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo patirta materialinė žala perkant automobilio poliravimo ir automobilio salono valymo paslaugas yra dėl automobilio apgadinimo turėti tiesioginiai nuostoliai, kurie turi bÅ«ti atlyginti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteistina 2717,35 Lt turtinei žalai atlyginti.Atsakovės argumentas, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytÄ skundo padavimo terminÄ , atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas pažymi, jog bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatyti vieno ir dviejų mėnesių skundų padavimo teismui terminai netaikomi. Tokio pobūdžio bylose gali būti taikoma LR CK numatyta ieškinio senatis.Iš įmokos mokėjimo kvito (b.l.4) matyti, jog pareiškėjas sumokėjo 82 Lt žyminį mokestį. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, sumokėtas 82 Lt žyminis mokestis pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intinas. PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės visų Å¡ioje administracinėje byloje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti pateiktas teismui raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Tačiau pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas teismo priteisti visų Å¡ioje byloje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , nenurodė praÅ¡omos priteisti sumos. Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas priimant šį sprendimÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui praÅ¡ymÄ dėl Å¡ioje byloje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikdamas atitinkamus įrodymus. LR civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (procesinės palÅ«kanos).

Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl atsakovei kilusios deliktinės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) (Civilinio kodekso 6.271). Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iÅ¡ fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.136 str. 1 d.).

Vadovaujantis Å¡ia nuostata, civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 str. 2 d. 5 p.). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Civilinio kodekso 6.245 str. 4 d.) IÅ¡ paminėtų Civilinio kodekso nuostatų matyti, jog žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad deliktinė civilinė atsakomybė laikytina pareiga atlyginti žalÄ , kuri atsiranda nuo žalos padarymo momento, bet ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, nustato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog Å¡i nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palÅ«kanų dydis, tačiau juo negalima remtis, nustatant procesinių palÅ«kanų skaičiavimo termino pradžiÄ , nes Å¡is terminas imperatyviai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatytas minėtoje Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje.

Tuo pačiu pažymėtina, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir, kaip jau minėta, tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo (teismo sprendimo priėmimo) iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos priteistinos penkių procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos, tai yra nuo 2011 m. gruodžio 8 d. (b.l.30), iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTÄ® 42 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teismas, n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo R.

S. skundÄ patenkinti ir iÅ¡ atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos pareiÅ¡kėjui priteisti 2717,35 Lt (du tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai septyniolika litų trisdeÅ¡imt penki centai) žalos atlyginimui.Ä®pareigoti VMI prie LR FM pareiÅ¡kėjui R. S. grÄ Å¾inti pagal 2011-11-02 mokėjimo kvitÄ Swedbank AB sumokėtÄ 82 Lt žyminį mokestį.Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                 Donatas Daunys            Â