a699fb5e-a8b3-435b-8c09-ece505f5e19b · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-654/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50598-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.3; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios K.

P. apeliacinį skundÄ dėl 2018 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. P., padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jÄ laiduotojo A. P. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, K.

P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 25 d.; – K. P. priklausančio automobilio BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus nutarimu K. P. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

K. P. skirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinas. Daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į vokÄ ir prisegtas prie bylos virÅ¡elio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VÄ® „Regitra“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1.

K. P., 2018 m. spalio 20 d., 20.08 val., Vilniuje, T. Narbuto – Sėlių gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 525D, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,31 promilės etilo alkoholio). Å iais veiksmais K. P. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Apeliaciniame skunde K. P. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo nekonfiskuojant nuosavybės teise jai priklausančio automobilio BMW. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad atleidžiant jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų bÅ«ti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, praÅ¡o vietoje turto konfiskavimo taikyti jai kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų 5MGL įmokos dydį.

Taip pat K. P. praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminÄ sumažinant. 2.1. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nevertindamas jos situacijos individualiai visiÅ¡kai nepasisakė dėl jos 2018 m. lapkričio 14 d. teismui teiktame praÅ¡yme dėl perdavimo pagal laidavimÄ BK 68, 72 straipsnio taikymo iÅ¡dėstytų motyvų ir Å¡iame praÅ¡yme paminėtos aktualios teismų praktikos nagrinėjant tokias pačias bylas, kai faktinės bylų aplinkybės beveik identiÅ¡kos Å¡iai bylai, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų bÅ«ti keistinas. 2.2.

Dėl jos atžvilgiu taikyto BK 72 straipsnio apeliantė pažymi, jog Å¡ioje byloje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ji yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla nutraukta. Nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais skiriasi turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas skiriamas kartu su bausme nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir jos pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ypatingai teigiamai charakterizuojamÄ jos asmenybę bei atleisdamas jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2.3.

Apeliantė be skundžiamame nuosprendyje teismo nurodytų jos asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių prašo atsižvelgti į tai, kad ji niekada nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, sietinų su alkoholio vartojimu, kas rodo, jog šis baudžiamosios teisės pažeidimas yra atsitiktinis. Ji nemenkina savo padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jai buvo nustatytas vidutinis girtumas. 2.4. Skunde taip pat pažymima, jog tokios brangios transporto priemonės konfiskavimas (automobilio rinkos kaina yra apie 5 720 Eur) sužlugdytų finansiškai ir morališkai bei neatitiktų proporcingumo principo įgyvendinimo.

Ji už Å¡iÄ transporto priemonę moka 6000 Eur paskolÄ , su sutuoktiniu turi apie 42 000 Eur dydžio bÅ«sto paskolÄ , sutuoktinis paėmęs 1129,52 Eur vartojimo kreditÄ . Paskyrus jai kardomÄ jÄ priemonę - vairuotojo pažymėjimo paėmimÄ , ji jau neteko darbo, turi du mažamečius vaikus, kuriuos turi vežioti į darželį (10 km) ir gydymo įstaigas. Kartu su jais gyvena jos sunkiai serganti mama, kuriÄ reikia vežioti, nes jos mobilumas ribotas, o be jos nėra kas pasirÅ«pintų mama. Nurodė, jog transporto priemones vairuoja nuo 2010 metų, per visÄ vairavimo staÅ¾Ä yra turėjusi tik vienÄ administracinę nuobaudÄ ir niekada nebuvo teista.

Be to, jos mobilumas irgi yra ribotas, nes yra pažeistas kelio sÄ narys. Jos buvęs darbdavys jÄ apibÅ«dina teigiamai ir yra įsitikinęs, kad Å¡is jos teisės pažeidimas yra tikrai atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. Ji nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, savo pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, faktinių nusikaltimo aplinkybių neginčijo, davė paaiÅ¡kinimus apie savo neteisėtus veiksmus, iki Å¡iol nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad sunkesnių padarinių dėl jos nusikalstamų veiksmų nekilo, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nors padarytas nusikaltimas ir tyčinis, bet priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Teismui priimant teisingÄ sprendimÄ turėtų bÅ«ti svarbu tai, kad ji anksčiau niekada nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nebausta administracine tvarka už automobilio vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kas, kaip jau minėta, rodo, jog padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų bylos medžiagoje taip pat nėra, kas rodo mažesnį jos asmenybės pavojingumÄ visuomenei. Remiantis visomis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis padarytÄ veikÄ ir jos asmenybę, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonės konfiskavimas neatitinka teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų jÄ labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje aktualioje teismu praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K- 79-511/2018, 2K-35-719/2018, apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai bylose 1A-86-334/2018, 1A-90-185/2018, 1A-361-209/2018, 1A-313-851/2018 ir kt.). Å ioje teismų praktikoje dažnu atveju pas nusikaltimus padariusius asmenis buvo nustatytas didesnis ar panaÅ¡us etilo alkoholio kiekis kraujyje. 2.5. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad atleidžiant jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų bÅ«ti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas ir kt.), apeliaciniame skunde K.

P. praÅ¡o baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimÄ pakeisti į kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų įmokos dydį (5MGL), arba svarstyti, ar turi bÅ«ti konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Nustatant konkretų įmokos dydį turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į jos padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, teigiamai jos asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ ir kitas aplinkybes.

Skiriant jai minimaliÄ Ä¯mokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ bÅ«tų užtikrinta teisės pažeidimų prevencija ir ji Å¡ioje byloje nebÅ«tų akivaizdžiai labiau suvaržyta, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, skiriant baudžiamojo poveikio priemones. 2.6. Skunde nurodyta, kad yra nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų apie jos teistumÄ ir apie tai, kad anksčiau bÅ«tų bausta už keliu transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, administracine tvarka už KET pažeidimus per 8 metų vairavimo staÅ¾Ä bausta tik 1 kartÄ , darbdavių ir kitų asmenų charakterizuojama teigiamai, teisė vairuoti reikalinga pačiai dėl sveikatos problemų, vežioti mažamečius vaikus ir dėl kitų aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių, todėl mano, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam 1 metų laikotarpiui.

3. Atsiliepimu į K. P. skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorė RÅ«ta Pečkaitytė praÅ¡o atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės K. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Mano, kad skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai uždraudė K. P. vairuoti eismo transporto priemones, nustatydamas termino vidurkį, tinkamai Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę suderindamas su K. P. priklausančio turto konfiskavimu. 3.1. Prokurorė atsiliepime pritaria teismo iÅ¡sakytai pozicijai, kad mažesnio už vidurkį baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas Å¡iuo atveju, nesant jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, t. y.

Å¡velnesnių nei administracinės atsakomybės teisinių poveikio priemonių skyrimas už didesnio masto ir aiÅ¡kiai pavojingesnę veikÄ , prieÅ¡tarautų ne tik įstatymų leidėjo ketinimams, diferencijuojant atsakomybę už skirtingo pavojingumo veikas, bet ir teisingumo principui. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl itin teigiamos apeliantės charakteristikos, taip pat dėl mažamečių sÅ«nų auginimo, motinos sveikatos bÅ«klės, darbo paieÅ¡kų (ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliantė sÅ«nus augina kartu su savo vyru, kuris taip pat turi galimybes rÅ«pintis sÅ«numis), taip pat apeliantės finansiniai įsipareigojimai nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, kurios bÅ«tų priežastis sumažinti specialios teisės atėmimo terminÄ iki minimalaus vienerių metų termino, taip pat nenustatyta ir jokių kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad teismo nustatytas dvejų metų baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas.

Teigiamas kaltininkės asmenybės įvertinimas bei svarbÅ«s asmeniniai ir Å¡eimyniniai poreikiai buvo pagrindas priimti sprendimÄ atleisti K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių: teistumo ir bausmės, kartu tai buvo pagrindas neskirti baudos. 3.2. Dėl kitos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, prokurorė nurodė, kad sutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi, tačiau pritaria ir teismų praktika grįstai pozicijai, kad vien tai, jog teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio.

Baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimÄ , nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui. Nusprendus taikyti Å¡ioje baudžiamojoje byloje BK 40 straipsnio nuostatas K. P. nepatyrė iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jai nebuvo skirta bausmė, ji neturės teistumo. Nors apeliaciniame skunde nurodytos įvairios aplinkybės dėl automobilio konfiskavimo neigiamų finansinių pasekmių, tačiau asmuo padaręs itin Å¡iurkÅ¡tų teisės pažeidimÄ neturi tikėtis iÅ¡vengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų.

Be to, turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali bÅ«ti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti. 3.3. K. P. skiriant baudžiamojo poveikio priemones, atsižvelgta ir į tai, kad atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės vairavo transporto priemonę jos kraujyje esant 2,31 promilės alkoholio, vairavo vietoje, kur eismas itin intensyvus, tik per atsitiktinumÄ nesukėlė sunkesnių padarinių nei sau, nei kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui.

Apeliaciniame skunde nurodytų baudžiamųjų bylų, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas panaikinti K. P. taikytÄ automobilio konfiskavimÄ , faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl pagrindo remtis minėtais teismų sprendimais nėra. Prokurorės teigimu, teismo nuosprendžiu užtikrinta sÄ Å¾ininga pusiausvyra tarp asmeninių K. P. interesų (papildomai neskiriant kitų baudžiamojo poveikio priemonių) ir vieÅ¡ojo intereso siekiant užtikrinti specialiÄ jÄ prevencijÄ (taikant nusikalstamos veikos priemonės - K.

P. priklausančio automobilio konfiskavimÄ ). III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinis skundas atmetamas 4. Å ioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo klausimas asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti automobilį, su kuo nesutinka apeliantė.

5. Atvejais, kuomet sprendžiama, ar konfiskuoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens transporto priemonę, svarstoma, ar šios priemonės taikymas yra proporcingas.

6. Baudžiamosiose bylose proporcingumo principas yra aiÅ¡kinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iÅ¡ Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių jų paskyrimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 nutarime pabrėžta, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi bÅ«ti toks aiÅ¡kus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.

8. Visuomenės interesas Å¡ios kategorijos bylose yra visuomenės saugumas, interesas, kad už padarytÄ teisės pažeidimÄ jį padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas, bendroji ir specialioji prevencija. 8.1. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018).

Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes ir realizuodamas visuomenės interesÄ bÅ«ti saugiai, nustatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ nustatė baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iuos veiksmus, siekė didinti eismo saugumÄ , užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų visuomenės nariams ir kitiems eismo dalyviams.

Apeliantė, bÅ«dama neblaivi, kuomet jos kraujyje nustatyta 2,31 promilės alkoholio koncentracija, vairavo automobilį Å¡eÅ¡tadienio vakarÄ miesto dalyje, kurioje visuomet intensyvus eismas, važiavo pakankamai didelį atstumÄ . Apie įvykį buvo praneÅ¡ta kito eismo dalyvio, kuomet apeliantė važiavo link Vingio parko (o buvo sustabdyta T. Narbuto – Sėlių gatvių sankryžoje), praneÅ¡ime nurodyta, kad apeliantė vingiuoja po keliÄ . Å ios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didelis ir tik atsitiktinumo dėka ir dėl to, kad apeliantė buvo sustabdyta, galimai buvo iÅ¡vengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo. 8.2.

BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas viena iÅ¡ baudžiamojo proceso paskirčių yra teisingai nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį. Å i nuostata yra pamatinė įstatyme įtvirtinanti visuomenės interesÄ nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmės paskirtį nusako BK 41 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Taigi, įstatyme nustačius, kad bausmės paskirtis yra nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, toks tikslas yra ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, todėl netgi atleidus nusikaltimÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepaskyrus jam bausmės, jo nubaudimo tikslas paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę iÅ¡lieka. 8.3. Turto konfiskavimas yra grindžiamas ir atėmimu galimybės asmeniui panaudoti transporto priemonę kitų tokios pat rÅ«Å¡ies nusikaltimų padarymui, o turto konfiskavimas atima iÅ¡ asmens tokiÄ galimybę.

PrieÅ¡ingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio.

Automobilio nekonfiskavimas neigiamai atsiliepia ir bendrosios prevencijos kontekste. Kiti visuomenės nariai – nusikaltimÄ padariusio asmens giminės, draugai, kaimynai, pažįstami, galėtų suprasti, kad vairuodami sunkiai apgirtę jie galėtų susilaukti tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau jokių finansinių ar kitokių pasekmių nesulaukti, kas jiems gali pasirodyti kaip nepakankama priežastis nevairuoti iÅ¡gėrus.

9. Å iems visuomenės interesams apeliantė prieÅ¡pastato savo interesÄ , kuris grindžiamas teismų praktika taikant turto konfiskavimÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais, jos prisipažinimu ir nuoÅ¡irdžiu iÅ¡gyvenimu dėl padaryto nusikaltimo, didele automobilio verte ir finansiniais įsipareigojimais, teigiamai jÄ charakterizuojančiai motyvais, sveikatos problemomis.

10. Teismų praktikoje yra pasisakyta dėl asmens nuteisimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinių pagrindų ir tvarkos skirtumų, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka vienÄ iÅ¡ teismų praktikoje esančių reguliavimo iÅ¡aiÅ¡kinimų. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys ir kitų teismų nutartys yra tose bylose, kuriose asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir konfiskavimas nebuvo taikomas.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo, kuris yra apeliacinės instancijos teismas apskųstiems Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiams, praktikoje yra nutarčių, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-42-1073/2019 Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-462-851/2018, 1A-306-891/2018).

Esant įvairiai teismų praktikai svarbiausi yra sprendimo motyvai, ar pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti sprendimo motyvai šiuo atveju rodo, kad turto konfiskavimas gali būti netaikomas.

11. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir apeliacinio skundo argumentais dėl iki Å¡io nusikaltimo padarymo buvusia teigiama atleistosios nuo atsakomybės charakteristika, tačiau vien teigiama charakteristika nėra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Teigiamai apeliantę charakterizuojantys bruožai, visų pirma turėjo apeliantei neleisti vairuoti automobilio sunkiai apsvaigus nuo alkoholio. Å iuo metu, jai padarius nusikalstamÄ veikÄ , jÄ teigiamai charakterizavę bruožai sprendimų priėmimui turi mažesnę reikÅ¡mę, nes jie kolegijos vertinami ne vien tik teigiamai. Apeliantė pati savo veiksmais sugadino teigiamÄ savo charakteristikÄ .

12. Savo pozicijÄ apeliantė motyvuoja finansiniais Å¡eimos įsipareigojimais, savo ir mamos ligomis. Visos Å¡ios aplinkybės buvo ir iki nusikaltimo padarymo, tačiau jos nesutrukdė apeliantei vairuoti neblaiviai, jos jai nebuvo svarbios, tačiau tapo labai svarbios padarius nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ darydama nusikalstamÄ veikÄ apeliantė žinojo apie Å¡eimos finansinius įsipareigojimus, turtinę padėtį, savo ir mamos ligas, taip pat žinojo galimas vairavimo esant neblaiviam pasekmes, tačiau vis tiek vairavo neblaivi.

Apeliaciniame skunde nurodžiusi savo finansinius įsipareigojimus apeliantė nepateikė jokių jos Å¡eimos pajamas ir turtÄ Ä¯rodančių dokumentų, todėl kolegija negali įvertinti, kiek pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė paveiks jÄ ir jos Å¡eimÄ . Turto konfiskavimas yra apeliantės turimo turto paėmimas iÅ¡ jos, tačiau tai nėra teismo jai paskirti mokėjimai, kuriuos ji turi padaryti iÅ¡ savo pajamų ar turto. KitÄ vertus, finansiniai nuostoliai, dalies turto netekimas yra natÅ«rali apeliantės neteisėtų veiksmų pasekmė.

Susisiekimo klausimus apeliantė gali iÅ¡spręsti vykdama visuomeniniu transportu arba kitais bÅ«dais, konfiskavus jos transporto priemonę jos judėjimas ir susisiekimas nebÅ«tų apriboti. IÅ¡ visuomenės pozicijų bÅ«tų nesuprantama, jei nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus.

13. Jau ilgÄ laikÄ valstybė skiria didelį dėmesį girtų vairuotojų visuomenei keliamiems pavojams vieÅ¡inti, vykdo politikÄ Å¡viesti vairuotojus, kad jie nevairuotų apsvaigę, tačiau K. P. į tai neatkreipė jokio dėmesio ir nesilaikė elementarių savo ir visuomenės narių saugumo taisyklių. Å ioje byloje padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dis ir mastas, lyginant jį su kitais tokios pat rÅ«Å¡ies nusikaltimais, taip pat jos asmenybė, nėra iÅ¡skirtiniai. Taigi pritaikyti turto konfiskavimÄ nebÅ«tų neteisinga ar neproporcinga. Nėra jokių itin svarbių aplinkybių, rodančių Å¡ios priemonės pritaikymo akivaizdų neproporcingumÄ .

14. Apeliaciniame skunde apeliantė praÅ¡o nekonfiskuoti jos transporto priemonės, o Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita priemone – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Toks interesų derinimas nėra teisingas ir teisėtas. Tiek turto konfiskavimas, tiek įmoka į nukentėjusiųjų fondÄ turi savo tikslus ir pasekmes. Taikant jas reikia laikytis įstatyme nustatytų jų tikslų ir sÄ lygų. Teismo vykdoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta funkcija – teisingumo vykdymas, neleidžia teismui netaikyti teisės pažeidimÄ padariusiam asmeniui vienos pasekmės, tačiau vietoje jos pritaikyti kitÄ , padaryti savotiÅ¡kÄ vienos pasekmės pakeitimÄ kita.

Teismas turi taikyti įstatymÄ , skirti bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones teisingai. Å iuo atveju nusikalstama veika padaryta naudojant automobilį, todėl visų pirma sprendžiamas klausimas dėl jo konfiskavimo, o kolegijai nusprendus, kad turtas konfiskuotas pagrįstai, klausimas dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ nesvarstomas.

15. Skunde apeliantė teigia, kad jai paskirtas per ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Pirmosios instancijos teismas uždraudė apeliantei dvejus metus vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Apeliantė padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasi teise vairuoti transporto priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .

Apylinkės teismas nustatė 2 metų Å¡ios teisės atėmimo terminÄ , kuris, kolegijos vertinimu, yra pagrįstas ir teisingas. Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a: K. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija: Virginija Liudvinavičienė Alenas Piesliakas Nijolė Žimkienė