2022-09-14 Nr. AB-22710-3-61-3-01890-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-572-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01890-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 5 524 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimtą sprendimą ir iš esmės išnagrinėti aplinkybes; 3) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų skundui keliamų reikalavimų, 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas minėta nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjas neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio, išverstus skundo priedus, patikslinti reikalavimus ir aplinkybes dėl žalos atlyginimo, nurodyti konkretų prašomą panaikinti sprendimą bei su jo neteisėtumu ir nepagrįstumu susijusias aplinkybes.

Pareiškėjo vardu 2022 m. gegužės 27 d. teismui buvo pateiktas raštas dėl skundo trūkumų šalinimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad yra pateikęs jo sunkią finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus, tačiau asmeninės banko sąskaitos išrašo pateikti negali, kadangi jo teisės yra suvaržytos. Pažymėjo, jog teismas savo iniciatyva gali išsireikalauti duomenis apie pareiškėjo turimas pinigines lėšas iš atitinkamų institucijų bei išsiversti pateiktus skundo priedus. Pareiškėjas nurodė, jog atlyginti turtinės žalos neprašo, kadangi neturi jos pagrindžiančių įrodymų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo S. J. skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas nepašalino skundo nustatytų esminių trūkumų, t. y. nepateikė patikslino skundo, o tik raštą, kuriame nesuformulavo konkrečių skundo reikalavimų, nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių neturtinę žalą, nepateikė duomenų, leidžiančių atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, raštą dėl trūkumų šalinimo pareiškėjo vardu pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

III. Pareiškėjas S. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi pateiktu raštu buvo pašalinti skundo trūkumai, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodytus išaiškinimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas skundą pateikusiam asmeniui yra palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta bei pareiškėjo reikalavimas. Taigi, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo pagrindą, t. y. reikalavimą atsakovui (jo atstovams), bei skundo dalyką – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Šios procesinės teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas neatitinka pagrindinių ir antraeilių skundui keliamų turinio reikalavimų: skunde netinkamai nurodyti skundo dalykas ir pagrindas, nedetalizuotos aplinkybės dėl žalos priteisimo, nenurodytas konkretus skundžiamas sprendimas bei su jo neteisėtumu ir nepagrįstumu susijusios aplinkybės, nepateikti ginčo laikotarpiui aktualūs įrodymai, leidžiantys daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio, taip pat, nepateikti į lietuvių kalbą išversti skundo priedai. Pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjo skundą priimti nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Nors pareiškėjas ir reagavo į teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, išsamiai paaiškinant, kaip tai turėtų būti padaryta, tačiau teismo nurodytų skundo trūkumų jis nepašalino.

Per nustatytą terminą pareiškėjui 2022 m. gegužės 27 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis nėra kliūtis pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka ginti savo galimai pažeistas teises ar saugomus interesus teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė