a697ba6f-0691-485c-8820-e8c3b78e0daa · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedR.             TeisÄjų kolegija             n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ UAB âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ pateikÄ teismui ieÅ¡kinį (b. l. 1â6), praÅ¡ydama sumažinti antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovo naudai iÅ¡ieÅ¡komus delspinigius iki 15 777,47 Eur; atidÄti 5 603,33 Eur žyminio mokesÄio sumokÄjimÄ už teikiamÄ ieÅ¡kinį iki sprendimo Å¡ioje byloje priÄmimo.NurodÄ, kad tarp ieÅ¡kovÄs UAB âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ ir atsakovo Danske Bank A/S buvo sudaryta 2006 m. birželio 12 d. kredito sutartis Nr. K200606-1251, kuria ieÅ¡kovei suteiktas 653 093,14 Eur kreditas.
Legislator headnote
AI generateda697ba6f-0691-485c-8820-e8c3b78e0daa · Lietuvos apeliacinis teismas: Patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , bÅ«tų tenkinta 76,14 procento ieÅ¡kinio reikalavimų, todÄl iÅ¡ atsakovo priteistina bylinÄjimosi iÅ¡laidų dalis sudarytų dar mažiau â 4 266,12 Eur.IeÅ¡kovÄ UAB âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ apeliaciniame skunde (b. l. 108â111) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai â delspinigius, iÅ¡ieÅ¡komus antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879, sumažinti nuo 460 296,11 Eur iki 15 777,47 Eur; atidÄti 1 239 Eur žyminio mokesÄio sumokÄjimÄ už teikiamÄ apeliacinį skundÄ iki skundo iÅ¡nagrinÄjimo.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-970-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02006-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.1.5.4; 2.6.2.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsÄjo 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Rasos GudžiÅ«nienÄs, Romualdos JanoviÄienÄs ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ ir atsakovo Danske Bank A/S, veikianÄio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-2479-656/2016 pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ ieÅ¡kinį atsakovui âDanske Bank A/Sâ, veikianÄiam per âDanske Bank A/Sâ Lietuvos filialÄ , dÄl delspinigių sumažinimo, treÄiasis asmuo I.
R.             TeisÄjų kolegija             n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ UAB âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ pateikÄ teismui ieÅ¡kinį (b. l. 1â6), praÅ¡ydama sumažinti antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovo naudai iÅ¡ieÅ¡komus delspinigius iki 15 777,47 Eur; atidÄti 5 603,33 Eur žyminio mokesÄio sumokÄjimÄ už teikiamÄ ieÅ¡kinį iki sprendimo Å¡ioje byloje priÄmimo.NurodÄ, kad tarp ieÅ¡kovÄs UAB âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ ir atsakovo Danske Bank A/S buvo sudaryta 2006 m. birželio 12 d. kredito sutartis Nr. K200606-1251, kuria ieÅ¡kovei suteiktas 653 093,14 Eur kreditas.
Sutartimi numatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas â 2008 m. birželio 12 d.Vilniaus miesto 1-ojo apylinkÄs teismo hipotekos teisÄja 2012 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino atsakovo âDanske Bank A/Sâ praÅ¡ymÄ ir nutarÄ iÅ¡ieÅ¡koti pagal kredito sutartį 433 447,15 Eur negrÄ Å¾into kredito, 1 057,36 Eur priskaiÄiuotų ir nesumokÄtų palÅ«kanų, 460 296,11 Eur nesumokÄtų delspinigių, iÅ¡ viso 894 800,62 Eur, taip pat bylinÄjimosi iÅ¡laidas bei 9 proc. sutartines metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos, skaiÄiuojant jas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t. y. 2012 m. vasario 13 d. iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ .
Delspinigiai teismo nutartimi priteisti už laikotarpį nuo kredito sutarties nutrÅ«kimo (2008 m. birželio 12 d.) iki atsakovo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo hipotekos teisme dienos (2012 m. vasario 15 d.), t. y. už beveik ketverių metų laikotarpį. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolis V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879.IeÅ¡kovÄ visų pirma praÅ¡Ä taikyti sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mÄnesių ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kiniams dÄl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į ginÄo kredito sutartyje numatytÄ 0,08 proc. (kredito sutarties 19 p.) delspinigių normÄ , netesybos, skaiÄiuojamos nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos už Å¡eÅ¡ių mÄnesių laikotarpį, sudarytų 63 109,90 Eur sumÄ (433 447,15 Eur à 0,08 proc.
à 182 d.).Kaip antrÄ pagrindÄ delspinigių mažinimui nurodÄ neprotingÄ netesybų dydį. IeÅ¡kovÄs vertinimu, netesybos tiek procentine iÅ¡raiÅ¡ka (0,08 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ), tiek galutine jų suma (460 296,11 Eur) yra neprotingai didelÄs, todÄl mažintinos iki 0,02 proc. (CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d.). PažymÄjo, jog kreditavimo santykiuose bankas yra stipresnioji Å¡alis, realios derybos dÄl sutarÄių sÄ lygų nevyksta, sutartys sudaromos prisijungimo bÅ«du.
IeÅ¡kovÄ nÄra profesionali kredito teisinių santykių dalyvÄ, todÄl netesybų mažinimas gina ne tik vieÅ¡Ä jį interesÄ , taÄiau ir silpnesniosios sutarties Å¡alies teisÄtus interesus. Taikant ieÅ¡kinio senatį ir delspinigius skaiÄiuojant pagal 0,02 proc. delspinigių normÄ , bendra iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovo priteistina delspinigių suma mažintina iki 15 777,47 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu (b. l. 94â98) tenkino dalį ieÅ¡kinio, antstolio V.
M. iÅ¡ieÅ¡komus vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 delspinigius sumažino nuo 460 296,11 Eur iki 63 263,85 Eur sumos; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ; priteisÄ valstybÄs naudai iÅ¡ ieÅ¡kovÄs UAB âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ 616,04 Eur žyminio mokesÄio; priteisÄ valstybÄs naudai iÅ¡ atsakovo Danske Bank A/S, veikianÄio per Danske Bank Lietuvos filialÄ , 4 986,96 Eur žyminio mokesÄio.Teismas nustatÄ, kad atsakovas į teismÄ dÄl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipÄsi 2012 m. kovo 15 d., todÄl taikant sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį delspinigiai priteistini už paskutinius Å¡eÅ¡is mÄnesius iki ieÅ¡kinio dÄl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo pareiÅ¡kimo.
Tokiu bÅ«du už šį laikotarpį (182 dienų), atsižvelgiant į ginÄo kredito sutarties 19 punkte nustatytÄ 0,08 procentų delspinigių normÄ , netesybos, skaiÄiuojamos nuo 434 504,51 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir palÅ«kanų sumos, sudaro 63 263,85 Eur (434 504,51 Eur à 0,08 proc. à 182 d.).SprÄsdamas dÄl delspinigių normos sumažinimo, teismas pažymÄjo, jog ginÄo kredito sutartį sudarÄ du verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys įvertinti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius.
Teismas atsižvelgÄ ir į tai, kad kredito sutartimi suteikta kredito suma (653 093,14 Eur) yra didelÄ, kreditas suteiktas dvejų metų laikotarpiui, taÄiau jis ir Å¡iai dienai nÄra grÄ Å¾intas, nors nuo sutartimi nustatyto kredito grÄ Å¾inimo termino praÄjo daugiau kaip septyneri metai. IeÅ¡kovÄ yra negrÄ Å¾inusi daugiau kaip 66 procentų suteikto kredito sumos, dÄl ko atsakovas patiria nuostolius. Delspinigių suma (63 263,85 Eur), palyginti jÄ su negrÄ Å¾intos paskolos su palÅ«kanomis dydžiu (434 504,51 Eur), nÄra neprotingai didelÄ.             Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliaciniame skunde (b. l. 101â104) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo dalį dÄl netesybų sumažinimo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir dÄl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â delspinigius, iÅ¡ieÅ¡komus antstolio V.
M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879, sumažinti nuo 460 296,11 Eur iki 109 841,60 Eur, iÅ¡ atsakovo valstybÄs naudai priteisti 4 266,12 Eur žyminio mokesÄio. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai nustatÄ laikotarpį, už kurį skaiÄiuotina netesybų suma. Pagal tuo metu galiojusio CPK 588 straipsnio redakcijÄ buvo nustatyti du bÅ«tini etapai kreipiantis dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pirmasis etapas prasidÄjo Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011 m. lapkriÄio 3 d. nutartimi, kuria, be kita ko, nusprÄsta areÅ¡tuoti ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , antrasis etapas prasidÄjo Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, kuria, be kita ko, nusprÄsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovo naudai skolÄ .
Taigi atsakovas 2011 m. lapkriÄio 3 d. pradÄjo realizuoti savo teisÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , įskaitant ir netesybas, ir Å¡ios teisÄs realizavimÄ baigÄ 2012 m. kovo 15 d. Nustatant laikotarpį, už kurį skaiÄiuotinos netesybos, atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡is laikotarpis užsitÄsÄ dÄl nesÄ Å¾iningų treÄiojo asmens I. R. veiksmų â ji, kaip atsakovo naudai įkeistų patalpų savininkÄ, skundÄ Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011 m. lapkriÄio 3 d. nutartį, taÄiau teismui nustaÄius terminÄ paÅ¡alinti atskirojo skundo trÅ«kumus, jų neiÅ¡taisÄ, ir atskirasis skundas buvo laikytas nepaduotu.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, netesybos skaiÄiuotinos už paskutinius Å¡eÅ¡is mÄnesius iki Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011 m. lapkriÄio 3 d. nutarties priÄmimo, pridedant laikotarpį nuo 2011 m. lapkriÄio 3 d. iki 2012 m. kovo 15 d., tokiu bÅ«du delspinigiai skaiÄiuotini iÅ¡ viso už 316 dienų, o apskaiÄiuotų netesybų suma yra 109 841,60 Eur (434 504,51 Eur x 0,08 proc. x 316 d.).Teismas, paskirstydamas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, padarÄ skaiÄiavimo klaidÄ , nes priÄmus skundžiamÄ sprendimÄ buvo patenkinti ne 89 procentai, o 86,26 procento ieÅ¡kinio reikalavimų.
Patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , bÅ«tų tenkinta 76,14 procento ieÅ¡kinio reikalavimų, todÄl iÅ¡ atsakovo priteistina bylinÄjimosi iÅ¡laidų dalis sudarytų dar mažiau â 4 266,12 Eur.IeÅ¡kovÄ UAB âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ apeliaciniame skunde (b. l. 108â111) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai â delspinigius, iÅ¡ieÅ¡komus antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879, sumažinti nuo 460 296,11 Eur iki 15 777,47 Eur; atidÄti 1 239 Eur žyminio mokesÄio sumokÄjimÄ už teikiamÄ apeliacinį skundÄ iki skundo iÅ¡nagrinÄjimo.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nustatÄ, kad kredito sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverÄių verslo subjektų, nes ginÄo kredito sutartis yra parengta atsakovo iniciatyva, o realios derybos dÄl netesybų dydžio nevyko. Tokiu bÅ«du teismas suabsoliutino sutarties laisvÄs principo reikÅ¡mÄ.Sprendžiant dÄl atsakovo kaltÄs ieÅ¡kovei tinkamai neįvykdžius prievolių pagal ginÄo kredito sutartį kaip pagrindo mažinti netesybas, teismas nevertino treÄiojo asmens I.
R. atstovo paaiÅ¡kinimų. Å ios kredito sutarties įvykdymui buvo sudaryta ir refinansavimo sutartis, taÄiau atsakovas jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukÄ ir pradÄjo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus. DÄl refinansavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu vyksta teisminis ginÄas (Vilniaus miesto apylinkÄs teisme yra iÅ¡nagrinÄta civilinÄ byla Nr. 2-1022-819/2015, sprendimas nÄra įsiteisÄjÄs). Ta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄs finansinÄs prievolÄs yra įvykdytos 33 procentais, leidžia teigti, kad kreditoriaus praradimai tokia apimtimi yra mažesni.
Be to, atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad dÄl prievolÄs neįvykdymo jis patyrÄ ir patiria nuostolius.Atsiliepime į ieÅ¡kovÄs UAB âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ apeliacinį skundÄ (b. l. 117â120) atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:IeÅ¡kovÄ yra verslo subjektas, kuris sutartis su verslo partneriais sudaro laisva valia. IeÅ¡kovÄs niekas nevertÄ sudaryti ginÄo kredito sutarties.
Visos kredito sutarties sÄ lygos buvo individualiai aptartos su ieÅ¡kove. TodÄl argumentai, kad ieÅ¡kovÄ neturÄjo galimybių derÄtis dÄl atskirų kredito sutarties sÄ lygų, yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti įrodymais. Vadovaujantis kredito sutarties 47.3 punktu, ieÅ¡kovÄ užtikrino, kad kredito sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovÄs steigimo dokumentams, taigi ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams. IeÅ¡kovÄ visÄ kredito sutarties galiojimo laikotarpį neginÄijo jos sÄ lygų ir nemÄgino jų keisti ar atsisakyti dÄl esminÄs Å¡alių nelygybÄs (CK 6.227, 6.228 str.).IÅ¡ ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio nematyti, kad ieÅ¡kovÄ bÅ«tų siekusi įrodyti atsakovo kaltÄ dÄl neįvykdytų prievolių, ieÅ¡kinio netikslino.
Refinansavimo sutartis atsakovo buvo sudaryta ne su ieÅ¡kove, o su kitu subjektu â UAB âSenamiesÄio sveÄių namaiâ, be to, teismo sprendimas dÄl refinansavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu nÄra įsiteisÄjÄs. DÄl to teismas pagrįstai nepasisakÄ dÄl Å¡io ieÅ¡kovÄs argumento.IeÅ¡kovÄ nepagrįstai teigia, kad teismas klaidingai įvertino tÄ aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄ Ä¯vykdÄ 33 procentus iÅ¡ kredito sutarties kylanÄių įsipareigojimų. Teismas pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad kredito sutartimi suteikta kredito suma laikytina didele, kreditas suteiktas dvejų metų laikotarpiui, taÄiau jis ir teismo sprendimo priÄmimo dienÄ nÄra grÄ Å¾intas, ieÅ¡kovÄ nÄra grÄ Å¾inusi daugiau kaip 66 procentus suteikto kredito sumos.
IeÅ¡kovÄ nepagrįstai teigia, kad atsakovas neįrodÄ, kad dÄl prievolÄs neįvykdymo jis patyrÄ ir patiria nuostolius â laiku bankui negrÄ Å¾inta kredito suma ir nesumokÄtos palÅ«kanos vertintinos kaip atsakovo patirti nuostoliai. Pagal kasacinio teismo praktikÄ atsakovas neprivalo tiksliai įrodyti jo patirtų nuostolių dydžio.Atsiliepime į apeliacinius skundus treÄiasis asmuo I. R. praÅ¡o ieÅ¡kovÄs UAB âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ skundÄ tenkinti, atsakovo Danske Bank A/S, veikianÄio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , skundÄ atmesti; iÅ¡ atsakovo priteisti I.
R. apeliacinÄje instancijoje patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:TreÄiasis asmuo sutinka su ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo argumentais. CivilinÄje byloje dÄl delspinigių priteisimo aplinkybÄs, susijusios su pagrindinÄs prievolÄs įvykdymu, įeina į įrodinÄjimo dalyko sudÄtį, todÄl, kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovÄ skunde, teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , turÄjo jas vertinti. Atsakovas neginÄijo įrodymų, susijusių su kredito sutarties vykdymu, nepateikÄ duomenų dÄl patirtų nuostolių realumo, byloje elgÄsi pasyviai.Atsakovas bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme nesirÄmÄ argumentais dÄl ieÅ¡kinio senaties termino nutrÅ«kimo.
TodÄl tokio pobÅ«džio argumentais apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.). Atsakovo pareiÅ¡kimas dÄl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo pateiktas ne 2011 m. lapkriÄio 3 d., o 2012 m. vasario 13 d. Delspinigiai gali bÅ«ti priteisiami tik už paskutinius Å¡eÅ¡is mÄnesius iki ieÅ¡kinio dÄl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo pareiÅ¡kimo, todÄl atmestini atsakovo argumentai, jog delspinigiai skaiÄiuotini ne tik už Å¡eÅ¡is mÄnesius iki kreipimosi dÄl jų iÅ¡ieÅ¡kojimo, taÄiau ir už laikotarpį nuo kreipimosi dÄl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo iki tos teisÄs realizavimo.
ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija nenustatÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todÄl nagrinÄtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje kilo ginÄas dÄl teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies sumažinti delspinigiai, priteisti įsiteisÄjusia hipotekos teisÄjo nutartimi, teisÄtumo ir pagrįstumo.IeÅ¡kovÄs ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-290-611/2017 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį, priimtÄ nagrinÄjamoje byloje, ir perdavÄ Lietuvos apeliaciniam teismui bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo.
Kasacinis teismas konstatavo, jog įsiteisÄjusi hipotekos teisÄjo nutartis iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto neužkerta kelio skolininkui pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį teisme ginÄo teisenos tvarka dÄl hipotekos teisÄjo nutartimi iÅ¡ieÅ¡kotinos skolos apimties, tokia skolininko iÅ¡kelta byla nelaikytina tapaÄia byla CPK 293 straipsnio 3 punkto prasme, todÄl teismas neturÄjo pagrindo bylÄ nutraukti (minÄtos nutarties 22 p.). Kasacinio nagrinÄjimo dalykas neapÄmÄ apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų dÄl pagrindų mažinti netesybas (ne)buvimo, dÄl to teisÄjų kolegija Å¡iais klausimais pasisako.DÄl sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimo netesybų reikalavimuiAtsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs nekvestionuoja aplinkybÄs, jog nagrinÄjamu atveju delspinigiams už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ turÄtų bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mÄnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, taÄiau mano, kad ieÅ¡kinio senatis nutrÅ«ko jam kreipusis į hipotekos teisÄjÄ , dÄl ko delspinigiai priteistini ne tik už Å¡eÅ¡is mÄnesius iki kreipimosi į hipotekos teisÄjÄ dienos, bet ir už laikotarpį nuo kreipimosi į hipotekos teisÄjÄ dienos iki hipotekos teisÄjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ .Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , ieÅ¡kiniams dÄl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas 6 mÄnesių ieÅ¡kinio senaties terminas;
CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisÄs atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymÄjÄs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikÅ¡ti nustatytas Å¡eÅ¡ių mÄnesių ieÅ¡kinio senaties terminas skaiÄiuojamas nuo pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo termino pažeidimo kiekvienÄ praleistÄ dienÄ (arba kitÄ sutartyje nustatytÄ laikotarpį) atskirai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-307/2014).Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Å¡iuo atveju kreipimosi į teismÄ diena laikytina 2012 m. kovo 15 d., kuomet buvo priimta hipotekos teisÄjo nutartis dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.
Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į hipotekos procedÅ«rų specifikÄ , savo pažeistÄ teisÄ jis pradÄjo realizuoti dar 2011 m. lapkriÄio 3 d., kuomet hipotekos teisÄjas nutarÄ areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ , o 2012 m. kovo 15 d. laikytina tik Å¡ios teisÄs realizavimo pabaigos momentu. Vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka, todÄl, anot atsakovo, delspinigiams taikytina Å¡eÅ¡ių mÄnesių ieÅ¡kinio senatis laikytina nutraukta 2011 m. lapkriÄio 3 d.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visiÅ¡kai tiksliai identifikavo kreipimosi į teismÄ momentÄ , juo nepagrįstai nurodydamas hipotekos teisÄjo nutarties dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto priÄmimo dienÄ (2012 m. kovo 15 d.), nes atsakovo pakartotinis pareiÅ¡kimas dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto pateiktas 2012 m. vasario 13 d., ir bÅ«tent Å¡i diena laikytina atsakovo kreipimosi į teismÄ dienÄ , t. y. momentu, kuomet laikytina nutrÅ«kusi ieÅ¡kinio senaties termino eiga.
TaÄiau nÄra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad kreipimosi į teismÄ diena laikytina dar ankstesnÄ data, siejama su jo pirminiu pareiÅ¡kimu dÄl areÅ¡to taikymo įkeistam turtui, ar kad dÄl Å¡ios aplinkybÄs ieÅ¡kinio senaties terminas turÄtų bÅ«ti pratÄsiamas laikotarpiu nuo pirminio kreditoriaus kreipimosi iki hipotekos teisÄjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ .Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiÅ¡kimu iÅ¡ esmÄs yra tik praÅ¡ymas areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ ir įspÄti skolininkÄ vykdyti prievoles, o iÅ¡ieÅ¡kojimas teismine tvarka iÅ¡ įkeisto turto Å¡io pareiÅ¡kimo pagrindu neprasideda.
Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradÄti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡reiÅ¡kiamas pakartotiniu kreipimusi, todÄl bÅ«tent Å¡io kreipimosi momentas yra reikÅ¡mingas palÅ«kanoms pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaiÄiuoti. Atsižvelgiant į hipotekos bylų ypatumus, palÅ«kanų skaiÄiavimo laikotarpis, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, hipotekos procedÅ«ros atveju reiÅ¡kia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio praÅ¡ymo gavimo iki hipotekos teisÄjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. rugsÄjo 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-751/2003.
Teismų praktika. 2003, 20). Nors minÄti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai buvo pateikti vertinant procesinių palÅ«kanų skaiÄiavimo pradžios momentÄ , įstatymo siejamÄ su bylos iÅ¡kÄlimo teisme diena (CK 6.37 str. 2 d.), nÄra teisinio pagrindo kreipimosi į teismÄ diena laikyti kito momento, sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino taikymo klausimus. PažymÄtina, kad hipotekos teisÄjo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 35â37) procesinÄs metinÄs palÅ«kanos nuo negrÄ Å¾intos skolos buvo nurodytos skaiÄiuoti taip pat nuo pakartotinio, o ne pirminio atsakovo pareiÅ¡kimo hipotekos teisÄjui gavimo dienos, t. y. nuo 2012 m. vasario 13 d., iki visiÅ¡ko iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ .
GinÄo kredito sutartimi Å¡alys susitarÄ, jog netesybos bus skaiÄiuojamos iki tos dienos, kada klientas visiÅ¡kai grÄ Å¾ina bankui atitinkamÄ Ä¯siskolinimÄ , arba bankas pateikia pareiÅ¡kimÄ (ieÅ¡kinį) dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo įstatymų nustatyta tvarka, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksÄiau (ginÄo kredito sutarties 19 p.). Å iuo atveju anksÄiau buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nei grÄ Å¾intas atitinkamas įsiskolinimas, vadinasi, pagal Å¡alių susitarimÄ netesybos ginÄo atveju skaiÄiuotinos iki kreipimosi į teismÄ dienos, o ne visiÅ¡ko prievolÄs įvykdymo.
Taigi nepriklausomai nuo to, kuri data bÅ«tų laikoma kreipimosi į teismÄ momentu (pirminio ar pakartotinio kreditoriaus kreipimosi į hipotekos teisÄjÄ diena), kreditoriui pripažintina teisÄ Ä¯ delspinigius, susidariusius tik iki kreipimosi į teismÄ dienos ir apskaiÄiuotus taikant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , už paskutinius Å¡eÅ¡is mÄnesius, t. y. dÄl Å¡ios aplinkybÄs vertinimo delspinigių suma nepasikeistų. GinÄo kredito sutarties 43 punkte Å¡alys susitarÄ, kad klientas, vykdant prievoles bankui priverstine tvarka pagal teismo arba arbitražo sprendimÄ , mokÄs 9 proc. dydžio metų palÅ«kanas nuo bankui priteistos sumos nuo pareiÅ¡kimo pateikimo teismui ar arbitražui iki skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.
Taigi atsakovo nuostoliai iki pakartotinio kreipimosi į hipotekos teisÄjÄ dienos kompensuojami netesybomis, o nuo Å¡io momento â sutartinÄmis metinÄmis palÅ«kanomis, todÄl sprÄsti, kad nurodyta situacija neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų, nÄra jokio pagrindo.Atmestini ir atsakovo argumentai, kad nustatant netesybų skaiÄiavimo laikotarpį, turÄtų bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad Å¡is laikotarpis užsitÄsÄ dÄl nesÄ Å¾iningų treÄiojo asmens I. R. veiksmų â ji, kaip atsakovo naudai įkeistų patalpų savininkÄ, skundÄ Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011 m. lapkriÄio 3 d. nutartį, taÄiau teismui nustaÄius terminÄ paÅ¡alinti atskirojo skundo trÅ«kumus, jų neiÅ¡taisÄ, ir atskirasis skundas buvo laikytas nepaduotu.
Nesutiktina su atsakovo vertinimu, jog vien mÄginimas pasinaudoti įstatymų suteiktomis procesinÄmis teisÄmis (apskųsti teismo procesinį sprendimÄ ), nesant požymių, kad Å¡ia teise naudojamasi ne pagal paskirtį, laikytinas nesÄ Å¾iningu elgesiu. TodÄl nÄra jokio pagrindo dÄl Å¡ios aplinkybÄs delspinigius apskaiÄiuoti už atsakovo nurodomÄ ilgesnį laikotarpį. Be to, treÄiasis asmuo atsiliepime į apeliacinius skundus pagrįstai nurodo, kad atsakovo argumentai, sietini su ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄs skaiÄiavimu, laikytini naujais.
Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį savo nesutikimÄ su reikalavimu taikyti ieÅ¡kinio senatį motyvavo vien tuo, kad, jo vertinimu, atsakovas laiku negalÄjo įgyvendinti savo teisÄs iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ dÄl ieÅ¡kovÄs kaltÄs, pasireiÅ¡kusios nuolatinių skundų banko atžvilgiu teikimu (b. l. 60â63), neteikÄ argumentų nei dÄl ieÅ¡kinio senaties termino nutrÅ«kimo momento nustatymo, nei dÄl aplinkybių, kurios galÄtų pagrįsti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ .
TodÄl savo iniciatyva pirmosios instancijos teismas neturÄjo vertinti Å¡ių aplinkybių, atsakovui jų nenurodant ir neįrodinÄjant, o atsakovas Å¡iomis aplinkybÄmis grįsti apeliacinio skundo apskritai negali (CPK 306 str. 2 d.). Å iame kontekste pastebÄtina, kad atsakovas byloje nepateikÄ jokių duomenų, kodÄl dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipÄsi praÄjus beveik ketveriems metams nuo kredito sutarties termino.DÄl pagrindų mažinti netesybų dydį kaip neprotingÄ (ne)buvimoCK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelÄs (neprotingai didelÄs) arba prievolÄ iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, taÄiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnÄs už nuostolius, patirtus dÄl prievolÄs neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybÄ, ar netesybos yra neprotingai didelÄs, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinÄs situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu â aiÅ¡kiai per dideliu. DÄl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-401/2008).Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad netesybų, kaip civilinÄs atsakomybÄs, sumažinimÄ reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo: atsakomybÄs prigimtis, Å¡alių turtinÄ padÄtis, tarpusavio santykiai, ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dÄl konkreÄių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertÄ, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolÄs terminÄ , priskaiÄiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-145/2012; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl netesybų dydžio mažinimo, įvertino kredito sutarties sudarymo aplinkybes, ypaÄ tai, kad kredito sutartį sudarÄ du verslininkai, taip pat atsižvelgÄ Ä¯ kredito sutartimi suteiktÄ sumÄ , vertindamas jÄ esant didele, kredito sutarties nevykdymo laikotarpį, pažymÄdamas, jog kreditas iki Å¡iol nÄra grÄ Å¾intas, negrÄ Å¾intos kredito sumos dydį.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Å¡ios konkreÄios situacijos aplinkybes, pasisakydamas dÄl kasacinio teismo praktikoje nurodomų kriterijų (Å¡ios nutarties 29 p.), kurie gali bÅ«ti svarbÅ«s sprendžiant, ar netesybų dydis nÄra protingas. Vien ieÅ¡kovÄs nesutikimas su teismo atliktu paminÄtų aplinkybių vertinimu negali bÅ«ti pagrindas sprÄsti dÄl teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisÄtumo.Kasacinis teismas savo iÅ¡aiÅ¡kinimuose yra suformulavÄs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas.
Vienas esminių kriterijų yra sutarties Å¡alis siejantis teisinių santykių pobÅ«dis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkreÄių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys â privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties Å¡alys yra profesionalios verslininkÄs, sudariusios komercinÄ sutartį, tai reiÅ¡kia, kad jos geba pamatuoti prisiimtÄ rizikÄ , todÄl galimas teismo įsikiÅ¡imas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste sprÄstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgÄ, jog nagrinÄjamu atveju ginÄo kredito sutartį sudarÄ du verslo subjektai.
IeÅ¡kovÄ nesutinka su teismo atliktu nurodytos aplinkybÄs vertinimu, teigdama, jog dÄl netesybų dydžio derÄtis neturÄjusi jokios galimybÄs, o ginÄo kredito sutartį sudariusios Å¡alys nelaikytinos lygiavertÄmis. TaÄiau byloje nÄra duomenų, kad ieÅ¡kovÄ bÅ«tų buvusi verÄiama sudaryti kredito sutartį ar jÄ sudaryti privalÄjo dÄl susidÄjusių sunkių aplinkybių, t. y. nenustatyta buvus ieÅ¡kovÄs valios trÅ«kumų, sudarant Å¡iÄ sutartį. TodÄl bÅ«tent ieÅ¡kovÄ kaip profesionalus verslo subjektas prieÅ¡ sudarydama sutartį, privalÄjo įvertinti, ar sugebÄs laiku ir tinkamai įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus, o jeigu ne â nesudaryti ginÄo kredito sutarties.
Å alių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvÄs ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybÄs, užtikrinanÄios profesionalių verslo subjektų galimybÄ laisvai veikti ir patiems matuoti savo rizikÄ , todÄl teismo kiÅ¡imasis į jų suderÄtas netesybas galima tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).IeÅ¡kovÄs teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ aplinkybes, pagrindžianÄias atsakovo kaltÄ dÄl to, jog ieÅ¡kovÄ tinkamai neįvykdÄ prievolių pagal ginÄo kredito sutartį, ir sudaranÄias pagrindÄ mažinti netesybas.
TaÄiau teisÄjų kolegijos vertinimu, tokio pobÅ«džio aplinkybÄs nagrinÄjamoje byloje nebuvo įrodytos (CPK 178 str.). IeÅ¡kovÄs argumentai, kad atsakovas nepagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukÄ UAB âSenamiesÄio sveÄių namaiâ ir atsakovo 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. sudarytÄ kredito sutartį, kurios tikslas buvo refinansuoti, be kitų, ir ieÅ¡kovÄs ginÄo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ , todÄl atsakovas laikytinas atsakingu dÄl ieÅ¡kovÄs negalÄjimo tinkamai įvykdyti ginÄo kredito sutartį, buvo paneigti ieÅ¡kovÄs nurodomoje kitoje civilinÄje byloje dÄl refinansavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojanÄiu.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs nurodytÄ bylÄ kasacine tvarka, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-544-219/2016 konstatavo nesant pagrindo vertinti, kad refinansavimo sutartį atsakovas bÅ«tų nutraukÄs neteisÄtai; teismas pažymÄjo, kad byloje nenustatyta, kad bankas bÅ«tų elgÄsis nesÄ Å¾iningai, vengÄs bendradarbiauti su UAB âSenamiesÄio sveÄių namaiâ (kasacinio teismo nutarties 37â42 p.). Nors ieÅ¡kovÄ pateikÄ Ä¯ bylÄ UAB âSenamiesÄio sveÄių namaiâ tranzitinÄs sÄ skaitos judÄjimo duomenis (b. l. 71), taÄiau jų pagrindu negalima sprÄsti, kad bent dalis ieÅ¡kovÄs įsipareigojimų buvo įvykdyta minÄtos refinansavimo sutarties pagrindu.
Å iame tranzitinÄs sÄ skaitos judÄjimo iÅ¡raÅ¡e daroma nuoroda tik į pagal kitas kredito sutartis dengiamus kreditus, o ne pagal ginÄo kredito sutartį susidariusį įsiskolinimÄ . TodÄl nÄra jokio pagrindo vertinti, kad minÄtos refinansavimo sutarties sudarymo faktas leidžia vertinti nebuvus ginÄo kredito sutarties pažeidimo, suteikusio pagrindÄ delspinigiams skaiÄiuoti.Tai, kad dalis prievolÄs (treÄdalis) buvo įvykdyta, pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl netesybų dydžio mažinimo, atsižvelgÄ, vertindamas, jog Å¡iuo atveju svarbiau yra tai, kad didesnÄ dalis kredito visgi nebuvo grÄ Å¾inta.
TeisÄjų kolegija Å¡ios aplinkybÄs neturi pagrindo vertinti kitaip. Nors aplinkybÄ, kad dalis prievolÄs yra įvykdyta, sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ netesybų mažinimui, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymÄtina, kad Å¡iuo atveju priteistų delspinigių suma yra apskaiÄiuota ne nuo visos suteikto kredito, o tik nuo negrÄ Å¾into kredito, sumos, todÄl papildomai į Å¡iÄ aplinkybÄ atsižvelgti nÄra pagrindo, juo labiau, kad, kaip pagrįstai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, didesnÄ dalis prievolÄs yra neįvykdyta.
Å iame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybÄ, kad ginÄo kreditas iki Å¡iol nÄra grÄ Å¾intas. PažymÄtina, jog sumažinus priteistų delspinigių dydį dÄl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, jų suma â 63 263,85 Eur, nÄra laikytina akivaizdžiai per didele, įvertinus, jog Å¡i suma skirta kompensuoti beveik ketverių metų prievolÄs nevykdymo laikotarpį, susidariusį nuo kredito sutarties termino pabaigos (2008 m. birželio 12 d.) iki atsakovo kreipimosi dÄl hipoteka įkeisto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo (2012 m. vasario 13 d.).
Vadinasi, atsakovo negalÄjimas disponuoti pagal kredito sutartį negrÄ Å¾into kredito dalimi, sudaranÄia 433 447,15 Eur sumÄ , yra kompensuojamas 63 263,85 Eur dydžio netesybų suma, nors už ketverių metų laikotarpį skaiÄiuojant įstatymo numatytas 6 proc. dydžio palÅ«kanas, laikytinas minimaliais kreditoriaus nuostoliais, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.), bÅ«tų gaunama žymiai didesnÄ suma (104 027,32 Eur). IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde ir treÄiasis asmuo I.
R. atsiliepime į apeliacinius skundus pagrįstai nurodo, jog tokio pobÅ«džio bylose dÄl netesybų mažinimo svarbu įvertinti ir netesybų bei faktiÅ¡kai patirtų nuostolių dydį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinÄdamas nuostolius â jeigu skolininkas pareiÅ¡kia reikalavimÄ mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turÄtų įrodinÄti tikÄtinus nuostolius, taÄiau tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. rugsÄjo 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkriÄio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužÄs 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
Anot ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens, atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad dÄl prievolÄs neįvykdymo jis patyrÄ ir patiria nuostolius, todÄl tai sudaro pagrindÄ mažinti netesybų dydį. TaÄiau teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iai aplinkybei nagrinÄjamu atveju nesuteikÄ esminÄs reikÅ¡mÄs. Pirmiausia pažymÄtina, jog ginÄo atveju praÅ¡omi sumažinti delspinigiai yra apskaiÄiuoti dÄl piniginÄs prievolÄs neįvykdymo laiku, t. y. teisÄjų kolegijai nekyla abejonių, jog kreditorius, laiku neatgavÄs suteikto kredito, dÄl negalÄjimo naudotis kredito suma patiria nuostolių.
Antra, nekyla abejonių, jog bankui Å¡io įsipareigojimo nevykdymas (kredito negrÄ Å¾inimas sutartu terminu) turÄjo esminÄs reikÅ¡mÄs. PaÄioje kredito sutartyje Å¡alys kredito galutinį grÄ Å¾inimo terminÄ Ä¯vardijo kaip vienÄ esminių kredito sÄ lygų (sutarties 2.2 p.). Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminÄ reikÅ¡mÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
TodÄl teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai reikalauja, kad kreditoriui bÅ«tų atlyginti nuostoliai dÄl negalÄjimo naudotis jam priklausanÄia pinigų suma, ypaÄ atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 36 punkte jau aptartas aplinkybes dÄl ilgai trunkanÄio prievolÄs pažeidimo. Kaip minÄta, netgi įstatymo numatytos 6 proc. dydžio palÅ«kanos, apskaiÄiuotos už tÄ patį prievolÄs nevykdymo laikotarpį, yra didesnÄs nei praÅ¡omi sumažinti delspinigiai.Neprotingai didelÄs netesybos turi bÅ«ti mažinamos tiek, kad bÅ«tų užtikrinta prievolÄs Å¡alių interesų pusiausvyra â tiek skolininko interesas, jog netesybos iÅ¡liktų kompensuojamojo pobÅ«džio ir nebÅ«tų baudinÄs, taÄiau taip pat turi bÅ«ti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinÄs prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonÄs funkcijÄ , todÄl mažinant netesybas neturi bÅ«ti visiÅ¡kai pažeistas sutarÄių laisvÄs principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.), o toks pažeidimas bÅ«tų, jei netesybos bÅ«tų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. lapkriÄio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamu atveju netesybų dydį, apskaiÄiuotÄ pritaikius ieÅ¡kinio senatį, dar labiau mažinti nÄra jokio pagrindo.DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymoAtsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , vienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų nurodo netinkamai, jo vertinimu, nustatytÄ pirmosios instancijos teisme patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proporcijÄ . Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kinys patenkintas 89 procentais, todÄl iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 89 procentai â 4 986,96 Eur â už ieÅ¡kinį mokÄtino žyminio mokesÄio, nuo kurio ieÅ¡kovÄ buvo atleista.
Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo iÅ¡vada, nurodo, jog priÄmus skundžiamÄ sprendimÄ buvo patenkinti ne 89 procentai, o 86,26 procento ieÅ¡kinio reikalavimų. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skaiÄiavimo klaidų, skirstydamas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, nepadarÄ, ir tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų procentinį dydį nustatÄ tinkamai.IeÅ¡kinio suma nagrinÄjamoje byloje sudarÄ 444 518,64 Eur, t. y. Å¡ia dalimi ieÅ¡kovÄ reikalavo sumažinti jos mokÄtinus atsakovui delspinigius.
Skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovÄs mokÄtini delspinigiai sumažinti 397 032,26 Eur dalimi â Å¡i suma ir sudaro tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dydį, kuris procentine iÅ¡raiÅ¡ka lygus 89 procentams ieÅ¡kinio reikalavimų (397 032,26 Eur x 100 / 444 518,64 Eur), kaip ir nustatÄ pirmosios instancijos teismas. Atsakovas tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį skaiÄiuoja nuo visos ieÅ¡kovÄs mokÄtinos delspinigių sumos (t. y. 460 296,11 Eur) ir tokiu bÅ«du gauna 86,26 procento ieÅ¡kinio reikalavimų (397 032,26 Eur x 100 / 460 296,11 Eur), nors toks skaiÄiavimo bÅ«das nepagrįstas, nes ieÅ¡kovÄ su dalimi jos mokÄtinų delspinigių sutiko.
TodÄl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanÄia, jog patenkintų reikalavimų dalis nustatoma bÅ«tent nuo ieÅ¡kinio reikalavimų (ginÄo) sumos, atsakovo skaiÄiavimas negali bÅ«ti pripažintas teisingu.Apibendrinant Å¡ioje nutartyje iÅ¡dÄstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniuose skunduose iÅ¡dÄstytais argumentais nÄra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs ir kasacinÄs instancijos teismuose paskirstymoVilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi (b. l. 112â113) buvo tenkintas ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas ir jai atidÄtas viso už apeliacinį skundÄ mokÄtino 1 239 Eur žyminio mokesÄio sumokÄjimas iki bus iÅ¡nagrinÄtas ieÅ¡kovÄs apeliacinis skundas.
Atmetus ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistina jai atidÄto žyminio mokesÄio dalis, t. y. 1 239 Eur. Duomenų apie kitas apeliacinÄs instancijos teisme patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas dalyvaujantys byloje asmenys iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos nepateikÄ, todÄl jų priteisimo klausimas nesprÄstinas (CPK 98 str. 1 d.).KasacinÄs instancijos teismui nagrinÄjamoje byloje panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir perdavus Lietuvos apeliaciniam teismui bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo, iÅ¡sprÄstinas bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų kasacinÄs instancijos teisme, paskirstymo klausimas.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo atidÄtas 929 Eur žyminio mokesÄio sumokÄjimas iki byla bus iÅ¡nagrinÄta kasacine tvarka (b. l. 157â158). Kaip minÄta, nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kinys patenkintas 89 procentais, todÄl atsakovui kyla pareiga sumokÄti 89 procentus ieÅ¡kovei atidÄto žyminio mokesÄio valstybei, t. y. 826,81 Eur (929 Eur x 0,89). Atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybei priteistina 102,19 Eur žyminio mokesÄio už kasacinį skundÄ .Iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs kasacinÄs instancijos teisme dienos ieÅ¡kovÄ (kasatorÄ) pateikÄ 2017 m. gegužÄs 30 d. praÅ¡ymÄ priteisti ieÅ¡kovei jos kasacinÄs instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas â 505 Eur už kasacinio skundo parengimÄ ir pridÄjo patirtų iÅ¡laidų dydį patvirtinanÄius dokumentus (b. l. 174â176).
PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) 8.12 punkte nustatyto dydžio. TodÄl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 89 procentai ieÅ¡kovÄs kasacinÄs instancijos teisme patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, t. y. 449,45 Eur (505 Eur x 0,89).Atitinkamai paskirstytinos ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos: 6,27 Eur pirmosios instancijos teisme ir 3,15 Eur kasacinÄs instancijos teisme (b. l. 184), iÅ¡ viso â 9,42 Eur.
Pagal tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 8,38 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovÄs â 1,04 Eur.                           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r Ä : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ (įmonÄs kodas 300010702) valstybei 1 341,19 Eur (vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt vienas euras devyniolika centų) žyminio mokesÄio už apeliacinį ir kasacinį skundus ir 1,04 Eur (vienas euras keturi centai) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iÅ¡ atsakovo âDanske Bank A/Sâ (įmonÄs kodas 61126228), veikianÄio per âDanske Bank A/Sâ Lietuvos filialÄ (filialo kodas 301694694), ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei âPalangos nekilnojamojo turto investicijosâ (įmonÄs kodas 300010702) 449,45 Eur (keturi Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt devyni eurai keturiasdeÅ¡imt penki centai) kasacinÄs instancijos teisme patirtų atstovavimo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo âDanske Bank A/Sâ (įmonÄs kodas 61126228), veikianÄio per âDanske Bank A/Sâ Lietuvos filialÄ (filialo kodas 301694694), valstybei 826,81 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienas centas) žyminio mokesÄio už kasacinį skundÄ ir 8,38 Eur (aÅ¡tuoni eurai trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoni centai) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
TeisÄjai Rasa GudžiÅ«nienÄ Romualda JanoviÄienÄ Alvydas PoÅ¡kus