Legislator Case Law & Legislation
a697ba6f-0691-485c-8820-e8c3b78e0daa AI generated

a697ba6f-0691-485c-8820-e8c3b78e0daa · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a697ba6f-0691-485c-8820-e8c3b78e0daa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R.             Teisėjų kolegija             n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ pateikė teismui ieÅ¡kinį (b. l. 1–6), praÅ¡ydama sumažinti antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai iÅ¡ieÅ¡komus delspinigius iki 15 777,47 Eur; atidėti 5 603,33 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ už teikiamÄ ieÅ¡kinį iki sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir atsakovo Danske Bank A/S buvo sudaryta 2006 m. birželio 12 d. kredito sutartis Nr. K200606-1251, kuria ieÅ¡kovei suteiktas 653 093,14 Eur kreditas.

Legislator headnote

AI generated

a697ba6f-0691-485c-8820-e8c3b78e0daa · Lietuvos apeliacinis teismas: Patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , bÅ«tų tenkinta 76,14 procento ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis sudarytų dar mažiau – 4 266,12 Eur.IeÅ¡kovė UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ apeliaciniame skunde (b. l. 108–111) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai – delspinigius, iÅ¡ieÅ¡komus antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879, sumažinti nuo 460 296,11 Eur iki 15 777,47 Eur; atidėti 1 239 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ už teikiamÄ apeliacinį skundÄ iki skundo iÅ¡nagrinėjimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-970-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02006-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.1.5.4; 2.6.2.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2479-656/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ieÅ¡kinį atsakovui „Danske Bank A/S“, veikiančiam per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialÄ , dėl delspinigių sumažinimo, trečiasis asmuo I.

R.             Teisėjų kolegija             n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ pateikė teismui ieÅ¡kinį (b. l. 1–6), praÅ¡ydama sumažinti antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai iÅ¡ieÅ¡komus delspinigius iki 15 777,47 Eur; atidėti 5 603,33 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ už teikiamÄ ieÅ¡kinį iki sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir atsakovo Danske Bank A/S buvo sudaryta 2006 m. birželio 12 d. kredito sutartis Nr. K200606-1251, kuria ieÅ¡kovei suteiktas 653 093,14 Eur kreditas.

Sutartimi numatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2008 m. birželio 12 d.Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino atsakovo „Danske Bank A/S“ praÅ¡ymÄ ir nutarė iÅ¡ieÅ¡koti pagal kredito sutartį 433 447,15 Eur negrÄ Å¾into kredito, 1 057,36 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų, 460 296,11 Eur nesumokėtų delspinigių, iÅ¡ viso 894 800,62 Eur, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas bei 9 proc. sutartines metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos, skaičiuojant jas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t. y. 2012 m. vasario 13 d. iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ .

Delspinigiai teismo nutartimi priteisti už laikotarpį nuo kredito sutarties nutrÅ«kimo (2008 m. birželio 12 d.) iki atsakovo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo hipotekos teisme dienos (2012 m. vasario 15 d.), t. y. už beveik ketverių metų laikotarpį. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolis V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879.IeÅ¡kovė visų pirma prašė taikyti sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kiniams dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į ginčo kredito sutartyje numatytÄ 0,08 proc. (kredito sutarties 19 p.) delspinigių normÄ , netesybos, skaičiuojamos nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos už Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį, sudarytų 63 109,90 Eur sumÄ (433 447,15 Eur × 0,08 proc.

× 182 d.).Kaip antrÄ pagrindÄ delspinigių mažinimui nurodė neprotingÄ netesybų dydį. IeÅ¡kovės vertinimu, netesybos tiek procentine iÅ¡raiÅ¡ka (0,08 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ), tiek galutine jų suma (460 296,11 Eur) yra neprotingai didelės, todėl mažintinos iki 0,02 proc. (CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d.). Pažymėjo, jog kreditavimo santykiuose bankas yra stipresnioji Å¡alis, realios derybos dėl sutarčių sÄ lygų nevyksta, sutartys sudaromos prisijungimo bÅ«du.

IeÅ¡kovė nėra profesionali kredito teisinių santykių dalyvė, todėl netesybų mažinimas gina ne tik vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau ir silpnesniosios sutarties Å¡alies teisėtus interesus. Taikant ieÅ¡kinio senatį ir delspinigius skaičiuojant pagal 0,02 proc. delspinigių normÄ , bendra iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo priteistina delspinigių suma mažintina iki 15 777,47 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu (b. l. 94–98) tenkino dalį ieÅ¡kinio, antstolio V.

M. iÅ¡ieÅ¡komus vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 delspinigius sumažino nuo 460 296,11 Eur iki 63 263,85 Eur sumos; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ 616,04 Eur žyminio mokesčio; priteisė valstybės naudai iÅ¡ atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialÄ , 4 986,96 Eur žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad atsakovas į teismÄ dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi 2012 m. kovo 15 d., todėl taikant sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį delspinigiai priteistini už paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius iki ieÅ¡kinio dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo pareiÅ¡kimo.

Tokiu bÅ«du už šį laikotarpį (182 dienų), atsižvelgiant į ginčo kredito sutarties 19 punkte nustatytÄ 0,08 procentų delspinigių normÄ , netesybos, skaičiuojamos nuo 434 504,51 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir palÅ«kanų sumos, sudaro 63 263,85 Eur (434 504,51 Eur × 0,08 proc. × 182 d.).Spręsdamas dėl delspinigių normos sumažinimo, teismas pažymėjo, jog ginčo kredito sutartį sudarė du verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys įvertinti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kredito sutartimi suteikta kredito suma (653 093,14 Eur) yra didelė, kreditas suteiktas dvejų metų laikotarpiui, tačiau jis ir Å¡iai dienai nėra grÄ Å¾intas, nors nuo sutartimi nustatyto kredito grÄ Å¾inimo termino praėjo daugiau kaip septyneri metai. IeÅ¡kovė yra negrÄ Å¾inusi daugiau kaip 66 procentų suteikto kredito sumos, dėl ko atsakovas patiria nuostolius. Delspinigių suma (63 263,85 Eur), palyginti jÄ su negrÄ Å¾intos paskolos su palÅ«kanomis dydžiu (434 504,51 Eur), nėra neprotingai didelė.             Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliaciniame skunde (b. l. 101–104) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo dalį dėl netesybų sumažinimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ delspinigius, iÅ¡ieÅ¡komus antstolio V.

M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879, sumažinti nuo 460 296,11 Eur iki 109 841,60 Eur, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteisti 4 266,12 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai nustatė laikotarpį, už kurį skaičiuotina netesybų suma. Pagal tuo metu galiojusio CPK 588 straipsnio redakcijÄ buvo nustatyti du bÅ«tini etapai kreipiantis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pirmasis etapas prasidėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kuria, be kita ko, nuspręsta areÅ¡tuoti ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , antrasis etapas prasidėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, kuria, be kita ko, nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai skolÄ .

Taigi atsakovas 2011 m. lapkričio 3 d. pradėjo realizuoti savo teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , įskaitant ir netesybas, ir Å¡ios teisės realizavimÄ baigė 2012 m. kovo 15 d. Nustatant laikotarpį, už kurį skaičiuotinos netesybos, atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡is laikotarpis užsitęsė dėl nesÄ Å¾iningų trečiojo asmens I. R. veiksmų – ji, kaip atsakovo naudai įkeistų patalpų savininkė, skundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį, tačiau teismui nustačius terminÄ paÅ¡alinti atskirojo skundo trÅ«kumus, jų neiÅ¡taisė, ir atskirasis skundas buvo laikytas nepaduotu.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, netesybos skaičiuotinos už paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties priėmimo, pridedant laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. kovo 15 d., tokiu bÅ«du delspinigiai skaičiuotini iÅ¡ viso už 316 dienų, o apskaičiuotų netesybų suma yra 109 841,60 Eur (434 504,51 Eur x 0,08 proc. x 316 d.).Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, padarė skaičiavimo klaidÄ , nes priėmus skundžiamÄ sprendimÄ buvo patenkinti ne 89 procentai, o 86,26 procento ieÅ¡kinio reikalavimų.

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , bÅ«tų tenkinta 76,14 procento ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis sudarytų dar mažiau – 4 266,12 Eur.IeÅ¡kovė UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ apeliaciniame skunde (b. l. 108–111) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai – delspinigius, iÅ¡ieÅ¡komus antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879, sumažinti nuo 460 296,11 Eur iki 15 777,47 Eur; atidėti 1 239 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ už teikiamÄ apeliacinį skundÄ iki skundo iÅ¡nagrinėjimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nustatė, kad kredito sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverčių verslo subjektų, nes ginčo kredito sutartis yra parengta atsakovo iniciatyva, o realios derybos dėl netesybų dydžio nevyko. Tokiu būdu teismas suabsoliutino sutarties laisvės principo reikšmę.Sprendžiant dėl atsakovo kaltės ieškovei tinkamai neįvykdžius prievolių pagal ginčo kredito sutartį kaip pagrindo mažinti netesybas, teismas nevertino trečiojo asmens I.

R. atstovo paaiÅ¡kinimų. Å ios kredito sutarties įvykdymui buvo sudaryta ir refinansavimo sutartis, tačiau atsakovas jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ir pradėjo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus. Dėl refinansavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu vyksta teisminis ginčas (Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1022-819/2015, sprendimas nėra įsiteisėjęs). Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės finansinės prievolės yra įvykdytos 33 procentais, leidžia teigti, kad kreditoriaus praradimai tokia apimtimi yra mažesni.

Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl prievolės neįvykdymo jis patyrė ir patiria nuostolius.Atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ apeliacinį skundÄ (b. l. 117–120) atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:IeÅ¡kovė yra verslo subjektas, kuris sutartis su verslo partneriais sudaro laisva valia. IeÅ¡kovės niekas nevertė sudaryti ginčo kredito sutarties.

Visos kredito sutarties sÄ lygos buvo individualiai aptartos su ieÅ¡kove. Todėl argumentai, kad ieÅ¡kovė neturėjo galimybių derėtis dėl atskirų kredito sutarties sÄ lygų, yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti įrodymais. Vadovaujantis kredito sutarties 47.3 punktu, ieÅ¡kovė užtikrino, kad kredito sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės steigimo dokumentams, taigi ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams. IeÅ¡kovė visÄ kredito sutarties galiojimo laikotarpį neginčijo jos sÄ lygų ir nemėgino jų keisti ar atsisakyti dėl esminės Å¡alių nelygybės (CK 6.227, 6.228 str.).IÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nematyti, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų siekusi įrodyti atsakovo kaltę dėl neįvykdytų prievolių, ieÅ¡kinio netikslino.

Refinansavimo sutartis atsakovo buvo sudaryta ne su ieÅ¡kove, o su kitu subjektu – UAB „Senamiesčio svečių namai“, be to, teismo sprendimas dėl refinansavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nėra įsiteisėjęs. Dėl to teismas pagrįstai nepasisakė dėl Å¡io ieÅ¡kovės argumento.IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad teismas klaidingai įvertino tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė įvykdė 33 procentus iÅ¡ kredito sutarties kylančių įsipareigojimų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kredito sutartimi suteikta kredito suma laikytina didele, kreditas suteiktas dvejų metų laikotarpiui, tačiau jis ir teismo sprendimo priėmimo dienÄ nėra grÄ Å¾intas, ieÅ¡kovė nėra grÄ Å¾inusi daugiau kaip 66 procentus suteikto kredito sumos.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neįrodė, kad dėl prievolės neįvykdymo jis patyrė ir patiria nuostolius – laiku bankui negrÄ Å¾inta kredito suma ir nesumokėtos palÅ«kanos vertintinos kaip atsakovo patirti nuostoliai. Pagal kasacinio teismo praktikÄ atsakovas neprivalo tiksliai įrodyti jo patirtų nuostolių dydžio.Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo I. R. praÅ¡o ieÅ¡kovės UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ skundÄ tenkinti, atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , skundÄ atmesti; iÅ¡ atsakovo priteisti I.

R. apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:Trečiasis asmuo sutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais. Civilinėje byloje dėl delspinigių priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį, todėl, kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovė skunde, teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , turėjo jas vertinti. Atsakovas neginčijo įrodymų, susijusių su kredito sutarties vykdymu, nepateikė duomenų dėl patirtų nuostolių realumo, byloje elgėsi pasyviai.Atsakovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentais dėl ieÅ¡kinio senaties termino nutrÅ«kimo.

Todėl tokio pobūdžio argumentais apeliacinis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.). Atsakovo pareiškimas dėl delspinigių išieškojimo pateiktas ne 2011 m. lapkričio 3 d., o 2012 m. vasario 13 d. Delspinigiai gali būti priteisiami tik už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog delspinigiai skaičiuotini ne tik už šešis mėnesius iki kreipimosi dėl jų išieškojimo, tačiau ir už laikotarpį nuo kreipimosi dėl delspinigių išieškojimo iki tos teisės realizavimo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies sumažinti delspinigiai, priteisti įsiteisėjusia hipotekos teisėjo nutartimi, teisėtumo ir pagrįstumo.IeÅ¡kovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-611/2017 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį, priimtÄ nagrinėjamoje byloje, ir perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kasacinis teismas konstatavo, jog įsiteisėjusi hipotekos teisėjo nutartis iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto neužkerta kelio skolininkui pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį teisme ginčo teisenos tvarka dėl hipotekos teisėjo nutartimi iÅ¡ieÅ¡kotinos skolos apimties, tokia skolininko iÅ¡kelta byla nelaikytina tapačia byla CPK 293 straipsnio 3 punkto prasme, todėl teismas neturėjo pagrindo bylÄ nutraukti (minėtos nutarties 22 p.). Kasacinio nagrinėjimo dalykas neapėmė apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų dėl pagrindų mažinti netesybas (ne)buvimo, dėl to teisėjų kolegija Å¡iais klausimais pasisako.Dėl sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo netesybų reikalavimuiAtsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nekvestionuoja aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju delspinigiams už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ turėtų bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau mano, kad ieÅ¡kinio senatis nutrÅ«ko jam kreipusis į hipotekos teisėjÄ , dėl ko delspinigiai priteistini ne tik už Å¡eÅ¡is mėnesius iki kreipimosi į hipotekos teisėjÄ dienos, bet ir už laikotarpį nuo kreipimosi į hipotekos teisėjÄ dienos iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ .Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas;

CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikÅ¡ti nustatytas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienÄ praleistÄ dienÄ (arba kitÄ sutartyje nustatytÄ laikotarpį) atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Å¡iuo atveju kreipimosi į teismÄ diena laikytina 2012 m. kovo 15 d., kuomet buvo priimta hipotekos teisėjo nutartis dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.

Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į hipotekos procedÅ«rų specifikÄ , savo pažeistÄ teisę jis pradėjo realizuoti dar 2011 m. lapkričio 3 d., kuomet hipotekos teisėjas nutarė areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ , o 2012 m. kovo 15 d. laikytina tik Å¡ios teisės realizavimo pabaigos momentu. Vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, anot atsakovo, delspinigiams taikytina Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senatis laikytina nutraukta 2011 m. lapkričio 3 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visiÅ¡kai tiksliai identifikavo kreipimosi į teismÄ momentÄ , juo nepagrįstai nurodydamas hipotekos teisėjo nutarties dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto priėmimo dienÄ (2012 m. kovo 15 d.), nes atsakovo pakartotinis pareiÅ¡kimas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto pateiktas 2012 m. vasario 13 d., ir bÅ«tent Å¡i diena laikytina atsakovo kreipimosi į teismÄ dienÄ , t. y. momentu, kuomet laikytina nutrÅ«kusi ieÅ¡kinio senaties termino eiga.

Tačiau nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad kreipimosi į teismÄ diena laikytina dar ankstesnė data, siejama su jo pirminiu pareiÅ¡kimu dėl areÅ¡to taikymo įkeistam turtui, ar kad dėl Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti pratęsiamas laikotarpiu nuo pirminio kreditoriaus kreipimosi iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiÅ¡kimu iÅ¡ esmės yra tik praÅ¡ymas areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ ir įspėti skolininkÄ vykdyti prievoles, o iÅ¡ieÅ¡kojimas teismine tvarka iÅ¡ įkeisto turto Å¡io pareiÅ¡kimo pagrindu neprasideda.

Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡reiÅ¡kiamas pakartotiniu kreipimusi, todėl bÅ«tent Å¡io kreipimosi momentas yra reikÅ¡mingas palÅ«kanoms pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiuoti. Atsižvelgiant į hipotekos bylų ypatumus, palÅ«kanų skaičiavimo laikotarpis, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, hipotekos procedÅ«ros atveju reiÅ¡kia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio praÅ¡ymo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003.

Teismų praktika. 2003, 20). Nors minėti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai buvo pateikti vertinant procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ , įstatymo siejamÄ su bylos iÅ¡kėlimo teisme diena (CK 6.37 str. 2 d.), nėra teisinio pagrindo kreipimosi į teismÄ diena laikyti kito momento, sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino taikymo klausimus. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 35–37) procesinės metinės palÅ«kanos nuo negrÄ Å¾intos skolos buvo nurodytos skaičiuoti taip pat nuo pakartotinio, o ne pirminio atsakovo pareiÅ¡kimo hipotekos teisėjui gavimo dienos, t. y. nuo 2012 m. vasario 13 d., iki visiÅ¡ko iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ .

Ginčo kredito sutartimi Å¡alys susitarė, jog netesybos bus skaičiuojamos iki tos dienos, kada klientas visiÅ¡kai grÄ Å¾ina bankui atitinkamÄ Ä¯siskolinimÄ , arba bankas pateikia pareiÅ¡kimÄ (ieÅ¡kinį) dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo įstatymų nustatyta tvarka, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau (ginčo kredito sutarties 19 p.). Å iuo atveju anksčiau buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nei grÄ Å¾intas atitinkamas įsiskolinimas, vadinasi, pagal Å¡alių susitarimÄ netesybos ginčo atveju skaičiuotinos iki kreipimosi į teismÄ dienos, o ne visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

Taigi nepriklausomai nuo to, kuri data bÅ«tų laikoma kreipimosi į teismÄ momentu (pirminio ar pakartotinio kreditoriaus kreipimosi į hipotekos teisėjÄ diena), kreditoriui pripažintina teisė į delspinigius, susidariusius tik iki kreipimosi į teismÄ dienos ir apskaičiuotus taikant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , už paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius, t. y. dėl Å¡ios aplinkybės vertinimo delspinigių suma nepasikeistų. Ginčo kredito sutarties 43 punkte Å¡alys susitarė, kad klientas, vykdant prievoles bankui priverstine tvarka pagal teismo arba arbitražo sprendimÄ , mokės 9 proc. dydžio metų palÅ«kanas nuo bankui priteistos sumos nuo pareiÅ¡kimo pateikimo teismui ar arbitražui iki skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Taigi atsakovo nuostoliai iki pakartotinio kreipimosi į hipotekos teisėjÄ dienos kompensuojami netesybomis, o nuo Å¡io momento – sutartinėmis metinėmis palÅ«kanomis, todėl spręsti, kad nurodyta situacija neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų, nėra jokio pagrindo.Atmestini ir atsakovo argumentai, kad nustatant netesybų skaičiavimo laikotarpį, turėtų bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad Å¡is laikotarpis užsitęsė dėl nesÄ Å¾iningų trečiojo asmens I. R. veiksmų – ji, kaip atsakovo naudai įkeistų patalpų savininkė, skundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį, tačiau teismui nustačius terminÄ paÅ¡alinti atskirojo skundo trÅ«kumus, jų neiÅ¡taisė, ir atskirasis skundas buvo laikytas nepaduotu.

Nesutiktina su atsakovo vertinimu, jog vien mėginimas pasinaudoti įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis (apskųsti teismo procesinį sprendimÄ ), nesant požymių, kad Å¡ia teise naudojamasi ne pagal paskirtį, laikytinas nesÄ Å¾iningu elgesiu. Todėl nėra jokio pagrindo dėl Å¡ios aplinkybės delspinigius apskaičiuoti už atsakovo nurodomÄ ilgesnį laikotarpį. Be to, trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinius skundus pagrįstai nurodo, kad atsakovo argumentai, sietini su ieÅ¡kinio senaties termino trukmės skaičiavimu, laikytini naujais.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį savo nesutikimÄ su reikalavimu taikyti ieÅ¡kinio senatį motyvavo vien tuo, kad, jo vertinimu, atsakovas laiku negalėjo įgyvendinti savo teisės iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, pasireiÅ¡kusios nuolatinių skundų banko atžvilgiu teikimu (b. l. 60–63), neteikė argumentų nei dėl ieÅ¡kinio senaties termino nutrÅ«kimo momento nustatymo, nei dėl aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ .

Todėl savo iniciatyva pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti Å¡ių aplinkybių, atsakovui jų nenurodant ir neįrodinėjant, o atsakovas Å¡iomis aplinkybėmis grįsti apeliacinio skundo apskritai negali (CPK 306 str. 2 d.). Å iame kontekste pastebėtina, kad atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, kodėl dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi praėjus beveik ketveriems metams nuo kredito sutarties termino.Dėl pagrindų mažinti netesybų dydį kaip neprotingÄ (ne)buvimoCK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimÄ reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, Å¡alių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio mažinimo, įvertino kredito sutarties sudarymo aplinkybes, ypač tai, kad kredito sutartį sudarė du verslininkai, taip pat atsižvelgė į kredito sutartimi suteiktÄ sumÄ , vertindamas jÄ esant didele, kredito sutarties nevykdymo laikotarpį, pažymėdamas, jog kreditas iki Å¡iol nėra grÄ Å¾intas, negrÄ Å¾intos kredito sumos dydį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šios konkrečios situacijos aplinkybes, pasisakydamas dėl kasacinio teismo praktikoje nurodomų kriterijų (šios nutarties 29 p.), kurie gali būti svarbūs sprendžiant, ar netesybų dydis nėra protingas. Vien ieškovės nesutikimas su teismo atliktu paminėtų aplinkybių vertinimu negali būti pagrindas spręsti dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas.

Vienas esminių kriterijų yra sutarties Å¡alis siejantis teisinių santykių pobÅ«dis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties Å¡alys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiÅ¡kia, kad jos geba pamatuoti prisiimtÄ rizikÄ , todėl galimas teismo įsikiÅ¡imas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, jog nagrinėjamu atveju ginčo kredito sutartį sudarė du verslo subjektai.

IeÅ¡kovė nesutinka su teismo atliktu nurodytos aplinkybės vertinimu, teigdama, jog dėl netesybų dydžio derėtis neturėjusi jokios galimybės, o ginčo kredito sutartį sudariusios Å¡alys nelaikytinos lygiavertėmis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų buvusi verčiama sudaryti kredito sutartį ar jÄ sudaryti privalėjo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, t. y. nenustatyta buvus ieÅ¡kovės valios trÅ«kumų, sudarant Å¡iÄ sutartį. Todėl bÅ«tent ieÅ¡kovė kaip profesionalus verslo subjektas prieÅ¡ sudarydama sutartį, privalėjo įvertinti, ar sugebės laiku ir tinkamai įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus, o jeigu ne – nesudaryti ginčo kredito sutarties.

Å alių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo rizikÄ , todėl teismo kiÅ¡imasis į jų suderėtas netesybas galima tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, pagrindžiančias atsakovo kaltę dėl to, jog ieÅ¡kovė tinkamai neįvykdė prievolių pagal ginčo kredito sutartį, ir sudarančias pagrindÄ mažinti netesybas.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobÅ«džio aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytos (CPK 178 str.). IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas nepagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir atsakovo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarytÄ kredito sutartį, kurios tikslas buvo refinansuoti, be kitų, ir ieÅ¡kovės ginčo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ , todėl atsakovas laikytinas atsakingu dėl ieÅ¡kovės negalėjimo tinkamai įvykdyti ginčo kredito sutartį, buvo paneigti ieÅ¡kovės nurodomoje kitoje civilinėje byloje dėl refinansavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs nurodytÄ bylÄ kasacine tvarka, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-219/2016 konstatavo nesant pagrindo vertinti, kad refinansavimo sutartį atsakovas bÅ«tų nutraukęs neteisėtai; teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, kad bankas bÅ«tų elgęsis nesÄ Å¾iningai, vengęs bendradarbiauti su UAB „Senamiesčio svečių namai“ (kasacinio teismo nutarties 37–42 p.). Nors ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ UAB „Senamiesčio svečių namai“ tranzitinės sÄ skaitos judėjimo duomenis (b. l. 71), tačiau jų pagrindu negalima spręsti, kad bent dalis ieÅ¡kovės įsipareigojimų buvo įvykdyta minėtos refinansavimo sutarties pagrindu.

Å iame tranzitinės sÄ skaitos judėjimo iÅ¡raÅ¡e daroma nuoroda tik į pagal kitas kredito sutartis dengiamus kreditus, o ne pagal ginčo kredito sutartį susidariusį įsiskolinimÄ . Todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad minėtos refinansavimo sutarties sudarymo faktas leidžia vertinti nebuvus ginčo kredito sutarties pažeidimo, suteikusio pagrindÄ delspinigiams skaičiuoti.Tai, kad dalis prievolės (trečdalis) buvo įvykdyta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio mažinimo, atsižvelgė, vertindamas, jog Å¡iuo atveju svarbiau yra tai, kad didesnė dalis kredito visgi nebuvo grÄ Å¾inta.

Teisėjų kolegija Å¡ios aplinkybės neturi pagrindo vertinti kitaip. Nors aplinkybė, kad dalis prievolės yra įvykdyta, sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ netesybų mažinimui, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju priteistų delspinigių suma yra apskaičiuota ne nuo visos suteikto kredito, o tik nuo negrÄ Å¾into kredito, sumos, todėl papildomai į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgti nėra pagrindo, juo labiau, kad, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, didesnė dalis prievolės yra neįvykdyta.

Å iame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybę, kad ginčo kreditas iki Å¡iol nėra grÄ Å¾intas. Pažymėtina, jog sumažinus priteistų delspinigių dydį dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, jų suma – 63 263,85 Eur, nėra laikytina akivaizdžiai per didele, įvertinus, jog Å¡i suma skirta kompensuoti beveik ketverių metų prievolės nevykdymo laikotarpį, susidariusį nuo kredito sutarties termino pabaigos (2008 m. birželio 12 d.) iki atsakovo kreipimosi dėl hipoteka įkeisto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo (2012 m. vasario 13 d.).

Vadinasi, atsakovo negalėjimas disponuoti pagal kredito sutartį negrÄ Å¾into kredito dalimi, sudarančia 433 447,15 Eur sumÄ , yra kompensuojamas 63 263,85 Eur dydžio netesybų suma, nors už ketverių metų laikotarpį skaičiuojant įstatymo numatytas 6 proc. dydžio palÅ«kanas, laikytinas minimaliais kreditoriaus nuostoliais, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.), bÅ«tų gaunama žymiai didesnė suma (104 027,32 Eur). IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde ir trečiasis asmuo I.

R. atsiliepime į apeliacinius skundus pagrįstai nurodo, jog tokio pobÅ«džio bylose dėl netesybų mažinimo svarbu įvertinti ir netesybų bei faktiÅ¡kai patirtų nuostolių dydį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiÅ¡kia reikalavimÄ mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Anot ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl prievolės neįvykdymo jis patyrė ir patiria nuostolius, todėl tai sudaro pagrindÄ mažinti netesybų dydį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iai aplinkybei nagrinėjamu atveju nesuteikė esminės reikÅ¡mės. Pirmiausia pažymėtina, jog ginčo atveju praÅ¡omi sumažinti delspinigiai yra apskaičiuoti dėl piniginės prievolės neįvykdymo laiku, t. y. teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog kreditorius, laiku neatgavęs suteikto kredito, dėl negalėjimo naudotis kredito suma patiria nuostolių.

Antra, nekyla abejonių, jog bankui Å¡io įsipareigojimo nevykdymas (kredito negrÄ Å¾inimas sutartu terminu) turėjo esminės reikÅ¡mės. Pačioje kredito sutartyje Å¡alys kredito galutinį grÄ Å¾inimo terminÄ Ä¯vardijo kaip vienÄ esminių kredito sÄ lygų (sutarties 2.2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Todėl teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai reikalauja, kad kreditoriui bÅ«tų atlyginti nuostoliai dėl negalėjimo naudotis jam priklausančia pinigų suma, ypač atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 36 punkte jau aptartas aplinkybes dėl ilgai trunkančio prievolės pažeidimo. Kaip minėta, netgi įstatymo numatytos 6 proc. dydžio palÅ«kanos, apskaičiuotos už tÄ patį prievolės nevykdymo laikotarpį, yra didesnės nei praÅ¡omi sumažinti delspinigiai.Neprotingai didelės netesybos turi bÅ«ti mažinamos tiek, kad bÅ«tų užtikrinta prievolės Å¡alių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos iÅ¡liktų kompensuojamojo pobÅ«džio ir nebÅ«tų baudinės, tačiau taip pat turi bÅ«ti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijÄ , todėl mažinant netesybas neturi bÅ«ti visiÅ¡kai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.), o toks pažeidimas bÅ«tų, jei netesybos bÅ«tų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju netesybų dydį, apskaičiuotÄ pritaikius ieÅ¡kinio senatį, dar labiau mažinti nėra jokio pagrindo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymoAtsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , vienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų nurodo netinkamai, jo vertinimu, nustatytÄ pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proporcijÄ . Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys patenkintas 89 procentais, todėl iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 89 procentai – 4 986,96 Eur – už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista.

Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo iÅ¡vada, nurodo, jog priėmus skundžiamÄ sprendimÄ buvo patenkinti ne 89 procentai, o 86,26 procento ieÅ¡kinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skaičiavimo klaidų, skirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepadarė, ir tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų procentinį dydį nustatė tinkamai.IeÅ¡kinio suma nagrinėjamoje byloje sudarė 444 518,64 Eur, t. y. Å¡ia dalimi ieÅ¡kovė reikalavo sumažinti jos mokėtinus atsakovui delspinigius.

Skundžiamu sprendimu ieškovės mokėtini delspinigiai sumažinti 397 032,26 Eur dalimi – ši suma ir sudaro tenkintų ieškinio reikalavimų dydį, kuris procentine išraiška lygus 89 procentams ieškinio reikalavimų (397 032,26 Eur x 100 / 444 518,64 Eur), kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas tenkintų ieškinio reikalavimų dalį skaičiuoja nuo visos ieškovės mokėtinos delspinigių sumos (t. y. 460 296,11 Eur) ir tokiu būdu gauna 86,26 procento ieškinio reikalavimų (397 032,26 Eur x 100 / 460 296,11 Eur), nors toks skaičiavimo būdas nepagrįstas, nes ieškovė su dalimi jos mokėtinų delspinigių sutiko.

Todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, jog patenkintų reikalavimų dalis nustatoma bÅ«tent nuo ieÅ¡kinio reikalavimų (ginčo) sumos, atsakovo skaičiavimas negali bÅ«ti pripažintas teisingu.Apibendrinant Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose paskirstymoVilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi (b. l. 112–113) buvo tenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas ir jai atidėtas viso už apeliacinį skundÄ mokėtino 1 239 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovės apeliacinis skundas.

Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina jai atidėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 1 239 Eur. Duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas dalyvaujantys byloje asmenys iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).Kasacinės instancijos teismui nagrinėjamoje byloje panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir perdavus Lietuvos apeliaciniam teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo atidėtas 929 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki byla bus iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka (b. l. 157–158). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys patenkintas 89 procentais, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti 89 procentus ieÅ¡kovei atidėto žyminio mokesčio valstybei, t. y. 826,81 Eur (929 Eur x 0,89). Atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 102,19 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ .Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės kasacinės instancijos teisme dienos ieÅ¡kovė (kasatorė) pateikė 2017 m. gegužės 30 d. praÅ¡ymÄ priteisti ieÅ¡kovei jos kasacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas – 505 Eur už kasacinio skundo parengimÄ ir pridėjo patirtų iÅ¡laidų dydį patvirtinančius dokumentus (b. l. 174–176).

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.12 punkte nustatyto dydžio. Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 89 procentai ieÅ¡kovės kasacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, t. y. 449,45 Eur (505 Eur x 0,89).Atitinkamai paskirstytinos ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos: 6,27 Eur pirmosios instancijos teisme ir 3,15 Eur kasacinės instancijos teisme (b. l. 184), iÅ¡ viso – 9,42 Eur.

Pagal tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 8,38 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės – 1,04 Eur.                           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r ė : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ (įmonės kodas 300010702) valstybei 1 341,19 Eur (vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt vienas euras devyniolika centų) žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus ir 1,04 Eur (vienas euras keturi centai) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iÅ¡ atsakovo „Danske Bank A/S“ (įmonės kodas 61126228), veikiančio per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialÄ (filialo kodas 301694694), ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ (įmonės kodas 300010702) 449,45 Eur (keturi Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt devyni eurai keturiasdeÅ¡imt penki centai) kasacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo „Danske Bank A/S“ (įmonės kodas 61126228), veikiančio per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialÄ (filialo kodas 301694694), valstybei 826,81 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienas centas) žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ ir 8,38 Eur (aÅ¡tuoni eurai trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoni centai) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Romualda Janovičienė Alvydas Poškus