2026-01-14 Nr. AB-1234-3-62-3-00289-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-93-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00289-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Ž. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. Ž., S. K., R. D. (teisių perėmėja – R. M.), L. Z., N. B., S. P. ir akcinė bendrovė „LTG infra“).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. liepos 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200731-00086 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2025 m. sausio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija 2020 m. liepos 27 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl statybos darbų, atliekamų gyvenamosios paskirties pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 29 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad: 1) ties daugiabučio gyvenamojo namo trečiu butu rekonstruotas gyvenamas namas; 2) statytojo (buto Nr. 3 savininko) paaiškinimu, statybos darbus pradėjo vykdyti 2020 m. birželio mėn.; 3) statytojas bendrų namo konstrukcijų rekonstravimui tam reikalingo kitų namo bendrųjų konstrukcijų savininkų (namo bendraturčių) sutikimo nepateikė; 4) statytojas nepateikė daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimui privalomo rekonstravimo projekto ir statybą leidžiančio dokumento.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2020 m. liepos 31 d. jam buvo surašytas Privalomasis nurodymas (išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę), kurio įvykdymo terminas – 2021 m. sausio 31 d. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija pratęsė padarinių pašalinimo terminą iki 2021 m. balandžio 30 d.

4. Pareiškėjas Privalomojo nurodymo laiku įvykdyti nespėjo, Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6076-644/2021 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas teigė, kad jis iki nustatyto termino pabaigos negalėjo užbaigti įteisinimo procedūrų, nes privalėjo inicijuoti civilinį ginčą su bendraturčiais. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu pratęsė Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2024 m. sausio 31 d.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal teisinį reglamentavimą namo rekonstravimui statytojas privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka parengti namo rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti namą, tačiau Privalomojo nurodymo surašymo metu pareiškėjas neturėjo parengto gyvenamojo namo rekonstravimo projekto ir statybos leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus. Gyvenamojo namo rekonstrukcija yra galima, todėl siekiant ją įteisinti pareiškėjas privalo inicijuoti rekonstrukcijos projekto rengimą, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

6. Pareiškėjo iniciatyva parengtas rekonstravimo projektas, kreiptasi į pastato bendraturčius dėl pritarimo rekonstrukcijos projektui, tačiau ne visi bendraturčiai projektui pritarė. Manydamas, jog bendraturčių nesutikimo motyvai nėra pagrįsti, pareiškėjas inicijavo civilinę bylą, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis tarp bendraturčių. Išsprendus ginčus su bendraturčiais atsirado kliūtys užbaigti statybos darbų įteisinimo procedūrą, nes atsirado ginčai su vietos savivaldybe, paaiškėjo, kad pareiškėjo pastatas patenka į geležinkelio zoną ir reikalingas savivaldybės atstovų pritarimas, tačiau šis ginčas iki šiol nėra išspręstas. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad savavališkos statybos darbų įteisinimui reikalingas papildomas terminas, kadangi yra ginčas su vietos savivaldybės atstovais.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Inspekcija teigė, kad 2020 m. liepos 31 d. surašė Privalomąjį nurodymą, nustatant jo įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 31 d., sprendimu terminą pratęsė iki 2021 m. balandžio 30 d. Vėliu teismo sprendimais terminai buvo pratęsti iki 2022 m. gegužės 31 d. ir iki 2024 m. sausio 31 d. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas į teismą dėl termino pratęsimo kreipėsi 2024 m. vasario 14 d., t. y. jau suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

9. Inspekcija nurodė, kad pratęsti galima tik dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nenustatyta termino atnaujinimo galimybė, todėl, pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, prašymo pateikimas teismui nebetenka prasmės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis tiek į Inspekciją, tiek į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

10. Tretieji suinteresuoti asmenys E. Ž., S. K., R. D., L. Z., N. B., S. P. ir akcinė bendrovė „LTG infra“ atsiliepimų į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 11. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

13. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad Inspekcija 2020 m. liepos 31 d. surašė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2021 m. sausio 31 d. išardyti naujai įrengto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priestatą (verandą) iki buvusio registre registruoto dydžio bei atstatyti išardytas laikančias buto Nr. 3 sienas ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. balandžio 30 d. Pareiškėjas, nesibaigus nustatytam terminui, pateikė teismui prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-6076-644/2021, tenkino iš dalies ir pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas, nepasibaigus nustatytam terminui, pateikė teismui prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, kurį Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2457-428/2023 tenkino iš dalies ir pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2024 m. sausio 31 d. Pareiškėjas 2024 m. vasario 14 d. teismui pateikė prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

14. Teismas apžvelgė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalis, taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybę, kai asmuo kreipiasi į teismą jau pasibaigus terminui, yra nurodęs, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2022 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-541-815/2022; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

15. Teismas nurodė, kad paskutinį kartą pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas teismo buvo pratęstas iki 2024 m. sausio 31 d., o prašymą teismui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas pateikė tik 2024 m. vasario 14 d. (teismo sprendime klaidinga data laikytina rašymo apsirikimo klaida), t. y. pasibaigus teismo nustatytam terminui. Pareiškėjas prašyme nenurodė argumentų, kurie būtų susiję su praleistu terminu pateikti prašymą, taip pat pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme nurodė argumentus, kodėl jis laiku neįvykdė Privalomojo nurodymo, tačiau šie pareiškėjo argumentai, jam praleidus terminą kreiptis į teismą, nebetenka reikšmės, nes pareiškėjui nesilaikant teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, o įstatymų leidėjui nenustačius šio termino atnaujinimo galimybės, teismas ne(be)turi teisės spręsti dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.

17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytos termino pratęsimo tvarkos; terminas yra pasibaigęs, o jo atnaujinimo galimybė įstatyme nenustatyta, todėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas.

18. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi pasibaigus teismo pratęstam terminui, nurodė, kad šis terminas nebegali būti nei atnaujintas, nei pratęstas, todėl pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, dėl kokių priežasčių jis nespėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių iki teismo pratęsto termino, galėtų būti aktualūs nagrinėjant bylą dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo, jei pareiškėjas būtų tokį prašymą pateikęs laiku, bet jie nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą praleidimo.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2025 m. sausio 31 d. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti.

20. Pareiškėjas mano, kad teismas formaliai sprendė prašymą, neatsižvelgdamas į pareiškėjo individualias aplinkybes. Visų pirma, terminas praleistas vos 14 dienų, t. y. labai nežymiai. Terminas pareiškėjui buvo tęsiamas ne vieną kartą, pareiškėjas atliko praktiškai visus įstatyme numatytus veiksmus savavališkai statybai įteisinti, buvo inicijavęs net civilinę bylą su kitais bendraturčiais, kurioje pavyko pasiekti taikų susitarimą. Terminas buvo praleistas dėl techninės klaidos, labai nežymiai, tik 14 dienų, pareiškėjas buvo pasižymėjęs, kad terminas yra pratęstas ne iki 2024 m. sausio 31 d., o iki 2024 m. vasario 29 d. Tai žmogiška pareiškėjo klaida, kuri turėtų būti įvertinta visų aplinkybių kontekste. Pareiškėjas pažymi, kad įteisinimo darbai yra atlikti, likusios tik įregistravimo procedūros.

21. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į šios bylos individualias aplinkybes, nežymiai praleistą terminą, kuris praleistas dėl techninės klaidos, yra pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2025 m. sausio 31 d.

22. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jeigu teismas laikys, jog terminas pateikti prašymą yra praleistas, prašo atnaujinti praleistą terminą kaip praleistą dėl svarbių aplinkybių.

23. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Inspekcijos nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, o prašoma skundžiamą sprendimą panaikinti išimtinai dėl pareiškėjo subjektyvaus faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo bei subjektyvaus ir netinkamo materialinės teisės normų interpretavimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pasibaigus nustatytam terminui jį įvykdyti, atmetė pareiškėjo skundą, nes, pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nėra galimybės jį pratęsti arba atnaujinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2025 m. sausio 31 d.

27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pasibaigus nustatytam terminui jį įvykdyti, atmetė pareiškėjo skundą, nes, pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nėra galimybės jį pratęsti arba atnaujinti.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas formaliai sprendė prašymą, neatsižvelgdamas į pareiškėjo individualias aplinkybes. Terminas buvo praleistas dėl techninės klaidos, vos 14 dienų.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

32. Pareiškėjas prašyme ir apeliaciniame skunde prašo pratęsti terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tačiau, kaip jau minėta, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, jį pratęsti nebėra galimybės, o Priežiūros įstatymas taip pat nenustato, kad toks terminas galėtų būti atnaujinamas.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šioje byloje būtų būtina nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų iš esmės analogiškose bylose. Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigusio termino teismas nebegali pratęsti.

35. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis