2021-05-12 Nr. CB-4583-2-68-3-23261-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2579

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23261-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2021 m. balandžio 30 d. paduotu ieškovės G. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė G. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovams N. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Ekotopia“ dėl žalos atlyginimo priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 98 straipsnį, priėmė atsakovės N. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po bylos nagrinėjimo pabaigos ir priteisė iš ieškovės atsakovės naudai patirtas išlaidas, nesvarstydamas ir nevertindamas prašymo pateikimo datos, apmokėjimo dydžio ir sąskaitų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą, nes ieškovė neteikė apeliacinio skundo, pažeidė CPK 329 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes nurodė, kad ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas piktnaudžiaujant procesinėmis normomis, t. y. beveik 90 proc. atsiliepimo argumentų neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, todėl ieškovei kompensuojama 100 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Įstatymas nenumato tokių kriterijų vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisimą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas apeliacinės instancijos teisme, nepriklausomai nuo procesinio dokumento turinio, jeigu procesiniame dokumente aiškiai išdėstyta šalies pozicija dėl pateikto apeliacinio skundo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski