a690d0db-df2d-4046-9d58-95c4a811f3dd · Vilniaus apygardos teismas

? (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo (apelianto) K. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. D. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio atsakovei I.

D. pareiÅ¡kimo dienos, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. D. (toliau ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos – nustatyti laikinÄ nepilnamečio vaiko D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu iki teismo sprendimo priėmimo bei nustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ atsakovės I.

D. (toliau ir atsakovė) laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ : 1.1. I. D. bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos / mokyklos po užsiėmimų ir (ar) pamokų ir (ar) popamokinės grupės, bÅ«relio, o jeigu nustatytÄ dienÄ vaikas neis į ugdymo įstaigÄ / mokyklÄ / bÅ«relį, pasiima vaikÄ iÅ¡ K. D. gyvenamosios vietos nuo 17:30 val. iki 18:30 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19:30 val. iki 20 val. privalo pristatyti vaikÄ Ä¯ K.

D. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apie negalėjimÄ bendrauti su vaiku Å¡iame punkte numatytu laiku, I. D. privalo elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaiko tėvÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios; 1.2. I. D. bendrauja su vaiku kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir (ar) bÅ«relio, o jeigu nustatytÄ dienÄ vaikas neis į ugdymo įstaigÄ / bÅ«relį, pasiima vaikÄ nuo 17:30 val. iki 18:00 val. iÅ¡ K.

D. gyvenamosios vietos ir tÄ pačiÄ vaiko pasiėmimo dienÄ atitinkamai antradienį ir ketvirtadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val. gražina vaikÄ Ä¯ K. D. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apie negalėjimÄ bendrauti su vaiku Å¡iame punkte numatytu laiku, I. D. privalo elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti sÅ«naus tėvÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios; 1.3. tuo atveju, jei motinos bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, bÅ«reliai, renginiai, Å¡ventės ar pan., motina privalo užtikrinti sÅ«naus dalyvavimÄ užsiėmimuose, bÅ«reliuose, renginiuose bei Å¡ventėse; 1.4. motina įsipareigoja nedelsiant informuoti tėvÄ apie bendravimo metu kilusį sÅ«naus sveikatos negalavimÄ , traumÄ ar kitokiÄ problemÄ ir esant tokiai situacijai nedelsiant grÄ Å¾inti vaikÄ tėvui, iÅ¡skyrus atvejus, kai tėvas nuspręs, kad sÅ«nus gali bÅ«ti slaugomas ir motinos namuose; 1.5. buvimo su sÅ«numi laikotarpiu motina užtikrina tėvui galimybę bent du kartus į dienÄ pasikalbėti telefonu su vaiku; 1.6.

Å¡io praÅ¡ymo reikalavimų 2 punkte (Å¡ios nutarties 1.2. punkte) nurodyta I. D. bendravimo su vaiku tvarka netaikoma vaiko ligos atveju, paskelbto karantino ir vieno iÅ¡ tėvų ir kartu su jais gyvenančių asmenų saviizoliacijos metu, kiekvienų metų pirmÄ jį birželio sekmadienį (tėvo dienÄ ); (duomenys neskelbtini), t. y. vaiko tėvo K. D. gimimo dienÄ , valstybinių Å¡venčių ir K. D. atostogų su vaiku metu; 1.7. I. D. nustatytu laiku neinformavus apie jos ketinimus susitikti su vaiku, vaiko tėvas turi teisę neleisti I.

D. šio prašymo reikalavimų 2 punkte nustatytu laiku pasiimti sūnaus; 1.8. motinai negalint bendrauti su vaiku dėl jo ligos ar kitų objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių ir visais kitais atvejais, prarastas bendravimo laikas nekompensuojamas, išskyrus atvejus kai papildomo bendravimo laikas ir trukmė bus suderinta šalių tarpusavio susitarimu (elektroniniu paštu, ar SMS žinute); 1.9. šio prašymo 2 punkte (šios nutarties 1.2. punkte) nurodyta motinos bendravimo su vaiku tvarka šalių raštišku susitarimu (elektroniniu paštu, ar SMS žinute) gali būti keičiama.

2. PareiÅ¡kime ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys yra sudarę santuokÄ , kuri įregistruota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimė Å¡alių sÅ«nus D. D., kuris Å¡iuo metu gyvena kartu su ieÅ¡kovu, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad nuo 2021 m. liepos 29 d. atsakovė paliko Å¡eimÄ ir iÅ¡vyko gyventi pas savo motinÄ , gyvenančiÄ adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė pareikalavo nutraukti Å¡alių santuokÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ (toliau ir VGTPT) su praÅ¡ymu vykdyti privalomÄ jÄ mediacijÄ ginče dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau iki Å¡iol negavo praneÅ¡imo apie paskirtÄ mediatorių ir mediacijos datÄ . Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas neturi galimybės Å¡iuo metu pateikti teismui ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.

3. IeÅ¡kovas teigia, kad sÅ«nus nuo pat gimimo gyvena su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovo gyvenamoje vietoje turi tinkamas sÄ lygas, be to, vaikas lankė darželius ir bÅ«relius (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugsėjo mėn. vaikas turėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, kuri yra 400 m atstumu nuo vaiko gyvenamosios vietos. Pažymi, kad atsakovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra 7 km atstumu nuo mokyklos, į kuriÄ atsakovė ketina leisti vaikÄ , (duomenys neskelbtini) , prieÅ¡ingai nei (duomenys neskelbtini), vaikas neturi draugų, todėl įprastos gyvenamosios vietos pakeitimas gali padaryti žalÄ vaiko psichologinei bÅ«senai. IeÅ¡kovo vertinimu, siekiant iÅ¡vengti ginčų dėl bendravimo su vaiku, tikslinga nustatyti laikinÄ atsakovės bendravimo su vaiku tvarkÄ .

4. Atsakovė I. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , kuriame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu prašė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmesti. Atsakovė nurodė, jog tuo atveju jeigu bÅ«tų nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, iki bus nustatytos aplinkybės ir priimti įsiteisėję sprendimai baudžiamojoje byloje pagal ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-25316-21 dėl ieÅ¡kovo veikų, atsakovė prašė numatyti privalomÄ vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimÄ ieÅ¡kovui bendraujant su sÅ«numi D. D..

5. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad nuo 2021 m. liepos 29 d. negyvena su ieÅ¡kovu dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, kuomet neblaivaus ieÅ¡kovas, atsakovės teigimu, smurtavo prieÅ¡ atsakovę. Nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tajame policijos komisariate dėl Å¡io įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25316-21, ieÅ¡kovui skirta kardomoji priemonė – periodiÅ¡kas registravimasis policijos įstaigoje. Teigia, kad pareigÅ«nai nustatė, kad įvykio metu ieÅ¡kovas padėjo Å¡aunamÄ jį ginklÄ vaikui prieinamoje vietoje.

Dėl nurodytų įvykių atsakovė su vaiku Å¡iuo metu gyvena pas atsakovės motinÄ , gyvenančiÄ adresu (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugsėjo 8 d. minėtu adresu deklaruota ir sÅ«naus D. D. gyvenamoji vieta. Anot atsakovės, vaikas saugus, jam sudarytos tinkamos sÄ lygos: nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. vaikas lanko mokyklÄ (duomenys neskelbtini), plaukimo centrÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi galimybę dirbti nuotoliniu bÅ«du, jai vaikÄ prižiÅ«rėti padeda tėvai, kurie, be kita ko, leidžia atsakovei naudotis savo transporto priemone.

Pažymėjo, kad įmonės, kuriose dirba ieÅ¡kovas yra Klaipėdoje (uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“) bei Ignalinos rajone (UAB „(duomenys neskelbtini)“), todėl atsakovės manymu, neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas sugebėtų derinti keliones į darbÄ ir vaiko priežiÅ«rÄ (paėmimÄ iÅ¡ mokyklos, pristatymÄ Ä¯ bÅ«relius ir kitas).

6. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, jog abiejų tėvų gyvenamosiose vietose yra sudarytos tinkamos sÄ lygos auginti Å¡alių vaikÄ . PaaiÅ¡kino, kad vaikas gyvena kartu su motina, (duomenys neskelbtini) lanko mokyklÄ ir bÅ«relį. Tarnybos darbuotojams vaikas teigė, kad Å¡iuo metu lanko mokyklÄ , mokosi 1 klasėje, turi draugų, tačiau nori gyventi su abiem tėvais (duomenys neskelbtini), be mamos į (duomenys neskelbtini) nevyks.

Å eima Tarnybai žinoma nuo 2021 m. liepos 27 d., kai buvo gautas policijos praneÅ¡imas apie tai, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovę panaudojo fizinį smurtÄ , kai namuose buvo jų mažametis sÅ«nus. Tarnybos atstovės apsilankė ieÅ¡kovo gyvenamoje vietoje. Berniuko padėtis Å¡eimoje buvo įvertinta įstatymų nustatyta tvarka, nenustatytas apsaugos vaikui poreikis; nenustatyta bÅ«tinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį. Tarnyba nesutiko, kad vaiko laikinoji gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kovu.

Teismui patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu, atsižvelgiant į tai, kad tarp bylos Å¡alių kyla pasikartojančios konfliktinės situacijos dėl bendravimo tvarkos su vaiku, Tarnybos vertinimu, nustatyti laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ tikslinga. IeÅ¡kovo pasiÅ«lytai bendravimo tvarkai Tarnyba neprieÅ¡tarauja. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo netenkino.

8. Teismas nustatė, kad Å¡alių vaikas gyvena kartu su motina (atsakove) 3 kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės gyvenimo sÄ lygos yra tinkamos vaikui. Atsakovė pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. nustatyta minėtu kartu su motina, be to, vaikas lanko mokyklÄ ir bÅ«relius (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai, t. y. 2021 m. rugpjūčio 20 d. pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 2020 m. rugsėjo 12 d. sporto ir kitų paslaugų teikimo sutartis, 2021 m. liepos 23 d. neformaliojo Å¡vietimo paslaugų teikimo sutartis; 2021 m. birželio 21 d. mokinio mokymo pagal pradinio ugdymo programÄ sutartis su (duomenys neskelbtini) mokykla ir kiti, nebeatitinka faktinės situacijos, nes vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė pateikė aktualius įrodymus, kad vaiko poreikiai mokytis ir lankyti bÅ«relius (duomenys neskelbtini) yra užtikrinti.

9. Teismas nesutiko su ieškovu, kad vaiko interesams gali pakenti vykimas iš motinos gyvenamosios vietos iki mokyklos, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kad vaikas negalėtų iki minėtos mokyklos nuvykti atsakovės tėvų transporto priemone ar viešuoju transportu, be to, byloje nenustatyta, kad motina pažeidinėtų vaiko interesus ar neturėtų sugebėjimų patenkinti vaiko poreikius.

10. Teismas akcentavo, kad iÅ¡vadÄ byloje pateikusi Tarnyba ir atsakovė pateikė duomenis, kad 2021 m. liepos 26 d. policijai praneÅ¡ta, jog galimai neblaivus ieÅ¡kovas smurtavo prieÅ¡ atsakovę, todėl buvo sulaikytas bei pristatytas į policijos komisariatÄ , dėl nurodyto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25316-21. Teismas vertino, kad minėtos aplinkybės neleidžia teismui daryti pagrįstos iÅ¡vados, jog iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovu turėtų bÅ«ti nustatyta Å¡alių vaiko laikina gyvenamoji vieta.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo taikymo, privalo tikėtinai pagrįsti praÅ¡ymÄ ir nurodyti, kaip nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas arba pasidarys neįmanomas įvykdyti bÅ«simas teismo sprendimas, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nepateikė paaiÅ¡kinimų, kaip nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas arba pasidarys neįmanomas įvykdyti teismo sprendimas. Dėl Å¡ios priežasties teismas konstatavo, kad nelaikytina, jog praÅ¡ymas yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.

12. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti laikinÄ motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ yra iÅ¡vestinis reikalavimo nustatyti laikinÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu atžvilgiu, todėl netenkinus pirmojo reikalavimo, reikalavimas nustatyti laikinÄ motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ taip pat netenkinamas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. IeÅ¡kovas (apeliantas) K. D. (toliau ir apeliantas, ieÅ¡kovas) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikinÄ nepilnamečio sÅ«naus D. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu bei nustatyti atsakovės laikinÄ bendravimo su sÅ«numi, detalizuotÄ Å¡ios nutarties 1.1. – 1.9. punktuose.

14. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų. Teigia, kad spręsdamas klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas neatsižvelgė į: vaiko norus ir pažiÅ«ras; kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ ; kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, iÅ¡siaiÅ¡kindami ir nustatydami:

a) vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių) laipsnį;

b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus;

c) tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , vystymÄ si;

d) tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo;

e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų;

f) kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , materialinę padėtį, kitas aplinkybes);

g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«rį į vaikÄ , dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir naikintinÄ skundžiamÄ teismo nutartį.

15. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo nutartį, visiÅ¡kai ignoravo vaiko iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ gyventi su ieÅ¡kovu (duomenys neskelbtini) mieste. Papildomai pažymi, kad teismui netenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas iÅ¡sprendė ginÄÄ iÅ¡ esmės, neiÅ¡tyręs visų įrodymų bei neiÅ¡sprendęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo suteikti jam terminÄ pateikti atsikirtimus į atsakovės teismui pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teigia, kad teismas faktiÅ¡kai nustatė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove ir tokiu bÅ«du sudarė sÄ lygas atsakovei pakeisti vaiko faktinę nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestÄ . Apelianto manymu, tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas formuoja ydingÄ teisminę praktikÄ ir suteikia skyrium gyvenančiai motinai/tėvui piktnaudžiauti savo teisėmis ir be teismo procesinio sprendimo ir skyrium gyvenančio tėvo/motinos sutikimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , sukeliant nepilnamečiui vaikui emocinius iÅ¡gyvenimus ir didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ .

16. Apeliantas nurodo, kad aplinkybę, jog vaiko įprastinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra aplinka yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) mieste, patvirtina tai, kad: 16.1. nuo pat gimimo vaikas kartu su ieÅ¡kovu gyvena ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių 76,26 kv. m bendro ploto bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaruota ieÅ¡kovo ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. SÅ«nus turi savo atskirÄ kambarį kuriame yra įpratęs gyventi nuo pat gimimo; 16.2. nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. sÅ«nus lankė (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki dabar lankė (duomenys neskelbtini) prieÅ¡mokyklinio ugdymo „(duomenys neskelbtini)“ grupę; 16.3. sÅ«nus lankė įvairius jo mėgstamus bÅ«relius (duomenys neskelbtini): nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. lankė dziudo bÅ«relį, nuo 2021 m. liepos 23 d.

– plaukimo bÅ«relį bei dalyvavo plaukimo stovyklose; 16.4. 2021 m. birželio 21 d. ieÅ¡kovas, atsakovės pritarimu, sudarė su (duomenys neskelbtini) mokykla sutartį dėl sÅ«naus mokymo pagal pradinio ugdymo programÄ nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.

17. Apelianto manymu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad mažametis yra įpratęs gyventi (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovas, siekdamas užtikrinti vaiko teisėtus interesus gyventi įprastoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir lankyti prestižinę Å¡alia namų esančiÄ mokyklÄ , pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tikėjosi, jog praÅ¡ymas bus iÅ¡spręstas skubos tvarka iki vaiko mokyklos lankymo pradžios, tačiau teismas praÅ¡ymo skubos tvarka neiÅ¡sprendė ir sudarė sÄ lygas atsakovei piktnaudžiauti savo kaip motinos teisėmis bei vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti vaiko faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ be ieÅ¡kovo sutikimo.

Pažymi, kad atsakovė nutraukė ieÅ¡kovo 2021 m. birželio sudarytÄ mokymosi sutartį, ir jau prasidėjus mokslo metams atsakovės 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarytos mokymosi sutarties pagrindu iÅ¡leido vaikÄ lankyti mokyklÄ (duomenys neskelbtini) rajone, nors atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Apelianto įsitikinimu, tokiu bÅ«du atsakovė, pažeisdama vaiko teisėtus interesus gyventi nuo pat gimimo įprastoje namų aplinkoje (duomenys neskelbtini), savivaldžiaudama pakeitė vaiko mokyklÄ ir tokiu bÅ«du sudarė prielaidas pakeisti vaiko faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ neva vaikas pradėjo lankyti mokyklÄ (duomenys neskelbtini) rajone, o pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino Å¡ių atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kų, vaiko teisėtus interesus gyventi įprastoje namų aplinkoje (duomenys neskelbtini) pažeidžiančių veiksmų.

18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė užtikrina vaiko poreikius. Pažymi, kad atsakovė, tik po to kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarė sutartį dėl vaiko baseino lankymo, tačiau apelianto teigimu, iki tol atsakovei visiÅ¡kai nerÅ«pėjo vaiko pageidavimai lankyti baseinÄ , be to, vaikas iki Å¡iol nelanko dziudo bÅ«relio. Teigia, kad atsakovė neturėjo jokių įrodymų patvirtinančių ieÅ¡kovo smurto panaudojimÄ jos atžvilgiu, todėl privertė ginčo Å¡alių nepilnametį vaikÄ Tarnybos specialistui nurodyti, jog jis neva matė kaip tėtis smaugė mamÄ .

Pažymi, jog pats vaikas ieÅ¡kovui nurodė Tarnybos specialistui sakęs, jog „tėtis niekada nemušė mamos“. Apeliantas akcentuoja, jog Tarnybos specialistai vaikÄ apklausinėjo kartu dalyvaujant ir atsakovei, dėl ko vaikas, nenorėdamas supykdyti mamos, Tarnybos specialistams nurodė tai kÄ atsakovė buvo liepusi vaikui pasakyti, tame tarpe ir tai, jog ieÅ¡kovas galimai smaugė atsakovę. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad atsakovę nurodinėja vaikui, kÄ kalbėti patvirtina vaiko ir ieÅ¡kovo pokalbio įraÅ¡as, kurio metu atsakovė visuomet bÅ«na Å¡alia vaiko ir nurodinėja kÄ jam sakyti, o vaikui pasakius teisybę, motina įsitraukia į pokalbį ir pataiso vaiko pasakytas faktines aplinkybes.

19. Teigia, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo riboja ieÅ¡kovo ne tik tiesioginį bendravimÄ su vaiku, bet ir telefonu, nes nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki Å¡iol neleido ieÅ¡kovui susitikti su vaiku ir tiesiogiai nepertraukiamai bendrauti su juo ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje patvirtina ieÅ¡kovo ir atsakovės susiraÅ¡inėjimas per „Messenger“ programÄ . Apelianto manymu, atsakovė naudojasi vaiku ir neleis ieÅ¡kovui tiesiogiai bendrauti su vaiku iki kol ieÅ¡kovas nesutiks nutraukti santuokÄ pagal atsakovės reikalavimus, o toks atsakovės elgesys pažeidžia vaiko teisėtus interesus bendrauti su tėvu ir daro žalÄ vaikui.

20. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovė nėra pratusi rÅ«pintis vaiku, nes juo rÅ«pinosi ieÅ¡kovas (gamindavo valgyti, nukvėždavo vaikÄ Ä¯ bÅ«relius, darželį ir parveždavo namo, rÅ«pinosi vaiko stovyklomis ir kitų poreikių tenkinimu). Å iÄ aplinkybę, apelianto manymu, patvirtina vaiko ir ieÅ¡kovo pokalbio įraÅ¡as, kurio metu vaikas nurodė, jog mama pamirÅ¡o paduoti vaikui maudymosi kelnaites, dėl ko Å¡altu metu vaikas tik su apatiniais iÅ¡bėgo iÅ¡ baseino pastato į laukÄ pasivyti mamos ir papraÅ¡yti jos paduoti maudymosi kelnaites. Teigia, kad ieÅ¡kovui bendraujant su vaiku paaiÅ¡kėjo, jog atsakovė vaikÄ baseine palieka vienÄ ir grįžta jo pasiimti kai baigiasi užsiėmimai, nors ieÅ¡kovas dėl vaiko saugumo visada laukdavo vaiko kol baigsis bÅ«relių užsiėmimai.

21. Apeliantas laikosi nuomonės, kad teismas visiÅ¡kai nevertino, jog Tarnybos tyrimas yra atlikta paskubomis, todėl teismui pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o didžioji dalis ieÅ¡kovo nurodytų duomenų apskritai nėra užfiksuota, kadangi: 21.1. ieÅ¡kovas pokalbio su Tarnybos specialiste metu nurodė, kad atsakovės Å¡eimoje yra buvę keletÄ smurto artimoje aplinkoje atvejų, kuomet jos dėdė buvo apkaltintas fizinio skausmo savo sutuoktinei sukėlimu (be jokių liekamųjų žymių), todėl Å¡iuo atveju, atsakovė pasinaudojo jai jau žinomu modeliu ir melagingai apkaltino ieÅ¡kovÄ dėl smurtavimo atsakovės atžvilgiu, siekdama tuo pasinaudoti iÅ¡sikraustymui iÅ¡ Å¡eimos namų (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IeÅ¡kovas teigia, kad nuolatos bandė su atsakove susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu, tačiau atsakovė nuolatos keldavo klausimÄ , kiek ieÅ¡kovas sumokės jai pinigų dalijantis sutuoktinių turtÄ ; 21.2. ieÅ¡kovo požiÅ«riu, sÅ«naus D. gyvenimas (duomenys neskelbtini) jo seneliams priklausančiame bute neužtikrina geriausių vaiko poreikių, nes bute kartu gyvena atsakovės brolis R. J., kuris dažnai vartoja psichotropines medžiagas ir už tai anksčiau buvo teistas, taip pat kartu gyvenantis atsakovės tėvas kiekvienÄ vakarÄ nesaikingai vartoja alkoholį; 21.3.

Tarnybos specialistų akte paminėta svarbi vaiko gyvenimo (duomenys neskelbtini) sÄ lyga, kad D. Å¡iuo metu ten tris kartus per savaitę lanko baseinÄ , tačiau pats sÅ«nus ieÅ¡kovui nurodė, jog vaikas į baseinÄ buvo nuvestas tik vienintelį kartÄ , o atsakovės sudaryta sutartis dėl baseino lankymo yra tik dėl „akių“ net neketinant vaiko nuolatos leisti lankyti baseino; 21.4. Tarnybos darbuotoja, lankydamasi ieÅ¡kovo gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), minėjo, kad tai jos pirma diena po atostogų, kad turi labai daug bylų ir yra labai iÅ¡siblaÅ¡kiusi.

Nors ieÅ¡kovas ir pasiÅ«lė specialistei parodyti visas susiraÅ¡inėjimo su atsakove žinutes, taip pat galiojančias ir ieÅ¡kovo sudarytas vaiko ugdymo įstaigos, bÅ«relių sutartis, sutuoktinės ribojimus bendrauti su vaiku ir kita, tačiau specialistei tai pasirodė neaktualu. Apelianto manymu, toks Tarnybos specialistės elgesys tik patvirtina pavirÅ¡utiniÅ¡kai atliktÄ darbÄ ir iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ dėl vaiko galimybės gyventi su tėvu. 21.5. apeliantas teigia, kad jokio smurto sutuoktinės atžvilgiu nenaudojo, o ikiteisminis tyrimas pradėtas vadovaujantis melagingais sutuoktinės jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais ir tyrimas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu.

Vis dėlto, teismui pateikta Tarnybos iÅ¡vada motyvuojama pradėtu ikiteisminiu tyrimu, nepaisant galiojančios nekaltumo prezumpcijos ir galimai nutraukus ikiteisminį tyrimÄ bÅ«tų pažeisti vaiko interesai gyventi (duomenys neskelbtini) su ieÅ¡kovu, bendrauti su kiemo ir bÅ«relių draugais. Apelianto vertinimu, iÅ¡vadoje nepagrįstai interpretuojami vaiko teiginiai dėl draugų ir lankomų bÅ«relių, nes vaikas nurodė, kad turi draugų ir lanko bÅ«relius (duomenys neskelbtini), o iÅ¡vadoje nepagrįstai nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu vaikas nurodė lankantis baseino bÅ«relį (duomenys neskelbtini)ir įsigijo draugų, nors sutuoktinė sutartį dėl baseino lankymo sudarė tik 2021 m. rugsėjo 6 d., ir vaikas net objektyviai negalėjo susirasti minėtame bÅ«relyje draugų; 21.6. apeliantas įsitikinęs, kad aptariamu atveju formuojama ydinga praktika ir sudaromos sÄ lygos vienam iÅ¡ tėvų pagrobti vaikÄ ir jį atskirti nuo kito iÅ¡ tėvų, leidžiant vaikÄ lankyti mokyklÄ kitame mieste ir neva vaikui pradėjus kelias dienas lankyti mokyklÄ , vaiko grÄ Å¾inimas į jo įprastÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ neva pažeistų vaiko interesus;

22. PaaiÅ¡kina, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių faktÄ , jog apeliantas pažeidinėtų vaiko interesus ar neturėtų sugebėjimų patenkinti vaiko poreikius: prieÅ¡ingai, apeliantas dirba nuotoliniu bÅ«du ir nuo pat vaiko gimimo rÅ«pinasi juo ir darbus derina su vaiko priežiÅ«ra. Nurodo, kad byloje esanti pažyma apie ieÅ¡kovo studijas patvirtina, jog ieÅ¡kovas studijuoja nuotoliniu bÅ«du ir vaiko priežiÅ«rÄ gali derinti su studijomis.

23. Papildomai nurodo, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) parapijos kunigas V. M. charakterizuoja ieÅ¡kovÄ kaip inteligentiÅ¡kÄ , ramaus ir gero bÅ«do žmogų, rÅ«pestingÄ tėvÄ . Be to, apelianto teigimu, Brolijos (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad 2021 m. liepos 2 - 4 d. ieÅ¡kovas kartu su sÅ«numi dalyvavo tarptautinio katalikiÅ¡ko judėjimo Å¡eimų stovykloje, kurioje prisidėjo atliekant įvairias kÅ«rybines užduotis, geranoriÅ¡kai ir konstruktyviai bendravo su kitomis Å¡eimomis, po stovyklos ieÅ¡kovas kartu sÅ«numi D. keletÄ kartu buvo susitikę su bendruomenės nariais.

24. Atsakovė I. D. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

25. Atsakovė nurodo, nesutinkanti su apelianto argumentais dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, kadangi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remdamasis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais bei Å¡alių pateiktais įrodymais.

26. Pažymi, kad atskirajame skunde, nei jo prieduose ieÅ¡kovas nepateikia jokių naujų įrodymų, paneigiančių atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytus esminius argumentus. PaaiÅ¡kina, kad atsakovė su vaiku pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ dėl ieÅ¡kovo prieÅ¡ jÄ panaudoto smurto, dėl ko ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25316-21. Be to, nurodo, kad ieÅ¡kovas minėto įvykio metu buvo neblaivus, o ieÅ¡kovo, remiantis savigynai iÅ¡duotu leidimu, įgytas kovinis ginklas buvo ne seife, o nesaugiai padėtas, laisvai mažamečiam vaikui prieinamoje vietoje – ant žemės. Atsakovė pabrėžia, kad apeliantas savo praÅ¡yme pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡ių aplinkybių nedetalizavo.

27. Atsakovė įsitikinusi, kad apeliantas Å¡iuo metu negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui pirmiausia dėl žalingų alkoholio vartojimo įpročių, sÄ lygojančių ieÅ¡kovo psichologines problemas, be to, Å¡ios aplinkybės užfiksuotos ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ieÅ¡kovas itin užimtas vadovavimu dviem įmonėm kurių vienos buveinė Klaipėdoje, kitos Ignalinos rajone, studijų ir aktyvaus dalyvavimo religinėse organizacijose. Atsakovė pažymi, kad nuolatos kviečia ieÅ¡kovÄ atvykti ir aplankyti vaikÄ , tačiau ieÅ¡kovas daugiau negu mėnesį laiko su vaiku jau nėra bendravęs gyvai, tikėtina dėl didelio užimtumo. Kartu pažymi, kad atsakovė dirba nuotolinių bÅ«du, darbovietės charakterizuojama iÅ¡imtinai teigiamai, visÄ laisvÄ laikÄ gali skirti vaikui.

28. Nurodo, kad vaikas apie matytÄ incidentÄ , kuomet ieÅ¡kovas smurtavo prieÅ¡ atsakovę, nieko neverčiamas įstatymų nustatyta tvarka papasakojo Tarnybos specialistei ir tai tinkamai užfiksuota tyrimo medžiagoje. Pasisakydama dėl ieÅ¡kovo nurodytų atsakovės tikslų nutraukiant Å¡alių santuokÄ , atsakovė teigia, kad iÅ¡ esmės nekelia ir negali kelti turto dalybų reikalavimų, kadangi ieÅ¡kovas ir atsakovė iÅ¡ esmės neturi jokio kito turto iÅ¡skyrus santuokoje įsteigtas dvi įmones, kurių akcijos nesunkiai dalinamos per pusę.

29. Anot atsakovės, ji iki pat 2021 m. rugsėjo 1 d. laukė ieÅ¡kovo racionalių pasiÅ«lymų dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių padarinių, tačiau ieÅ¡kovas sprendimo bÅ«dų nepasiÅ«lė, todėl atsakovė savo nuožiÅ«ra pasirinko optimaliausiÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡vykti gyventi į savo gimtÄ miestÄ (duomenys neskelbtini), parinkdama patogiÄ ir gerai vertinamÄ mokymosi įstaigÄ , vaiko pageidaujamus ugdymo bÅ«relius, kuriuose vaikas jau puikiai adaptavosi ir jaučiasi gerai. Pabrėžia, kad tik atsakovės valia ir sutikimu buvo pradėtas ir vyksta mediacijos procesas tarp Å¡alių, nes remiantis nors įstatymas ir numato, kad esant smurto artimoje aplinkoje atvejui bei vykstant ikiteisminiam tyrimui Å¡alių mediacija santuokos nutraukimo byloje nėra privaloma.

30. Atsakovės tvirtinimu, nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai apie tariamai girtaujantį atsakovės tėvÄ , kuris įtemptu grafiku dirba profesionaliu DPD kurjerių tarnybos vairuotoju, turi 40 metų vairuotojo darbo staÅ¾Ä , be to, nepagrįsti ir ieÅ¡kovo teiginiai apie atsakovės brolį R. J., kuris nuo 2020 m. lapkričio 2 d. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) ir buvo grįžęs kelioms dienoms atostogų į (duomenys neskelbtini). Atsakovė kritiÅ¡kai vertina ir atskirojo skundo argumentus dėl Tarnybos darbuotojų (ne)kompetencijos. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas apie vaiko kasdienį gyvenimÄ , tame tarpe ir ugdymo procesÄ , nuolat informuojamas telefonu ir elektroninėmis žinutėmis. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338  straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Dėl naujų įrodymų prijungimo 33. Apeliantas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ pridėjo Å¡iuos įrodymus: ginčo Å¡alių pokalbio įraÅ¡Ä , 2021 m. rugsėjo 18 d. bei 2021 m. rugsėjo 21 d. Å¡alių pokalbių garso įraÅ¡us, ieÅ¡kovo ir atsakovės susiraÅ¡inėjus per „Messenger“ aplikacijÄ , pažymÄ apie apelianto studijas, Vilniaus (duomenys neskelbtini) parapijos kunigo V.

M. pažyma apie ieÅ¡kovÄ , brolijos (duomenys neskelbtini) pažyma apie ieÅ¡kovÄ . Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pridėjo susiraÅ¡inėjimų su apeliantu kopijas, atsakovės tėvo darbo sutartį, atsakovės brolio darbo sutartį, bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.

34. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

36. Atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį bei į tai, jog minėtais įrodymais apeliantas grindžia atskirÄ jį skundÄ ir įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumÄ , o atsakovė grindžia atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , įvertinus pateiktų įrodymų turinį ir apimtį, teismas sprendžia, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį Å¡eimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais Å¡alys nesiremia, todėl siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , apelianto ir atsakovės pateikti įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

37. Teisme 2021 m. lapkričio 10 d. gautas apelianto praÅ¡ymas prijungti įrodymus: 2021 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-125316-21 pagal I. D. skundÄ K. D. atžvilgiu, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje; 2021 m. lapkričio 9 d. vaiko ir ieÅ¡kovo pokalbių vaizdo įraÅ¡us. Teismas sprendžia, kad praÅ¡omų prijungti įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po atskirojo skundo pateikimo, be to, Å¡ių įrodymų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl Å¡ie įrodymai taip pat prijungtini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo 38. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje Å¡iame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144  straipsnio 2 dalis).

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Vienos iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos gyvenamosios vietos bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

39. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Pagal CK 3.171 straipsnio 1 – 3 dalis, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys yra sudarę santuokÄ , kuri įregistruota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimė Å¡alių sÅ«nus D. D., kuris Å¡iuo metu gyvena su motina (atsakove), atsakovės tėvams priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruotos motinos ir vaiko gyvenamosios vietos. Tarnybos pateiktais duomenimis, vaikas lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijÄ , plaukimo centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas (ieÅ¡kovas) gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iuo adresu deklaruota ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta.

42. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė geba tinkamai užtikrinti vaiko poreikius, o ieškovas neįrodė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bei neįrodė, kad jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas.

43. Ä®vertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog apeliantas skundžiamos nutarties neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ grindžia aplinkybėmis, jog vaikas nuo pat gimimo kartu su tėvais gyveno apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis bÅ«tų užtikrinamas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pastovumas, be to, siekiant nepažeisti sÅ«naus teisėtų interesų, nusistovėjusio jo gyvenimo bÅ«do, ugdymo įstaigos ir bÅ«relių aplinkos, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti laikinÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, tačiau nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliantas taip pat laikėsi pozicijos, kad atsakovė negeba tinkamai užtikrinti vaiko poreikių tenkinimo.

44. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju Å¡alių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, sprendžia, kad tarp Å¡alių esant nesutarimams dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su mažamečiu, vaikas dėl to turėtų patirti kuo mažiau nepatogumų, jausti saugumÄ ir gyvenimo tvarkos stabilumÄ , nebÅ«ti įtrauktas į tėvų tarpusavio santykių aiÅ¡kinimÄ si. Tėvai turi siekti užtikrinti aptartų sÄ lygų vaikui sukÅ«rimÄ , veikti ne savo asmeniniais, tačiau vaiko interesais.

Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neabejoja apelianto, kaip mažamečio D. D. tėčio, tinkamu pareigų vykdymu ir siekiu užtikrinti vaikui tinkamas sÄ lygas bei veikti geriausiais vaiko interesais, tačiau kartu akcentuotinas ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrÄ socialinę, psichologinę žalÄ , sukelia emocinių iÅ¡gyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko Å¡eimos aplinkos apsaugÄ ir nesant bÅ«tino reikalingumo bei aiÅ¡kaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko Å¡eimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v.

Bulgarija).

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Taikant Å¡ias nuostatas, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų. Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

47. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , atsižvelgė į visas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, kadangi įvertino dabartinės vaiko gyvenamosios vietos atitikimÄ vaiko poreikių užtikrinimui, aplinkybes, jog mokyklÄ bei kitus ugdymo užsiėmimus vaikas lanko (duomenys neskelbtini), be to iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė su vaiku gyvena pas senelius (atsakovės tėvus), kurie prisideda prie mažamečio priežiÅ«ros, be to, leidžia jų turima transporto priemone nugabenti vaikÄ Ä¯ mokyklÄ ir kitus užsiėmimus.

Kartu akcentuotina ir tai, kad nors ir esant konfliktiÅ¡kiems Å¡alių tarpusavio santykiams, bylos duomenys leidžia spręsti apie tai, kad atsakovė siekia sudaryti apeliantui galimybę bendrauti su vaiku tiek gyvų susitikimų metu, tiek nuotoliniu bÅ«du. Nurodytos aplinkybes leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad bÅ«tent motinos gyvenamojoje vietoje Å¡iuo metu tenkinami pagrindiniai vaiko poreikiai (mokymosi, užimtumo, sveikatos), o byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados apie galimÄ vaiko interesų pažeidimÄ .

48. Aptariamu atveju konstatuotina, kad vaikui įprasta gyvenimo tvarka ir socialinė aplinka mažiausiai keistųsi, jis patirtų mažiausiai nepatogumų bei jam bÅ«tų užtikrintas pagrindinių bÅ«tinųjų poreikių patenkinimas, jei laikinoji vaiko gyvenamoji nesikeistų ir iÅ¡liktų ta, kurioje vaikas gyvena Å¡iuo metu, t. y. su motina. BÅ«tent tokia tvarka atitinka ir prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo reikalavimus. Apeliantas Å¡iuo atveju neįrodė, kad aptarto principo reikalavimus labiau atitiktų laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo, neįrodė poreikio dabartinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui (CPK 178 straipsnis). 49. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo skubos tvarka neiÅ¡sprendė ir sudarė sÄ lygas atsakovei piktnaudžiauti savo kaip motinos teisėmis.

50. CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžia raÅ¡ytinio proceso tvarka, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. IÅ¡imtiniais atvejais, kai bÅ«tina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. IÅ¡ teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovÄ , suinteresuotÄ asmenį apie gautÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui iÅ¡spręsti arba mano, kad bÅ«tina apie gautÄ praÅ¡ymÄ informuoti asmenį, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ar kitÄ suinteresuotÄ asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneÅ¡a jiems apie klausimo nagrinėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ pranešęs atsakovei apie gautÄ praÅ¡ymÄ . Taip pat kreipėsi į iÅ¡vadÄ byloje teikiančiÄ institucijÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri pateikė iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, apelianto argumentas, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas sudarė galimybes atsakovei piktnaudžiauti, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 51.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais nustatymu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo nutartį pakeisti ar panaikinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kitos). Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

53. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

54. Apelianto atskirÄ jį skundÄ atmetus, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jos patirtas 1998,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (25,41 Eur vertimo iÅ¡laidų bei 1972,62 Eur iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas). Nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovė grindžia 2021 m. spalio 4 d. sÄ skaita už vertimo paslaugas (AV 21 0686), 2021 m. rugsėjo 30 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr.  2021/319 bei 2021 m. spalio 1 d. mokėjimo pavedimu už teisines paslaugas.

Atsakovės praÅ¡omos priteisti patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, vadovaujantis protingumo principu, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė aiÅ¡kiai nėra detalizavusi patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (atsakovės pateiktoje sÄ skaitoje už teisines paslaugas nenurodytas valandų skaičius, valandinio advokato atlyginimo dydis), į atskirojo skundo apimtį (4 puslapiai) bei vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 950 Eur, taigi iÅ¡ viso atsakovei iÅ¡ apelianto priteistina 975,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : ieÅ¡kovo K. D. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 975,41 Eur (devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus ir 41 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Ramunė Mikonienė