a69025d4-b1ff-4ea1-b388-1ff20b9a2ff7 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-52-903/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54217-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1.; 2.3.6.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 31 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant prokurorei Snieguolei LukoÅ¡ienei, nukentėjusiajam I. K. (I. K.), kaltinamajam S. K. ir jo gynėjui advokatui A. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje s.k., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos bausme, jÄ sumokant per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, taip pat teistas kitose Europos SÄ jungos valstybėse, paskutinį kartÄ 2015 metais Suomijoje dėl neteisėtos prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, bausmę atlikęs 2017 m. lapkričio 23 d., kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas nustatė: S. K. 2019 m. gruodžio 22 d., apie 11.07 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvykus tarpusavio konfliktui, vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė į krÅ«tinės sritį I. K., padarydamas pastarajam kiauryminę durtinę – pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdÄ , kas sukėlė nukentėjusiajam I. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. K. kaltu dėl kaltinimo neprisipažino bei parodė, kad su nukentėjusiuoju yra draugai, senai pažįstami.

Įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 22 d. ryte, apie 10.00 val. Prieš tai jam paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad jis privažiuos ir kad išeitų pašnekėti. Paskambinęs neaiškiai, piktai kalbėjo, neaišku, ko prisigalvojęs ar kažkas kažko prišnekėjęs. Jautė, kad tikrai bus kažkoks konfliktas ir nežinojo, kuo viskas baigsis, o jis kaip tik sumuštinius namuose darėsi, peilį turėjo rankoje, nežino, kažkaip automatiškai gavosi, kad pasiėmė, užsikišo už nugaros ir išėjo.

Tai buvo paprastas virtuvinis peilis, naudojamas namuose, o ne kažkoks specialus. Konfliktas prasidėjo dėl nesusipratimo, galima sakyti, dėl kažkieno žodžių. Apsipyko telefonu, paskui susitiko, dar apsižodžiavo ir susibadė su peiliais. Jis yra deÅ¡iniarankis. Viskas vyko labai greitai, net nespėjo sureaguoti. Jie stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ , nukentėjusysis buvo veidu į jį. Nukentėjusysis peilį laikė kairėje rankoje ir dÅ«rė iÅ¡ kairės pusės jam į deÅ¡inę pusę.

Jis dÅ«rius gavo į nugaros deÅ¡inę pusę, į skirtingas nugaros dalis bei į Å¡onÄ . Kai jis gavo smÅ«gį, atkiÅ¡o rankÄ ir pasisuko nugara, tai taip ir gavosi, kad buvo smÅ«gis iÅ¡ kairės, per jo deÅ¡inę rankÄ , į nugarÄ . Jis peilį laikė deÅ¡inėje pusėje už nugaros užsikišęs, po antro dÅ«rio iÅ¡sitraukė ir, kai jau gavo trečiÄ dÅ«rį, tada dÅ«rė atgal nukentėjusiajam į kairiÄ pažastį, t. y. kairį Å¡onÄ . Kai dÅ«rė nukentėjusiajam, jis stovėjo veidu į jį.

Jis dÅ«rė beveik tuo pačiu metu, kai nukentėjusysis jam dÅ«rė trečiÄ kartÄ , nes po antro dÅ«rio jam jis tik pradėjo trauktis peilį. Dabar jam sunku pasakyti, kas bÅ«tų buvę, jei atgal nebÅ«tų dÅ«ręs, bet tada jam atrodė, kad tai vienintelė iÅ¡eitis. Gynėsi nuo užpuolimo pagal galimybes, nebuvo laiko kada galvoti. Po to, jis išėjo link namų, o nukentėjusysis link maÅ¡inos, įsėdęs į maÅ¡inÄ , iÅ¡lindo ir sako „sėsk paÅ¡nekėsim“. Tada jis atėjo atgal, atsisėdo į maÅ¡inÄ ir pradėjo kalbėtis.

Su jais buvo liudytojas A. M., jis buvo su sidabriniu (duomenys neskelbtini). Susipažino tada, iki tol jo matęs nebuvo. A. M. sėdėjo vairuotojo vietoje, nukentėjusysis atsisėdo priekyje keleivio vietoje, dešinėje, o jis atsisėdo gale. Susėdę į automobilį, apsižiūrėjo žaizdas, pamatė, kad pas I. K. labai kraujuoja, tai nuvežė jį į ligoninę. Nukentėjusysis atrodė kažkoks pavargęs, nežino, ar apsvaigęs, ar ne. Atrodė tikrai ne kaip visada. Iš pradžių buvo piktas, o po visko tarsi pavargęs, gal nemiegojęs, nežino.

Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. K. parodė, kad atvažiavo, jog S. K. paaiÅ¡kintų, ar sakė jis ar nesakė tuos žodžius ir viskas. S. K. į maÅ¡inÄ nesėdo ir gavosi tas konfliktas. Jis turėjo atlenkiamÄ , maÅ¾Ä peiliukÄ , tai su tuo peiliuku ten du kartus ar kiek dÅ«rė. Jis pirmas dÅ«rė peiliu. Yra deÅ¡iniarankis, peilį laikė deÅ¡inėje rankoje. Neprisimena, kur dÅ«rė kaltinamajam, jis su striuke buvo, tai kažkur į striukę.

Gavosi taip, kad jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, kaltinamasis jau „stoike stojo“, tai jis jam vienÄ kartÄ dÅ«rė, jis pradėjo bėgti, antrÄ sykį dÅ«rė ir tada kaltinamasis iÅ¡sitraukė peilį, jį perdÅ«rė ir viskas. Nepastebėjo, kada kaltinamasis dÅ«rė jam peiliu. Kai taikiai sugrįžinėjo, jam atrodo, kaltinamasis tuo tarpu jį ir persmeigė, jis nesuprato, susinervinęs buvo. Jis kažkaip nusisuko link maÅ¡inos, norėjo jau sėsti ir tuo tarpu viskas gavosi, jam į tÄ pusę „šovė“.

Nepamena, kaip stovėjo, t. y. ar prieÅ¡ais S. K., ar jau buvo nusisukęs, nes jau daug laiko praėjo. Galėjo bÅ«ti ir taip, kaip pasakoja S. K.. Jo su A. M. nesieja joks ryÅ¡ys. PrieÅ¡ įvykį gėrė pas A. M.. Su žmona susibarė, ten truputį iÅ¡gėrė, o ryte viskas įvyko. Ryte važiavo pas kaltinamÄ jį S. K., jį vežė A. M.. Mano, kad A. M. turėjo matyti konfliktÄ , nes jei jis buvo iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ maÅ¡inos pulti ar padėti, tai reikia manyti, kad turėjo matyti. Kiek prisimena, A.

M. buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos. A. M. sėdėjo vairuotojo pusėje, bet per keleivio pusę galėjo matyti konfliktÄ . Po konflikto A. M. jį iÅ¡vežė į ligoninę. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad S. K. ir I. K. jam pažįstami. Jų konflikto nelabai prisimena, nes seniai buvo. Kiek prisimena, buvo kažkoks konfliktas, kažkÄ padÅ«rė. Buvo prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro ir kažkaip ten sukonfliktavo S. K. ir I. K.. Tada buvo padurtas I. K.. Jis su I. K. atvažiavo į S. K. gyvenamosios vietos kiemÄ .

Jis sėdėjo maÅ¡inoje, o jie buvo Å¡alia maÅ¡inos. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo. KonfliktÄ matė pro langÄ , sėdėjo vairuotojo pusėje. Persisvėręs per langÄ nebuvo. Konfliktas vyko kieme, kažkiek matė. I. K. ir S. K. veidų gerai nematė. Peilį jo rankose matė, nes jis aukÅ¡tesnis negu maÅ¡ina, o jis sėdėjo Å¡one, maÅ¡inoje. Paties dÅ«rio, kai S. K. dÅ«rė I. K., nematė. Tuo metu vartojo narkotikus, todėl nelabai prisimena. Jam atrodo, kad I. K. S. K. dÅ«rė į nugarÄ .

DÅ«rė kelis kartus. I. K. lipo į maÅ¡inÄ , po dÅ«rių S. K.. Kai I. K. S. K. dÅ«rė, jis gynėsi, o paskui jie abu įlipo į maÅ¡inÄ , ten viskas labai greitai įvyko, per kokias 3 sekundes. Tai, kad S. K. gynėsi nuo I. K., mano, nes jei žmogų puolė, tai jis ir gynėsi. Tai jį badė pirmÄ , o jis badė paskui. DÅ«ris buvo į nugarÄ . Kokioje pozicijoje jo atžvilgiu buvo I. K., tiksliai nepasakys. Ä® kuriÄ vietÄ S. K. dÅ«rė I. K., jis nematė, matė tik kai jau buvo įdurta.

Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu priÅ¡nekėjo aplinkybių, kurių nematė ir nežino. Apklausų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena. Teismui pagarsinus dalį 2020 m. kovo 4 d. liudytojo M. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 91-93 b. l.), jis parodė, kad tuo metu vartojo narkotikus, nelabai prisimena. Per apklausÄ buvo apsvaigęs. Apsvaigęs bÅ«davo kiekvienÄ dienÄ , nes sistemingai vartodavo narkotikus. Å iandien neapsvaigęs. Teismui pagarsinus dalį 2020 m. balandžio 7 d. liudytojo M.

M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (1 t., 98-99 b. l.), jis parodė, kad apie Å¡iÄ apklausÄ gali pasakyti tÄ patį, kad nelabai prisimena. Nežino, posėdžių sekretorė tikriausiai negalėjo suraÅ¡yti kokius nors iÅ¡kraipytus jo žodžius. Neprisimena, kokioje rankoje S. K. laikė peilį. Teismui pagarsinus dalį liudytojo M. M. parodymų, duotų parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 100-101 b. l.), jis parodė, kad neprisimena apklausos policijos komisariate.

Du metus bÅ«davo kiekvienÄ dienÄ apsvaigęs nuo narkotikų. Nematė, kad S. K. pasivijo I. K. iki maÅ¡inos. Jie atėjo jau abudu, maÅ¡inoje I. K. jau buvo padurtas. S. K. I. K. nedÅ«rė prie maÅ¡inos. Kai jie prie maÅ¡inos atėjo, I. K. jau buvo padurtas. Pačio dÅ«rio nematė, nes, kai jie priėjo prie maÅ¡inos, jis jau buvo padurtas. Nežino, kodėl anksčiau sakė, kad matė ir dÅ«rį ir pozicijas, jis neprisimena. Gali bÅ«ti, kad apsvaigęs nuo narkotikų, prisifantazavo. Gali bÅ«ti, kad pasakojo iÅ¡ vaizduotės. Nežino, neprisimena, viskÄ prisimena trumpomis iÅ¡karpomis.

Nežino, ar gali bÅ«ti gerai užfiksuoti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu vartojo vaistus ir narkotikus, nelabai prisimena, kÄ darydavo pats. IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 4 d. duotų parodymų matyti, kad I. K., kurį pažįsta apie pusantrų metų laiko, buvo apsistojęs pas jį namuose, kur nuomoja butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes jis apsipyko su savo sugyventine ar tai žmona. Tikslios datos jis neatsimena, bet kalba apie įvykį ,kuomet apsibadė I.

K. su S. K.. I. K. jam žinomas iÅ¡ tų laikų, kuomet abu gyveno K., Å¡iuo metu jų niekas nesieja. I. K. kaip tik buvo nesenai grįžęs iÅ¡ V., kur gydėsi nuo priklausomybės narkotikams. Kiek jam žinoma, I. K. vartojo heroinÄ . Po to, kai jam V. įsiuvo ampulę (tam, kad nevartotų narkotikų), negalėjo užmigti ir naktį bÅ«nant pas jį, viename kambaryje su juo, I. K. raÅ¡inėjo S. K. žinutes, kad jį užmuÅ¡. Ne tik raÅ¡inėjo, bet ir skambino bei kalbėjo, kad jį užmuÅ¡.

Pats girdėjo jo pokalbius, tačiau negali atsakyti, kiek kartų skambino ir kokiais konkrečiais žodžiais sakė, nes neatsimena. Kiek jam žinoma, tarp jų buvo kažkoks konfliktas dėl narkotikų. Lyg kažkÄ I. K. buvo paėmęs iÅ¡ S. K., o Å¡is pagrasino jam "KauniÅ¡kiais". I. K., grįžęs iÅ¡ V. ir sužinojęs, kad jam S. K. grasina "KauniÅ¡kiais", supyko ir pats pagrasino. Jam nėra žinomos smulkios konflikto detalės, neatsimena smulkmenų, kaip I. K. pasakojo apie konfliktÄ , nekreipė dėmesio, nes tuo metu, kai pasakojo, S. K. buvo jam nepažįstamas asmuo.

Po nakties I. K., ryte, iki pietų, kada tiksliai neatsimena, jo paprašė, kad nuvežtų jį iki S. K., kuris gyvena netoli "(duomenys neskelbtini)". Jis jam pasakė, kad jei jis žada badytis, jis jo niekur neveÅ¡. Å is pasakė, kad nori su S. K. tik pasikalbėti. Jis nematė, kad I. K. bÅ«tų pasiėmęs kokį nors peilį, bet, kiek jam žinoma, jis visada su savimi neÅ¡iodavosi atlenkiamÄ peiliukÄ . I. K. buvo blaivas, iÅ¡ vakaro buvo iÅ¡gėręs gal vienÄ alaus, bet jis vartojo kažkokius raminančiuosius.

Nuvažiavus prie S. K. namo, prie jo laiptinės, pamatė stovintį vyriÅ¡kį ir suprato, kad tai S. K.. Jis buvo apsirengęs odine, juoda "Gucci" striuke, ir už nugaros rankoje laikė virtuvinį peilį su balta/mėlyna rankena ir ilga geležte. Dar jam nespėjus sustoti, I. K., pamatęs S. K., Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos, iÅ¡sitraukė iÅ¡ striukės kiÅ¡enės peilį ir iÅ¡ kart pradėjo badyti S. K.. DÅ«rė jam tris kartus į nugaros sritį. S. K. laikė atstatęs rankÄ , todėl I. K. nestipriai jį sužalojo.

I. K. pamanęs, kad jį sužalojo, nusisuko nuo S. K., atsuko pastarajam nugarÄ , norėjo sėsti į automobilį ir tada S. K. dÅ«rė I. K. turimu peiliu vienÄ kartÄ Ä¯ nugaros, ar Å¡ono sritį. Duriant jis keikėsi. Apskritai tada jie vienas ant kito keikėsi. Paklaustas ar dar grasino, kad nužudys atsako, kad ne, ten viskas labai greitai įvyko, tiesiog I. K. Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos, tris kartus dÅ«rė ir vėl lipo atgal į maÅ¡inÄ , kuomet S. K. jam dÅ«rė. Mano, kad I. K. nematė, kad S. K. turi iÅ¡sinešęs iÅ¡ namų su savimi virtuvinį peilį, balta/mėlyna rankena, kurį slėpė už nugaros.

Po to, kai jie apsibadė, pradėjo tarpusavyje bendrauti, kalbėti. I. K. manė, kad jis labiau sužalojo S. K. ir prašė jo vežti jį į ligoninę. Abu sėdo pas jį į automobilį. Jis įvertinęs, kad S. K. turi su savimi peilį ilga geležtę (mano, viso peilio ilgis apie 25 cm), kad peilis Å¡iek tiek kruvinas po dÅ«rio buvo ir matydamas kaip dÅ«rė, o bÅ«tent tas dÅ«ris buvo stiprus/gilus, paprašė I. K. parodyti sužalojimÄ . I. K. parodė sužalojimÄ nugaros/Å¡ono srityje ir suprato, kad jam reikalinga medikų pagalba, nes dÅ«ris buvo netoli Å¡irdies, be to jam stipriai su purslais kraujavo.

Jis jam pasakė, kad užsispaustų žaizdÄ . Jis iÅ¡ pradžių bandė prieÅ¡intis, sakė, kad nenori į ligoninę, tačiau netrukus jam pradėjo darytis silpna. Abu nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kelionės metu į ligoninę jie susitaikė, iÅ¡siaiÅ¡kino visÄ situacijÄ . Nuvykus iki ligoninės, S. K. jam su I. K. parodė savo sužalojimus. Jie įvertino, kad sužalojimai negilÅ«s, kraujo buvo labai mažai, todėl jis nusprendė į ligoninę nesikreipti. Atvažiavus iki ligoninės, I.

K. palydėjo iki durų, tada grįžo iki maÅ¡inos ir S. K. parvežė iki namų. S. K. jam padaryti sužalojimai buvo nesvarbÅ«s, jam tik buvo gaila, kad subadė jo naujÄ , brangiÄ "Gucci" odinę striukę. S. K. su tuo pačiu peiliu, kuriuo sužalojo I. K., išėjo namo, mano, kad peilis ir Å¡iuo metu naudojamas buityje. Po operacijos lankė I. K., jis jam sakė, kad su policija nebendraus, prašė jo pasakyti S. K., kad nieko nesakytų policijai, nes jis ant jo parodymų neduos (1 t., 91-93 b. l.).

IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu pagarsintų A. M. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui 2020 m. balandžio 7 d. duotų parodymų matyti, kad giminystės ryÅ¡ių su S. K. neturi. Buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , ten davė teisingus parodymus. Buvo apklaustas vienÄ kartÄ . Papildyti nieko nenori. Parodė, kad įvykis buvo žiemÄ , neprisimena tiksliai kada. Mėnesio neprisimena. Ryte viskas vyko, iki 12 val. Ä®vykis buvo prie S. K. namų, jie su I. K. ten atvažiavo, S. K. namų adreso nežino, prie „(duomenys neskelbtini)“ kažkur.

Vairavo jis, sidabrinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. I. K. sėdėjo keleivio pusėje, priekyje. I. K. iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos ir puolė S. K., subadė jį į nugarÄ , dÅ«rė ne vienÄ kartÄ . Jis įvykio metu sėdėjo automobilyje, nebuvo net iÅ¡lipęs. S. K. po to dÅ«rė I. K. atgal vienÄ kartÄ , nežino, kurioje rankoje laikė peilį, dÅ«rė į nugarÄ I. K., iÅ¡ deÅ¡inės rankos dÅ«rė į kairę pažastį. I. K. bandė lipti į automobilį ir tada S. K., atrodo, dÅ«rė.

Po to jis juos abu vežė į ligoninę. I. K. atsisėdo į priekį keleivio vietoje, o S. K. ant galinės sėdynės už keleivio. Automobilyje pamatė, kad pas I. K. smarkiau įdurta, labai kraujavo jis, o pas S. K. nestipriai keli įdūrimai nugaroje buvo. Visi trys važiavo į ligoninę, I. K. paleido prie ligoninės, o jie su S. K. išvažiavo namo. Vežė I. K. į Respublikinę ligoninę. Automobilyje S. K. su I. K. susitaikė, negalvojo, kad čia kišis policija. Tas įvykis įvyko, nes jie prieš tai konfliktavo, dėl ko nežino.

S. K. peilį matė, jis jį laikė už nugaros, užsikišęs už diržo. Peilis buvo virtuvinis, iki 30 cm dydžio. I. K. turėjo atlenkiamÄ peilį, nedidelį. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis jo, dabar jo jau nebėra. Su S. K. susipažino per tÄ Ä¯vykį, prieÅ¡ tai jo nebuvo matęs. I. K. pažinojo iÅ¡ anksčiau ir I. K. juos su S. K. supažindino įvykio dienÄ . Po to jie su S. K. pradėjo bendrauti. Buvo apklaustas pas policijos pareigÅ«nus. Jis apklaustas buvo Å¡. m. kovo 4 d.

Jis yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo prieÅ¡ mėnesį, dėl „corona“ viruso nuosprendžio vykdymÄ atidėjo. Policijai jis apie šį įvykį nepranešė, jį sulaikė policija. Jam yra pateiktas įtarimas dėl netikrų pinigų. Buvo sulaikytas dėl to ir apklaustas. Jam davė 10 dienų, kad susirinktų daiktus. Jį su S. K. sulaikė dėl netikrų pinigų. Vėliau sulaikė jį dėl kÅ«no sužalojimo, subadymo. Policijai jis net neketino praneÅ¡ti apie šį įvykį su S. K. ir I.

K., nežinojo, kad yra iÅ¡kelta byla jiems. Jam įtarimo nėra pareikÅ¡ta dėl nepraneÅ¡imo apie šį įvykį. Jį sulaikė 18 val., o S. K. 16 val. Jis nėra jam skoloje pinigų. Piniginių įsipareigojimų S. K. neturi (1 t., 98-99 b. l.). IÅ¡ 2020 m. kovo 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad „liudytojui A. M. buvo pasiÅ«lyta atlikti parodymų patikrinimÄ nevykstant į įvykio vietÄ ir pastarajam sutikus parodė, jog „K. sėdėjo automobilyje, mes sustojom prie S., atsidarė durys, jisai iÅ¡lipo, aÅ¡ negirdėjau jie ten kažkÄ spėjo pasikalbėti, persimesti keliais žodžiais, ir jis iÅ¡ karto dÅ«rė S. į nugarÄ ".

Parodo ant statisto kaip I. K. dÅ«rė S. K.: "Ir jis atgal pasisuko ir tada S. jam dÅ«rė į pažastį". Tyrėjos papraÅ¡ytas papasakoti lėtai, A. M. pasakoja iÅ¡ naujo: "K. iÅ¡Å¡oko S. tiesiai prieÅ¡ akis. Jie ten kažkÄ susiÅ¡nekėjo. Ir jisai matė, kad iÅ¡sitraukė peilį, ir jis jam dÅ«rė, o kadangi jis (S. K.) traukė peilį, rankÄ laikė taip (parodo)". I. K. S. K. įdÅ«rė tris kartus. Ä® klausimÄ kÄ Ä¯dÅ«ręs tris kartus I. K. darė, liudytojas A. M. parodo, kad: "Apsisuko, jis norėjo lipti atgal į maÅ¡inÄ ir jam tada dÅ«rė į Å¡onÄ .

Jisai (I. K.) dÅ«rė, jis nematė, kad S. laiko peilį, jis galvojo, kad jis (S. K.) gynės. Jis kažkÄ jam pasakė, nu kad tipo viso gerai, nu kažkÄ ten pasakė ir viskas, jisai darė maÅ¡inos duris tada jam S. dÅ«rė atgal. Nes jisai traukėsi peilį, jis bÅ«tų anksčiau iÅ¡sitraukęs gal jis anksčiau bÅ«tų dÅ«ręs“. A. M. parodydamas, kad S. K. peilį iÅ¡sitraukė kaire ranka iÅ¡ kairiojo Å¡ono parodo: "K. buvo taip (parodo, kad nugara į S. K.) įsikibęs į maÅ¡inÄ , jis norėjo lipti ir jam į tÄ vietÄ dÅ«rė".

A. M. parodo, kad tiksliai kur dÅ«rė nematė, nes jis sėdėjo maÅ¡inoje. DÅ«rė vienÄ kartÄ . Peilis buvo paprastas, virtuvinis, mėlyna rankena. Po dÅ«rio jie pradėjo normaliai kalbėti lipo į maÅ¡inÄ â€œ (1 t., 100-101 b. l.). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuoti liudytojo A. M. parodymai 2020 m. kovo 10 d. parodymų patikrinimo vietoje, turinio matyti, kad minėto 2020 m. kovo 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinys iÅ¡ esmės atitinka Å¡ių parodymų vaizdo įraÅ¡o turinį, tačiau protokolo dalyje, kur nurodyta „A.

M. parodydamas, kad S. K. peilį iÅ¡sitraukė kaire ranka iÅ¡ kairiojo Å¡ono parodo: "K. buvo taip (parodo, kad nugara į S. K.) įsikibęs į maÅ¡inÄ , jis norėjo lipti ir jam į tÄ vietÄ dÅ«rė", nėra paminėta, kad A. M. pasakęs, kad „S. K. peilį iÅ¡sitraukė kaire ranka iÅ¡ kairiojo Å¡ono“ perėmė peilį iÅ¡ kairės rankos į deÅ¡inę rankÄ ir tada jau parodė „K. buvo taip (parodo, kad nugara į S. K.) įsikibęs į maÅ¡inÄ , jis norėjo lipti ir jam į tÄ vietÄ dÅ«rė".

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. S. parodė, kad dėl liudytojo A. M. iÅ¡kvietimo ji nelabai gali kÄ papasakoti, čia labiau galėtų pasakyti L. G., nes jis kaip kriminalistas dirbo pagal Å¡itÄ bylÄ . Kai A. M. atėjo į kabinetÄ duoti parodymų, jis buvo tvarkingai apsirengęs, elgėsi normaliai, adekvačiai, klausimus suprato, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Jis mėgsta greitai duoti parodymus, labai greitai pasakoja, tam pasakojimui rodė iniciatyvÄ . Jai, kaip tyrėjai, nekėlė abejonių, kad jam bÅ«tų buvę kas nors blogai, jis niekuo nesiskundė, nesakė, kad tuo metu negali ar nenori duoti parodymų.

Davė parodymus savo valia. A. M. apklausoje dalyvavo vienÄ kartÄ ir paskui buvo atliekamas parodymų patikrinimas kabinete. Parodymų patikrinimo tikslas buvo kuo smulkiau užfiksuoti parodymus, kadangi nukentėjusysis I. K. matomai klaidino tyrimÄ . Buvo patvirtinta, kad nukentėjusysis klaidina tyrimÄ , o įtariamasis parodymų nedavė. Parodymų patikrinimÄ vietoje atliko kabinete. Taip darė, nes A. M., duodamas parodymus, pergyveno dėl savo Å¡eimos, kadangi toje vietoje, kurioje turėjo atlikti parodymų patikrinimÄ , gyveno S. K.

Å¡eima, t. y. žmona ar sugyventinė, todėl jis nenorėjo ten važiuoti ir visiems demonstratyviai rodytis, nenorėjo važiuoti su policija. Kadangi tų parodymų nebuvo labai daug, buvo nuspręsta tai atlikti kabinete. PrieÅ¡ raÅ¡ant protokolÄ , ji peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä . Suprato, kad A. M. rodė vienÄ , o sakė kitÄ , kadangi parodymus ji vis tiek turėjo paraÅ¡yti pagal tai, kÄ Å¾mogus kalba. Jis galbÅ«t ir rodė deÅ¡inę rankÄ , o sakė „kaire ranka“, todėl ji tikriausiai taip ir užfiksavo.

Prisimena, kad peržiÅ«rėjo parodymų patikrinimÄ ir mato kaip bando perklausti A. M., ta prasme, pradeda klausimÄ , bet jis atsako net nesulaukdamas klausimo, o parodymus surašė pagal jo pasakytus žodžius. Tuo metu ji vedė parodymų patikrinimÄ , protokolo nerašė. Protokolas vėliau buvo raÅ¡omas atsisėdus, užsidėjus ausines ir rašė pagal jo žodžius. Dabar neprisimena, ar atliekant apklausÄ ir parodymų patikrinimÄ , jai buvo žinoma, kad A. M. yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.

KažkÄ gal ir minėjo, bet dėl ko, nežino. Prasidėjus karantinui, jų nepriiminėjo į areÅ¡tines. Duodamas parodymus A. M. jautėsi nepatogiai, kadangi jis pasakė visÄ tiesÄ , bet jis suprato, kad iÅ¡eina taip, jog jis yra iÅ¡davikas, pagal jų gatvės supratimÄ , nes vienas nedavė parodymų, o kitas klaidino, tai jis manė koks bus požiÅ«ris į jį. Parodymus A. M. davė savo valia ir versti jo nereikėjo. A. M. prieÅ¡ apklausas nebuvo apžiÅ«rėtas ar nėra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir ar nėra abstinencijos bÅ«senoje.

Jis nesakė, kad jam kas nors bÅ«tų buvę blogai. Å ioje byloje jai apsvaigęs pasirodė S. K.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. G. parodė, kad A. M. apklausose nedalyvavo, dalyvavo tik viename procese, kur reikėjo padėti techniÅ¡kai, t. y. filmuoti. Ä®tarimų, kad jis bÅ«tų buvęs apsvaigęs nekilo. A. M. pristatymu nesirÅ«pino, nes kiek žino, jis pats buvo atvykęs. Jo veiksmuose neįžvelgė nieko, kas bÅ«tų leidę manyti, kad jis yra apsvaigęs ar neblaivus. A. M. apklausos metu buvo laikomasi procesinių taisyklių ir jis nebuvo verčiamas duoti parodymų, jam taip pat nebuvo užduodami menantys atsakymÄ klausimai.

Jis tik filmavo, atliko grynai techninį darbÄ . Parodymų patikrinimo vietoje metu jis tik filmavo, kadangi jo paprašė, bet visus kitus veiksmus atliko kita tyrėja. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Č. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, turi bendrÄ vaikÄ , veda bendrÄ Å«kį. Jai žinomas tik įvykis, konfliktas nežinomas. Tai galėjo bÅ«ti praeitų metų gruodžio 22 d. Su nukentėjusiuoju nėra geri pažįstami, jį pažįsta tik iÅ¡ matymo. Žino tik, kad įvyko kažkoks konfliktas, bet nežino, kur ir su kuo.

Konkrečiai datos, laiko nežino. Tiek ir žino, kad jos vyras parėjo namo sužeistas. Kada jis išėjo, negali pasakyti tikslios datos, nes to nesureikšmino. Kur jis išėjo, jai nesakė. Po kiek laiko jis grįžo, tiksliai irgi negali pasakyti, gal po valandos ar daugiau. Kai grįžo pastebėjo, kad keistas, galbūt išsigandęs, matėsi, kad kažkas yra ne taip, buvo susijaudinęs. Tada pamatė žaizdas ir „aptvarkė“ jį. Žaizdos buvo nugaros srityje, dvi mažesnės šone ir viena vidurio srityje didesnė.

Kiek prisimena, kai jis grįžo, rankose nieko nelaikė. Peilio nematė. Kai jis įėjo atgal į butÄ , ji kažkÄ darė buityje ir iÅ¡ karto jį pastebėjo. Iki jo sulaikymo ji nieko neklausė, o jis nepasakojo. Ji myli tÄ Å¾mogų, pasitiki. Jis - mylintis tėvas ir vyras, neagresyvus. PrieÅ¡ jÄ ar vaikÄ smurtavęs nėra. AiÅ¡ku, kaip ir visi pasibara. Alkoholiu ir narkotikais jis nepiktnaudžiauja. A. M. yra S. K. pažįstamas. Nežino nuo kada, bet seni pažįstami nėra. Mano, kad iki įvykio jie pažįstami nebuvo.

Mano, kad taip, po įvykio jis pradėjo bendrauti su A. M.. Å eimom buvo susitikę keletÄ kartų. Pastaruoju metu A. M. matė, bet su juo nebendravo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad nukentėjusysis yra jos buvęs vyras, gyvena atskirai. Tai, kad jis buvo sužalotas, žino. Apie įvykį 2019 m. gruodžio 22 d. 11.00 val. nieko nežino, nes jo net namie tada nebuvo. Jai apie tai vėlai vakare pranešė policijos pareigÅ«nai. Buvo apklausta telefonu. PrieÅ¡ apklausiant, policijos pareigÅ«nai jÄ Ä¯spėjo už melagingų parodymų davimÄ .

Jie klausė, iÅ¡ kur ji sužinojo, kas sužalojo jos buvusį vyrÄ . Nei ji buvo, nei matė, nei klausė, jos pareiga buvo lankyti žmogų, tai ji jį ir lankė, o daugiau nieko nežino. Su nukentėjusiuoju bendravo ligoninėje. Jis sakė, kad buvo ne vietoje ir ne laiku, kažkas su „kapiÅ¡onu“ bakstelėjo, ji tiesiog nesigilino. S. K. vardo ir pavardės ji nežinojo, bet tai, kad jis yra buvęs kaimynas, tikrai žino, gyveno vienoje laiptinėje. Kad nukentėjusysis su juo bendrautų nematė nė karto, jie tik prasilenkdavo laiptinėje.

S. Č. nepažįsta ir apie sužalojimo aplinkybes su ja telefonu nekalbėjo. Å iandien jo žmonÄ mato pirmÄ kartÄ . A. M. jai žinomas, bet tikrai nebendrauja. Jis nepranešė apie vyro sužalojimus. Su juo buvo susitikusi vienÄ kartÄ . Nebendrauja todėl, kad jis narkomanas, o ji narkomanų nemėgsta. Teisiamojo posėdžio metu specialistė R. S. parodė, kad kadangi remiasi teismo medicinos eksperto D. V. specialisto iÅ¡vada Nr. G 64/2020, iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų, ten buvo paraÅ¡yta, kad sužalojimas yra kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje ir konkrečiai neapraÅ¡yta, t. y. ar tai yra kairiame Å¡one, ar nugarinėje pusėje, ar krÅ«tinės priekinėje pusėje.

Tik epikrizėje nurodoma, kad krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, Å¡irdies plote. Kadangi tai yra epikrizė, kelia abejonių, todėl jie ir parašė, nes bÅ«na, kad epikrizę suraÅ¡o kitas rezidentas ar panaÅ¡iai ir bÅ«na netikslumų, todėl jie ir norėjo, kad tas klausimas bÅ«tų patikslintas. Specialistei parodžius prokurorės pateiktame nukentėjusiojo apžiÅ«ros protokole esančias nuotraukas, ji nurodė, kad Å¡ių duomenų pakaktų atsakyti į klausimÄ , į kurį iÅ¡vadoje atsakė, jog trÅ«ksta duomenų.

Lokalizacija atitinka drabužių pažeidimÄ ir kÅ«no sužalojimÄ . Dabar, remdamasi iÅ¡vada, galėtų atsakyti ir viena, be trasologės. Negali atsakyti, kokiu kampu geležtė įėjo į kÅ«nÄ . Teismo medikai atsakinėja, jei yra žinoma sužalojimo kanalo kryptis. IÅ¡ Å¡itų medicininių duomenų neįmanoma nustatyti. Jai reikalinga konkreti situacija, kad galėtų atsakyti į klausimus. Tuo pačiu galėtų atsakyti, ar sužalojimus, kokius nurodo asmuo, atitinka drabužiuose. Dabar mato, kad atlikta kairė torakotomija per dÅ«rio žaizdÄ pratęsiant pjÅ«vį pagal Å¡onkaulių eigÄ , o čia operacinis pjÅ«vis yra aukščiau.

Gal ten drenas buvo įstatytas? Čia gal chirurgo reiktų pasiklausti. RaÅ¡oma, kad operacinis pjÅ«vis padarytas per dÅ«rio žaizdÄ , kad dÅ«rio žaizda yra apatinė. Ji suabejojo, kadangi dokumentuose paraÅ¡yta, kad padaryta per dÅ«rio žaizdÄ , lokalizacija sutampa. Drabužiai yra paslankÅ«s ir kryptis nebÅ«tinai gali sutapti, svarbu lokalizacija. Teisiamojo posėdžio metu specialistė J. J. parodė, kad iÅ¡tyrus drabužius ir jų pažeidimus buvo konstatuota, kad jie buvo padaryti duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu ir kad įrankis smÅ«gio metu buvo nukreiptas aÅ¡menimis į apačiÄ .

Kaip peilis įėjo, pasakyti negali, nes yra per mažai užsifiksavusių požymių. Gali pasakyti tik tiek, kad aÅ¡menimis buvo nukreiptas į apačiÄ . „DeÅ¡inėn“ reiÅ¡kia, kad pažeidimas yra truputį įstrižas. Jie vertino pagal nukentėjusiojo padėtį. Jie sako pagal drabužį kÅ«no atžvilgiu. Ji, kai iÅ¡skleidžia drabužius, juos padeda ant stalo, gaunasi, kad jis yra nugaroje. Darant ekspertizę, drabužį užvelka ant manekeno, jei bÅ«na koks nors klausimas arba fotografuojant.

Matosi, kad užvilktas ant manekeno jis atsiranda nugaroje. Smūgis buvo iš nugaros ar iš priekio, ji pasakyti negali. Turi būti pateikta konkreti situacija, taip pat duomenys apie įtariamojo ūgį, nukentėjusiojo ūgį ir kt. Iš 2019 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, jog policijos registruojamų įvykių registre užregistruota informacija, ROIK 011900000688773, apie kad į Klaipėdos Respublikinę atvyko sužalotas I.

K., kuris su policija bendrauti atsisako, aplinkybių neaiÅ¡kina. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., 1 b. l.). IÅ¡ Policijos įvykio iÅ¡klotinės ROIK 011900000688773 matyti, kad 2019 m. gruodžio 22 d. 15.22 val. iÅ¡ VÅ¡Ä® K. U. ligoninės praneÅ¡imas apie tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d., apie 11.30 val., į ligoninę atvyko I. K., kuris medikams paaiÅ¡kino, jog 2019 m. gruodžio 22 d., laiptinėje prie jo buto sužalojo nepažįstamas vyras. Jam nustatyta diagnozė: durtinė krÅ«tinės lÄ stos žaizda, hematoreksas, gydomas pilvo chirurgijos skyriuje (1 t., 17-20 b. l.).

IÅ¡ 2019 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei foto lentelių matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie buto 106, pareigÅ«nas nei pirmoje laiptinėje lipant į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , nei prie durų neaptiko paÅ¡alinių daiktų ar dėmių, panaÅ¡ių į kraujo pėdsakus (1 t., 21-27 b. l.). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A.

Ž. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad į butÄ Nr. 106, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patekti nepavyko, kaimynai triukÅ¡mo negirdėjo. Pabendravus su I. K. buvusia žmona R. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pastaroji parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. jie susipyko ir I. K. išėjo iÅ¡ namų bei negrįžo. Tamsiu paros metu vizualiai apžiÅ«rint (duomenys neskelbtini), visoje laiptinėje nebuvo jokių dėmių, paÅ¡alinių daiktų. ApžiÅ«rint prieigas prie namo, jokių dėmių bei daiktų, susijusių su tyrimu, nepastebėta (1 t., 28-29 b. l.).

Iš 2020 m. kovo 10 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo bei foto lentelių matyti, kad liudytojas A. M. atpažino peilį, kurį turėjo S. K. (1 t., 104-109 b. l.). Iš 2020 m. kovo 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuota:

1) Pokalbio reg. Nr. 5138, t. y. 2020 m. kovo 5 d., 11.06 val., iÅ¡ I. K. naudojamo MRT Nr. (duomenys neskelbtini) skambina jo žmona R. K. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S. M.. Pokalbio metu R. K. klausia S. M. už kokį nusikaltimÄ galėjo bÅ«ti sulaikytas jos vyras I. K.. S. M. nurodė, kad jos vyras, t. y. A. M. taip pat yra sulaikytas, kadangi dalyvavo konflikte, kai I. K. su S. K. vienas kitÄ peiliais susibadė. R. K. priekaiÅ¡tauja, jog po konflikto I. K. gulėjo ligoninėje, o S. K. vaikščiojo, todėl jai nesuprantama Å¡i situacija.

2) Pokalbio reg. Nr. 5380, t. y. 2020 m. kovo 6 d., 13.08 val., I. K. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) skambina į MRT Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojasi tyrimo nenustatytas asmuo. Pokalbio metu asmuo pasako I. K., kad kalbėjo su S. K. „boba“ ir ji jam pasakė, jog S. K. skirta 10 parų „sankcijos“. I. K. džiaugiasi, jog S. K. skirta tik 10 parų suėmimo ir mano, jog jis bus „protingas“ duodamas parodymus tolimesnio ikiteisminio tyrimo tyrime, o jis pats su policijos darbuotojais nebendradarbiaus, t. y.

„man vobÅ¡e pochui“. I. K. taip pat nurodo, jog jis pats gali bÅ«ti papildomai apklausiamas, tarp jo ir S. K. organizuojama akistata, iÅ¡reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ , jog policijos pareigÅ«nai gavo parodymus iÅ¡ „kaziolų“, t. y. nusikaltimo liudininkų (1 t., 181-184 b. l.). IÅ¡ 2020 m. kovo 31 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuota: Pokalbio Nr. 8828, 2020 m. kovo 30 d., 15.22 val., iÅ¡ MRT Nr. (duomenys neskelbtini) I.

K. kartu su R.K. skambina į MRT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. Ž.. Pokalbio metu I. K. teiraujasi ar „Gyvas yra A.“, t. y. A. M., nes jis jam negali prisiskambinti. I. K. nurodo, jog jis girdėjo apie tai, kad A. M. yra „uždarytas“, t. y. patalpintas į areštinę, tačiau A. Ž. jam nurodo, jog jį matė prieš dvi dienas. I. K. keikdamasis A. M. vadina „kaziolu“", t. y. skundiku. Į pokalbį įsiterpia R. K., kuri pasako, kad A. M. „tepė slides“, t. y. pradėjo slapstytis ir dabar gyvena kaime, esančiame kažkokiame vienkiemyje.

I. K. teiraujasi A. Ž. ar „to artisto žmona“, t. y. S. K., „tiesiai Å¡viesiai“ pasakė, kad A. M. liudijo byloje. A. Ž. tai patvirtino ir nurodė, jog jai taip nurodė S. K. advokatas. I. K. ir R. K. tai dar pasitikslina ir keikdamiesi iÅ¡reiÅ¡kia susirÅ«pinimÄ (1 t., 185-188 b. l.). IÅ¡ 2020 m. balandžio 2 d. Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. G. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad atlikus patikrinimÄ pagal CDB esančius duomenis ir suvestinėse esančiÄ informacijÄ buvo nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 22 d., apie 11.00 val., A.

M. galimai automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 2002 metų pagaminimo, kuris nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. registruotas jo žmonos S. M. vardu, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvežė I. K., kad šis susitiktų su S. K.. Taip pat pagal I. K. naudoto MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėse nurodytas celes nustatyta, jog įvykio metu, t. y. 2019 m. gruodžio 22 d., 11.06 val., I. K. kartu su A. M. buvo telekomunikacinio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, kuris tiesiogiai apima ir įvykio vietos, t. y. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribas (1 t., 193 b. l.).

IÅ¡ 2019 m. gruodžio 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei foto lentelių matyti, kad Respublikinė Klaipėdos ligoninė pateikė nukentėjusiojo I. K. drabužius, kuriais pastarasis atvyko į ligoninę (2 t., 17-19 b. l.). IÅ¡ 2020 m. kovo 4 d. kratos protokolo matyti, kad atliekant kratÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena I. K., be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas atlenkiamas peiliukas (2 t., 30-34 b. l.). IÅ¡ 2020 m. kovo 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei foto lentelių matyti, kad liudytoja I.

Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pateikė du namų Å«kio paskirties peilius, marÅ¡kinėlius ir bliuzonÄ (2 t., 35-42 b. l.). IÅ¡ 2020 m. kovo 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei foto lentelių matyti, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ sulaikytojo S. K. paimta striukė (2 t., 43-44 b. l.). IÅ¡ 2020 m. balandžio 1 d.-2020 m. balandžio 2 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo bei foto lentelės matyti, kad buvo apžiÅ«rėti daiktai: pilkos spalvos, L dydžio marÅ¡kinėliai; juodos spalvos, S dydžio bliuzonas „Bjonborg“, paimti 2020 m. kovo 5 d. iÅ¡ S. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini), bei tamsiai mėlynos spalvos striukė "Guess", paimta iÅ¡ S. K. kameros areÅ¡tinėje, esančios (duomenys neskelbtini).

Apžiūrint:

1) pilkos spalvos, L dydžio, marškinėlius jų nugarinėje dalyje matomi du pažeidimai. Pažeidimai - kiauryminiai, padaryti menčių srityje, aštraus daikto, panašūs į įpjovas. Kairėje pusėje pažeidimas - 0,9 cm, o dešinėje pusėje - 0,6 cm. Tarp pažeidimų yra 23,5 cm. Ant priekio pažeidimų nėra;

2) užtraukiamas, juodos spalvos, S dydžio bliuzonas, ant etiketės su užrašu "Bjonborg", ant kurio priekinėje pusėje, dešinėje (kairės rankos), alkūnių srityje matomi du ovalo formos pažeidimai. Daugiau priekyje pažeidimų nėra. Nugarinėje dalyje, menčių srityje matomi du kiauryminiai pažeidimai. Kairėje ir dešinėje pusėje pažeidimai - 1,2 cm;

3) tamsiai mėlynos spalvos, užtraukiama, odos imitacijos striukė, ant etiketės su užraÅ¡u "Guess". Vidinė striukės pusė - medžiaginė. IÅ¡ vidaus apžiÅ«rint, nugaros dalyje matomi du taisyklingi, aÅ¡triu daiktu padaryti pažeidimai. Aplink audinio pažeidimų vietÄ matomos rusvos dėmės. IÅ¡orinėje pusėje, nugaros dalyje matomi taip pat du pažeidimai, atitinkantys vidaus pusę. Tarp pažeidimų 21,5 cm atstumas (2 t., 46-58 b. l.). IÅ¡ 2020 m. sausio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 64/2020 (03) matyti, kad I.

K. nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizda, padaryta aÅ¡triu duriančiai pjaunančiu įrankiu, tikriausiai, peilio geležte - vienu dÅ«riu į kairę krÅ«tinės pusę. Pagal ligos įraÅ¡us - I. K. sužalotas 2019 m. gruodžio 22 d. ryte, į ligoninę atvyko neblaivus. Mažai tikėtina, kad I. K. galėjo susižaloti pats. I. K. nesusižalojo griÅ«damas - krisdamas. I. K. padarytas kiauryminis durtinis - pjautinis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.9) (2 t., 68-69 b. l.).

Iš 2020 m. balandžio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 25/2020 matyti, kad I. K. striukės nugarinėje pusėje yra vienas durtinis-pjautinis pažeidimas, padarytas vienašmeniu, plokščiu duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, kuris smūgio metu buvo nukreiptas ašmenimis žemyn, dešinėn. Neatmetama, kad tirti pateiktų I. K. striukės ir džemperio durtinis-pjautinis pažeidimas padarytas tirti pateiktu peiliu.

KategoriÅ¡kesnė iÅ¡vada dėl Å¡io peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma yra plačios grupinės priklausomybes (2 t., 79-85 b. l.). IÅ¡ 2020 m. kovo 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 473/2020 (03) bei foto lentelės matyti, kad apžiÅ«rėjus pas S. K. rasti du krÅ«tinės lÄ stos randai: vienas nugaros kairėje pusėje pomentinėje srityje, kitas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame pavirÅ¡iuje. Sprendžiant iÅ¡ randų formos, spalvos, standumo bei kitų požymių, rasti randai yra dviejų - trijų mėnesių senumo, bÅ«dingi užgijusioms pavirÅ¡inėms durtinėms pjautinėms žaizdoms, kurios galėjo bÅ«ti padarytos dviem dÅ«riais peilio geležte (2 t., 93-95 b. l.).

Iš 2020 m. liepos 16 d. asmens apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad Klaipėdos AVPK buvo apžiūrėtas I. K.. Apžiūros eiga: I. K. kūnas apžiūrimas apnuoginus iki pusės (viršutinė kūno dalis). Fiksuojamas I. K. ūgis - 178 cm., kairiajame šone nugarinėje dalyje matomi randai. I. K. paaiškina, kad apatinis randas padarytas S. K.. Rando ilgis – 2,5 cm. Viršuje randas po operacijos, šlangelei įdėti, kad nesikauptų skysčiai (3 t., 157-163 b. l.). Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. pG 1309/2020 (03) matyti, kad: dÅ«rio vieta I. K. kÅ«ne - nugaros kairės pusės ir krÅ«tinės lÄ stos kairio Å¡oninio pavirÅ¡iaus riboje. Gydymo stacionare ligos istorijoje chirurgo atžymėta: „atlikta kairė torakotomija per dÅ«rio žaizdÄ , pratęsiant pjÅ«vį palei Å¡onkaulių eigÄ , krÅ«tinės lÄ sta atverta per VII tarpÅ¡onkaulį“. Žemiau operacinės žaizdos per atskirÄ pjÅ«vį buvo drenuota pleuros ertmė, į kÄ rodo apžiÅ«ros metu aptiktas drenažui bÅ«dingas randas (žiÅ«r. pridėtÄ fotolentelę); sprendžiant iÅ¡ krÅ«tinės lÄ stos durtinės-pjautinės žaizdos lokalizacijos, labiausiai tikėtina, kad buvo durta iÅ¡ kairio Å¡ono ar nugaros (užpakalio); apžiÅ«ros metu I.

K. krÅ«tinės lÄ stoje, nugaros deÅ¡inėje pusėje daugiau (kitų) randų nerasta (3 t., 179-181 b. l.). IÅ¡ 2020 m. spalio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos ekspertizės akto Nr. MK 66/2020(01) iÅ¡vados matyti, kad:

1) Kokie kÅ«no sužalojimai padaryti kaltinamajam S. K., jų padarymo mechanizmas ir lokalizacija, ar jie galėjo bÅ«ti padaryti 2019 m. gruodžio 22 d., apie 11.07 val., atsakyta VTMT Klaipėdos skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 473/2020 (03). 2-3) nutarties 2, 3 klausimuose nurodytose situacijose, neaiÅ¡ku, kokia ranka ir kaip S. K. dengėsi nuo dÅ«rių peiliu, bei kuriuo Å¡onu ir kokiu laipsniu pasisuko I. K. atžvilgiu. Ä®vertinus byloje esančius parodymus, įvertintos 3 situacijos: Pirma situacija - stovint vienam prieÅ¡ kitÄ , I.

K. kairėje rankoje laikomu peiliu galėjo padaryti sužalojimÄ S. K. krÅ«tinės deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, o pasisukus nugara - kairėje nugaros pusėje. Antra situacija - stovint vienam prieÅ¡ kitÄ , I. K. deÅ¡inėje rankoje laikomu peiliu, pasisukęs į deÅ¡inę S. K. atžvilgiu (link kairio S. K. Å¡ono), per jo sulenktÄ už nugaros kairę rankÄ , galėjo padaryti sužalojimÄ S. K. nugaros kairėje pusėje. Mažai tikėtina, kad nesikeičiant padėčiai galėtų bÅ«ti padarytas sužalojimas S. K. krÅ«tinės deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje.

Esant stabiliai antrai situacijai, Å¡i sužalojimo lokalizacija deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje pagal užpakalinę pažastinę linijÄ yra sunkiai pasiekiama ranka. Tačiau esant dinaminei situacijai, labiau pasisukus S. K. kairiojo Å¡ono atžvilgiu, sužalojimo krÅ«tinės deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje padarymo galimybė neatmetama. Trečia situacija - stovint vienam prieÅ¡ kitÄ , I. K. deÅ¡inėje rankoje laikomu peiliu galėjo padaryti pirmÄ sužalojimÄ S. K. kairėje nugaros pusėje, o pasisukus bėgti - krÅ«tinės deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje.

4) Visi S. K. kÅ«no sužalojimai nugaros kairėje pusėje pomentinėje srityje ir krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje galėjo bÅ«ti padaryti tiek esant tokiai pačiai S. K. ir I. K. padėčiai vienas kito atžvilgiu (antra situacija), tiek esant skirtingoms padėtims (pirma ir trečia situacija).

5) Kokie kūno sužalojimai padaryti I. K., jų padarymo mechanizmas ir lokalizacija, ar jie galėjo būti padalyti 2019 m. gruodžio 22 d., apie 11.07 val., atsakyta VTMT Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadose Nr. G 64/2020 (03) ir Nr. pG 1309/2020 (03).

6) I. K. kÅ«no sužalojimas nugaros kairės pusės ir krÅ«tinės lÄ stos kairio Å¡oninio pavirÅ¡iaus riboje galėjo bÅ«ti padarytas I. K. stovint veidu į S. K., o S. K. deÅ¡inėje rankoje laikomu peiliu duriant I. K., kadangi stovint vienas prieÅ¡ais kitÄ sužalojimo lokalizacija nugaros kairės pusės ir krÅ«tinės lÄ stos kairio Å¡oninio pavirÅ¡iaus riboje yra lengvai pasiekiama deÅ¡inėje rankoje laikomu peiliu.

7) Mažai tikėtina, kad I. K. kÅ«no sužalojimas nugaros kairės pusės ir krÅ«tinės lÄ stos kairio Å¡oninio pavirÅ¡iaus riboje galėjo bÅ«ti padarytas I. K. stovint veidu į S. K., o S. K. kairėje rankoje laikomu peiliu duriant I. K., kadangi, stovint vienas prieÅ¡ais kitÄ ir nei vienam nepasisukus, sužalojimo lokalizacija galėtų bÅ«ti sunkiai pasiekiama kairėje rankoje laikomu peiliu.

8) I. K. kūno sužalojimas galėjo būti padarytas I. K. stovint nugara į S. K., o S. K. tiek dešinėje, tiek kairėje rankoje laikomu minėtu peiliu duriant (smogiant) I. K..

9) I. K. kūno sužalojimas galėjo būti padarytas I. K. stovint nugara į S. K., o S. K. tiek dešinėje, tiek kairėje rankoje laikomu minėtu peiliu duriant (smogiant) I. K..

10) Ar I. K. kūno sužalojimai galėjo būti padalyti tuo pačiu metu, kai I. K. dūrė peiliu S. K. - atsakyti negalima dėl objektyvių duomenų trūkumo šiai situacijai patvirtinti arba atmesti.

11) IÅ¡tyrus S. K. drabužių pažeidimus, nustatyta, kad jie yra durtiniai-pjautiniai ir pagal padarymo mechanizmÄ bei lokalizacijÄ atitinka jo kÅ«no sužalojimus. I. K. drabužių pažeidimai atitinka jo kÅ«no sužalojimÄ .

12) I. K. ir S. K. padaryti kÅ«no sužalojimai yra durtiniai-pjautiniai. Sužalojimų padarymo mechanizmas (duriant-pjaunant), jų lokalizacija ir iÅ¡sidėstymas kÅ«ne konkrečios tarpusavio padėties nenurodo. Bylos medžiagoje nurodytos situacijos įvertintos ir apie galimas nukentėjusiojo ir kaltinamojo tarpusavio padėtis sužalojimų padarymo metu atsakyta 2-4 punktuose ir 6-10 punktuose (4 t., 18-24 b. l.). BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas, t. y. padaro sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Taip pat pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali jį sužaloti ir to norėjo.

Tiesioginė neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas siekia sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , tačiau nekonkretizuoja galimų padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iÅ¡ nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobÅ«dį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Kaltinamasis S. K. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto I. K. sunkaus sužalojimo neprisipažino, paaiÅ¡kino, jog jis neužpuolė nukentėjusiojo I. K., tai I. K. jį užpuolė ir jis tik gynėsi, tačiau tokia jo versija, teismo nuomone, yra paneigta byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais. Kiekvienas asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis).

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.

BÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Teismo nuomone, byloje patikimai nustatyta, kad konflikto tarp nukentėjusiojo I. K. bei kaltinamojo S. K. iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, bÅ«tent jis skambino kaltinamajam, kad pastarasis iÅ¡eitų į savo gyvenamojo daugiabučio namo kiemÄ pasiaiÅ¡kinti, liudytojo A.

M. vairuojamu automobiliu atvyko prie S. K. gyvenamojo daugiabučio namo, pamatęs kieme S. K., iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, puolė jį ir tris kartus dÅ«rė S. K. į nugarÄ turėtu atlenkiamu peiliu. Tokį dÅ«rių skaičių patvirtina ne tik kaltinamojo S. K. parodymai, bet ir specialisto iÅ¡vada dėl S. K. padarytų sužalojimų. IÅ¡ kaltinamojo S. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis į susitikimÄ su I. K. nusinešė po ranka buvusį virtuvinį peilį, užsikišęs jį už nugaros, kadangi pokalbio metu iÅ¡ I.

K. iÅ¡sakytų žodžių nujautė galimai kilsiantį grėsmingÄ jam konfliktÄ . Taigi teismui nekyla abejonių, kad dėl aptartų nukentėjusiojo veiksmų, kaltinamasis S. K. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad susiklosčiusi situacija yra pavojinga ir kelianti grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, todėl galėjo gintis nuo tokio realaus ir pavojingo kėsinimosi, adekvačiai panaudodamas su savimi turėtÄ peilį. t. y. veikti bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Nors kaltinamasis S. K. nurodė, kad peiliu nukentėjusiajam vienÄ kartÄ dÅ«rė į kairį Å¡onÄ deÅ¡ine ranka jam stovint prieÅ¡ jį bÅ«tent Å¡io pavojingo kėsinimosi metu, t. y. tarp antro ir trečio smÅ«gio, kuriuos jam sudavė nukentėjusysis, tačiau įvertinęs tiek teisiamojo posėdžio metu duotus nukentėjusiojo I.

K. parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotus liudytojo A. M. parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis peilį prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo jau pasibaigus pavojingam nukentėjusiojo kėsinimuisi, kai jau aiÅ¡kiai nebuvo reikalo S. K. gintis, t. y. nukentėjusiajam nustojus naudoti peilį, nusisukus nuo kaltinamojo ir grįžtant į automobilį. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , pirmiausia, patvirtina nukentėjusiojo I. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog po jo dÅ«rių peiliu kaltinamajam S. K. jis nepastebėjo, kada S. K. jam dÅ«rė peiliu, jis kažkaip nusisuko link maÅ¡inos, norėjo jau sėsti ir tuo tarpu viskas gavosi, jam į tÄ pusę „šovė“.

Teismas neturi pagrindo abejoti bÅ«tent Å¡iais nukentėjusiojo I. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais (po Å¡ių parodymų, atsakydamas į gynėjo klausimÄ , jis nurodė, kad galėjo bÅ«ti ir taip, kaip nurodo S. K.), kadangi juos iÅ¡ esmės patvirtina ir liudytojo A. M. parodymai. Nors teisiamojo posėdžio metu, liudytojas A. M. nurodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, o pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad galėjo duoti iÅ¡galvotus parodymus, nes tuo metu vartojo narkotikus, tačiau liudytojai R.

S. ir L. G., dalyvavę Å¡io liudytojo apklausose ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. kovo 10 d., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad per apklausas A. M. elgėsi adekvačiai, jokių įtarimų, kad jis gali bÅ«ti apsvaigęs, jiems nekilo, parodymus davė savo valia, netgi rodė iniciatyvÄ ir pergyveno, kad tokie jo veiksmai pagal jų gatvės supratimÄ gali bÅ«ti įvertinti kaip iÅ¡daviko. Beje, pažymėtina ir tai, kad Å¡io liudytojo 2020 m. balandžio 7 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dalyvavo ir pats S. K. bei jo gynėjas, tačiau nė vienam iÅ¡ jų, kaip ir kitiems apklausoje dalyvavusiems asmenims, tarp jų ir teisėjui, jokių įtarimų dėl A.

M. bÅ«senos nekilo. Taigi laikyti liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus niekiniais teismas neturi pakankamo pagrindo. Vėlgi, nors liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl tam tikrų aplinkybių yra prieÅ¡taringi, tačiau per visas tris apklausas (2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 10 d. parodymų patikrinimo vietoje bei 2020 m. balandžio 7 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ) jis vienodai parodė, kad S. K. I. K. dÅ«rė, kai Å¡is jau buvo nusisukęs ir bandė įlipti automobilį.

IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. pG 1309/2020 (03) matyti, kad: dÅ«rio vieta I. K. kÅ«ne - nugaros kairės pusės ir krÅ«tinės lÄ stos kairio Å¡oninio pavirÅ¡iaus riboje, sprendžiant iÅ¡ krÅ«tinės lÄ stos durtinės-pjautinės žaizdos lokalizacijos, labiausiai tikėtina, kad buvo durta iÅ¡ kairio Å¡ono ar nugaros (užpakalio). Be to, iÅ¡ 2020 m. spalio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos ekspertizės akto Nr. MK 66/2020(01) turinio matyti, jog I.

K. kÅ«no sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas I. K. stovint nugara į S. K., o S. K. tiek deÅ¡inėje, tiek kairėje rankoje laikomu minėtu peiliu duriant (smogiant) I. K.. Esant aptartų įrodymų visumai, teismo nuomone, susidariusioje situacijoje kaltinamasis peilį prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo jau pasibaigus pavojingam nukentėjusiojo kėsinimuisi, kai jau aiÅ¡kiai nebuvo reikalo S. K. gintis, t. y. nukentėjusiajam nustojus naudoti peilį, nusisukus nuo kaltinamojo ir grįžtant į automobilį, ir toks S. K. veiksmas negali bÅ«ti laikomas bÅ«tinÄ ja gintimi, Å¡alinančia jo atsakomybę, o jos nenustačius, negalimas ir bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas.

IÅ¡ to seka, kad S. K. teisei prieÅ¡ingas elgesys buvo tyčinis. Tuo bÅ«du teismas byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog S. K. 2019 m. gruodžio 22 d., apie 11.07 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvykus tarpusavio konfliktui, vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė į krÅ«tinės sritį I. K., padarydamas pastarajam kiauryminę durtinę – pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdÄ , kas sukėlė nukentėjusiajam I. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Taigi kaltinamojo S. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis S. K. anksčiau teistas, padarė sunkų smurtinį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, tačiau tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , kas rodo, kad tokio pavojingumo nusikaltimas jo gyvenime yra atsitiktinis, jo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ esmės nulėmė provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys, jie atlikti netinkamai įvertinus sudėtingÄ ir dinamiÅ¡kÄ situacijÄ , jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, pats nukentėjusysis po įvykio siekė iÅ¡vengti jo sužalojimo aplinkybių tyrimo, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas laiko galimu taikyti kaltinamajam S. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskirti mažesnę už sankcijos minimumÄ laisvės atėmimo bausmę. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. kovo 4 d. 14.30 val. iki 2020 m. birželio 15 d. (3 mėnesiai 12 dienų). Civilinė ieÅ¡kovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 183,58 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo I.

K., kurį sužalojo kaltinamasis S. K., gydymu, atlyginimo. Å is civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡ais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti. Daiktai – iÅ¡ nukentėjusiojo I. K. paimti striukė, džemperis ir sulenkiamas peiliukas, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini teisėtam savininkui, o daiktas - iÅ¡ kaltinamojo S. K. namų paimtas virtuvinis peilis, kaip nusikaltimo įrankis, saugomas Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2020 m. balandžio 28 d. tarnybinis praneÅ¡imas), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. kovo 4 d. 14.30 val. iki 2020 m. birželio 15 d. (3 mėnesius 12 dienų). Kaltinamajam S. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ , palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti civilinei ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iÅ¡ nuteistojo S. K. 2 183,58 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus ir 58 euro centus) turtinės žalos atlyginimo. Daiktus - iÅ¡ nukentėjusiojo I. K. paimtus striukę, džemperį ir sulenkiamÄ peiliukÄ , saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti teisėtam savininkui, o daiktÄ - iÅ¡ kaltinamojo S. K. namų paimtÄ virtuvinį peilį, kaip nusikaltimo įrankį, saugomÄ Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Gintaras Stonkus