a68fbeba-0e4e-481d-8992-c3f1a898a35c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2463-430/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11894-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

P. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės R. P. 804,77 Eur nuomos įmokas, 723,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir 276 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad: 1.1. Atsakovė su UAB „Be kredito“ 2020 m. rugsėjo 15 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. BK-023335 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas – Telefonas Samsung-Galaxy S10 Lite, 128 GB-RF8N80A9H3R (toliau – Daiktas) 24 mėnesių terminui, bei pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo visÄ sutarties laikotarpį mokėti 34,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais. 1.2.

Pradiniam kreditoriui iÅ¡ atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto, todėl 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-01/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus Reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimÄ pagal aukščiau minėtÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. 1.3.

Sutarties Å¡alys bendrųjų Sutarties sÄ lygų dalyje „sutarties objektas“ susitarė, kad nuosavybės teisė į daiktÄ atsakovei nėra perduodama. Atsakovė tinkamai vykdžiusi Sutartį visu jos galiojimo laikotarpiu bei sumokėjusi visas nuomos mokesčio mėnesines įmokas turėjo teisę įsigyti daiktÄ , sumokėdama 1,00 Eur mokestį. Taip pat Sutarties bendrųjų sÄ lygų dalyje „sutarties galiojimas, nutraukimas“ Atsakovei buvo suteikta teisė bet kada vienaÅ¡aliÅ¡kai, ne teismine tvarka, nutraukti sutartį, įspėjus pradinį kreditorių raÅ¡tu prieÅ¡ 10 (deÅ¡imt) darbo dienų iki sutarties nutraukimo dienos.

Sutarties bendrųjų sÄ lygų dalimi „turto grÄ Å¾inimas“, privalėjo sumokėti iki vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo priskaičiuotÄ nuomos mokestį ir delspinigius bei privalėjo ne vėliau kaip kitÄ dienÄ po Sutarties nutraukimo pradiniam kreditoriui grÄ Å¾inti nuomojamÄ daiktÄ . 1.4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaiko vienos iÅ¡ esminių sutarties sÄ lygų, ir vadovaujantis Sutarties bendrųjų sÄ lygų dalimi „sutarties galiojimas, nutraukimas“, ieÅ¡kovė 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovei siųstu iÅ¡ankstiniu raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu nutraukė su atsakove sudarytÄ Sutartį. 1.5.

Atsakovė per praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ suteiktÄ terminÄ Ä¯siskolinimo nepadengė. 1.6. IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 723,60 Eur delspinigius. Delspinigiai paskaičiuoti pagal formulę 804,77 Eur nesumokėtų nuomos mokesčio įmokų suma pagal Sutartį x 0,5 proc. Sutarties bendrosiose sÄ lygose įtvirtintas delspinigių dydis / 100 x 180 dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos. Delspinigiai paskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų.

2. Atsakovė teismo nustatytus terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 15 d. Nuomos sutarties Nr. BK-0023335 Specialiųjų sÄ lygų grafoje „Nuomininkas moka“ ir Bendrųjų sÄ lygų skiltyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ atsakovė R.

P. privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 804,77 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų keturių eurų ir 77 ct) skolÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (804,77 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturis eurus ir 77 ct) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 81,62 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno euro ir 62 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kitų ieÅ¡kinio reikalavimų netenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė R. P. 2020 m. rugsėjo 15 d. sudarė Sutartį. Pagal šį sandorį UAB „Be kredito“ perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis UAB „Be kredito“ nuosavybės teise priklausantį Sutartyje nurodytÄ daiktÄ (telefonÄ ), o atsakovė įsipareigojo mokėti UAB „Be kredito“ nuomos mokestį, t. y. dvideÅ¡imt keturis mėnesius kas mėnesį mokėti 34,99 Eur dydžio nuomos įmokas.

5. Nurodė, kad remiantis ieÅ¡kovės pateiktais dokumentais formaliai nustatė, kad reikalavimo teises į atsakovę, kylančias iÅ¡ Sutarties, UAB „Be kredito“ pagal 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01 perleido ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“. PraneÅ¡imÄ apie reikalavimo teisių perleidimÄ ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei 2021 m. sausio 20 d. jos elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė yra informuota apie tai, kad UAB „Be kredito“ perleido savo reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ Sutarties, ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“, o ieÅ¡kovė laikytina turinčia teisę reikalauti iÅ¡ atsakovė įvykdyti pastarojo pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

6. Nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta tarp verslininko ir fizinio asmens, sutarties objektas yra materialus daiktas (telefonas), įprastai naudojamas vartojimo tikslais, iÅ¡lygų Sutartyje, kad daiktas yra perduodamas atsakovei kitais, o ne vartojimo tikslais, nėra, pagrindinis sutarties tikslas buvo ne iÅ¡nuomoti atsakovei ginčo daiktÄ , bet sudaryti galimybes jai atidėto mokėjimo bÅ«du įsigyti daiktÄ . Sprendė, jog UAB „Be kredito“ ne iÅ¡nuomojo atsakovei ginčo daiktÄ , bet finansavo atsakovės norÄ Ä¯sigyti daiktÄ (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė nustatęs, kad atsakovė Sutarties galiojimo laikotarpiu turėjo sumokėti UAB „Be kredito“ 839,76 Eur (24 mėn. × 34,99 Eur), t. y. daikto vertę (539 Eur) virÅ¡ijančiÄ sumÄ , kas reiÅ¡kia, jog atsakovė turėjo ne tik apmokėti daikto vertę, bet ir sumokėti mokestį, kurį sudaro skirtumas tarp įmokų sumos ir daikto vertės, UAB „Be kredito“, ir laikytinas atsakovei suteikto finansavimo kaina.

8. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog Sutarties skiltyje „Sutarties objektas“ buvo numatyta, kad, atsakovei tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus (sumokėjus visas reikiamas įmokas) ir pasibaigus Sutarčiai, atsakovė turės teisę įsigyti nuomotÄ daiktÄ už 1 Eur suformuluota kaip atsakovės teisė, nereiÅ¡kia, jog Sutartis neva neįtvirtina pareigos įsigyti daiktÄ ir dėl to pagal VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Sutarčiai Å¡is įstatymas nėra taikomas. Nurodyta Sutarties iÅ¡lyga iÅ¡ esmės sudaro prielaidas vien tik formaliu pagrindu iÅ¡vengti VKÄ® taikymo, o tai yra nesuderinama su VKÄ® 1 straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ VKÄ® nuostatas taip pat taikomos sutartims, kurių pobÅ«dis arba tikslas suteiktų galimybę iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų taikymo.

TÄ rodo ne tik simbolinis paskutinės iÅ¡pirkimo įmokos dydis, bet ir Sutarties skilties „Sutarties galiojimas. Nutraukimas“ nuostata, pagal kuriÄ , nutraukus Sutartį, nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iÅ¡ nuomininko grÄ Å¾inti turtÄ arba sumokėti visÄ neapmokėti nuomos mokestį iki Sutarties pabaigos. Sutarties nutraukimo atveju, kaip ir Å¡ioje situacijoje, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas sumokėtų neapmokėtÄ nuomos mokestį, kuris alternatyviai atitiktų turto vertės apmokėjimÄ .

Tačiau pagal Å¡iÄ sutartinę nuostatÄ papildomo 1 Eur sumokėjimas nėra numatytas kaip kreditoriaus interesų pažeidimo paÅ¡alinimo sÄ lyga. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pasirinko tokį teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ reikalauti iÅ¡ atsakovės nesumokėtas nuomos įmokas be 1 Eur iÅ¡pirkimo mokesčio.

9. Pažymėjo, kad Sutarties dalyje „Turto grÄ Å¾inimas“ numatytos nuostatos dėl objekto grÄ Å¾inimo sÄ lygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sÄ naudų, nei jo įsigijimas už 1 Eur, iÅ¡ esmės sukuria situacijÄ , kai vartotojas faktiÅ¡kai yra priverstas iÅ¡sipirkti turtÄ už 1 Eur papildomÄ Ä¯mokÄ , kuri neturi jokio ryÅ¡io su turto nusidėvėjimu ir (ar) kaina. Teismas vertino, kad tai pagrindžia, kad faktiÅ¡kai sÄ lyga dėl 1 Eur įmokos sumokėjimo, formaliai traktuojant Å¡ios įmokos sumokėjimÄ kaip teisės iÅ¡sipirkti turtÄ prielaidÄ , Sutartyje įtvirtinta tik tam, jog Sutartis formaliai atitiktų VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytÄ iÅ¡imtį.

10. Teismas laikė, jog apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai priimti ginčuose, kuriuose nagrinėti UAB „Legal Balance“, kuri yra ieÅ¡kovė ir Å¡ioje byloje, reikalavimai, pareikÅ¡ti remiantis tarp UAB „Be kredito“ ir vartotojų pagal UAB „Be kredito“ parengtas standartines sÄ lygas sudarytomis analogiÅ¡komis ginčo sandoriui sutartimis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2693-854/2021; 2022 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022; 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-673-562/2022; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-915-562/2022; 2022 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1133-852/2022) turi precedentinę galiÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

11. Nurodė, kad pripažinimas, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai kildinami iÅ¡ vartojimo sutarties, reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi pareigÄ bÅ«ti aktyvus ir turi teisę iÅ¡eiti už ieÅ¡kiniu apibrėžtų bylos ribų. Nors Å¡iuo atveju sprendimas už akių priimamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad dėl to savaime turėtų bÅ«ti patenkinti visi ieÅ¡kovės reikalavimai, įskaitant tuos, kurie yra aiÅ¡kiai nepagrįsti teisės, o ne fakto, požiÅ«riu (CPK 285 straipsnio 3 dalis).

12. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti skolÄ sprendė, jog ieÅ¡kovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nesumokėjo dalies Sutartyje nustatyto daikto iÅ¡pirkimo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 804,77 Eur skola, kurios mokėjimo terminas yra pasibaigęs (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti delspinigius sprendė, kad sutartyje įtvirtintos sÄ lygos dėl delspinigių dydžio yra nesÄ Å¾iningos, atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje nėra numatyta analogiÅ¡kos atsakovės teisės reikalauti tokio paties dydžio delspinigių iÅ¡ ieÅ¡kovės, jeigu pastaroji pažeistų savo įsipareigojimus, ieÅ¡kovės, kaip stipresnės ginčo santykio Å¡alies, padėtis lyginant su atsakove yra privilegijuota – iÅ¡ anksto numatyta, kad įmonės minimalÅ«s neįrodinėtini nuostoliai dėl atsakovės prievolių nevykdymo deÅ¡imt kartų virÅ¡ija vartojimo kredito davėjų minimalius neįrodinėtinus nuostolius (iÅ¡reikÅ¡tus delspinigių forma), kylančius analogiÅ¡kose situacijose, ieÅ¡kovė nenurodė jokių teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, kurie pateisintų tokiÄ Å¡alių atsakomybės disproporcijÄ , įtvirtintÄ Sutartyje, sudarant vartojimo kredito sutartį, negali bÅ«ti susitarta dėl delspinigių, kurių dydis virÅ¡ytų 0,05 procento, taikymo vartotojo atžvilgiu.

14. Konstatavo, kad sutarties Specialiųjų sÄ lygų grafoje „Nuomininkas moka“ ir Bendrųjų sÄ lygų skiltyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtinta sÄ lyga dėl delspinigių dydžio yra nesÄ Å¾ininga bei negalioja nuo sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 ir 9 dalys). Pripažinus paminėtas Sutarties sÄ lygas negaliojančiomis nuo sudarymo momento, ieÅ¡kovė praranda teisę reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius. Koreguoti teismo iniciatyva priteistinų delspinigių dydį nėra pagrindo.

15. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismų praktika bylose, kuriose spręsti analogiÅ¡ki ieÅ¡kovės reikalavimai, dėl to, ar ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteisti praÅ¡omi delspinigiai, ar ne, nėra visiÅ¡kai vienoda toje apimtyje, ar ieÅ¡kovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydis turėtų bÅ«ti mažinamas, ar toks reikalavimas apskritai atmestas kaip nepagrįstas. Å is procesinių sprendimų skirtumas nulemtas aplinkybės, kad vienais atvejais vartojimo sutarčių sÄ lygos dėl vartotojui taikyto delspinigių dydžio pripažintos nesÄ Å¾iningomis, o kitais ne, tačiau ieÅ¡kovės reikalautų delspinigių dydis sumažintas.

Naujesnė ir aktualesnė yra teisminė praktika, kurioje sutarčių sÄ lygos dėl delspinigių taikymo pripažintos negaliojančiomis, todėl bÅ«tent ja ir turėtų bÅ«ti remiamasi Å¡ioje byloje. Juolab, kad apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl to, kad, pripažinus vartojimo sutarties sÄ lygas dėl delspinigių negaliojančiomis, teismas neturi teisės keisti nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos turinio labiau atitinka Å¡io sprendimo už akių 21 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ .

Remiantis tuo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 723,60 Eur delspinigius atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Pirmosios instancijos teismas dėl procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų nurodė, kad už priteistÄ sumÄ (804,77 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

17. Nurodė, kad ieškinys yra šabloniškas, atitinka kitose analogiškose bylose ieškovės reikštus ieškinius (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai yra, ieškinio šablonui individualizuoti ieškovei pakako pakeisti atsakovės ir Sutarties duomenimis, taip pat prašomų priteisti sumų dydžius. Kitose bylose, kuriose ieškovė taip pat reiškė reikalavimus dėl skolų pagal su UAB „Be kredito“ sudarytas sutartis priteisimo, įmonę atstovavo tapati advokatų profesinė bendrija kaip ir šioje byloje.

Sprendė, kad ieÅ¡kiniui parengti nebuvo bÅ«tinos nei didelės laiko sÄ naudos, nei buvo bÅ«tina analizuoti sudėtingų fakto ir (ar) teisės klausimų. Ä®prastai ieÅ¡kovės iÅ¡laidos už tokių ieÅ¡kinių, koks pareikÅ¡tas Å¡ioje byloje, parengimÄ sudaro 121 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022), nėra jokių racionalių argumentų, kurie galėtų pateisinti ieÅ¡kovės iÅ¡laidas teisinei pagalbai visoje 242 Eur apimtyje.

Nustatė, kad protingÄ ir adekvatų ieÅ¡kovės iÅ¡laidų teisinei pagalbai dydį kaip orientacinis dydis taikytina 121 Eur suma, kuriÄ Ä¯prastai įmonė iÅ¡leisdavo už analogiÅ¡kų procesinių dokumentų parengimÄ . Remiantis tuo, sprendė, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti suma, kurios atlyginimas turėtų bÅ«ti priteisiamas iÅ¡ atsakovės pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, yra 121 Eur. Nurodė, kad patenkinta 52,66 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl priteisė ieÅ¡kovei 81,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas taip pat priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 5,82 Eur, o iÅ¡ atsakovės – 7,62 Eur iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo argumentai 18. IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-16484-1089/2022 dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės R. P. 723,60 Eur delspinigių, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-16484-1089/2022 dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iÅ¡ atsakovės R.

P. 276,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ , priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės 19,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ . . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Teismas nepagrįstai taikė VKÄ® nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

IÅ¡perkamosios nuomos sutarties (toliau tekste – Sutartis) bendrųjų sÄ lygų dalyje „sutarties objektas“ aiÅ¡kiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius Å¡iÄ sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Å¡iÄ sutartį, pasibaigus Å¡iai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti TurtÄ už 1,00 Eur“. Pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ .

Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartyje bÅ«tų įtvirtinę nuostatÄ , kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ , galėtų bÅ«ti taikomas VKÄ®. 18.2. Pažymėjo, jog iÅ¡perkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKÄ® bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. 18.3.

Apeliantė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-247-280/2018). 18.4.

Apeliantės ir atsakovės sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatytos nuomotojo pareigos iÅ¡sipirkti daiktÄ , jam suteikiama tokia teisė, nuomotojas gali atsisakyti perduoti turtÄ nuomininkui, jei turto naudojimo vietoje nėra tinkamų sÄ lygų jo naudojimui; pasibaigus sutarties terminui ir nepareiÅ¡kus noro įsigyti daiktÄ , nuomininkas turi teisę grÄ Å¾inti jį nuomotojui; nuomotojas turi perduoti nuomininkui turtÄ tinkamos kokybės bei galimÄ naudoti, bet kada patikrinti jo bÅ«klę. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant sutarties nuostatas, Å¡alys aptaria ir apraÅ¡o konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti, turtÄ grÄ Å¾inti arba įsigyti.

Dėl Å¡ios priežasties, sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį iÅ¡pirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas. 18.5. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ . Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu.

Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos. Nagrinėjamu atveju teismas nepriteisdamas mokėtinų netesybų iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . 18.6. Teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų. 18.7.

Pažymėjo ir tai, jog atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas bÅ«tų grÄ Å¾inti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grÄ Å¾inimas bÅ«tų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paÅ¡tu atsakovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo kreipėsi po protingo termino (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1407-265/2017). 18.8.

Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas byloje 2021 m. rugsėjo 28 d. pasisakė, kad „Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ . Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009). 18.9.

Nurodė, kad apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „šalių atsakomybė“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele. Mano, kad atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grÄ Å¾inti nuomojamÄ turtÄ nurodytu terminu, tačiau Å¡ių pareigų neįvykdė.

Pasirinkdama sudaryti sutartį bÅ«tent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sÄ lygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino visų apeliantės aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris privalo bÅ«ti pakeistas. 18.10. Teismas sprendime, atsižvelgęs į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai sumažino apeliantės praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nuo 276,00 Eur iki 81,62 Eur.

Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

19. Atsakovė R. P. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnio nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

23. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirminė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė R. P. 2020 m. rugsėjo 15 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-023335, kuria 24 mėnesių terminui atsakovei buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas – Telefonas Samsung-Galaxy S10 Lite, 128 GB-RF8N80A9H3R. Pagal nuomos sutarties specialiÄ sias sÄ lygas atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei 34,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį 24 mėnesius. Atsakovei nevykdant prievolės mokėti nuomos mokestį, sutartis buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 7 d. 2021 m. sausio 19 d. pirminė kreditorė sudarė su ieÅ¡kove UAB „Legal Balance“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, įskaitant ir atsakovę. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 804,77 Eur skolos, 723,60 Eur delspinigių.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino 2020 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutarties Nr. BK-023335 specialiÄ jÄ sÄ lygÄ , nustatančiÄ 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), priteisė ieÅ¡kovei 804,77 Eur skolos, reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo atmetė.

25. Apeliantė ginčija sprendimo dalį, kuria jai nebuvo priteista 723,60 Eur delspinigių, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito (toliau VKÄ®) nuostatas, nesutinka, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, mano, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ .

26. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kvestionuoja tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKÄ® nuostatos ginčo sutarčiai bei įrodinėjo, kad jos negali bÅ«ti taikomos, nurodydama argumentÄ , jog įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

27. VKÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡is įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos iÅ¡lygos, kokiems santykiams Å¡is įstatymas netaikomas. Pagal VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯statymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKÄ® 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad Å¡io įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobÅ«dis arba tikslas suteiktų galimybę iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKÄ® turi bÅ«ti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į Å¡io įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKÄ® reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sÄ lygų aiÅ¡kinimo.

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VKÄ® priimtas įgyvendinant 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos DirektyvÄ 2008/40/EB, kurios 2 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyta, kad Å¡i direktyva netaikoma nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai nei pačioje sutartyje, nei atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektÄ ; laikoma, kad tokia pareiga yra, jei kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai taip nusprendžia. VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte iÅ¡ esmės atkartotas Direktyvos 2008/40/EB 2 straipsnio 2 dalies d punktas, bet nėra nurodyto punkto paskutiniosios dalies „laikoma, kad tokia pareiga yra, jei kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai taip nusprendžia“.

29. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

30. Siekiant atriboti nuomos (iÅ¡perkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu Å¡alys Å¡iÄ sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas visų pirma siekia iÅ¡sinuomoti daiktÄ , turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sÄ lygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. Å¡ia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimÄ sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties nuostatos sudaro pagrindÄ spręsti, kad Å¡ios sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimÄ sutarties objektui (telefonui) įsigyti. Tai patvirtina, sutarties sÄ lyga numatanti, kad atsakovės mokėjimai už įsigyjamÄ daiktÄ , kurio vertė sutarties sudarymo dienÄ yra 539 Eur, iÅ¡dėstomi 24 mėnesių terminui, mokant 34,99 Eur įmokas, mokėjimų skaičius pagal sutartį 24.

Taigi, pagal tokiÄ sutartį, mokant dalimis už telefonÄ per 24 mėnesius jo vertė iÅ¡auga nuo 539 Eur iki 839,76 Eur. Pastebėtina, kad sutartis numato, kad tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovė įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektÄ â€“ telefonÄ . Taigi, Å¡iuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti sutarties objekto. Tačiau, teismo vertinimu, tokia sutarties sÄ lyga numatanti teisę, bet ne pareigÄ vartotojui už 1 Eur įsigyti sutarties objektÄ , už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, 1,57 karto virÅ¡ijančias įsigyjamo daikto vertę, vertintina kaip formali ir sutartyje įtvirtinta siekiant iÅ¡vengti VKÄ® nuostatų taikymo (VKÄ® 1 straipsnio 2 dalis).

31. Vertinant tikruosius Å¡alių ketinimus, sudarant sutartį privalomai turi bÅ«ti įvertintos visos sutarties nuostatos. Pažymėtina, kad sutarties dalyje „Turto grÄ Å¾inimas“ numatyta, kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiÅ¡kus noro įsigyti turto Å¡ios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus Å¡iÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ , turtas grÄ Å¾inamas nuomotojui ne vėliau kaip sekančiÄ dienÄ po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje; <...> nuomininkas nuomotojui savo sÄ skaita grÄ Å¾ina turtÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , o taip pat visiÅ¡kai sukomplektuotÄ ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje.

Jei per turto perdavimÄ nuomotojui nustatomi grÄ Å¾inamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi turto grÄ Å¾inimo akte. Turto defektai ar gedimai gali bÅ«ti nustatyti ir per 10 (deÅ¡imt) darbo dienų po turto grÄ Å¾inimo akto pasiraÅ¡ymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininkÄ raÅ¡tu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios apsunkintos sutarties objekto grÄ Å¾inimo sÄ lygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sÄ naudų, nei jo įsigijimas už 1 Eur, taip pat vertintinos kaip siekis įpareigoti vartotojÄ Ä¯sigyti sutarties objektÄ .

32. Pažymėtina ir tai, kad sutarties dalis „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, numato, kad ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iÅ¡ nuomininko grÄ Å¾inti turtÄ arba sumokėti visÄ neapmokėtÄ nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Ä®vertinus Å¡iÄ sÄ lygÄ darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje sutarties dalyje turto įsigijimas nėra siejamas su 1 Eur įmokos sumokėjimu, o iÅ¡ esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu.

Kaip minėta, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje bei apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė perduoto daikto – telefono negrÄ Å¾ino, tačiau 2020 m. gruodžio 7 d. pradinės kreditorės pretenzija buvo reikalaujama sumokėti susidariusiÄ skolÄ ir delspinigius, 2021 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovės praneÅ¡imu buvo reikalaujama sumokėti visÄ sutartimi numatytÄ kainÄ su delspinigiais lygiÄ 937,56 Eur sumai, tačiau nebuvo praÅ¡omÄ grÄ Å¾inti iÅ¡nuomotÄ daiktÄ , t. y. telefonÄ .

IeÅ¡kovė nepareikalavo grÄ Å¾inti daikto, bet pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Toks ieÅ¡kovės elgesys po sutarties nutraukimo - siekis prisiteisti įmokas už daiktÄ , o ne jį susigrÄ Å¾inti taip pat sudaro pagrindÄ laikyti, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti/suteikti atsakovei finansavimÄ sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomotis.

33. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, kaip kreditorė, vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė dėl atsakovės pareigos įsigyti nuomojamÄ daiktÄ . Tai atitinka Direktyvos 2008/40/EB 2 straipsnio 2 dalies d punkto nuostatos iÅ¡imtį, pagal kuriÄ laikoma, kad nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje nustatyta pareiga įsigyti sutarties objektÄ , jeigu kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai taip nusprendžia. Toks vienaÅ¡alis ieÅ¡kovės sprendimas yra VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos iÅ¡imtis, kuriai esant, VKÄ® turi bÅ«ti taikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutarčiai.

34. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja - pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Å¡alių sutarties esmę ir tikslÄ - 2020 m. rugsėjo 15 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos) ir atsakovės sudaryta sutartimi Nr. BK-023335 pradinė kreditorė ir atsakovė iÅ¡ esmės susitarė ne dėl naudojimosi telefonu, o dėl jo finansavimo sÄ lygų – jo įsigijimo iÅ¡dėstyto mokėjimo bÅ«du atsakovei mokant kasmėnesines įmokas.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiÄ sias ir proceso normas, tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius ir tinkamai nustatė Å¡iuo atveju taikytinus teisės aktus ir teisės normas, kas reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju pagrįstai taikė VKÄ® nuostatas ir teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius nustatydamas, jog buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis.

35. Apeliacinės instancijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ , sprendžiant dėl priteistino delspinigių dydžio ir, kad prioritetas turi bÅ«ti teikiamas Å¡alių susitarimui. Pabrėžtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog Å¡alys sudarė vartojimo sutartį. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo. Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Tokiu atveju sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus.

BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

36. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių susiklostė vartojimo sutarčių teisiniai santykiai, iÅ¡aiÅ¡kintina apeliantei, kad tokiai sutarčiai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio (pagal pareiga) spręsti dėl sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos DirektyvÄ 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais (toliau Direktyva 93/13/EEB).

37. Europos sÄ jungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl nesÄ Å¾iningos sÄ lygos sukeliamų teisinių pasekmių, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡ Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje BancoEspanol de Crédito SA prieÅ¡ JoaquinCalderónCamino, C-618/10, 65 punktas).

Tai reiÅ¡kia, kad pripažinus sutarties sÄ lygÄ , numatančiÄ nepagrįstai didelį delspinigių dydį, nesÄ Å¾ininga atsakovės atžvilgiu, tokia sÄ lyga iÅ¡ viso negali bÅ«ti atsakovei taikoma ab initio (nuo sudarymo momento). Teismas neturi teisės keisti nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų vertinama kaip esanti sÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 52 punktas).

Taigi, pripažinus sutarties sÄ lygÄ dėl 0,5 procento delspinigių dydžio nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), ji netaikytina, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius atmestas pagrįstai (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).

38. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Pareiga įrodyti, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui. Å iuo atveju, apeliantė apeliaciniame skunde neginčija ir neįrodinėja, jog sÄ lyga buvo individualiai derinta, o taip pat į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog Å¡i sÄ lyga su atsakovu buvo individualiai derinta. Apeliantei neįrodžius Å¡ios aplinkybės, pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog nepakankamai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ , nėra.

39. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Å iuo atveju, pirmosios instancijos Å¡iÄ savo pareigÄ Ä¯vykdė teisėtai kaip to reikalauja CK 6.2284 straipsnio 2 dalis ir nustatė, jog sÄ lyga dėl delspinigių dydžio yra nesÄ Å¾ininga, kadangi nustatytas netesybų dydis nepagrįstai didelis.

40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis nepagrįstai didelis. Sutarties specialiosiose sÄ lygose bei bendrųjų sÄ lygų dalyje „Šalių atsakomybė“, taip pat specialiojoje dalyje sutarties Å¡alys numatė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ atsakovė privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė už 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovei 723,60 Eur delspinigių.

41. Nutarties 24 punkte konstatuota, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė VKÄ® nuostatas, taigi ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Ginčo sutarties sudarymo metu Å¡is įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo bÅ«ti atsižvelgiama.

42. Nagrinėjamu atveju apeliantės paskaičiuoti delspinigiai, taikant 0,5 proc. delspinigių normÄ , deÅ¡imt kartų didesni nei VKÄ® įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis prieÅ¡tarauja VKÄ® 8 straipsniui ir yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad paskaičiuoti apeliantės delspinigiai nepagrįstai dideli. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir 2020 m. rugsėjo d. nuomos sutarties Nr. BK-02335 specialiÄ jÄ sÄ lygÄ , nustatančiÄ 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

43. Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų, Å¡iuo atveju nėra aktualus, kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino sÄ lygÄ dėl delspinigių negaliojančia nuo sutarties sudarymo, kas reiÅ¡kia, jog apeliantė teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovei delspinigius neturi.

Pažymėtina, kad  CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog toks pat 180 dienų terminas, kaip maksimalus laikotarpis netesyboms skaičiuoti, imperatyviai įtvirtintas ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje.

Å ie nustatyti dydžiai yra aktualÅ«s ir reikÅ¡mingi tik tada, kai teismas priteistinus delspinigius sumažina, taikydamas delspinigių mažinimo instituto nuostatas. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismui pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai).

Atsižvelgiant į tai nurodytas apeliantės argumentas šiuo atveju atmestinas, kaip nepagrindžiantis teismo sprendimo už akių dalies dėl delspinigių nepriteisimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

44. Įvertinus kitus apeliantės apeliacinio skundo motyvus nustatyta, kad apeliantė nurodo teisinius motyvus dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo nepagrįstumo bei atitinkamai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

46. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

48. IeÅ¡kovė apeliacinius skundu praÅ¡o patenkinus apeliacinį skundÄ perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir priteisti pirmosios instancijos nepriteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad atmestas ieÅ¡kovės į apeliacinis skundas nėra teisinio pagrindo perskirsti ir ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme patirtos iÅ¡laidas, todėl Å¡is apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

49. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : atmesti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Tatjana Žukauskienė