2017-10-31 Nr. AB-19798-3-61-3-05718-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1981-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05718-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, Tarnyba), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. sausio mėnesio jis buvo etapuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. buvo etapuojamas senuose, perpildytuose automobiliuose, kuriuose asmenys buvo vežami kartu su daiktais. Konvojavimo metu automobiliuose dažnai buvo rūkoma. Automobiliuose nebuvo saugos diržų, vėdinimo ir šildymo sistemų, lyjant per stogą sunkdavosi vanduo. Dėl tokių sąlygų pareiškėjui buvo bloga, sukosi galva. Konvojavimo metu pareiškėjas nebuvo išleidžiamas į tualetą. Dėl šių neteisėtų Tarnybos veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, orumo pažeminimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 7–9) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kad Tarnyba asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais ir autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai yra įrengtos kameros. Visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais ir atitinka higienos normų reikalavimus. Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Teisės aktai nereguliuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo, taip pat nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai. Konvojuojamieji vedami į tualetą pasikeitimo punktuose jiems patiems prašant, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu (b. l. 149–153) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina Tarnyba. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 punktą, registracijos liudijimo pirmojoje pusėje įrašas S.1 reiškia nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių.

Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai, vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą, buvo sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse. Teismas, apibendrindamas paminėtuose teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą, padarė išvadą, kad Tarnyba ginčijamu laikotarpiu specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiškėją privalėjo, be kita ko, užtikrinti, jog: specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius nebūtų didesnis nei leidžiama pagal automobilių registracijos liudijimą; konvojavimo metu pareiškėjas nebūtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; būtų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių būklė; nebūtų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebūtų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, būtų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); būtų veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 kub. m/val. lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

Taip pat pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje.

7. Teismas iš byloje esančių kelionės žiniaraščių nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas skirtingomis dienomis buvo konvojuotas maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius ir Vilnius–Zarasai–Vilnius automobiliais: „IVECO“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „MB“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančio 2014 m. lapkričio 27 d. kelionės žiniaraščio matyti, kad 2014 m. lapkričio 27–28 d. konvojavimas buvo vykdomas dviem specialiaisiais automobiliais: „VW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenų apie šio automobilio markę bei techninius duomenis (įskaitant vietų skaičių) byloje nėra). Iš byloje esančių automobilio „VW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninių duomenų matyti, kad jame yra 19 vietų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat į aplinkybes, kad 2014 m. lapkričio 27–28 d. konvojavimas buvo vykdomas dviem specialiaisiais automobiliais, jog 2014 m. lapkričio 27 d. vienu metu buvo vežama daugiausiai 13 konvojuojamųjų, o 2014 m. lapkričio 28 d. – 25 konvojuojamieji, vadovaudamasis protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad analizuojamu laikotarpiu konvojavimo metu specialiuosiuose automobiliuose buvo pakankamai vietos konvojuojamųjų sąraše nurodytiems asmenims vežti.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, susijusius su pareiškėjo konvojavimo sąlygomis, automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, techninę būklę, taip pat aplinkybę, kad konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra duomenų apie tai, jog dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjas būtų teikęs skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, nenustatė teisinio pagrindo konstatuoti, kad nurodytame specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius buvo didesnis nei yra sėdimų vietų bei kad specialiųjų automobilių inžinerinių techninių priemonių būklė neatitiko reikalavimų, įskaitant reikalavimus, taikomus kėbulo, kamerų šildymo sistemoms, vėdinimo sistemai ar kitiems įrenginiams. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo argumentus dėl konvojavimo automobilių netinkamos būklės įvertino kritiškai. Be to, pagal Konvojavimo taisyklių 146 punktą įrengti saugos diržus specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama, todėl tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, transporto priemonėse nebuvo įrengti saugos diržai, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti.

9. Teismas pareiškėjo argumentus dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, atmetė kaip nepagrįstus, nes byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad konvojų metu konvojuojamieji atskiruose postuose ne kartą buvo vedami į tualetą. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje, tačiau, kaip matyti iš pateiktų konvojaus kelionės žiniaraščių, nėra nė vieno užfiksuoto pareiškėjo skundo ar prašymo.

10. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad konvojavimo metu buvo rūkoma ir dėl to jam buvo bloga, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas prieš tai nurodytais maršrutais buvo konvojuojamas daug kartų, tačiau skunde pareiškėjas nedetalizavo, kada konvojaus automobiliuose buvo rūkoma, kaip dažnai tai būdavo, kokie asmenys rūkė (konvojuojamieji ar prižiūrėtojai). Be to, Konvojavimo taisyklėse draudimas rūkyti specialiosiose transporto priemonėse yra įtvirtintas tiek konvojuojamiesiems (127.7 p.), tiek konvojaus pareigūnams (44.6 p., 48.5 p., 52.6 p.).

11. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas netinkamomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, kaip jau buvo minėta prieš tai, byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais (dėl sveikatos būklės ir (ar) konvojuojamųjų ar pareigūnų elgesio) būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus. Teismas, remdamasis pateiktais duomenimis bei pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašais, nenustatė pagrindo išvadai, kad konvojavimo sąlygos būtų lėmę kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos sutrikimus. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas sveikatai pavojingomis sąlygomis.

12. Apibendrindamas teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 156–157, 163) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nė į vieną jo skunde nurodytą nusiskundimą konvojavimo metu. Viešojo saugumo tarnyba pateikė klaidingus konvojavimo maršrutus. Į Visaginą iš Vilniaus ir atgal buvo konvojuotas 12 kartų. Transporto priemonės buvo blogos būklės, vasarą buvo karšta, nebuvo ventiliacijos, neturėjo kuo kvėpuoti, daiktus turėjo visą kelią laikyti ant kelių, nors yra įrengtos bagažinės, neleisdavo pakeliui pasinaudoti tualetu. Teikė tiek žodinius, tiek raštiškus skundus Viešojo saugumo tarnybai, tačiau jo skundai dingo, o jokių atsakymų nesulaukė. Dėl tokių Viešojo saugumo tarnybos konvojavimo metu padarytų pažeidimų, jaučia neigiamą poveikį tiek savo fizinei, tiek psichinei sveikatai.

15. Viešojo saugumo tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 166–167) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

16. Pažymi, kad visas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai išanalizavo ir įvertino priimtame sprendime. Jokių naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė jokių Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

18. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Kelionės žiniaraščiuose yra grafos, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai.

19. Tikrinamoje administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad konvojavimo metu pareiškėjas teikė skundus ar prašymus, kaip ir nėra duomenų, jog pareiškėjas neturėjo galimybių tokius prašymus pateikti, todėl teiginiai bei nusiskundimai dėl konvojavimo tvarkos pažeidimų pagrįstai pripažinti niekuo neparemti ir turėjo būti atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑375‑552/2017).

20. Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, jog konvojuojamieji į tualetą vedami tik pačių prašymu ir tik po vieną. Konvojaus žurnaluose žymimi įrašai apie tai, ar konvojuojamieji yra išvedami į tualetą. Be kita ko, įvertinama, ar asmuo pats kreipiasi į konvojaus pareigūnus dėl galimybės pasinaudoti tualetu ir ar pareigūnai tokį prašymą tenkina. Kaip jau buvo minėta, apskritai nėra jokių duomenų apie prašymus, todėl ir aptariamo pobūdžio pažeidimas negalėjo būti konstatuotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1713-624/2017, 2017 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-211-492/2017).

21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 82–111), kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingomis ir patikrintomis specialiomis transporto priemonėmis. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo (apelianto) argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, saugumu, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo surinktais bei patikrintais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apie neturtinės žalos atsiradimą iš esmės yra grindžiami tik bendro pobūdžio teiginiais.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokios konkrečios bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino surinktų įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl darytina išvada, kad priimtas sprendimas yra motyvuotas, atitinkantis Administracinių bylų teisenos įstatymo keliamus reikalavimus.

24. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas bei laikėsi įtvirtintų proceso teisės normų, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius