a687ce49-5ef2-4e35-b2ce-403ced9d97d6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3237-535/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00009-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. R., vieÅ¡ame teismo tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2, 7-9, 107). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 buvo laikomas Vilniaus PN drausmės grupės kamerų tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, todėl buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija).

Buvo laikomas pirmajame aukÅ¡te esančiose kamerose Nr. 11, 1, 2, 3 ir antrajame aukÅ¡te esančiose kamerose Nr. 8, 1, 9, 5, kuriose jam tekdavo tik apie 2 m2 ploto. Europos Žmogaus Teisių Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , taip pat į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais. Kamerose buvo bloga ventiliacija, bÅ«davo drėgna. Tokios laikymo sÄ lygos sukėlė jam neigiamus iÅ¡gyvenimus ir papildomus nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas 2018-02-12 teismo posėdyje pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus apie tai, kad daugumoje kamerų, kuriose buvo laikomas, buvo laikomas su dar 3 asmenimis. Å iuo metu kameros yra rekonstruotos ir įrengtos trivietės kameros, o atsakovas yra pateikęs Å¡iuo metu esamÄ informacijÄ , kuri nesutampa su ankstesne informacija. PareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad trÅ«ko oro, buvo neįmanoma kvėpuoti, lovos stovėjo nestabiliai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 16-20) nurodo, kad nustatyti kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu atliko nuobaudas kartu su pareiškėju nėra galimybės. Pats pareiškėjas skunde nenurodo, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atlikinėjo kartu su juo, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, būnant jam su kitais nuteistaisiais. Kamerų tipo patalpose Nr. 1K, 4K, 11K, 15K, bei drausmės grupės patalpose Nr. 9D pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus pataisos namų administracijos valia, šiose patalpose jis atlikinėjo nuobaudas, kurios jam buvo paskirtos už įstaigos reikalavimų pažeidimus.

Patekimas į Å¡ias patalpas priklausė tik nuo pareiÅ¡kėjo valios. PareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose (drausmės grupės gyvenamosiose patalpose) buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam dydis visose pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose (drausmės grupės gyvenamosiose patalpose) atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punkte nustatytÄ 3,6 m2 reikalavimÄ .

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose (drausmės grupės gyvenamosiose patalpose) vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Sanitarinis mazgas, esantis drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose, privalo bÅ«ti įskaičiuotas į bendrÄ Å¡ių patalpų naudojamÄ plotÄ , kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik iÅ¡imtinai toje patalpoje esantys nuteistieji.

Patalpa yra pastato dalis, atribota nuo likusios dalies atitvaromis iÅ¡ visų pusių, turinti išėjimÄ Ä¯ laukÄ arba kitas patalpas. Kamerų tipo patalpų (drausmės grupės gyvenamųjų patalpų) durys turi tik vienÄ išėjimÄ , t. y. išėjimÄ Ä¯ bendrÄ jį sektoriaus koridorių. Sanitarinis mazgas, esantis minėtose patalpose, neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip atskira patalpa. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo jam sukelti intensyviÄ ir ilgai trunkančiÄ slogiÄ emocinę bÅ«senÄ , sukeliančiÄ papildomus nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos iÅ¡gyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tam skirtose pataisos įstaigose.

PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais) dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų, netinkamų gyvenimo sÄ lygų drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose nesikreipė. Pareiga įrodyti, jog patirta tam tikra žala, tenka pareiÅ¡kėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti.

Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, dėl jo laikymo Vilniaus PN patalpose netinkamomis sÄ lygomis Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Taigi, sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais atvejais. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 pareiÅ¡kėjas P. R. atliko jam paskirtas nuobaudas ir buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 1K, 4K, 11K, 15K ir 9D (b. l. 17). Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 m2, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose - 3,6 m2.

Atsakovės atstovas teigia, kad duomenų, kiek konkrečioje gyvenamojoje patalpoje atskiromis dienomis laikoma nuteistųjų, neturi, tačiau atsiliepime nurodė, kad kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas – 13,05 m2 (sanitarinio mazgo plotas – 1,65 m2), įrengtos 3 miegamosios vietos. Kamerų tipo patalpos Nr. 4K plotas – 13,55 m2 (sanitarinio mazgo plotas – 1,57 m2), įrengtos 3 miegamosios vietos. Kamerų tipo patalpos Nr. 11K plotas – 14,23 m2 (sanitarinio mazgo plotas – 1,61 m2), įrengtos 3 miegamosios vietos.

Kamerų tipo patalpos Nr. 15K plotas – 14 m2 (sanitarinio mazgo plotas – 1,67 m2), įrengtos 3 miegamosios vietos. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 9D plotas – 14,23 m2 (sanitarinio mazgo plotas – 1,72 m2), įrengtos 3 miegamosios vietos. Tokie pat duomenys nurodyti ir patalpų plane (b. l. 17, 43, 44). Vilniaus PN taip pat nurodė, jog bendrabučių tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 4,55 m2, 4,51 m2, 4,74 m2, 4,67 m2, 4,74 m2 ploto.

Å ias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus PN pateiktų duomenų ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringumÄ , 2019-04-15 kreipėsi į Vilniaus PN su įpareigojimu pateikti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes paneigiančius/patvirtinančius įrodymus, pateikti nuomonę dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių (b. l. 101). Vilniaus PN 2019-05-14 raÅ¡tu Nr. 9-4522 ,,Dėl nuomonės pateikimo“ atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN 2018-03-19 atsiliepime Nr. 9-1362(03) informavo, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Atsižvelgiant į tai, kad informacija nėra sisteminama, iš pareiškėjo asmens bylos buvo pateikti visų Vilniaus PN direktoriaus nutarimų „Dėl nuteistojo nubaudimo“ kopijos (ginčo laikotarpiui aktualūs Vilniaus PN direktoriaus nutarimai). Pateikiamuose dokumentuose atsispindi duomenys, iš kurių matyti kuriose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas, laikotarpiai, kuriais pareiškėjas buvo patalpintas minėtose patalpose.

Atsiliepime buvo nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas P. R. atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų Å¡iose kamerų tipo patalpose: Nr. IK, Nr. 4K, Nr. 1 IK, Nr. 15K; bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 9D. Vilniaus PN pakartotinai nurodė kamerų plotus, miegamų vietų skaičių, sanitarinio mazgo plotÄ , vienam asmeniui tenkantį plotÄ . Vilniaus PN pabrėžė, kad bÅ«tent atsiliepime ir nuomonėje nurodomose kamerų tipo patalpose nuobaudas ginčo laikotarpiu atliko pareiÅ¡kėjas.

Kamerose ginčo laikotarpiu buvo įrengtas tiek Vilniaus PN 2018-03-19 atsiliepime, tiek Å¡iame raÅ¡te nurodytas miegamu vietų skaičius. PareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s, niekuo neparemti apeliacinio skundo iÅ¡sigalvoti argumentai dėl tariamos kamerų tipo patalpų rekonstrukcijos klaidina teismÄ , jokios kamerų tipo patalpų rekonstrukcijos ginčo laikotarpiu atlikta nebuvo. Vilniaus PN lieka neaiÅ¡ku, kodėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi niekuo nepagrista nuteistojo pozicija, juk akivaizdu, kad nuteistieji dažnu atveju teismams pateikia argumentus, kurie visiÅ¡kai neatitinka realios situacijos, turėdami vieninteli tikslÄ - nepagristai pasipelnyti iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas skundo papildyme (b. l. 107) ir teismo posėdyje nesutinka su atsakovės atstovo nurodyta aplinkybe, kad kameros buvo trivietės, ir teigia, kad kamerose buvo laikomi 4 asmenys.

Teigia, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina LVAT 2019-03-27 nutartis adm. byloje Nr. A-1672-261/2019. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija vertino patalpos Nr. 7D, kurioje pareiÅ¡kėjas nekalėjo, be to teisėjų kolegija nekonstatavo, tik darė prielaidÄ , kad minėtoje kameroje galėjo bÅ«ti laikomi 4 asmenys. Padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisės vienam asmeniui tenkančio ploto aspektu nebuvo pažeistos, t. y. Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atstovas paneigė pareiÅ¡kėjo teiginius, kad kamerose buvo po keturias lovas. Tiek Vilniaus PN atsiliepime ir medžiagoje, tiek pateiktoje nuomonėje nurodyti tie patys duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Be to Vilniaus PN nurodė, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu kamerų rekonstrukcija nebuvo atliekama. Konstatuotina, kad teismas vadovaujasi Vilniaus PN pateiktais duomenimis. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad visÄ ginčo laikotarpį vienam asmeniui tenkančio minimalaus kamerų tipo patalpos ploto norma Vilniaus PN pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta tinkamai, t. y. pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų 3,6 m2 gyvenamos patalpos plotÄ nebuvo pažeista.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareikėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su per mažu gyvenamųjų patalpų ir kamerų plotu, nėra nustatytas. PareiÅ¡kėjo teigimu, gyvenamųjų patalpų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitu inventoriumi. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, be kita ko, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Pažymėtina, kad Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų gyvenamojoje patalpoje ir kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamosios patalpos ploto normÄ â€“ 3,1 m2 ir 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Papildomai akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylÄ dėl asmeniui tenkančio minimalaus ploto Vilniaus PN kamerose, 2016-01-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1624-575/2016 rėmėsi EŽTT praktika, kurioje EŽTT atsisakė nustatyti, kiek m2 turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (EŽTT 2010-12-16 sprendimas byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014-09-15 sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ) bei konstatavo, jog argumentai, kad į kamerose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į Å¡iuos LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, atmestini. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nebuvo ventiliacijos ir buvo drėgna. Vilniaus PN 2019-05-14 raÅ¡te Nr. 9-4522 ,,Dėl nuomonės pateikimo“ informavo, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos.

Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Tokiu bÅ«du teisės aktų reikalavimai, tame tarpe Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais) dėl netinkamu bausmės atlikimo sÄ lygų, netinkamo gyvenimo sÄ lygų drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose nesikreipė.

MinėtÄ aplinkybę patvirtina ir Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2018-02-02 pažyma Nr. 14-814 (b. l. 45). Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamas gyvenimo sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ .

Teismo vertinimu, pastato eksploatacinė priežiÅ«ra vykdoma, tad suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygos yra geros. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nurodytų aplinkybių laikytini nepagrįstais ir atmestini. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į minėtus teisės aktus ir teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimų į skundÄ , raÅ¡ytinių įrodymų argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra nustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo P. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič