a685a7c1-e6f8-4d6c-9abd-9728f459967a · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-928-425/2018. Birutė Mėlnauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05802-2018-9. Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10902-223/2018 pagal ieškovės N. V.

Č. ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui M. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė N. V. Č. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui M. K., kuriuo ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 2291,14 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė, be kitų duomenų, pateiktame ieškinyje nenurodė trečiojo asmens M. K. asmens kodo bei kokiu kitu būdu prašo įteikti procesinius dokumentus trečiajam asmeniui. Tačiau ieškinyje yra nurodytas trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresas. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei N. V. Č. terminą iki 2018-11-02 įskaitytinai teismui pateikti trečiojo asmens M. K. asmens kodą, gyvenamąją vietą bei dokumentų įteikimo būdą. Taip pat išaiškino ieškovei, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateiktame ieškinyje ieškovė nenurodė trečiojo asmens duomenų, gyvenamosios vietos adreso bei nepasirinko procesinių dokumentų įteikimo būdo, kas sudaro pagrindą konstatuoti esant ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą jiems pašalinti.

5. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad siunčiant procesinius dokumentus trečiajam asmeniui ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu jie nebuvo įteikti, nes trečiasis asmuo jų neatsiėmė pašte. Nesant nurodyto asmens kodo, teismas neturi galimybių patikrinti trečiojo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ir darbovietės, t.y. nustatyti trečiojo asmens tapatybės bei įteikti jam procesinius dokumentus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

7. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nutarė taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatė ieškovei per skirtą terminą nurodyti trečiojo asmens M. K. asmens kodą. Pabrėžia, kad ieškovė trečiojo asmens M. K. asmens kodo nežino, ką ir nurodė ieškinyje. Ieškovei sužinoti trečiojo asmens M. K. asmens kodo nepavyko ir iš policijos, į kurią buvo kreiptasi dėl buto užliejimo ir kuri tuo metu atsakovės bute rado neblaivų M. K.. Be to, trečiojo asmens M. K. asmens duomenis saugo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir ieškovei jie viešuose registruose yra neprieinami, todėl ieškinyje trečiojo asmens M. K. asmens kodo nenurodydamas negali būti laikomas ieškinio trūkumu, kas yra nurodoma ir šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje.

8. Kartu apeliantė pažymi, jog M. K. su šeima jau ne vienerius metus gyvena atsakovei priklausančiame bute, todėl trečiojo asmens M. K. gyvenamoji vieta ieškinyje yra nurodyta teisinga. Kad pašto darbuotojas ieškovės nurodytu adresu trečiajam asmeniui negalėjo įteikti procesinių dokumentų, dar nereiškia, kad trečiasis asmuo ieškovės nurodytu adresu negyvena. Kitos trečiojo asmens gyvenamosios vietos ieškovė nežino, todėl vykdydama skundžiamą teismo nutartį galėtų nurodyti tik tą patį trečiojo asmens gyvenamąjį adresą. Negana to, ieškinyje buvo išdėstytas ieškovės prašymas, negalint procesinių dokumentų atsakovei įteikti ieškinyje nurodytu adresu, procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Analogiškai procesiniai dokumentai įteiktini trečiajam asmeniui M. K., kuris, be kita ko, yra atsakovės brolis.

9. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai išaiškino ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl ginčijama teismo nutartis naikintina. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o civilinė byla perduotina a pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

11. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė privalo nurodyti trečiojo asmens duomenis, t.y. asmens kodą ir gyvenamąją vietą, o taip pat pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, o taip pat skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties bei atskirojo skundo turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nurodyti ieškinio trūkumai yra pertekliniai.

13. Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškinyje fizinių asmenų asmens kodus, duomenis apie juridinių asmenų atskaitomąsias sąskaitas ir kredito įstaigų rekvizitus privaloma pateikti, jeigu ieškovui jie yra žinomi. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu pirmiau nurodyti duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių, bendros veiklos ir t.t.), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Būtent tokia praktika yra formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

14. Kartu pažymėtina, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis – sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti (nenagrinėti) su trūkumais pateikto ieškinio. Teismui ieškinį priėmus, jį palikti nenagrinėtą galima tik tada, kai išaiškėję ieškinio trūkumai yra esminiai, t. y. trūkumai yra tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Viena vertus, paprastai aplinkybė, kad ieškinyje nurodytu adresu dalyvaujantis byloje asmuo (nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo) negyvena, paaiškėja nesėkmingai bandant tokiam asmeniui įteikti procesinius dokumentus, todėl terminas tokiam ieškinio trūkumui pašalinti gali būti nustatomas. Kita vertus, tokia teise teismas turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1275-178/2016).

15. Nagrinėjamos bylos atveju trečiojo asmens duomenys (asmens kodas), taip pat ir gimimo data, ieškovei nežinomi ir viešuose registruose jai neprieinami. Ieškovė nurodė trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą, todėl konstatuoti, jog šioje bylos stadijoje yra rizika netinkamai identifikuoti trečiąjį asmenį, kuris, ieškovės teigimu, yra atsakovės artimas giminaitis, nėra pagrindo. Ieškovės nenurodytų duomenų trūkumas nėra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas būtų bandęs vidiniais resursais nustatyti trečiojo asmens duomenis tam, kad galima būtų patikrinti jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar darbovietę, pvz., tikrinęs informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenis pagal atsakovo vardo ir pavardės kriterijus, užsiklausęs duomenų iš ikiteisminio tyrimo institucijos, kurią ieškovė mini pateiktame ieškinyje.

Taigi nors pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovei, tačiau pirmosios instancijos teismas turi prievolę rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, juo labiau kad ieškovės galimybė gauti trečiojo asmens duomenis yra ribota ir tą patvirtina papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktas ieškovei adresuotas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato raštas „Dėl informacijos suteikimo“. Kita vertus, šiame ieškovės papildomai pateiktame dokumente yra nurodyta trečiojo asmens gimimo data, kuri pirmosios instancijos teismui, naudojantis vidine teismų informacine sistema ar kitais registrais sudaro galimybę pašalinti kilusias abejones dėl trečiojo asmens tapatybės. Esant tokiai informacijai, ieškinio trūkumų šalinimas, ieškovei praktiškai neturint objektyvių galimybių gauti privačius asmens duomenis, prieštarautų protingumo, proporcingumo bei proceso koncentracijos principams.

Taigi šiuo atveju ieškinio trūkumų dėl nenurodyto trečiojo asmens duomenų (asmens kodo) konstatavimas yra nepagrįstas ne tik dėl to, kad tokia pareiga ieškovei yra objektyviai sunkiai įgyvendinama, tačiau ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į ieškovės papildomai pateiktus įrodymus, turi galimybę pasinaudoti vidinės sistemos duomenimis bei viešaisiais registrais siekdamas nustatyti papildomus trečiojo asmens duomenis.

16. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodyta, kad vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai reikia įvertinti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema „Liteko“ ar kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu turėjo duomenis apie ieškovės nurodytą trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą, o byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė būtų nurodžiusį klaidingą trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą.

Kartu byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų informacijos ar galimybę gauti duomenis apie kitą trečiojo asmens gyvenamąją vietą, dėl ko toks reikalavimas, ką nurodo ir ieškovė atskirajame skunde, yra iš esmės neįgyvendinamas, dėl nustatytas nepagrįstai. Kita vertus, tuo atveju, jeigu būtų nustatytas trečiojo asmens deklaruotas gyvenamosios vietos adresas, tai pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį procesinių dokumentų neįteikimas nebūtų kliūtis priimti sprendimą dėl bylos esmės.

17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nėra nurodžiusi procesinių dokumentų įteikimo būdo trečiajam asmeniui. Išties, pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje yra nurodyta, kad negalint procesinių dokumentų įteikti gyvenamosios vietos adresu, prašoma procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Tačiau toks procesinių dokumentų įteikimo būdas yra suformuluotas tik atsakovės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, o taip pat ieškinyje išdėstytą prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo atsakovei, vertina, kad ieškovės pozicija dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui, yra tapati, o reikalavimas nurodyti, kad procesinius dokumentus prašoma įteikti viešo paskelbimo būdu ir trečiajam asmeniui M.

K., nagrinėjamu atveju būtų formalus bei prieštarautų ekonomiškumo bei proceso koncentracijos principams. Tokią išvadą kartu leidžia daryti ne tik apeliantės atskirajame skunde išdėstyta aiški pozicija dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo trečiajam asmeniui, tačiau ir ta aplinkybė, jog nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės ir trečiojo asmens suinteresuotumas šioje civilinėje byloje būtų skirtingas.

18. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai buvo konstatuoti nepagrįstai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato raštą „Dėl informacijos suteikimo“, kuriais grindžia atskirojo skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, o šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teismui pateikiamus naujus rašytinius įrodymus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartį ir civilinę bylą pagal ieškovės N. V. Č. ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui M. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui. Teisėjas Laimantas Misiūnas