a6841b24-e132-4c65-94b4-a8d595164205 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-739-324/2013 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00813-2012-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.5.2.8; 73.2.5.1.1; 114.9.6.2; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-980-359/2012 pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei S. P., trečiajam asmeniui E. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 57 691,44 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2011 m. spalio 17 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio po ½ dalį priklauso atsakovei ir trečiajam asmeniui, kilo gaisras. Trečiajam asmeniui priklausanti gyvenamojo namo dalis buvo apdrausta bÅ«sto draudimu.

IeÅ¡kovė pripažino įvykį draudiminiu ir, vadovaudamasi bÅ«sto draudimo sutartimi, žalos aplinkybes patvirtinančiais dokumentais, lokaline sÄ mata, iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui 57 691,44 Lt iÅ¡mokÄ . Teismo eksperto kvalifikacijÄ turintis V. K., atlikęs 2011 m. spalio 17 d. kilusio gaisro tyrimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad gaisras kilo dėl atsakovei priklausančio su pažeidimais įrengto dÅ«mtraukio. KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba taip pat informavo, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dÅ«mtraukio gedimas.

Dėl atsakovės nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims, kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ Â CK 6.263 bei 6.266 straipsnių pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį. Konstatavo, kad dÅ«mtraukis nėra vieÅ¡ai registruotinas daiktas, todėl negalima nustatyti jo nuosavybės. Sprendė, kad Å¡iuo atveju netaikytinos CK 6.266 str. nuostatos, nes žala padaryta vienam iÅ¡ bendrasavininkių dėl įrangos defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje, todėl atsiradusiÄ Å¾alÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, jog gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Žalų tyrimo eksperto V. K. iÅ¡vados, kad gaisras kilo dėl atsakovei priklausančio su pažeidimais įrengto dÅ«mtraukio, nelaikė pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės neteisėtus veiksmus ar kaltę, motyvuodamas tuo, kad, vadovaujantis Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d.

įsakymu Nr. 1R-327, 3.31 punktu, gaisrų ekspertizė nustato gaisro židinio vietÄ , tiesiogines gaisro kilimo priežastis, gaisro kilimÄ ir (ar) tam tikrus jo padarinius sukėlusias aplinkybes, atskirų darbų vykdymo tvarkos, techninių įrenginių ir technologinių procesų atitiktį prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių reikalavimams, tačiau ekspertui nesuteikiama kompetencija nustatyti daiktines teises. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiÅ¡kino, jog iÅ¡vadÄ apie gaisro židinio priklausymÄ atsakovei jis padarė iÅ¡ kitų asmenų paaiÅ¡kinimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nepagrįstai eksperto V. K. 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡vada vertinta kaip netinkamas įrodymas byloje. Gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, kiekvienas iÅ¡ jų sau priklausančiÄ nuosavybės dalį Å¡ildo atskiromis Å¡ildymo sistemomis (gyvenamajame name įrengti du kietojo kuro katilai, pajungti į du dÅ«mtraukius), todėl ekspertas V.

K., nustatinėdamas gaisro kilimo priežastį, gaisro kilimÄ ir padarinius sukėlusias aplinkybes, privalėjo nustatyti, dėl kurios Å¡ildymo sistemos netinkamo įrengimo kilo gaisras, t. y., atlikdamas gyvenamajame name kilusio gaisro tyrimÄ , neperžengė jo srities specialių žinių ribų. Ekspertas V. K. tyrimo metu nustatė, kad:

1) gyvenamÄ jį namÄ valdo du savininkai;

2) gyvenamajame name įrengtos dvi atskiros šildymo sistemos;

3) su pažeidimais įrengtas dūmtraukis priklauso patalpų savininkei S. P.;

4) prie su pažeidimais įrengto dūmtraukio rūsyje prijungtas S. P. patalpoms šildyti priklausantis katilas;

5) E. M. patalpos Å¡ildomos katilu, įrengtu jai priklausančioje namo dalyje, pirmo aukÅ¡to patalpose, kuris prijungtas prie plytų dÅ«mtraukio. Darytina iÅ¡vada, kad eksperto V. K. 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡vada yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, kad gaisras kilo dėl atsakovei priklausančio su pažeidimais įrengto dÅ«mtraukio. Neatsižvelgta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės pozicija keitėsi keletÄ kartų priklausomai nuo ieÅ¡kovės įrodinėjamų aplinkybių, todėl atsakovės paaiÅ¡kinimai yra nepatikimi, vertintini kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė teigė, kad gyvenamajame name yra bendra Å¡ildymo sistema. 2012 m. spalio 31 d. atsakovės atstovas nurodė, kad trečiojo asmens kietojo kuro katilas naudojamas paÅ¡arui gyvuliams gaminti ir tos patalpos, kurioje yra kietojo kuro katilas, Å¡ildymui.

Gyvenamojo namo rÅ«syje esantis kietojo kuro katilas naudojamas vandeniui paÅ¡ildyti. Apie Å¡ildymo sistemÄ atsakovės atstovas nepaaiÅ¡kino. IeÅ¡kovei aiÅ¡kinantis aplinkybes dėl Å¡ildymo sistemos, pirmosios instancijos teismas jos atstovo klausimus Å¡alino, kaip nesusijusius su byla. Tuomet ieÅ¡kovė byloje esančiomis fotonuotraukomis įrodinėjo, kad E. M. asmenine nuosavybe priklausiančiose patalpose pirmajame gyvenamojo namo aukÅ¡te esantis kietojo kuro katilas skirtas apÅ¡ildyti E. M. priklausančias patalpas. 2012 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad gyvenamajame name yra dvi Å¡ildymo sistemos, t. y. viena Å¡ildymo sistema Å¡ildomos E. M. asmenine nuosavybe priklausančios patalpos, kita – atsakovei asmenine nuosavybe priklausančios patalpos, tačiau nurodė, kad vanduo paÅ¡ildomas iÅ¡ rÅ«syje esančio kietojo kuro katilo, kuriuo Å¡ildomos atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos.

Å i atsakovės versija mažai tikėtina, kadangi toks naudojimasis daiktu yra nepatogus ir neekonomiÅ¡kas. Nelaikant pakankamu įrodymu eksperto V. K. 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡vados, laikant patikimu įrodymu atsakovės paaiÅ¡kinimus, pažeistos CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį. Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ atsakovė ir trečiasis asmuo praÅ¡o sprendimo nekeisti. Atsakovė nurodo, kad eksperto V.

K. pateikta iÅ¡vada neatitinka CPK 212–219 straipsniuose numatytų reikalavimų, todėl ji Å¡ioje byloje gali bÅ«ti vertinama tik kaip raÅ¡ytinis įrodymas. Ekspertas V. K. į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas 127 numeriu, jo specializacija – gaisrų, apanglėjusios medienos, statybinių medžiagų ir kitų gaminių degumo ekspertizė. Ekspertas savo kompetencijos ribose gali nustatyti gaisro kilimo priežastis, bet ne dÅ«mtraukio savininkÄ , todėl kompetencijos ribas virÅ¡ijanti eksperto iÅ¡vada yra nepagrįsta ir neteisėta.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadÄ apie gaisro židinio priklausymÄ atsakovei jis padarė iÅ¡ kitų asmenų paaiÅ¡kinimų. Tokių jo parodymų nepatvirtino nei vienas civilinės bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas, civilinėje byloje nėra kitų CPK leistinų įrodymų, patvirtinančių eksperto iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad gaisro židinys – kaminas (dÅ«mtraukis) yra trečiojo asmens naudojamoje namo dalyje.

Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas R. P. Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas patvirtino, kad jį ir ieškovę sieja sutartiniai santykiai dėl ekspertinių išvadų teikimo. Ši aplinkybė verčia abejoti eksperto išvados patikimumu ir objektyvumu. Liudytojas R. P. patvirtino atsakovės parodymus dėl katilų, dūmtraukių, faktinės naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos. Trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina atsakovės duotus parodymus, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi, neatitinka tikrovės. Trečiasis asmuo nurodo, kad gaisras įvyko 2011 m. spalio 17 d. apie 15.30 val., kuomet atsakovė buvo darbe.

TÄ dienÄ tik trečiasis asmuo naudojosi rÅ«syje esančiu katilu. DÅ«mtraukis, dėl kurio įvyko gaisras, yra namo dalyje, kuria faktiÅ¡kai naudojasi tik trečiasis asmuo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino   ieÅ¡kovės nurodomus įrodymus apie pastato bendraturčio kaltę dėl gaisro kilimo, draudikui siekiant žalos atlyginimo, iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ kitam nuo gaisro nukentėjusiam bendraturčiui.

Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė gaisro gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kilimo priežastimi esant neteisėtus atsakovės veiksmus.

Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos tarnybiniame praneÅ¡ime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrÄ patikrinimo nurodoma, kad gaisro židinio zona yra namo viduje, mansardoje, toje vietoje, kur metalinis dÅ«mtraukis pritvirtintas prie mÅ«rinio dÅ«mtraukio, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – dÅ«mtraukio perkaitimas. Eksperto V. K. iÅ¡vadoje nurodoma, kad gaisro kilimo vieta (gaisro židinys) yra namo mansardiniame aukÅ¡te metalinio dÅ«mtraukio įrengimo vietoje.

Gaisras kilo nuo netvarkingai sumontuoto katilo dūmtraukio, įrengto su izoliacijos ir atstumų iki degių medžiagų pažeidimais. Ekspertas konstatavo, kad name yra įrengtos dvi atskiros šildymo sistemos, o su pažeidimais įrengtas dūmtraukis priklauso S. P. (atsakovei) – prie jo rūsyje prijungtas atsakovės patalpoms šildyti priklausantis katilas. Trečiojo asmens E. M. (draudėjos) patalpos šildomos katilu, įrengtu jai priklausančioje namo dalyje pirmo aukšto patalpose. Šis katilas yra prijungtas prie plytų dūmtraukio.

Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad apie dvi šildymo sistemas, patalpų priklausomybę atsakovei ar trečiajam asmeniui bei galimybę šias patalpas atskirai apšildyti sprendė iš R. P. (atsakovės sutuoktinio) žodžių gaisravietės apžiūros metu, tačiau liudytojas R. P. teismo posėdyje tai paneigė. Jis parodė, kad namo šildymo sistema buvo bendra, savininkės bendrai užsiėmė ir jos eksploatacija. Atsakovė ir trečiasis asmuo, kurioms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis namas, nurodė, kad naudojimosi patalpomis tvarka nėra įteisinta, namas nepadalintas, jame yra bendra šildymo ir kitos komunikacinės sistemos, kuriomis bendraturtės bendrai naudojasi.

IÅ¡ atsakovės pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad namo apžiÅ«ros metu dalyvavo abi namo bendraturtės, iÅ¡ kurių žodžių antstolis konstatavo atsakovės naudojimÄ si namo patalpomis, pažymėtomis indeksu 2, o trečiojo asmens – patalpomis, pažymėtomis indeksu 1 (t. 1 b.l. 90, 105-106). Tokiu bÅ«du antstolis nustatė, kad gaisro židinys - dÅ«mtraukis - yra ne atsakovės, o trečiojo asmens naudojamoje namo dalyje. Trečasis asmuo (draudėja) pripažino, jog gaisro kilimo dienÄ katilÄ kÅ«reno ji.

Apeliantas nepaneigė draudėjos teiginio, kad draudimo sutartis buvo sudaryta, draudiko atstovams namo neapžiÅ«rėjus, neįvertinus Å¡ildymo sistemos funkcionavimo pobÅ«džio ir Å¡ildymo prietaisų bÅ«klės. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad gaisro židiniu buvęs dÅ«mtraukis yra bendros pastato Å¡ildymo sistemos dalis, kuria pagal CK 4.75 straipsnyje įtvirtintÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinį reglamentavimÄ yra naudojamasi bendraturčių sutarimu, kad atskirų Å¡ildymo sistemų buvimo ieÅ¡kovas neįrodė jokiais objektyviais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog gaisro židinio vietoje esantis su pažeidimais įrengtas dÅ«mtraukis priklauso atsakovei, todėl ji laikytina kalta dėl gaisro kilimo.

Be nurodytų motyvų, apeliantės argumentus dėl atsakovės ir trečiojo asmens pozicijos Å¡ildymo sistemos įrengimo klausimu vertinimo apeliacinės instancijos teismas atmeta ir dėl to, kad objektyvius faktus apie naudojimÄ si bendrÄ ja daline nuosavybe ir Å¡ildymo sistemas turėjo užfiksuoti pati ieÅ¡kovė, sudarant trečiojo asmens bÅ«sto draudimo sutartį. Formuodamas teismų praktikÄ dėl nuostolių atsiradimo rizikos vertinimo draudimo teisiniuose santykiuose, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad „ ...draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuriÄ draudikui tenka civilinė atsakomybė įvykus draudiminiam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius.

Å i draudimo sutarties esmė lemia nurodytos sutarties ypatumus. Palyginus su kitomis sutartimis, draudimo sutartis yra specifinė – fiduciarinė (lot. fiducia – pasitikėjimas), taigi tokia sutartis, kurios Å¡alis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai. Taigi skiriamasis draudimo sutarties bruožas yra sutarties Å¡alių santykiams taikomas Å¡alių tarpusavio didžiausio pasitikėjimo (uberrimae fidei) principas, kuris lemia ir Å¡ios prievolės Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis (1964 m.

CK 176 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Dėl Å¡ių priežasčių draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir abipusiÅ¡kai atskleisti visÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti įtakos Å¡ios sutarties sudarymui ir jos sÄ lygų nustatymui. Draudėjo pareiga suteikti draudikui visÄ nurodytai sutarčiai reikÅ¡mingÄ informacijÄ gali lemti tiek Å¡io apsisprendimÄ prisiimti draudimo rizikÄ , tiek draudimo sutarties sÄ lygas, tarp jų ir draudimo įmokų (premijų) bei draudimo iÅ¡mokų dydžius.

Aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudikÄ , neabejotinai yra tos, kurios yra nurodytos draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės “Vigidas” ieÅ¡kinį atsakovui UAB DK “Censum”, trečiajam asmeniui G.M. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo). Apeliantė nepaneigė draudėjos teiginio, kad, sudarant bÅ«sto draudimo sutartį, pagal Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo taisykles AB Lietuvos draudimo atstovas privalėjo apžiÅ«rėti draudžiamÄ objektÄ .

Nagrinėjamam ginčui aktualių aplinkybių neužfiksavus iki gaisro, namo bendraturtėms bylos nagrinėjimo metu teigiant apie atsakovės kaltės nebuvimÄ ir bendrÄ Å¡ildymo sistemÄ , nesant duomenų apie kitokiÄ naudojimÄ si bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ bei Å¡ildymo sistemų atskyrimÄ , Å¡iuo metu tokia aplinkybė objektyviai negali bÅ«ti nustatyta (CPK 178, 185 straipsniai). IeÅ¡kovei nepagrindus, kad gaisras kilo dėl atsakovės nesugebėjimo naudotis bendru turtu taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie ieÅ¡kovės neįrodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.). IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistinos advokato pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Atsakovės sumokėtos 1000 Lt Å¡ios rÅ«Å¡ies iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas iki 300 Lt jas sumažina įvertinus procesinio dokumento apimtį, tai, kad atsiliepimo parengimas nebuvo susijęs su naujų aplinkybių teisine analize, vertinimu, kad ieÅ¡kovė advokato padėjėjui ui už apeliacinio skundo parengimÄ sumokėjo 300 Lt (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria:  KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 300 (tris Å¡imtus) Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Teisėjai                                                                                               Žibutė Budžienė                                                                                                            Evaldas Burzdikas                                                                                                            Virginija Gudynienė                                                                                                                                                                                                                        Â