a6823fd3-1da5-4c49-becb-155c7910a4e2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2S-218-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-01-3-10861-2011-6             Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. vasario 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saudema“ atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties, kuria nustatytas terminas Å¡alinti trÅ«kumus, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja (ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal teismo nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai 14 (keturiolikos) dienų terminÄ paÅ¡alinti trÅ«kumus, nurodytus nutarties motyvuojamojoje dalyje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praÅ¡ymo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ , nustatė, jog teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kurios antruoju punktu Å¡alys susitarė, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Metalmeta“ iki 2012 m. gegužės 31 d. iÅ¡taisys nekokybiÅ¡kai atliktus stogo dangčio įrengimo darbus.

PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo įvykdytos taikos sutarties sÄ lygos, todėl pirmosios instancijos teismas nustatė pareiÅ¡kėjai terminÄ pateikti tokius įrodymus. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi, pareiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėjos vertinimu, teikiant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , nereikia įrodinėti, kad taikos sutartis nėra įvykdyta.

Kilus abejonėms, praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ gali bÅ«ti nagrinėjamas teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie turi teisę prieÅ¡tarauti tokiam praÅ¡ymui ir teikti įrodymus, paneigiančius praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas pareiÅ¡kėjos atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Ginčo Å¡alys abipusių nuolaidų bÅ«du, teismui 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, iÅ¡sprendė tarpusavio ginÄÄ .

Atsakovė taikos sutartimi besÄ lygiÅ¡kai pripažino savo prievolę paÅ¡alinti atliktų darbų trÅ«kumus (taikos sutarties 2 punktas) ir įsipareigojo sulygtu terminu (iki 2012 m. gegužės 31 d.) iÅ¡taisyti nekokybiÅ¡kai atliktus darbus, susijusius su stogo dangčio įrengimu pagal 2004 m. lapkričio 16 d. statybos rangos sutartį (taikos sutarties 3 punktas). Apeliantė taikos sutartimi taip pat prisiėmė įsipareigojimus. Ji įsipareigojo sudaryti atsakovės darbuotojams sÄ lygas patekti ant stogo, kurio defektus atsakovė įsipareigojo paÅ¡alinti (taikos sutarties 7 punktas), be to, įsipareigojo užtikrinti jiems galimybę apsirÅ«pinti elektros energija ir vandeniu (taikos sutarties 8 punktas).

Apeliantė kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ , patvirtinusį Å¡alių taikos sutartį, praÅ¡ydama iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl, kaip nurodyta praÅ¡yme, taikos sutarties 1 ir 2 punktų neįvykdymo. Ji papildomai nemotyvavo savo praÅ¡ymo ir nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kilo klausimas, turi, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, ar ne apeliantė pateikti tokius faktinius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė ad hoc neturi procesinės pareigos pridėti prie praÅ¡ymo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo faktinius duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė neįvykdė taikos sutarties.Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog tais atvejais, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota Å¡alis gali kreiptis į bylÄ iÅ¡nagrinėjusį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ;

Å¡is praÅ¡ymas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra bÅ«tina, Å¡ioje dalyje nurodytas praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ gali bÅ«ti nagrinėjamas teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau Å¡ių asmenų neatvykimas nekliudo teismui iÅ¡spręsti vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo klausimÄ . Kaip jau buvo nustatyta, atsakovė taikos sutartimi besÄ lygiÅ¡kai pripažino savo prievolę Å¡alinti atliktų darbų defektus ir įsipareigojo Å¡alių sulygtu terminu įvykdyti Å¡iÄ prievolę.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, teikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , neprivalo įrodinėti, kad atsakovė neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Be kitų faktinių aplinkybių, nustatyta, jog apeliantė taikos sutartimi taip pat prisiėmė nematerialaus pobÅ«džio įsipareigojimus (taikos sutarties 7-8 punktai). IÅ¡ vienos pusės, Å¡ie apeliantės prieÅ¡prieÅ¡iniai įsipareigojimai vykdytini pirmiau negu atsakovės įsipareigojimai.

IÅ¡ kitos pusės, jie vykdytini tik tada, kai atsakovė yra (bÅ«tų) faktiÅ¡kai (bÅ«dama darbų vykdymo vietoje) pasiruoÅ¡usi vykdyti savÄ jį įsipareigojimÄ . Be to, apeliantės įsipareigojimai yra neapibrėžti, Å¡ioje proceso stadijoje nesiremiama jų ne(į)vykdymo faktu. Todėl apeliantei nekyla procesinė pareiga įrodinėti, jog ji įvykdė aptariamus įsipareigojimus. Civilinėje teisėje ir kartu jos proceso teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kurios esmė yra ta, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol nėra įrodyta kitaip.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo, kuris yra gavęs savojo reikalavimo patenkinimÄ , numanydamas arba turėdamas numanyti, jog nesÄ Å¾iningas procesinis veikimas gali bÅ«ti pagrindas kilti atsakomybei (Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis), neteiktų praÅ¡ymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo įpareigojimas pridėti prie praÅ¡ymo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo faktinius duomenis, patvirtinančius taikos sutarties ne(į)vykdymo faktÄ , yra perteklinis ir kartu nepagrįstas dar ir todėl, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra aiÅ¡ki prieÅ¡ingos materialinio santykio Å¡alies pozicija.

Tikėtina, jog prieÅ¡inga Å¡alis gali pripažinti, kad neįvykdė taikos sutarties. Todėl pirmiausia bÅ«tina suteikti prieÅ¡ingai Å¡aliai galimybę atsiliepti ir, taip iÅ¡siaiÅ¡kinus jos pirminę pozicijÄ , spręsti, kokių tolesnių procesinių veiksmų imtis. PrieÅ¡ingos Å¡alies, kuriai kyla procesinė pareiga įrodyti, kad ji įvykdė taikos sutartį, pasyvus procesinis elgesys gali bÅ«ti pakankamas pagrindas teismu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . PrieÅ¡ingos Å¡alies teigimas, jog taikos sutartis yra įvykdyta ar neįvykdyta dėl kitos Å¡alies veiksmų, gali bÅ«ti pagrindas skirti praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo nagrinėti teismo posėdyje ir kartu pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti įrodymus, bylojančius apie taikos sutarties vykdymÄ (Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalis).

Svarbu pažymėti, jog teismas bet kuriuo procesiniu atveju, tarp jų – ir tuo atveju, kai kyla abejonės dėl taikos sutarties vykdymo, gali skirti praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo nagrinėti teismo posėdyje ir, taip suteikdamas Å¡alims galimybę tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai rungtis, iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia yra tikroji faktinė padėtis. Tokiu atveju procesinės įrodinėjimo pareigos turi bÅ«ti paskirstomos pagal bendrÄ sias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles – įrodinėti privalo teigiantysis tam tikrus faktus ar aplinkybes esant, o ne neigiantysis tokias aplinkybes.

Akivaizdu, kad įrodymus apie prievolės neįvykdymÄ kreditoriui pateikti sunku, nes prievolės neįvykdymo įrodinėjimas yra sudėtingas arba net neįmanomas. Todėl bendru atveju įrodinėti prievolės įvykdymÄ privalo skolininkas.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantės praÅ¡ymas, prie jo nepridėjus faktinių duomenų, patvirtinančių taikos sutarties ne(į)vykdymo faktÄ , yra su trÅ«kumu, yra nepagrįsta.

Nesant aptariamo trÅ«kumo, nėra pagrindo nustatyti terminÄ Å¡alinti tariamÄ trÅ«kumÄ . Todėl skundžiama nutartis naikintina ir praÅ¡ymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).              Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas                                            n u t a r ė:                   panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Saudema“ praÅ¡ymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ priėmimo klausimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti iÅ¡ naujo.

                                                                           Teisėjas                                                                   Vytautas Zelianka