a680f620-c5b1-43cf-a5cd-8d033cff62fe · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-6967-257/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01388-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 30 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. Å ., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas M. Å . į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 83).

Skunde (b. l.

1) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 17 d., neužtikrinant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų ir nesuteikiant jam priklausančio dietinio maitinimo. Kamerose sanitarinių mazgų įrengimas neužtikrina tinkamų kalinimo sÄ lygų, nėra įrengtos atskiros oro Å¡alinimo sistemos, nutrupėjusios sienos, iÅ¡daužyti langai, nėra rankenų, kad bÅ«tų galima darinėti langus. Nuolat kamerose jautėsi nemalonus kvapas, trÅ«ko oro.

Nėra iÅ¡duodami higienos reikmenys Å¡varai palaikyti. Paduodami skundai nėra registruojami. Dėl blogų kalinimo sÄ lygų ir negaunamo jam priklausančio dietinio maitinimo turėjo save žaloti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija užtikrintų tai, kas jam priklauso. Dėl neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ ir praÅ¡o iÅ¡ atsakovo atstovo priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 83).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 67-73) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta kad iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-07-05 pažymos Nr. 60/09-24327, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019-06-12 iki 2019-06-17 periodiÅ¡kai buvo laikomas Å¡iose kamerose: kameroje Nr. 45 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 18,5 iki 3,69 m2, kameroje Nr. 1 buvo laikomas vienas ir jam teko 6,56 m2, kameroje Nr. 69 buvo laikomas vienas ir jam teko nuo iki 7,14 m2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Matyti, kad visÄ Å¡i į laikÄ pareiÅ¡kėjai tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kaip numatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“.

Dėl san. mazgo įrengimo Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, be to, iš san. mazgo sklido nemalonūs kvapai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių, tačiau galimi atvejai, kai patys suimtieji (nuteistieji) asmenys nutraukia užuolaidėles, siekdami prisiteisti neturtinę žalÄ . Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ . Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr.

LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu – nėra. Be to, beveik visÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas. Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai.

Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliacijÄ , o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, pareiÅ¡kėjas beveik visÄ laikÄ kamerose bÅ«davo vienas, vėdinimas per langus galimas, todėl Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis nepagrįsta.

Dėl ventiliacijos įrengimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl papildomos ventiliacijos neįrengimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Dėl pareiÅ¡kėjo materialinio aprÅ«pinimo Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Minėto apraÅ¡o 4 punktu numatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. ApraÅ¡o 5 punkte įtvirtinta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai etapuojamas iÅ¡ vienos kalinimo įstaigos į kitÄ , taigi, į Å iaulių tardymo izoliatorių atvyksta ne pirmÄ kartÄ , o raÅ¡ytinių praÅ¡ymų dėl higienos priemonių iÅ¡davimo nėra teikęs. Dėl tariamo skundų neregistravimo PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui nenurodo, kada konkrečiai galimai jo praÅ¡ymai ar skundai nebuvo registruojami, nedetalizuoja, kada ir kokia pagalba jam nesuteikta, o skundžiasi abstrakčiai.

Kadangi pareiÅ¡kėjas savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, skundÄ grindžia bendro pobÅ«džio prielaidomis, tokios pretenzijos dėl praÅ¡ymų ar skundų neregistravimo neturi pagrindo. Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-07-08 pažymos Nr. 61/04-1777 matyti, kad pareiÅ¡kėjo skundai užregistruoti. Dėl dietinio maitinimo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas. Nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į Å TI, kuriems dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, praėjus dienotvarkėje nustatytam maitinimo laikui, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2016-05-02 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 4/07-117 su vėlesniais pakeitimais, iÅ¡duodamas atitinkamas sausas davinys.

Patikrinus 2019-06-12 Sauso davinio iÅ¡davimo, suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykusiems į Å iaulių tardymo izoliatorių, žiniaraÅ¡tyje Nr. 60/09-21499 esančius įraÅ¡us matyti, kad sausas davinys pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas. Pagal Å TI turimus duomenis, 2019-06-12 dietinis maitinimas buvo užsakytas, atvežtas ir teikiamas atvykusiems asmenims, kuriems jis priklauso. Taip pat pažymi, kad iÅ¡ Suimtųjų (nuteistųjų), kuriems skiriamas vegetarinis ir dietinis maitinimas, sÄ rašų (sÄ raÅ¡ai rengiami kiekvienÄ darbo dienÄ ) matyti, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Å TI skirta dieta R?B?.

IÅ¡ pridedamų aktualių dienų Dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡to bausme pusryčių, pietų ir vakarienės sÄ rašų matyti, kad pareiÅ¡kėjui dietinis maitinimas buvo skiriamas ir iÅ¡duodamas. Pažymi, kad iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-07-08 pažymos Nr. 61/04-1777 matyti, kad pareiÅ¡kėjas į administracijÄ dėl tariamai netinkamo maitinimo kreipėsi su skundu bei praneÅ¡imu apie bado akcijÄ , tačiau vėliau bado akcijÄ nutraukė, kadangi:

“problemos iÅ¡spręstos“. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-07-08 pažymoje nurodyta, kad atsakymas į skundÄ Nr. 71/01-3726 rengiamas, tačiau po minėtos pažymos parengimo parengus atsakymÄ jis iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjui (atsakymas su pridedamas). Dėl pareiÅ¡kėjo žalojimosi Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad esant blogoms kalinimo sÄ lygoms, negaunant dietinio maitinimo, siekiant atkreipti pareigÅ«nų dėmesį, jam teko žalotos. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2019-06-25 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 59 matyti, kad 2019-06-14 14.45 val.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje Nr. 1 nuteistasis M. Å . buvo pastebėtas su kÅ«no sužalojimais. Apklausus M. Å ., Å¡is nurodė, kad žalojosi, kadangi buvo susinervinęs dėl asmeninių priežasčių, jų iÅ¡sakyti nenorėjo. Nurodė, kad dėl savo susižalojimų jokių pretenzijų niekam neturi. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad tokių veiksmų pareiÅ¡kėjas ėmėsi bÅ«tent dėl tariamai negaunamo dietinio maitinimo (kaip minėta, pareiÅ¡kėjas dietinį maitinimÄ gavo).

Dėl langų bÅ«klės PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose iÅ¡daužyti langai, nėra rankenų. Atsakovas nurodo, kad jokių skundų dėl netvarkingų langų pareiÅ¡kėjas neteikė, informacijos apie iÅ¡daužtus langus įstaiga neturi. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodo, nei kada, nei kurioje kameroje, tariamai buvo netvarkingi langai. Kartu nurodė tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ vertinant patiriamų apribojimų proporcingumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pasitaiko atvejų, kai kalinami asmenys pasinaudodami kameroje esančiu inventoriumi žaloja save, gadina kitÄ kameroje esantį turtÄ , langai Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra be rankenų, tačiau pareigÅ«nai, pagal žodinį praÅ¡ymÄ , langus atidaro patys.

Kadangi kalinamų asmenų priežiÅ«ra vykdoma nuolat, nepertraukiamai, į kalinamų asmenų žodinius praÅ¡ymus reaguojama operatyviai. Atsižvelgiant į tai, rankenų nebuvimas pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti jokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kadangi langus atidaro pareigÅ«nai. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). PareiÅ¡kėjo M. Å . skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ panaikintas minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, tuo pačiu 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų Byloje yra pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-07-05 pažyma Nr. 60/09-24327 „Dėl M. Å .” (b. l. 8), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019-06-12 iki 2019-06-17 (6 dienas). PareiÅ¡kėjas nurodytu laiku buvo laikomas 6 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Ä®vertinęs kamerų plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 6 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydį ir kartu su pareiÅ¡kėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 45 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,35 m2) teko nuo 3,27 m2 (kameroje 5 asmenys, 2019-06-12 dalis dienos ir 2019-06-14 dalis dienos) iki 16,35 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 1 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 5,36 m2) teko 5,36 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 69 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 6,42 m2) teko 6,42 m2 (kameroje 1 asmuo).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 50–53) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės, tai patvirtina byloje esančių kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukos (b. l. 65). Juo labiau, kad kameroje Nr. 45 su pareiÅ¡kėju buvo 5 asmenys tik 2019-06-12 dalį dienos ir 2019-06-14 dalį dienos, daugiau pareiÅ¡kėjas tiek kameroje Nr. 45, tiek kamerose Nr. 1 ir Nr. 69 buvo vienas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje neužtikrinant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, tačiau nenurodė ir nedetalizavo, kokių konkrečiai ir kuriose kamerose. Pareiškėjo teiginys, kad kamerose nuolatos jautėsi nemalonus kvapas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Ventiliacija užtikrinama per langÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Juo labiau, pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nėra rankenų, kad būtų galima darinėti langus, nors pats sau prieštarauja nurodydamas, jog kamerose išdaužyti langai. Pareiškėjas nei dėl kamerose išdaužytų langų, nei dėl to, kad nėra rankenų, jog būtų galima darinėti langus, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė, nenurodė, kuriose būtent kamerose tokie netvarkingi langai, todėl jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad nėra iÅ¡duodami higienos reikmenys Å¡varai palaikyti, atmestinas kaip nepagrįstas, nes yra deklaratyvus ir nekonkretus. Nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo (taip pat ir aprÅ«pinimÄ asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kurio 4 punkte numatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. ApraÅ¡o 5 punkte įtvirtinta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. IÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai etapuojamas iÅ¡ vienos kalinimo įstaigos į kitÄ , ir bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatorių atvyko ne pirmÄ kartÄ bei raÅ¡ytinių praÅ¡ymų dėl higienos priemonių iÅ¡davimo nėra pateikęs. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad kamerose nutrupėjusios sienos, atmestinas kaip nepagrįstas, nes iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 54–64) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje per 2018 metus buvo remontuojamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų ir įvairios gyvenamosios kameros pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus sudarytus planus ir turimus finansinius iÅ¡teklius.

Juo labiau, pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kurioje kameroje buvo nutrupėjusios sienos. Dėl sanitarinio mazgo Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose sanitarinių mazgų įrengimas neužtikrina tinkamų kalinimo sÄ lygų, nėra įrengtos atskiros oro Å¡alinimo sistemos. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ .

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 48-49) matyti, kad kamerose Nr. 1 ir Nr. 69 sanitariniai mazgai atitverti OSB, kurių aukÅ¡tis nuo 1,99 m iki 2,02 m, o kameroje Nr. 45 atitvarinė konstrukcija yra mÅ«rinė, kurios aukÅ¡tis yra 2,31 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, kamerų fotonuotraukų (b. l.

65) matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti erdves skiriančia nepermatoma užuolaida arba durimis, todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas, todėl jo negalėjo matyti nei pareigūnai, nei kamerose esantys kiti asmenys. Kokių nors kitų konkrečių argumentų, kuo pasireiškia netinkamas sanitarinių mazgų įrengimas ir kokius nepatogumus tai sukelia, pareiškėjas nenurodė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

Dėl skundų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad paduodami skundai nėra registruojami. Jis dėl blogų kalinimo sÄ lygų ir negauto jam priklausančio dietinio maitinimo turėjo save žaloti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija užtikrintų tai, kas jam priklauso. IÅ¡ administracinėje byloje esančio Å iaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. birželio 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 43-47) matyti, kad pareiÅ¡kėjas M.

Å . 2019 m. birželio 14 d. pastebėtas kameroje Nr. 1 su kÅ«no sužalojimais. PareiÅ¡kėjas kÅ«no sužalojimus pasidarė pats dėl asmeninių priežasčių, kurių niekam neiÅ¡sakė, taip pat nenurodė jokių aiÅ¡kių ar suprantamų duomenų, kurie leistų manyti, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika ar buvo kėsintasi jÄ padaryti. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jis žalojosi dėl blogų kalinimo sÄ lygų ir negauto jam priklausančio dietinio maitinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad paduodami skundai nėra registruojami, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 14 d. yra pateikęs Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui skundÄ dėl negaunamo dietinio maitinimo (b. l. 10), pareiÅ¡kimÄ â€“ praneÅ¡imÄ dėl bado akcijos (b. l.

11) ir praÅ¡ymÄ dėl bado akcijos nutraukimo (b. l. 12), nes problemos iÅ¡spręstos ir pretenzijų neturi. Taigi, pareiÅ¡kėjo skundai yra priimami, skundai, pareiÅ¡kimai yra registruojami, sprendžiami ir duodami atsakymai (administracinė procedÅ«ra nutraukta (b. l. 13), informacija pateikta Kalėjimų departamentui (b. l. 14, 15), atsakyta pareiÅ¡kėjui (b. l. 16). Dėl dietinio maitinimo Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nesuteikiant jam priklausančio dietinio maitinimo. Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-07-08 pažymoje Nr. 61/04-1777 „Dėl M. Å .“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo atsisakęs valdiÅ¡ko maisto. IÅ¡ byloje esančio 2019 m. birželio 12 d. Sauso davinio iÅ¡davimo, suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykusiems į Å iaulių tardymo izoliatorių, žiniaraščio Nr. 60/09 (b. l.

17) matyti, kad pareiÅ¡kėjui, atvykus 2019 m. birželio 12 d. buvo iÅ¡duotas sausas davinys, o visÄ likusį laikÄ , bÅ«tÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas dietinis maitinimas per pusryčius, pietus ir vakarienę, tai patvirtina Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus Dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡to bausme sÄ raÅ¡ai (b. l. 18-42), t. y. pareiÅ¡kėjui paskirtas maitinimas pagal R? B? valgiaraÅ¡tį, kuris yra dietinis maitinimas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kankinamas ir pažeidinėjamos jo teisės. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nuoraÅ¡u (b. l. 76-81) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi vienÄ kartÄ . Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. liepos 8 d. pažymos Nr. 61/04-1777 (b. l.

9) matyti, kad pareiÅ¡kėjas M. Å . į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ir praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų kreipėsi vienÄ kartÄ bei buvo atsisakęs valdiÅ¡ko maisto. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, t. y. neturtinę žalÄ .

Visas 6 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 6 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant nemalonių kvapų iÅ¡ sanitarinio mazgo įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Å iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo labai trumpai – 6 dienas, beveik visÄ laikÄ (iÅ¡skyrus 2019-06-12 dalį dienos ir 2019-06-14 dalį dienos) kamerose buvo laikomas vienas, todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad M. Å . teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019-06-12 iki 2019-06-buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo M. Å . reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė