2020-05-20 Nr. AB-10214-3-62-3-01734-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-902-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01734-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir pareiškėjo J. P. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 4 020 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė:

2.1. Laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje atliko nuo 2013 m. birželio 3 d. iki skundo padavimo dienos perpildytose kamerose. Atvykęs į Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo laikomas karantino kameroje, kurios plotas 41,25 kv. m, joje buvo 22 žmonės. Pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 13 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 12 būrio 4 brigadoje, kurios plotas 49,43 kv. m, joje gyveno 32 žmonės; laikotarpiu iki 2014 m. sausio 2 d. – 9 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 60,05 kv. m, joje gyveno 32 žmonės; iki 2015 m. gegužės 26 d. – 10 būrio 4 brigadoje, kurios plotas 48,43 kv. m, joje gyveno 24 žmonės; laikotarpiu iki 2016 m. birželio 9 d. – 20 būrio 4 brigadoje, kurios plotas 43,37 kv. m, joje gyveno 20 žmonių; laikotarpiu iki 2016 m. liepos 1 d. – 10 būryje 1 brigadoje, kurios plotas 64,37 kv. m, gyveno 32 žmonės. Nuo 2016 m. liepos 1 d. visose Pravieniškių PN-AK brigadose buvo sumažintas nuteistųjų skaičius. Pareiškėjas nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 10 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 10 būrio 1 brigadoje, joje gyveno 20 žmonių; laikotarpiu iki 2017 m. balandžio 20 d. – 10 būrio 4 brigadoje, kurioje gyveno 15 žmonių, vėliau šioje brigadoje gyveno 13 žmonių, o nuo 2017 m. birželio 6 d. iki skundo padavimo – 15 žmonių.

2.2. Pareiškėjui visą ginčo laikotarpį nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai ir kitas inventorius. Pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą rekomenduoja vienam asmeniui iki 4 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo atstovas nurodė teisingus duomenis, kokiuose pareiškėjas gyveno patalpose, tačiau lovų skaičių nurodė tą, kuris yra dabar, bet ne pareiškėjo kalinimo jose metu. Gyvenamojoje patalpoje trūko inventoriaus spintelių, taburečių, nebuvo termometro, laikrodžio, nebuvo šiukšlių dėžės, valymo inventoriaus komplekto, užuolaidų. Trūko sanitarinių įrenginių, prausyklų, todėl teko laukti eilėse. Dušu naudodavosi daug nuteistųjų, nebuvo guminių kilimėlių, kūno ir plaukų prausiklių dozatorių. Pravieniškių PN-AK nebuvo laisvalaikio kambario, patalpos rūbams džiovinti. Dušuose buvo neįmano reguliuoti vandens temperatūrą, blogai veikė vandens maišytuvai. Nebuvo sudarytos sąlygos būryje skalbti rūbus, nes būryje nėra skalbimo mašinos ir džiovyklų rūbams. Patalpos netinkamai dezinfekuojamos, pilna blakių, tarakonų. Buitiniai parazitai naikinami labai retai, neefektyviai. Buitinių atliekų konteineris nuo gyvenamųjų patalpų pastatyti 10 m atstumu.

2.3. Pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl ko patyrė papildomą diskomfortą, sukrėtimą, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.

2.4. Atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą pareiškėjas prašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su teisės aktais, Pravieniškių PN-AK nėra galimybės naudotis internetu, bibliotekoje nėra teisės aktų, o esantys teisės aktai yra pasenę (2003–2007 m.). Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo nurodytu 66,25 kv. m plotu 12 būrio 4 brigadoje, kadangi jis turi būti 49,43 kv. m (šiuos duomenis atsakovo atstovas nurodė kitose administracinėse bylose). Atsakovo atstovas taip pat nurodė netinkamą Pravieniškių PN-AK 9 būrio 1 brigados plotą, kuris turėtų būti 60,05 kv. m.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pravieniškių PN-AK patalpos pagal teisės aktus yra aprūpintos inventoriumi. Teisės aktai nenumato, jog gyvenamosiose patalpose būtų termometras, knygų lentynos. Pravieniškių PN-AK būriuose esantis inventorius yra tvarkingas, gavus informaciją apie sugedusį ar sugadintą inventorių jie nedelsiant yra tvarkomi arba keičiami kitais. Pravieniškių PN-AK 9 būrio patalpose yra įrengtas poilsio kambarys, kituose būriuose neįrengti poilsio kambariais. Pravieniškių PN-AK sanitarinių įrenginių įrengta tiek, kiek numato teisės aktai. Karštas vanduo į prausyklas pagal teisės aktus nėra tiekiamas. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus bendroje dušinėje nuolat yra karšto vandens, o būrio prausyklose įmontuotas karšto vandens šildytuvas. Sanitariniuose mazguose užtikrintas privatumas, įrengtos kabinos, atskiri pisuarai. Nuteistieji gadina prausiklių dozatorius, kilimėlius bei vandens maišytuvus, administracija nuolat juos taiso. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą graužikų ir nariuotakojų kontrolę. Pareiškėjas su prašymais nesikreipė į Ūkio skyrių dėl to, jog buvo netinkamai atlikta kenkėjų naikinimas. Teisės aktai nenumato buitinio konteinerio įrengimo normų. Visi konteineriai yra su dangčiais, konteineriai vieną kartą per savaitę yra dezinfekuojami, šiukšlių maišai išduodami tvarkiniams. Pravieniškių PN-AK veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius bei viršutinius drabužius. Skalbykloje nuteistieji savo asmeninius skalbinius gali skalbti nemokamai. Nuteistieji dienotvarkėje numatytu maudymosi metu gali skalbti rūbus dušinėje.

3.2. Atsakovas neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją ar kitas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK administracija savo veiksmais padarė jam žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš įstaigos ar kitų institucijų reikiamą informaciją, kreiptis dėl pažeistų teisių į teismą. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie skunde nurodytus pažeidimus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, taip pat atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK laikotarpius, teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1 punktą minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose norma yra 3,1 kv. m.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie laikotarpius, būrius ir brigadas, kuriuose ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, sprendė, kad pareiškėjui nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 8 d. teko 2,16 kv. m (292 paras trūko 0,93 kv. m ploto 20 būrio 4 brigadoje bendrabučio tipo patalpose), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 1 d. teko 2,01 kv. m (20 parų (išskaičiavus dvi dienas, už kurias atsakovo atstovas nurodė, jog asmenų buvo 21, 20) trūko 1,08 kv. m ploto 10 būrio 1 brigadoje bendrabučio tipo patalpose). Teismas pripažino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl šiuo aspektu konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo jo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

8. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus, nebuvo termometro, laikrodžio, šiukšlių dėžės, valymo inventorius komplekto, užuolaidų, teismas atsižvelgė į Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo norma), ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma) nuostatas. Teismas nustatęs, kad atsakovo atstovas nepateikė rašytinių duomenų apie tai, jog gyvenamojoje patalpoje buvo termometras, užuolaidėlės, laikrodis (iki 2017 m. sausio 1 d.), šiukšlių dėžės, valymo inventoriaus komplektas, pripažino, kad pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepaneigti. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog nurodyti pažeidimai turėjo kokios nors įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichinei būsenai byloje.

9. Atsakydamas į pareiškėjo pretenzijas, kad dušuose blogai veikė vandens maišytuvai, slidžios grindys, nebuvo įmanoma reguliuoti vandens temperatūros, nebuvo skysto muilo ir kūno prausiklių dozatorių, kilimėlių, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas patvirtino, jog dušinėse nėra kilimėlių. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo susižalojęs dušo patalpose dėl nesančių kilimėlių ir sklidžių grindų. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas, neįrengdamas dušo patalpose plaukų prausiklių dozatorių, pažeidė Materialinio buitinio aprūpinimo normos 10 punktą ir Aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10 punktą, tačiau pareiškėjas šio pažeidimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala neįrengus dušinėje plaukų prausiklių dozatoriaus. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl dušuose blogai veikusio vandens maišytuvai, negalėjimo reguliuoti vandens temperatūros, būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad būriuose buvo per mažai sanitarinių įrenginių, todėl reikėdavo laukti eilėse, teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus duomenis ir teisinį reglamentavimą, nustatė, jog iki 2017 m. sausio 1 d. Pravieniškių PN-AK 10 būryje pareiškėjui trūko pisuarų ir dušo sietelių. Teismas taip pat pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl neįrengtų drabužių ir avalynės džiovyklos bei poilsio kambario.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su parazitų buvimu gyvenamosiose patalpose, teismas vadovavosi Higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 60 punkto, Higienos normos HN 134:2015 (galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 20 punkto nuostatomis. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų, darbų atlikimo aktų nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu patalpose kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Teismas nurodė, kad minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose.

12. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose 312 parų nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (292 trūko 0,93 kv. m, 20 parų – 1,08 kv. m bendrabučio tipo ploto), taip pat nustatyti ir kiti pažeidimai (gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus, nebuvo termometro, laikrodžio, šiukšlių dėžės, valymo inventorius komplekto, užuolaidų, dušinėse neįrengti plaukų prausiklių dozatoriai, nebuvo dušo kilimėlių, trūko pisuarų ir dušo sietelių, neįrengti drabužių ir avalynės džiovyklos ir poilsio kambarys, gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų) sprendė, jog tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta 4 020 Eur suma. Teismas vertino, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2 000 Eur.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti 3 744 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad dušuose blogai veikė vandens maišytuvai, buvo slidžios grindys ir neįmanoma reguliuoti vandens temperatūros. Teismas sprendimo motyvai, kuriais atmesti pareiškėjo skundo argumentai, yra dviprasmiški ir nesuprantami. Teismas nors ir konstatuodamas atsakovo atstovo padarytus pažeidimus, nepripažino pareiškėjo teisių pažeidimo.

13.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1241-552/2015 nurodė, kad visos abejonės turi būti traktuojamos silpnesniosios šalies naudai. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, taip pažeisdamas procesinės teisės normos. Teismas šiuo atveju priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

14.1. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo sprendime nustatytais pažeidimais ir pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma. Neturtinę žalą teismas nustatė įvertinęs, jog dalis pažeidimų tikėtina buvo, nes atsakovo atstovas negalėjo teiginių paneigti įrodymais, nusižengimai nustatyti nesusiejant įrodymų su konkrečiais asmens patirtais išgyvenimais, todėl negali būti vertinami kaip nustatyti. Be to, įvertinus tai, kad net preziumuojant pažeidimus šių pažeidimų mastas ir intensyvumas yra itin nežymūs, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog teismo sprendime nustatyti pažeidimai yra tokie, kurie sukelia išgyvenimus ar kančias, kurių pasėkoje kilo neturtinė žala atlygintina pinigais.

14.2. Pareiga paneigti pareiškėjo teiginius negali būti vertinama kaip absoliuti ir neribota, kadangi toks įrodinėjimo būdas sukuria neproporcingai aukštą atsakomybės lygį teiginius paneigti privalančiai institucijai. Pravieniškių PN-AK yra viešosios teisės subjektas ir savo veiksmus atlieka vadovaujantis viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, kas reiškia, jog įstaiga visus duomenis apie nuteistuosius registruoja tokia apimtimi, kokia numatyta teisės aktuose, taip pat visus veiksmus, susijusius su nuteistųjų buitimi ir aprūpinimu, gali atlikti tik tokiu būdu ir priemonėmis, kuriuos nustato veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pravieniškių PN-AK siekia tinkamai vykdyti nuteistųjų priežiūrą, užtikrinti jų teisių įgyvendinimą. Pravieniškių PN-AK įvykdo visus teisės aktų reikalavimus keliamus nuteistųjų gyvenimo sąlygoms užtikrinti, tačiau dėl specifinės įstaigos veiklos ir įstaigos veiklos reglamentavimo neturi objektyvių galimybių paneigti ar patvirtinti konkretaus asmenų skaičiaus atskirose gyvenamosiose patalpose kiekvieną dieną, kadangi toks asmenų registravimas nėra reglamentuotas.

14.3. Nustatant neteisėtos veiklos faktą remiantis vien tik atsakovo atstovo negalėjimu paneigti pareiškėjo teiginių yra nesąžininga, nepagrįsta ir neracionalu, o realiai egzistuojanti teisėta būtis paverčiama neteisėta. Susiklosčius tokiai situacijai pareiškėjo galimai neteisėti ir nepagrįsti teiginiai tampa teisėtais, o neteisė tampa teise, kas prieštarautų teisinės valstybės veikimo principams.

14.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje turėtų būti plačiau pasisakyta dėl įrodinėjimo naštos apimties pataisos įstaigų atveju, nurodant, ar ši laisvės atėmimo įstaigų pareiga yra absoliuti, ar apribota jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, t. y. kokiu būdu įstaiga gali paneigti pareiškėjo teiginius apie ploto trūkumą gyvenamosiose patalpose, jeigu teisės aktai nenumato asmenų skaičiaus registravimo konkrečiose patalpose, kokiu būdu paneigti teiginį, jog konkrečiu momentu konkrečioje patalpoje nebuvo buitinių parazitų ir kt. Taip pat svarbu atsakyti, ar proporcinga yra perkelti nuteistųjų įrodinėjimo pareigą pataisos įstaigoms visa apimtimi, t. y. atsakant į visus, bet kokius ir neriboto kiekio teiginius, kuriuos skunduose pagrįstai ar nepagrįstai pateikia nuteistieji. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, į tai, kad įrodinėjimo galimybės biudžetinėse įstaigose skiriasi nuo įrodinėjimo civiliniuose santykiuose, nes biudžetinių įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota ir patikimus įrodymus įstaigos ne visada gali pateikti dėl veiklos specifikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Pravieniškių PN-AK pareiškėjas 312 dienų buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m), taip pat gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus, dušinėse neįrengti plaukų prausiklių dozatoriai, nebuvo dušo kilimėlių, trūko pisuarų ir dušo sietelių, neįrengti drabužių ir avalynės džiovyklos ir poilsio kambarys, gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytus pažeidimus, pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė jam padarytą neturtinę žalą, priteisė pareiškėjui 2 000 Eur sumą neturtinei žalai kompensuoti.

17. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko neturtinei žalai nustatyti reikšmingų aplinkybių vertinimą, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, o nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis ir dėl to netinkamai nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovo teigimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtą neturtinę žalą nėra pagrindo vertinti pinigais.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

20. Iš nurodytos teismų praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog asmenų skaičiaus registravimas konkrečiose patalpose nėra reglamentuotas, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovą nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-189-756/2019; kt.).

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais nebuvo paneigti pareiškėjo argumentai apie tam tikrais laikotarpiais brigadose buvusių nuteistųjų skaičių, pagrįstai padarė išvadą, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 8 d. pareiškėjui teko 2,16 kv. m (292 paras trūko 0,93 kv. m ploto 20 būrio 4 brigadoje bendrabučio tipo patalpose), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 1 d. pareiškėjui teko 2,01 kv. m (20 parų (išskaičiavus dvi dienas už kurias atsakovo atstovas nurodė, jog asmenų buvo 21, 20) trūko 1,08 kv. m ploto 10 būrio 1 brigadoje bendrabučio tipo patalpose). Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

22. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo termometro, užuolaidėlės, laikrodžio (iki 2017 m. sausio 1 d.), šiukšlių dėžės, valymo inventoriaus komplekto, dušinėse nebuvo kilimėlių, neįrengti plaukų prausiklių dozatoriai, trūko pisuarų ir dušo sietelių, neįrengtos drabužių ir avalynės džiovyklos bei poilsio kambarys, gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog nurodyti pažeidimai turėjo kokios nors įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichinei būsenai byloje, į ką buvo atsižvelgta sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Be to, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog įrodinėjimo našta buvo perkelta pareiškėjui.

23. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jo pretenzijos dėl to, jog dušuose blogai veikė vandens maišytuvai, buvo slidžios grindys ir nebuvo galimybės reguliuoti vandens temperatūros, yra nepagrįstos.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo minėta pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai nurodyti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą.

26. Pareiškėjas skunde yra nurodęs bendro pobūdžio teiginius, kad dušuose blogai veikė vandens maišytuvai, buvo slidžios grindys ir nebuvo galimybės reguliuoti vandens temperatūros. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų nusiskundimų būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris nusprendė, kad pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų. Akcentuotina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo paties nurodytų pažeidimų nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A-964-520/2017).

27. Vertinant pirmosios instancijos teismo už nustatytus pažeidimus pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą (2 000 Eur), pareiškėjo nurodomus argumentus dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, akcentuotina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

28. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

29. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

30. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 312 dienų buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m), gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus, dušinėse neįrengti plaukų prausiklių dozatoriai, nebuvo dušo kilimėlių, trūko pisuarų ir dušo sietelių, neįrengti drabužių ir avalynės džiovyklos ir poilsio kambarys, gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų. Atsižvelgdama į esminį pažeidimą dėl ploto trūkumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

31. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (2 000 Eur) yra adekvatus atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams ir pareiškėjo patirtai žalai.

32. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė