Legislator Case Law & Legislation
a67e3d97-49b6-404b-85fa-6f9408feb558 AI generated

a67e3d97-49b6-404b-85fa-6f9408feb558 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a67e3d97-49b6-404b-85fa-6f9408feb558
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panevėžio apygardos teismas 2008-10-28 sprendimu ginčo turtÄ pripažino ŽŪB „Žaltys“ nuosavybe. Atnaujinti Å¡ioje byloje proceso nėra galimybės, todėl ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie teismų priimtus procesinius sprendimus. M. ginčo turtÄ Ä¯sigijo privatizavimo proceso metu ir Å¡io turto neperleido ŽŪB „Žaltys“. Todėl turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovės priimto palikimo dydžio po O. M. mirties.

Legislator headnote

AI generated

a67e3d97-49b6-404b-85fa-6f9408feb558 · Lietuvos apeliacinis teismas:            Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl turtinių įnašų perdavimo steigiamai žemės Å«kio bendrovei, nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijimo ir registracijos turtui panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                        Â

             Civilinė byla Nr. 2-186/2011

                     Procesinio sprendimo kategorija 119.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 24 Â d.

Vilnius

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės PiÅ¡kinaitės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės S. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria teismas ieÅ¡kovės S. J. ieÅ¡kinį atsakovams VÄ® Registrų centrui, BŽŪB „Žaltys“ dėl daiktinių teisių gynimo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. J. (ieÅ¡kinio medžiagos Nr. 2-909-212/2010).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

           Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl turtinių įnašų perdavimo steigiamai žemės Å«kio bendrovei, nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijimo ir registracijos turtui panaikinimo.

           Ieškovė S. J. ieškiniu prašė teismo: 1) Nustatyti, kad ŽŪB „Žaltys“

steigimo laikotarpiu jos steigėjai turtinių įnašų neperdavė ir nuosavo kapitalo nesuformavo; 2) Nustatyti, kad OO. M. 1992-06-08 privatizacijos metu įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ asmeninės nuosavybės teise: penimų kiaulių tvartÄ , parÅ¡avedžių kiaulių tvartÄ be kiaulių, penimų kiaulių tvartÄ su katiline, penimų kiaulių tvartÄ be kiaulių, penimų kiaulių tvarto įvairius įrengimus; 3) Pripažinti garažo, sandėlio, gaterinės, buitinės patalpos, trijų kiaulidžių teisinę registracijÄ Å½ÅªB „Žaltys“ vardu neteisėta ir jÄ panaikinti. IeÅ¡kovė nurodė, kad O. M. (ieÅ¡kovės motina) aukcione įsigijo nekilnojamuosius daiktus ir 1992 m. rugpjūčio 6 d. gavo nuosavybės liudijimus į įsigytÄ turtÄ pagal priėmimo-perdavimo aktus. Vėliau Å¡is turtas buvo įregistruotas ŽŪB „Žaltys“ vardu, nors O. M., kaip Å¡ios bendrovės steigėja, faktiÅ¡kai Å¡io turto neperdavė. IeÅ¡kinyje pažymima, jog siekiant iÅ¡taisyti atsiradusį nesusipratimÄ , ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis – trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, patrauktas

J. J. 2002 m. vasario 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsigijo ginčo turtÄ . Panevėžio apygardos teismas 2008 m. liepos 16 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ Å½ÅªB „Žaltys“, o 2008 m. spalio 28 d. nutartimi tenkino bendrovės bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį ir 2002 m. vasario 6 d. sudarytÄ nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia bei taikė restitucijÄ â€“ ginčo turtÄ grÄ Å¾ino bankrutuojančiai bendrovei.     Â

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

           Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 28 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Teismas nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, ar O. M. įsigyti pastatai ir pastatai, kurių teisinę registracijÄ praÅ¡oma panaikinti byloje, yra tie patys, ar Å¡ie pastatai buvo įregistruoti vieÅ¡ame registre. Teismas pažymėjo, kad ginčo pastatų teisinė registracija panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2008-10-28 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-23 nutarčių pagrindu. IeÅ¡kovei nepateikus duomenų apie tai, kad Å¡ie teismų procesiniai sprendimai yra panaikinti, negalima naikinti teisinės registracijos. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė taip pat nepaaiÅ¡kino, kokiu faktiniu pagrindu remdamasi reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti, kad ji neperdavė turtinių įnašų bendrovei. Pabrėžiama ir tai, kad ieÅ¡kinį nepagrįstai pasirašė ne tik ieÅ¡kovė, bet ir jos sutuoktinis. Be to, ieÅ¡kovė už pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimÄ nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepagrįstai atsakovu byloje patraukė neegzistuojantį subjektÄ - Valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurÄ .

           2010 m. rugpjūčio 10 d. teisme gautas ieškovės pasirašytas patikslintas ieškinys.

           Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Nutartyje nurodoma, kad ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų iki nurodyto termino. IeÅ¡kovė tik pakoregavo atsakovų duomenis ir nurodė Panevėžio apygardos teismo 2008-10-28 sprendimo esmę. Nutartyje nurodoma, kad bÅ«tent Å¡iuo teismo sprendimu turtas, kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti O. M. nuosavybe, pripažintas ŽŪB „Žaltys“ nuosavybe. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie tai, kad teismų procesiniai sprendimai, kuriais 2002 m. vasario 6 d. sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija, yra panaikinti, nors teismas buvo nurodęs, jog nepanaikinus registracijos pagrindo, negalima naikinti teisinės registracijos.

III. Atskirojo skundo argumentai

IeÅ¡kovė S. J. atskiruoju skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Panevėžio apygardos teismas 2008-10-28 sprendimu ginčo turtÄ pripažino ŽŪB „Žaltys“ nuosavybe. Atnaujinti Å¡ioje byloje proceso nėra galimybės, todėl ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie teismų priimtus procesinius sprendimus.

2)

O. M. ginčo turtÄ Ä¯sigijo privatizavimo proceso metu ir Å¡io turto neperleido ŽŪB „Žaltys“. Todėl turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovės priimto palikimo dydžio po O. M. mirties.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams dėl daiktinių teisių gynimo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei. Siekiant teisingai iÅ¡spręsti šį klausimÄ , reikia įvertinti, ar teismas pagrįstai nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus, ar ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų jų nepaÅ¡alino.Â

Civilinis procesas pagrįstas Å¡alių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiÅ¡kia, jog civilinė byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik ieÅ¡kovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikÅ¡ti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikÅ¡ti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikÅ¡tus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieÅ¡kovui, kokius reikalavimus jis turi reikÅ¡ti, kad ieÅ¡kinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų bÅ«ti patenkintas. Taigi, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Å iÄ teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ gali bÅ«ti iÅ¡kelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismÄ teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali bÅ«ti iÅ¡kelta, o iÅ¡kelta byla turi bÅ«ti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieÅ¡kovas nesilaikė teisės kreiptis į teismÄ tinkamo realizavimo sÄ lygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieÅ¡kinį turi atsisakyti priimti. Tuo tarpu teismui nustačius ieÅ¡kinio formos ar turinio trÅ«kumų, turi bÅ«ti nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 str.). Per šį terminÄ paÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, teismas turi ieÅ¡kinį priimti, o jų nepaÅ¡alinus, laikyti ieÅ¡kinį nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui (CPK 115 str. 5 d., 138 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1225/2009).

Tuo atveju, kai teismas sprendžia ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ ir nustato, kad nėra pagrindo priimti ieÅ¡kinį, kadangi neegzistuoja teisės kreiptis į teismÄ visos prielaidos ir sÄ lygos, teismo nutartyje dėl ieÅ¡kinio atsisakymo ar ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo turi bÅ«ti aiÅ¡kiai, suprantamai iÅ¡dėstyti argumentai, dėl kurių procesas negali vykti toliau. Kai teismas neaiÅ¡kiai įvardija ieÅ¡kinio trÅ«kumus - perdėm abstrakčiai, daugiaprasmiÅ¡kai (pavyzdžiui, įpareigoja sumokėti žyminį mokestį už ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimÄ , tačiau nenurodo, kokio dydžio žyminį mokestį turėtų sumokėti ieÅ¡kovas arba įpareigoja pateikti įrodymus, tačiau nenurodo kokių reikalavimų pagrindimui reikalingi Å¡ie įrodymai) ir dėl to ieÅ¡kovas jų nepaÅ¡alina, negalima laikyti, kad teismas įvykdė tÄ teisingumÄ , kurį vykdyti jį įgalina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo nurodė tokius trÅ«kumus: 1) nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovės mirusios motinos O. M. įsigyti pastatai ir pastatai, kurių teisinę registracijÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti byloje, yra tie patys, ar Å¡ie pastatai buvo įregistruoti vieÅ¡ame registre; 2) ieÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl ginčo pastatų teisinės registracijos panaikinimo, nepateikė duomenų apie tai, kad bÅ«tų panaikinti teismų įsiteisėję procesiniai sprendimai byloje, kurioje Å¡ie pastatai pripažinti ŽŪB „Žaltys“ nuosavybe; 3) ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kokiu faktiniu pagrindu remdamasi reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti, kad ji neperdavė turtinių įnašų bendrovei; 4) ieÅ¡kinį nepagrįstai pasirašė ne tik ieÅ¡kovė, bet ir jos sutuoktinis; 5) už pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimÄ ieÅ¡kovė nesumokėjo žyminio mokesčio; 6) ieÅ¡kovė nepagrįstai atsakovu byloje patraukė neegzistuojantį subjektÄ - Valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurÄ .

Ieškovė ieškinyje pareiškė tarpusavyje susijusius reikalavimus dėl pripažinimo.

Nors ieÅ¡kovės reikalavimai, kad jos motina ginčo turto privatizavimo metu įgijo nuosavybės teises į šį turtÄ ir iki mirties jį valdė vertintini kaip ieÅ¡kinys dėl pripažinimo, vis dėlto tai yra turtinio pobÅ«džio reikalavimai, nes jų patenkinimo atveju ieÅ¡kovė, kaip jos mirusios motinos paveldėtoja, galėtų įgyti šį turtÄ nuosavybės teisėmis. Å iuos reikalavimus ieÅ¡kovė grindė tuo, kad jos motina aukciono bÅ«du nusipirko turtÄ , priėmimo-perdavimo aktu jį perėmė ir gavo nuosavybės liudijimÄ . Dokumentus, pagrindžiančius aukciono vykdymÄ ir turto įsigijimÄ jo metu ieÅ¡kovė pateikė teismui kartu su ieÅ¡kiniu. Be to, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad jos motina įsigyto turto neperleido kitiems asmenims. Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė reikalavimus dėl ginčo turto pripažinimo jos motinos, kuri vėliau mirė, nuosavybe (ieÅ¡kinio dalykas) pagrindė konkrečiais argumentais ir įrodymais, kuriuos pateikė teismui, t. y.

suformulavo reikalavimų faktinį pagrindÄ . Ar iÅ¡dėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių

įrodymų pakanka ieÅ¡kiniui patenkinti sprendžiama teisminio nagrinėjimo, o ne civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje. Pirmosios instancijos teismas, kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ Ä¯vardijęs, kad ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kokiu faktiniu pagrindu remdamasi reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti, kad ji neperdavė turtinių įnašų bendrovei, netinkamai nustatė ieÅ¡kinio dalykÄ . IeÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti, kad jos motina neperdavė turtinių įnašų bendrovei, o tik paaiÅ¡kino, jog ginčo turtas nebuvo perduotas kitiems asmenims. Toks proceso Å¡alies paaiÅ¡kinimas vertintinas kaip įrodymas ir laikytinas sudėtine reikalavimo, kad jos motina ginčo turto privatizavimo metu įgijo nuosavybės teises į šį turtÄ ir iki mirties jį valdė, dalimi. Todėl teismas nutartyje dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo nepagrįstai įvardijo minėtÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ , o jo nepaÅ¡alinus, neteisėtai ieÅ¡kinį laikė nepaduotu.   Â

IeÅ¡kinyje pareikÅ¡ti reikalavimai dėl teisinės registracijos ginčo turtui panaikinimo LŽŪB „Žaltys“ vardu yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ reikalavimų dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovės motina privatizavimo metu įsigijo ginčo pastatus, atsirastų pagrindas spręsti, ar neturi bÅ«ti panaikinta teisinė registracija į šį turtÄ . Kolegija pažymi, jog civilinėje byloje Nr. 2-318-227/2008 pagal ieÅ¡kovo

ŽŪB „Žaltys“ actio Pauliana ieškinį atsakovams J. J. ir S. J.  dėl ginčo pastatų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

restitucijos taikymo buvo sprendžiamas klausimas, ar ŽŪB „Žaltys“ pagrįstai perleido šį turtÄ J. J. ir S. J. Joje nespręsta dėl ieÅ¡kovės motinos nuosavybės teisių į turtÄ . Todėl nagrinėjamos bylos teisingam iÅ¡sprendimui neturi teisinės reikÅ¡mės, ar civilinėje byloje Nr. 2-318-227/2008 priimti teismų procesiniai sprendimai yra (ne)panaikinti. Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas ieÅ¡kovei pateikti duomenis apie tai, jog yra panaikinti teismų įsiteisėję procesiniai sprendimai byloje, kurioje ginčo pastatai pripažinti ŽŪB „Žaltys“ nuosavybe, nepagrįstas.

Nepagrįstas ir teismo nurodytas ieškinio trūkumas, kad neaišku, ar ieškovės mirusios motinos O.

M. įsigyti pastatai ir pastatai, kurių teisinę registracijÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti byloje, yra tie patys, ar Å¡ie pastatai buvo įregistruoti vieÅ¡ame registre. IeÅ¡kovė pateikė duomenis apie ginčo pastatų, į kuriuos ji pretenduoja, teisinę registracijÄ (duomenų iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro). Å ių duomenų pakanka civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, o jų įvertinimo klausimas sprendžiamas bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismo nurodytas ieÅ¡kinio trÅ«kumas, kad ieÅ¡kinį pasirašė ne tik ji, bet ir kitas asmuo, nelaikytinas trÅ«kumu. Tuo atveju, kai teismui paduodamÄ ieÅ¡kinį pasirašė ieÅ¡kovė, ieÅ¡kinys laikomas tinkamai pasiraÅ¡ytu (CPK 110 str., 111 str. 2 d. 6 p.). Tai, kad šį procesinį dokumentÄ pasirašė ir kitas asmuo, neturi reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Tuo pačiu pastebėtina, kad patikslintÄ ieÅ¡kinį jau pasirašė tik ieÅ¡kovė (b.l. 18).

Kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo argumentu, kad neegzistuojantis subjektas negali bÅ«ti atsakovu byloje. VÄ® „Valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ yra iÅ¡registruotas iÅ¡ juridinių asmenų registro, o jo teises perėmė VÄ® Registrų centras. Tačiau patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė atsakovu nurodė egzistuojantį teisės subjektÄ , kuris vykdo teisinę registracijÄ Lietuvos Respublikoje (b.l. 22). Todėl, remdamasis vien Å¡iuo pagrindu, teismas negalėjo ieÅ¡kinio laikyti nepaduotu. Â

Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog už ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimÄ nėra sumokėtas žyminis mokestis. Tačiau teismas netinkamai įvykdė iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ ieÅ¡kovei, nes neįvardijo, kokio dydžio mokestį ir per kokį terminÄ turi sumokėti ieÅ¡kovė, kad jos reikalavimai bÅ«tų nagrinėjami teisme. Pastebėtina ir tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 28 d. nutartyje, kurioje nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nepagrįstai nurodė, kad nutartis neskundžiama. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo gali bÅ«ti apeliacijos objektu (CPK 79 str., 100 str.). Tačiau Å¡is procesinis pažeidimas, teismui nenustačius mokėtino žyminio mokesčio konkretaus dydžio, neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui.Â

Aukščiau iÅ¡vardyti argumentai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , nevertino ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«džio, taip pat nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumų, kurių iÅ¡ tikrųjų nėra, t. y. netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo klausimo iÅ¡sprendimÄ ir dėl to neteisėtai bei nepagrįstai nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus, kurių nepaÅ¡alinus, ieÅ¡kinį laikė nepaduotu (CPK 115 str., 137-138 str.). Žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d. ir 338 str., 337 str. 3 p.). Spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas pagal Å¡ioje nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus turi nustatyti žyminio mokesčio dydį už byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (jie yra turtinio pobÅ«džio) nagrinėjimÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovę per nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Â

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo

1 d. nutartį panaikinti.

IeÅ¡kovės S. J. ieÅ¡kinio atsakovams VÄ® Registrų centrui, BŽŪB „Žaltys“ dėl daiktinių teisių gynimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai:

                Alė Bukavinienė

               Artūras Driukas

                Nijolė Piškinaitė