a67e3d30-2164-4e6c-b5ee-386f710b8ac6 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras

Preikšas                                                  Baudžiamoji byla Nr.

1A-214-327-2013

Teisėja

Larisa Tamulionienė                                                  Teisminio

proceso Nr. 1-65-00004-2008-7

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.28.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;

2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.2.; 2.4.7.

(S)

KAUNOÂ APYGARDOS Â TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Vikto­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), Reginos Cemnolonskienės ir Algirdo Jaliniausko, sekre­to­riau­jant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajam S. P., jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bau­džia­mÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. P. ir civilinio atsakovo BUAB (duomenys neskelbtini) interesus atstovaujančios UAB (duomenys neskelbtini) apelia­ci­nius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teis­mo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 294 str. 1 d. nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Iš civilinio atsakovo BUAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiems priteista:

- V. A. 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo;

- N. Ž. 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo;

- A. M. 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo;

- S. M. 19437 Lt (devyniolika tūkstančių keturi šimtai trisdešimt septyni litai) turtinės ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo;

- R. E. K. 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atly­gi­nimo;

- J. L. 11726,54 Lt (vienuolika tūkstančių septyni šimtai dvidešimt šeši litai 54 ct) turtinės ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo

J. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo likusioje da­lyje atmestas.

Nukentėjusių

R. E. K. ir V. J. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių nuomonių, n u s t a t ė :

S. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. pa­žeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir Statybos techninio regla­men­to STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto 2002-04-16 Aplinkos mi­nis­tro įsakymu Nr. 184 21.1 ir 21.2 p. reikalavimus, vykdė savo tariamÄ teisę – savavaliÅ¡kai meta­li­ne vielos tvora užtvėręs 420 metrų ilgio bendro naudojimo kelio atkarpÄ (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) ir taip apribojęs gyventojų laisvÄ judėjimÄ jiems įprastu marÅ¡rutu, su­da­ręs kliÅ«tį prie gyvenamų na­mų kvartalo privažiuoti specialiųjų tarnybų transportui, apsunkino statybinių medžiagų pri­sta­ty­mÄ Ä¯ statomus objektus, tuo padarė didelės žalos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojų – gyventojų: V. J., R. E. K., R. A., A. B., O. Z., J. L., S. M., P. I., V. A., A. M., N. Ž. tei­sėms ir teisėtiems inte­re­sams.

Nuteistasis S. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lap­kričio 25 d. nuosprendį panaikinti, priimti jį iÅ¡teisinantį nuosprendį ir civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Skunde nurodo, kad jis nebuvo teisinių santykių, susiklosčiusių dėl kilusio konflikto, subjektu. Tei­siniai santykiai buvo tarp nukentėjusiųjų ir UAB (duomenys neskelbtini). TÄ aplinkybę patvirtina Kauno rajono apy­linkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nutar­ti­mi patvirtinta taikos sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo nutarta teritorijÄ užtverti, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros sky­riaus 2008-05-27 reikalavimas UAB (duomenys neskelbtini), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės prie­žiū­ros skyriaus 2008-09-03 savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities virÅ¡i­nin­ko 2008-09-04 įsakymas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo ir sta­tybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008-01-16 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, apelianto nuomone, jis nėra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas pagal BK 294 str. 1 d. dispozicijÄ . Už apeliantui inkriminuotus savavaldžiavimo veiksmus numatyta yra ne tik baudžiamoji, bet ir

administracinė atsakomybė, todėl jam turėjo būti pritaikyta administracinė at­sa­ko­mybė.

Tai patvirtina LR Seimo kontrolieriaus 2009-11-04 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nacio­na­li­nės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos specialisto 2008-10-06 iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), ku­rio­je va­dovau­jantis LR Statybos įstatymo 28 str., nurodyta, kad, nustačius savavaliÅ¡kos statybos fak­tÄ , suraÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Todėl nepritaikius administracinės at­sa­ko­my­bės, jo veiksmai kriminalizuoti nepagrįstai.

Atribojant

baudžiamÄ jÄ ir kitų rÅ«Å¡ių teisinę (civilinę, administracinę, drausminę) atsa­ko­my­bes

neįvertintas didelės žalos požymis. Apylinkės teismas nuosprendyje didelės žalos padarymo fak­­tÄ pagrindė tuo, kad užtverdamas keliÄ , jis pažeidė svarbius nukentėjusiųjų interesus, suvaržė jų nuosavybės teisę disponuoti jiems priklausančiu turtu ir Å¡ie, netekę galimybės naudotis bendro nau­dojimo keliu, buvo priversti važiuoti žymiai ilgesniu keliu per kito asmens privačiÄ valdÄ , negalėjo įgy­vendinti savo, kaip statytojų, teisių ir dėl apsunkinto statybinių medžiagų pristatymo į statomus ob­jektus, buvo priversti stabdyti statybas, statybos procesas užsitęsė. Taip pat dėl to, kad prie jų gy­ve­namųjų namų kvartalo negalėjo privažiuoti specialiųjų tarnybų transportas, neturėjo galimybės tinkamai saugoti ir savo nuosavybę. (duomenys neskelbtini) statomų namų kvartalÄ galima pasiekti ne tik per UAB (duomenys neskelbtini) užtvertÄ vie­tÄ , bet ir 3 kitais keliais. Nukentėjusios N. Ž. pa­ro­dy­mai, kad nesant privažiavimo, saugos tar­ny­bos atsisakė jai teikti paslaugas, nepatvirtinti. N. Ž. žemės sklypo paskirtis iki Å¡iol yra „žemės Å«kio“, bet ne gyvenamųjų namų statyba. Nėra duomenų, kad N. Ž. bÅ«tų turėjusi lei­di­mÄ statyti namÄ ir vykdžiusi namo statybas. Tokių pat įrodymų nepateikė ir kiti nukentėjusieji, savo ieÅ¡kinius grindę tomis pačiomis aplinkybėmis. Dėl savavaldžiavimo baudžiamoji atsakomybė kyla tik nustačius didelės žalos buvimÄ . To neįrodžius, pagal BK 294 str. 1 d. jis nuteistas nepagrįstai, todėl turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, o nukentėjusių ieÅ¡kiniai at­mes­ti. Be to, apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo vietoje jau 2007 m., iki ginčo su nu­­kentėjusiais pradžios UAB (duomenys neskelbtini) vykdė žemės kasimo darbus, dėl ko kelio bÅ«klė buvo tokia, kad nukentėjusieji juo negalėjo naudotis.

BUAB (duomenys neskelbtini) atstovaujanti UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti civilinių ieÅ¡kinių priteisimo dalyje ir visų nukentėjusių civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Skunde nurodo, kad nukentėjusių parodymai dėl jiems padarytos žalos, faktiniais duome­ni­mis nepatvirtinti. Užtvėrus privažiavimÄ , kiekvienas iÅ¡ nukentėjusių savo sklypus pasiekti galėjo kitais keliais. Kad jie taip ir darė, patvirtina vykdytos namų statybos. Deliktinės atsakomybės atsi­ra­di­mas yra galimas tik konstatavus neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir kaltės buvimÄ . Bendrovės veiksmuose tokių sÄ lygų buvimas nekonstatuotas, todėl teismas žalos atlyginimÄ nuken­tė­jusiems priteisė nepagrįstai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo BUAB (duomenys neskelbtini) atstovaujančios UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo

S. P. ir civilinio atsakovo BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini), apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­tina pagal savo vidinį

įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡a­liš­ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu,

vadovaudamiesi įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai bau­džiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus fak­ti­nius duo­me­nis, be pagrindo pripažino juos S. P. kaltės įrodymais ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius nusi­kals­tamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 str. 1 d., tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymÄ vertindamas įrodymus. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų nepa­tvirtina byloje surinkti duomenys, taip pat nepagrįstos apylinkės teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos sudėties ir įrodytumo.

S. P. nuteistas už savavaldžiavimÄ . Pagal BK 294 str. 1 d. savavaldžiavimas – tai sa­va­va­liÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nere­alizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar tei­sė­tiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyven­din­da­mi teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros mo­ralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Draudžiama pikt­naudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos ki­tiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Kai asmuo įgy­ven­di­na turimÄ subjektinę teisę sÄ moningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavaliÅ¡kai, o kai toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už sa­va­valdžiavimÄ .

Ä®statymas nepateikia kriterijų didelės žalos asmens teisėms (teisėtiems interesams) masto nustatymui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsi­žvelg­damas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012). Atsi­žvel­giant į tai, kad savavaldžiavimas apraÅ¡ytas materialiÄ ja sudėtimi (sudėties bÅ«tinas požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, apraÅ¡ytose materialiosiomis sudė­ti­mis (BK 15 str. 2 d. 2 p.), inkriminuojant savavaldžiavimÄ bÅ«tina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų netei­sė­tÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei tei­sė­tiems interesams, ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Pažymėtina, kad BK 294 str. 1 d. dispozicija yra gana abstrakti, pagrindiniai sava­val­džia­vi­mo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rÅ«Å¡is, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti. Be to, įstatymai nustato ne tik baudžiamÄ jÄ , bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavaliÅ¡ki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti ver­ti­na­mi kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str.). BÅ«tent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavaliÅ¡ko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumÄ , bÅ«tinÄ baudžiamajai atsa­ko­my­bei už tai kilti. Kartu

Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad šis požymis savavaldžiavimo bau­džia­mo­siose

bylose turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairÅ«s tar­pusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kri­mi­na­li­zuo­jami kaltinant vienÄ konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakan­kamas pa­da­rytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atku­riant pa­žeis­tas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011). Savavaldžiavimo bylose ypatingÄ reikÅ¡mę turi didelės žalos požymio mo­ty­va­vimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumÄ ir atribojant baudžiamÄ jÄ ir kitų rÅ«Å¡ių tei­si­nes (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžia­mo­sios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių ju­ris­pru­dencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant ci­vilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civi­li­niams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės by­los Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pri­pa­žin­tinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – baus­mės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su baus­mių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuo­me­nės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lap­kri­čio 10 d. nutarimai, kasacinė nutartis Nr. 2K-P-183/2012).

Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie civilinę nuteistojo ir nukentėju­sių­jų konflikto prigimtį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dėl tos pačios savavaliÅ¡kai pastatytos tvoros nugriovimo civilinio pobÅ«džio ginčas vyko tarp ieÅ¡kovo – Kauno apskrities virÅ¡ininko adminis­tra­ci­jos, atsakovo – UAB (duomenys neskelbtini),

vadovaujamos nuteistojo, ir trečiųjų asmenų – Kauno rajono sa­vi­valdybės, V. J., R. E. K., O. Z.,

P. I., R. G., N. Ž.,

S. M.. Ginčas buvo išspręstas Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. spren­dimu civilinėje byloje Nr. (duomenys

neskelbtini), kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įpareigota per vienÄ mė­ne­sį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo

lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ metalinio tink­lo tvorÄ valstybinėje žemėje, kuria užtvertas bendro naudojimo kelias nuo (duomenys neskelbtini) g. link statomų gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), o jei Å¡io įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdytų – leista Kauno apskrities VirÅ¡ininko administracijai nugriauti savavaliÅ¡kai pa­sta­tytÄ metalinio tinklo tvorÄ valstybinėje žemėje, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 185-187). IÅ¡ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-12-09 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos ieÅ¡kinys buvo patenkintas (t. 2, b. l. 184). Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų teisės buvo iÅ¡ dalies atstatytos.

S. P. pagal BK 294 str. 1 d. nuteistas už savavaldžiavimÄ , tačiau, kolegijos nuomone, vie­nas iÅ¡ esminių Å¡ios nusikalstamos veikos požymių – didelės žalos (nukentėjusiojo) asmens tei­sėms pa­da­ry­mas – skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuotas nepakankamais įrodymais. Kaip minėta, ver­tinant žalos asmens teisėms (teisėtiems interesams) dydį kiekvienu konkrečiu atve­ju turi bÅ«ti at­si­žvelgta ne tik į turtinę jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir nukentėjusio asmens pažeistų teisių bei teisėtų interesų rūšį, svarbÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, dėl to patirtus iÅ¡gyvenimus ir kt. Pirmos ins­tan­cijos teismo nuosprendyje tvirtinama, kad S. P. padarė didelę žalÄ Å¾emės

sklypų sa­vi­ninkų teisėms naudotis bendro naudojimo keliu. Vertinant nukentėjusiesiems padarytos žalos dydį

ir da­rant iÅ¡vadas apie nusikaltimo (savavaldžiavimo) objektyvųjį požymį – padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiųjų teisėms, jos dydis baudžiamojoje byloje buvo nustatytas netinkamai įvertinus įrodymus.

Spręs­da­mas

apie žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog užtverdamas keliÄ S. P. pa­žei­dė svarbius nu­kentėjusiųjų interesus – buvo

suvaržyta jų nuosavybės teisė dis­po­nuo­ti jiems pri­klau­sančiu turtu sa­vo nuožiÅ«ra, netekę galimybės naudotis bendro naudojimo keliu, jie buvo pri­vers­ti važiuoti žy­miai ilgesniu keliu per kito asmens privačiÄ valdÄ , nukentėjusieji negalėjo įgyven­din­ti savo, kaip sta­ty­to­jų, teisių ir buvo priversti stabdyti namų statybas, kadangi buvo ap­sun­kintas sta­tybinių medžiagų pri­statymas į statomus objektus, dėl to namų statybos užtruko, negalėjo tin­ka­mai apsaugoti savo nuo­savybės, nes prie

gyvenamųjų namų kvartalo negalėjo pri­važiuoti spe­cia­lių­jų tarnybų trans­portas,

tuo buvo padaryta didelė žala gretimų žemės sklypų valdytojų bei gy­ven­tojų V. J., R. E. K., R. A.,

A. B., O. Z., J. L., S. M.,

P. I., V. A., A. M.,

N. Ž. teisėms ir teisėtiems in­te­re­sams.

Pirmosios instancijos teismas didelės žalos požymį konstatavo ir priteistinų civilinių ieÅ¡kinių dydžius nukentėjusiesiems nustatė remdamasis tik nukentėjusiųjų parodymais. Teisėjų ko­legija sutinka su apelianto S. P. skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nuos­pren­dis yra prieÅ¡taringas. Vienoje nuosprendžio dalyje teismas konstatavo, kad nukentėjusiesiems teko važiuoti žymiai ilgesniu keliu, o kitoje tvirtino, kad nukentėjusieji ir specialiųjų tarnybų trans­portas negalėjo priva­žiuoti prie že­mės sklypų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad liudytoja D. B. parodė, jog į (duomenys neskelbtini) statomų (pastatytų) namų kvartalÄ veda trys keliai: vienas nuo plen­to (duomenys neskelbtini) iki pat (duomenys neskelbtini) esančių namų kvartalo, kitas – nuo (duomenys neskelbtini) gat­vės, (duomenys neskelbtini) gatve iki (duomenys neskelbtini), o trečias – (duomenys neskelbtini)  gatve, kuris užtvertas tinkline 12 m tvora ties pačia (duomenys neskelbtini)  gatve. Todėl be pastarojo kelio nukentėjusieji turėjo ga­li­my­bę privažiuoti prie savo žemės skly­pų ir pris­ta­ty­ti į juos statybines medžiagas kitais dviem keliais, o pravažiavimu per UAB (duomenys neskelbtini) kiemÄ nau­dojosi tik dėl to, kad buvo patogiau. Atstumas iki nukentėjusiųjų žemės sklypų kitais keliais pailgėjo tik apie 1-2 km.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo nuosprendyje išvada, kad dėl 1-2 km pailgėjusio kelio nukentėjusieji buvo priversti stabdyti statybas, nes buvo apsunkintas statybinių medžiagų pristatymas į statomus objektus, dėl to statybos užtruko ir tuo buvo esmingai pažeisti nu­kentėjusiųjų interesai bei jiems padaryta didelė žala, yra nepagrįsta neginčijamais bylos įrodymais ir neįtikinama. Nėra paneigta, kad statybos galėjo užtrukti ir dėl visiškai kitų priežasčių.

Taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad saugos tarnybos ar kitų specialiųjų tarnybų trans­por­tas negalėjo privažiuoti ir kad buvo bÅ«tinybė jas kviesti. Bylos duomenys, kad nu­kentėjusieji buvo priversti nusitiesti kitÄ keliÄ per privačiÄ

B. sodybos žemę, taip pat laikytini nepa­kan­ka­mais. Teismas nurodė, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra įro­dy­tas nuken­tė­jusiųjų

S. M., A. B., A. M. parodymais apie tai, kad dėl už­tver­to kelio teko naudotis keliuku per kito savininko nuosavÄ Å¾emę, kurį visi besistatantys namus tame kvartale re­montavo bendromis lėšomis, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu, kuriame gra­fo­je paslau­gos pavadinimas yra nurodyta: papildomi darbai dėl kelio nebuvimo pagal sutarties priedÄ už 2008 m. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas yra finansinės apskaitos dokumentas, tačiau jis nepatvirtina, kokie konkretÅ«s darbai buvo atlikti, ar jie faktiÅ¡kai buvo atlikti. IÅ¡ kvito turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo sudaryta pagrindinė sutartis bei jos priedas, tačiau byloje tokie įro­dy­mai nėra pateikti. Vadovaujantis CK 6.694 str. 4 d., atliktų statybos darbų perdavimas ir priė­mi­mas yra įforminamas aktu, kurį pasiraÅ¡o dvi Å¡alys. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiųjų nuro­dy­ti kelio remonto darbai faktiÅ¡kai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) ir kad juos atliko S. M. nu­rodytas asmuo už 19437 Lt. Be to, iÅ¡ byloje esančio kadastrinio žemėlapio iÅ¡traukos (prie 2007 m. lapkričio 30 d. leidimo vykdyti žemės kasimo darbus, t. 1, b. l. 91) matyti, kad kelias nurodytais me­tais toje vietoje jau buvo suformuotas ir plane pažymėtas.

Nuteistojo teigimu, jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, savo veiksmais siekė ne trukdyti naujojo kvartalo gyventojams važinėti ar vaikščioti ginčo teritorijoje, bet uždrausti UAB (duomenys neskelbtini), neturinčiai galiojančių statybos leidimų, vykdyti žemės kasimo ir inžinerinių tinklų tiesimo darbus. Kelias, dėl kurio užtvėrimo apeliantas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, buvo sugadintas dėl UAB (duomenys neskelbtini) vykdytų kasimo darbų ir dėl šios priežasties nukentėjusieji iki savo namų negalėjo privažiuoti dar iki konflikto tarp jo UAB (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiųjų kilimo. Tai, kad ginčo vie­to­je žemės paviršių iškasė ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina 2008 m. sausio

18 d. fak­ti­nių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame antstolė A. A. konstatavo, kad ben­dro­vės gamybinio centro ir

technikos kiemo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikti žemės ka­si­mo darbai, iÅ¡kastos duobės, pakloti vamzdžiai, sugadinta betoninė danga. Šį faktÄ patvirtina ir kiti įro­dymai – Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008 m. kovo 21 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). By­lo­je nepaneigta aplinkybė, kad 2007 m. dar iki konflikto esant tokiai kelio bÅ«klei, nukentėjusieji nega­lėjo juo nei praeiti, nei pravažiuoti. IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad rudenį ir pavasarį tuo keliu neprivažiuodavo iki savo gyvenamųjų namų ir naudojosi kitais keliais.

Atsi­žvel­giant į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei didelės žalos padarymo faktas, nei aplinkybė, kad nukentėjusiųjų patekimas prie savo statomų namų buvo apsunkintas vien tik dėl nu­teis­tojo veiksmų – jo iniciatyva pastatytos tvoros, byloje nėra įrodytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1. p. nustatyta, jog nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės nor­mų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusi­kals­ta­mos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties nutarimo 3.1.8. p. nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prie­lai­do­mis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio apra­šo­mo­jo­je dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pa­­darytų teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numa­ty­tos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusi­kal­timo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas for­muo­ja teismų praktikÄ , kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Ä®vertinus nurodytus argumentus, konstatuotina jog apylinkės teismas nepagrįstai sprendė ir darė iÅ¡vadas, kad dėl S. P. neteisėtų veiksmų buvo padaryta didelė žala nukentėjusiesiems. Ape­lia­cinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas ir neįro­dytas privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savavaldžiavimÄ bÅ«tinas ob­jek­ty­vusis požymis – didelės žalos padarymas asmens teisėms ar teisėtiems interesams, todėl S. P. dėl kaltinimo pagal BK 294 str. 1 d. iÅ¡teisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nu­si­kaltimo požymių.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nebuvo teisinių santykių, susiklosčiusių dėl kilusio konflikto, subjektu, tei­siniai santykiai kilo tarp nukentėjusiųjų ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nustačius, kad BK 294 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaryta nebuvo, šis apelianto skundo argumentas nenagrinėjamas.

BPK 3 str. 1 d.

1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nu­trauk­tas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 str. 2 d. numato, kad jeigu BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė paaiÅ¡kėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylÄ ir priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

BPK 303 str. 5 d. 1 p. numato, kad teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 329 str. 1 p. numato, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pir­mo­sios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teis­mo posėdyje padarė iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuota, jog nėra įrodyta, kad S. P. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 str. 1 d., todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio

25 d. nuosprendis, kuriuo S. P. nu­teistas pagal BK 294

str. 1 d., panaikinamas ir jo atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis. S. P. dėl kaltinimo pagal BK 294 str. 1 d. išteisinamas jam nepadarius

veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, baudžiamasis procesas nutraukiamas.

IÅ¡teisinus kaltinamÄ jį kardomoji priemonė tampa nebereikalinga, todėl ji panaikinama (BPK

139 str.).

Kadangi kaltinamasis S. P. išteisinamas, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios vei­kos, V. A., N. Ž.,

A. M., S. M., R. E. K., J. L., V. J., civiliniai ieškiniai paliekami nena­gri­nėti (BPK

115 str. 3 d. 2 p.). Civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 115 str. 3 d. 2 p., 326 str. 4 d.,

328 str. 1 p., 3 p. 4 p., 329 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo S. P. ir civilinio atsakovo BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos UAB (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendį panaikinti. Priimti nau­jÄ nuosprendį – S. P. pagal BK 294 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nu­si­kal­timo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nu­traukti.

KardomÄ jÄ priemonę S. P. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.

Nukentėjusių V. A., N. Ž., A. M.,

S. M., R. E. K., J.

L. ir V. J. civilinius ieš­kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Teisėjai                                                                                                     Viktoras

Preikšas

                                                                                                                 Regina

Cemnolonskienė

                                                                                                                 Algirdas

Jaliniauskas