a67d14ec-74a2-4454-a8f7-229b41b32816 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                   Administracinė byla Nr. I-6517-968/2014                                                                                    Proc.

Nr. 3-61-3-01059-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija 16,8; 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Puzinskaitės,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjai R. A., jos atstovui advokatui A. G. (A. G.), atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovei D.

G., trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. ir jos atstovei advokato padėjėjai E. B., vertėjai I. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. A. skundÄ Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo T. P.) dėl sprendimo panaikinimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1. PareiÅ¡kėja R. A. kreipėsi į teismÄ su skundu (t. I, b. l. 1–4, 150–155), praÅ¡ydama panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014-01-22 pažymÄ Nr. (13-SN-237) „Dėl T.

P. skundo tyrimo“ (toliau – ir Pažyma).2. PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Tarnybos atliktas tyrimas dėl T. P. skundo buvo neobjektyvus, neiÅ¡samiai iÅ¡tirti turimi įrodymai (daugelio svarbių faktų Tarnyba visiÅ¡kai nenustatė, o priėmė juos kaip savaime įrodytus faktus, nors jie neatitinka tikrovės), nenurodyta Pažymos apskundimo tvarka. Tarnyba, priimdama PažymÄ , peržengė savo kompetencijos ribas, pažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį bei 23 straipsnį, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalis.Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 61 straipsnyje yra nurodyta, kokie darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises.

Å iame straipsnyje tokio pagrindo, kuris nurodytas Tarnybos pažymoje, kad T. P. patyrė diskriminacijÄ dėl amžiaus, kuri pasireiÅ¡kė priekabiavimo veiksmais, nėra. Tarnyba daro abstrakčiÄ iÅ¡vadÄ , kad T. P. buvo sudaryta prieÅ¡iÅ¡ka ir nepalanki darbo aplinka, tačiau nenurodo, kokiais konkrečiais faktais, įvykiais yra remiamasi.Tarnybos atsiliepime nurodoma, kad ji remiasi garso įraÅ¡ais, darytais 2013-08-05,             2013-09-24. Su Å¡iais įraÅ¡ais pareiÅ¡kėja supažindinta nebuvo, todėl neturėjo galimybės pateikti savo argumentų bei atsikirtimų.Pažymoje Tarnyba konstatavo, kad T.

P. buvo ir yra nuolat žeminama, vadinama neadekvačia pensininke, net vartojami necenzÅ«riniai žodžiai, kad buvo įžeistas jos orumas. Å ias iÅ¡vadas Tarnyba padarė žinodama apie vykstančiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ privataus kaltinimo tvarka pagal T. P. 2013-10-25 skundÄ R. A. pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnį (įžeidimas) ir prieÅ¡prieÅ¡inį R. A. skundÄ pagal BK 154 straipsnį (Å¡meižimas). Taip Tarnyba peržengė savo kompetencijos ribas ir pažeidė Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijÄ .Tarnyba savo kompetencijos ribas peržengė ir todėl, kad, neturėdama specialiųjų žinių, be objektyvių duomenų bei įrodymų skundžiamoje pažymoje įvertino T.

P. sveikatos bÅ«klę ir konstatavo, kad jos sveikata pablogėjo dėl R. A. priekabiavimo.Diskriminacija nelaikoma, kai iÅ¡ asmens reikalaujama mokėti valstybinę kalbÄ , todėl pareiÅ¡kėjos, kaip darželio direktorės, reikalavimas, kad T. P. su vaikais ir tėvais bendrautų valstybine kalba, yra pagrįstas ir teisėtas. Vienkartinis R. A. pasiÅ«lymas T. P. iÅ¡eiti iÅ¡ darbo negali bÅ«ti laikomas diskriminacija, kurios sÄ voka apibrėžta Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.Pasak pareiÅ¡kėjos, faktÄ , kad T.

P. nebuvo diskriminuojama savo darbovietėje, patvirtina Å¡ios aplinkybės: nuo 2014-01-01 T. P. mokamas didžiausias atlyginimas iÅ¡ visų auklėtojų (jos atlyginimo koeficientas tik didėja), jai sudarytos tokios pačios darbo sÄ lygos kaip ir kitiems darbuotojams, t. y. T. P. dirba 1 etatu pagal nustatytÄ grafikÄ per savaitę, kaip ir kitos auklėtojos, iÅ¡dirba 26 val. per savaitę.PareiÅ¡kėja dėl T. P. yra gavusi nemažai tėvų skundų, kuriuose teigiama, kad pastaroji nemoka valstybinės kalbos, kuria neigiamÄ atmosferÄ , kabinėjasi prie tėvų, yra emociÅ¡kai nestabili, persekioja tėvus, grasina teismais, taip pat praÅ¡oma perkelti vaikÄ iÅ¡ T.

P. grupės į kitÄ .PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį į tai, kad tarp jos ir T. P. vyksta teisminiai procesai, o pastaroji yra suinteresuota asmeninį konfliktÄ perkelti į teisminius procesus. Taip pat į tai, kad T. P. teikė ir teikia skundus dėl pareiÅ¡kėjos. Taip yra iÅ¡kreipiamos faktinės aplinkybės, o Tarnybos pažymoje priimtas sprendimas priimtas skubotai ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių.PareiÅ¡kėja ir jos atstovas teismo posėdyje, iÅ¡ esmės remdamiesi skunde iÅ¡dėstytais motyvais, prašė tenkinti reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ dirbanti T. P. yra suinteresuota konflikto eskalavimu, į šį procesÄ yra įtraukta tame pačiame darželyje dirbantys jos duktė ir žentas I. S. ir R. S.3. Atsakovė atsiliepime (t. I, b. l. 25–27) prašė atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti PažymÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:Siekdama nustatyti diskriminacijos dėl amžiaus faktÄ , kontrolierė rėmėsi diskriminacijos samprata, įtvirtinta Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 5 ir 7 dalyse.Tiriant diskriminacijos fakto buvimÄ ar nebuvimÄ yra lyginami keli žmonės, Å¡iuo atveju to paties amžiaus, ir vertinama, ar Å¡iuo konkrečiu atveju T.

P. nebuvo sukurta priešiška, žeminanti, įžeidžianti aplinka dėl jos pensinio amžiaus ir kalbos. Taigi lyginamieji asmenys vertinami panašiomis arba tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Darželyje be T. P. dirba dar trys pensinio amžiaus darbuotojos. Savo paaiškinime direktorė patvirtino, kad po gautų tėvų skundų siūlė dėl amžiaus iš darbo išeiti tik T. P. Direktorė susitikimo darželyje metu informavo, kad jame dirba 21 darbuotojas, tačiau su kitais konfliktų nekyla, o jeigu ir kyla, juos pavyksta išspręsti greičiau.

Su jaunesniais asmenimis nepalankaus elgesio iÅ¡ direktorės pusės nebuvo. Prie diskriminacijos dėl amžiaus nemaÅ¾Ä reikÅ¡mę turėjo ir kalbinis aspektas, kuris tik didina darbdavio prieÅ¡iÅ¡kumÄ . Tačiau vietoj to, kad sudarytų sÄ lygas T. P. bendrauti valstybine kalba, nuolat su ja bendrauja ir aiÅ¡kinasi santykius rusų kalba.Savo argumentus atsakovė grindė 2013-08-05, 2013-09-24 darytais garso įraÅ¡ais, Lietuvos Å¡vietimo profesinės sÄ jungos pirmininko R. T. paaiÅ¡kinimu, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimu.Atsakovė nurodė, kad iÅ¡ telefoninio pokalbio su Vilniaus savivaldybės administracijos Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto departamento Å vietimo skyriaus Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vyriausiÄ ja specialiste V.

K. paaiÅ¡kėjo, jog apie įsisenėjusį konfliktÄ tarp T. P. ir direktorės yra žinoma ir Savivaldybės administracijai, tačiau jokių realių veiksmų iki Å¡iol nesiimta. Ä® Tarnybos 2013-10-21 praÅ¡ymÄ sudaryti nepriklausomÄ komisijÄ situacijai darželyje įvertinti buvo atsakyta tik 2013-12-04 pridedant 2013-07-26 darželio direktorės R. A. veiklos patikrinimo pažymÄ , kurioje nors konstatuojama, kad skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, tačiau rekomenduojama direktorei rÅ«pintis darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, organizuoti mokymus ir į įstaigÄ pasikviesti kvalifikuotus specialistus, kurie padėtų spręsti susidariusias problemas, be to, direktorė iki 2013-10-01 buvo įpareigota sudaryti veiksmų planÄ dėl įstaigos mikroklimato gerinimo, laikytis etikos normų, pagarbiai elgtis su darbuotojais.

Apie tai, ar buvo įvykdytos minėtos rekomendacijos, nei Savivaldybė, nei direktorė Tarnybai duomenų nepateikė.Su diskriminacija siejamus sveikatos pablogėjimo faktus Tarnyba konstatavo remdamasi T. P. parodymais bei 2013-10-21 VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortele.Pagal Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį pareiÅ¡kėja R. A. turėjo įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad prieÅ¡iÅ¡ka aplinka T. P. buvo sudaryta dėl kitų nei jos amžius ir kalba priežasčių.Atsakovės atstovė teismo posėdyje, iÅ¡ esmės remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .4.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime (t. I, b. l. 21–23) prašė atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti PažymÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:Tarnyba atliko tyrimÄ itin iÅ¡samiai ir nuodugniai, griežtai laikydamasi teisės aktų nuostatų. Tarnybai pateiktame skunde T. P. detaliai aprašė R. A. veiksmus, visus įvykius ir aplinkybes, nurodė liudytojus, kurie gali patvirtinti skunde iÅ¡dėstytus faktus, pateikė dokumentus dėl pareiÅ¡kėjos elgesio, taip pat garso įraÅ¡us, kuriuose akivaizdžiai užfiksuotas neleistinas ir neteisėtas elgesys.Tarnyba skundžiamoje pažymoje iÅ¡samiai nurodo savo sprendimo motyvus ir atliktus veiksmus, todėl jos tyrimas laikytinas iÅ¡samiu ir visiÅ¡kai atitinkančiu jos kompetencijÄ .T.

P. pateikė pakankamai sveikatos priežiÅ«ros institucijų pažymų, patvirtinančių, kad atmosfera ir pareiÅ¡kėjos elgesys kelia jai stresÄ , kad dėl to jai pakyla kraujospÅ«dis, tenka vykti į ligoninę.PareiÅ¡kėja klaidingai supranta ir interpretuoja teisės aktus, nes bÅ«tent Lygių galimybių įstatymas reglamentuoja diskriminacijÄ dėl amžiaus, kuris gali pasireikÅ¡ti priekabiavimo veiksmais.Teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl įžeidimo nėra tapati Tarnybos nagrinėtoms aplinkybėms.

Baudžiamojoje byloje nagrinėjamas vienas įvykis ir epizodas dėl įžeidimo, neanalizuojant pareiÅ¡kėjos veiksmų sistemiÅ¡kumo, kuriamos atmosferos darbe, jos nuolat reiÅ¡kiamų priekabiavimų ir diskriminavimo apraiÅ¡kų T. P. atžvilgiu.Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. ir jos atstovė teismo posėdyje, iÅ¡ esmės remdamosi atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismaskonstatuoja:PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas.1. Nagrinėjamoje byloje, remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad:Tarp pareiÅ¡kėjos R.

A. ir trečiojo suinteresuoto asmens T. P. yra tiesioginė subordinacija, t. y. R. A. yra Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorė, o T. P. – Å¡io darželio auklėtoja, dėl Å¡ių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra.T. P. 2013-10-02 lygių galimybių kontrolierei pateikė skundÄ dėl Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės R. A. (toliau – ir Skundas) (t. I, b. l. 28–30), kuriame, be kita ko, nurodė, kad R. A. nuolat prie jos priekabiauja dėl pensinio amžiaus, tautybės    (t. y. dėl to, kad T.

P. nėra lietuvė ir tobulai nemoka lietuvių kalbos), kad direktorė naudoja psichologinį ir fizinį smurtÄ . Savo teiginius T. P. grindė garso įraÅ¡ais, inter alia, darytais per 2013 m. kovo mėnesį vykusį susirinkimÄ (t. I, b. l. 127, 128; kompiuterinė laikmena Nr. 2), 2013-01-06 ir 2013-09-24 (t. I, b. l. 49; t. II, 43–45; kompiuterinės laikmenos Nr. 5, 6), 2013-08-05 (t. I, b. l. 45–49; kompiuterinė laikmena Nr. 8), taip pat raÅ¡ytiniais dokumentais (t. I, b. l. 31–44).Å io skundo pagrindu Tarnyba atliko tyrimÄ ir 2014-01-22 priėmė PažymÄ Nr. (13-SN-237) (t.

I, b. l. 5–10), kurioje, apibendrinusi skundo tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad T. P. patyrė diskriminacijÄ dėl amžiaus, kuri pasireiÅ¡kė priekabiavimo veiksmais (t. I, b. l. 10). Å ioje pažymoje Tarnyba nusprendė:„1. Ä®spėti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorę R. A. dėl LGÄ® 7 str. 6 p. pažeidimo (Ä®gyvendindamas lygias galimybes darbdavys neatsižvelgdamas (inter alia) į amžių privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebÅ«tų duodami nurodymai diskriminuoti) bei įpareigoti direktorę užtikrinti, kad įstaigoje bÅ«tų laikomasi tarnybinės etikos taisyklių ir darbuotojai nebÅ«tų įžeidinėjami, žeminamas jų orumas dėl nekorektiÅ¡ko tarnybinio bendravimo.2.

Remdamasi MVLGÄ® 12 str. 2 d. rekomenduoti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorę R. A. sudaryti sÄ lygas T. P. valstybinės kalbos įgÅ«džių tobulinimui.3. Remdamasi MVLGÄ® 12 str. 2 d. rekomenduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ spręsti klausimÄ dėl Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės R. A. tinkamumo užimamoms pareigoms. Apie tai, kokių priemonių imtasi padėčiai Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ pagerinti iki 2014 m. kovo 30 d. informuoti LGKT.4.

Dėl galimų vaiko teisių pažeidimų pažymÄ siųsti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.“2. Teismas nagrinėja tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikÅ¡tiems reikalavimams iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas konkrečias aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad įrodinėjimo procese reikÅ¡mingi tik tie įrodymai, kurie susiję su nagrinėjama byla (žr., pavyzdžiui, 2011-07-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3022/2011), o įrodymus, neturinčius ryÅ¡io su byla, atsisakoma priimti, o kai jie yra byloje, teismas gali jų byloje nevertinti pripažinęs, kad tam tikri dokumentai byloje nelaikytini įrodymais (žr., pavyzdžiui, 2011-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-3647/2011).Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir į tai, kad ginčijama Pažyma priimta 2014-01-22, o į bylÄ Å¡alys yra pateikusios, inter alia, raÅ¡ytinius įrodymus, garso įraÅ¡us, kurie patvirtina tam tikras aplinkybes, įvykusias po Pažymos priėmimo (žr., pavyzdžiui, t.

I, b. l. 116–131, 181–186, 194–196; t. II, b. l. 1–16, 26–30, 40, 41, 46–54, 69–89), teismas konstatuoja, kad tokie įrodymai neturi ryÅ¡io su byla, todėl Å¡ioje administracinėje byloje jie nebus vertinami.3. Å ioje byloje ginčas kilo dėl Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi bÅ«tina nustatyti, ar Tarnyba, tirdama SkundÄ dėl galimos T. P. diskriminacijos dėl kalbos ir amžiaus, veikė pagal teisės aktų nustatytÄ kompetencijÄ . Taip pat bÅ«tina nustatyti, ar pagrįstai Tarnyba padarė iÅ¡vadÄ , kad T.

P. patyrė diskriminacijÄ dėl amžiaus, kuri pasireiÅ¡kė priekabiavimo veiksmais, ir ar pagrįsti su Å¡ia iÅ¡vada tiesiogiai susiję sprendimai:– įspėti R. A. dėl Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkto pažeidimo;– įpareigoti R. A. užtikrinti, kad įstaigoje bÅ«tų laikomasi tarnybinės etikos taisyklių ir darbuotojai nebÅ«tų įžeidinėjami, žeminamas jų orumas dėl nekorektiÅ¡ko tarnybinio bendravimo;– rekomenduoti R. A. sudaryti sÄ lygas T. P. tobulinti valstybinės kalbos įgÅ«džius;– rekomenduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai spręsti klausimÄ dėl                  R.

A. tinkamumo einamoms pareigoms;– dėl galimų vaiko teisių pažeidimų PažymÄ iÅ¡siųsti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.Tarnyba ginčijamoje Pažymoje nenustatė, kad T. P. buvo diskriminuojama dėl kalbos. Dėl to ginčo Å¡ioje byloje nėra, todėl teismas Å¡ioje byloje nevertins Å¡alių argumentų, susijusių su galimu T. P. diskriminavimu dėl kalbos.4. Tarnybos teisės ir pareigos nagrinėjant fizinių asmenų skundus dėl diskriminacijos iÅ¡ esmės sureguliuotos Lygių galimybių įstatyme, Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatyme,                  2003-11-18 Seimo nutarimu Nr. IX-1827 patvirtintuose Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatuose (toliau – Tarnybos nuostatai).4.1.

Pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punktÄ , įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas, inter alia, į amžių, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebÅ«tų duodami nurodymai diskriminuoti. Lygių galimybių įstatyme taip pat nustatyta, kad lygių galimybių pažeidimu laikomas Å¡iame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas (10 straipsnis); asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių, o kreipimasis į lygių galimybių kontrolierių neapriboja galimybės ginti savo teises teisme (12 straipsnio 1 dalis); kaip vykdomas Å¡is įstatymas, prižiÅ«ri lygių galimybių kontrolierius Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka (14 straipsnis); skundai dėl lygių galimybių pažeidimo teikiami lygių galimybių kontrolieriui, jie tiriami ir sprendimai dėl jų priimami Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka (15 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnį lygių galimybių kontrolierius tiria skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo ir teikia su tuo susijusias objektyvias ir neÅ¡aliÅ¡kas konsultacijas (1 dalis), atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais (2 dalis). Pagal 18 straipsnio 1 dalį skundÄ lygių galimybių kontrolieriui dėl lygių teisių pažeidimo turi teisę pateikti kiekvienas fizinis asmuo.

Pagal Tarnybos nuostatų 7 punktÄ , Tarnyba, vadovaudamasi Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymais, tiria skundus dėl diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo (1 papunktis), kontroliuoja, kaip Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymus įgyvendina visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, Å¡vietimo, mokslo, studijų ir kitos institucijos bei darbdaviai (7 papunktis). Pagal Tarnybos nuostatų 8 punkto 1 papunktį Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, turi teisę tikrinti, kaip lygias teises bei galimybes įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, Å¡vietimo, mokslo ir studijų institucijos bei darbdaviai.SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkte, 10 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnyje, 15 straipsnio 1, 2 dalyje, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnyje 1, 2 dalyse, 18 straipsnio 1 dalyje, Tarnybos nuostatų 7 punkto 1, 7 papunkčiuose, 8 punkto 1 papunktyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ nagrinėjamos bylos kontekste, darytinos Å¡ios iÅ¡vados:– Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ turėjo ir turi bÅ«ti įgyvendinamos lygios galimybės, neatsižvelgiant, inter alia, į amžių, todėl turėjo ir turi bÅ«ti imamasi priemonių, kad jo darbuotojai, taip pat ir T.

P., darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebÅ«tų duodami nurodymai diskriminuoti;– kaip ir kiekvienas kitas Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ darbuotojas, taip ir           T. P., manydama, kad yra diskriminuojama dėl kalbos ir amžiaus, turėjo teisę dėl to Tarnybai pateikti skundÄ , o Å¡i turėjo teisę ir pareigÄ nustatyta tvarka tokį skundÄ iÅ¡tirti.NurodytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯vertinus Å¡ioje byloje surinktų įrodymų kontekste, pareiÅ¡kėjos argumentas, kad Tarnyba Pažymoje konstatavusi, jog T.

P. buvo ir yra nuolat žeminama, vadinama neadekvačia pensininke, net vartojami necenzÅ«riniai žodžiai, kad buvo įžeistas jos orumas, net ir žinodama apie vykstančiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ privataus kaltinimo tvarka, peržengė savo kompetencijos ribas ir pažeidė Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijÄ , vertintinas kritiÅ¡kai. Teismas pažymi, kad Pažymoje nustatytos aplinkybės neturi ir negali turėti prejudicinės galios teismui, nagrinėjančiam baudžiamÄ jÄ bylÄ , o atlikusi tyrimÄ Tarnyba ne tik gali, bet ir privalo pagal savo kompetencijÄ pateikti nustatytų aplinkybių vertinimÄ .

Vadinasi, Tarnybos pažymoje padaryta iÅ¡vada, kad                    T. P. buvo ir yra nuolat žeminama, vadinama neadekvačia pensininke, net vartojami necenzÅ«riniai žodžiai, kad buvo įžeistas jos orumas, savaime negali bÅ«ti vertinama kaip Tarnybos kompetencijos peržengimas vien dėl to, kad tuo metu teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla.4.2. Lygių galimybių įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad bÅ«tų įgyvendintos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimÄ varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu, taip pat kad bÅ«tų įgyvendintos ir Europos SÄ jungos teisės aktų, nurodytų Å¡io įstatymo priede, kitų tarptautinių teisės aktų nuostatos (1 straipsnis).

Pagal Lygių galimybių įstatymÄ , diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti, inter alia, amžiaus pagrindu (2 straipsnio 1 dalis); lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant, inter alia, amžiaus (2 straipsnio 3 dalis); netiesioginė           diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sÄ lyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranaÅ¡umo teikimas, inter alia, amžiaus pagrindu, nebent šį veikimÄ ar neveikimÄ , teisės normÄ ar vertinimo kriterijų, sÄ lygÄ ar praktikÄ pateisina teisėtas tikslas, o Å¡io tikslo siekiama tinkamomis ir bÅ«tinomis priemonėmis (2 straipsnio 4 dalis); priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai, inter alia, amžiaus pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, prieÅ¡iÅ¡ka, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (2 straipsnio 5 dalis); tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai, inter alia, amžiaus pagrindu jam taikomos mažiau palankios sÄ lygos, negu panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tų taikomos kitam asmeniui, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus (2 straipsnio 7 dalis); nurodymas diskriminuoti asmenį, inter alia, amžiaus pagrindu laikomas diskriminacija, apibrėžta Å¡io straipsnio 4 ir 7 dalyse (2 straipsnio 8 dalis).AiÅ¡kinant Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 5, 7, 8 dalyse įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ nagrinėjamos bylos kontekste, darytinos Å¡ios iÅ¡vados:– tam, kad ginčijamoje Pažymoje galėtų konstatuoti, jog dėl R.

A. veiksmų             T. P. patyrė priekabiavimÄ dėl amžiaus, Tarnyba turėjo nustatyti ne tik R. A. nepageidaujamÄ elgesį, (t. y.

1) siekį įžeisti; arba 2) T. P. orumo įžeidimÄ ir siekį sukurti arba sukurtÄ bauginančiÄ , prieÅ¡iÅ¡kÄ , žeminančiÄ ar įžeidžiančiÄ aplinkÄ ), bet ir tai, kad R. A. taip elgiasi tik dėl to, kad T. P. yra tam tikro amžiaus; nesant (neįrodžius) bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, priekabiavimas dėl amžiaus negalėjo bÅ«ti konstatuotas;– tam, kad ginčijamoje Pažymoje galėtų konstatuoti, jog R. A. davė nurodymÄ diskriminuoti T. P. dėl amžiaus, Tarnyba turėjo nustatyti T.

P. tiesioginės arba netiesioginės diskriminacijos dėl amžiaus faktÄ .4.3. Pagal Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, praneÅ¡imus ar ieÅ¡kinius dėl diskriminacijos, inter alia, amžiaus pagrindu, pareiÅ¡kėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo.

Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.Vadinasi, T. P. pateikus SkundÄ Tarnybai ir jame nurodžius, kad R. A. jÄ diskriminavo dėl kalbos ir amžiaus, pateikus tai galimai patvirtinančius įrodymus, R. A. kilo pareiga įrodyti, kad ji T. P. nediskriminavo. Teismo nuomone, toks Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja Skundo tyrimÄ atlikusios Tarnybos pareigÄ ne tik suteikti teisę R. A. teikti atitinkamus įrodymus, tačiau ir sudaryti sÄ lygas susipažinti tiek su skundu, tiek su visa tyrimo medžiaga, todėl pareiÅ¡kėja pagrįstai teigia, kad Tarnyba turėjo jÄ supažindinti ir su garso įraÅ¡ais, darytais 2013-08-05, 2013-09-24, su kuriais ji supažindinta nebuvo ir neturėjo galimybės pateikti savo argumentų bei atsikirtimų.4.4.

Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, tirdamas skundÄ , lygių galimybių kontrolierius iÅ¡siaiÅ¡kina skunde minimų sprendimų ar skundžiamų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktÄ (1 punktas); kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis sprendimai arba veiksmai padaryti (2 punktas); ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieÅ¡tarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams (3 punktas); kas padarė pažeidimÄ , dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta, koks pažeidimų mastas, kaip pažeidimÄ padariusieji asmenys aiÅ¡kina savo veiksmus       (4 punktas); kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytÄ jį teisės aktų pažeidimÄ (5 punktas).

Pagal Å¡io įstatymo 23 straipsnio 4 dalį baigus nagrinėti skundÄ , paraÅ¡oma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai bei veiksmų juridinis įvertinimas, pažymÄ pasiraÅ¡o lygių galimybių kontrolierius, o pagal 5 dalį su tyrimo rezultatais supažindinamas skundo autorius, institucijos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas ir asmuo, kurio veiksmai buvo tiriami, jiems iÅ¡siunčiami arba įteikiami pažymos nuoraÅ¡ai.4.5. Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnį tyrimo metu ar atlikęs tyrimÄ , lygių galimybių kontrolierius gali priimti sprendimÄ perduoti tyrimo medžiagÄ ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai (1 punktas); kreiptis į atitinkamÄ asmenį ar institucijÄ ir siÅ«lyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktÄ (2 punktas); nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas (3 punktas); atmesti skundÄ , jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai (4 punktas); nutraukti tyrimÄ , jeigu pareiÅ¡kėjas skundÄ atsiima arba kai trÅ«ksta objektyvių duomenų apie padarytÄ pažeidimÄ , arba kai pareiÅ¡kėjas ir pažeidėjas susitaiko, arba kai lygias teises pažeidžiančios veikos nutraukiamos, arba kai lygias teises pažeidžiantis teisės aktas pakeičiamas ar panaikinamas (5 punktas);

įspėti dėl padaryto pažeidimo (6 punktas); laikinai sustabdyti tyrimÄ , jei asmuo, kurio skundas ar apskundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra iÅ¡vykęs (7 punktas); laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas, uždrausti skleisti reklamÄ , jeigu yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali bÅ«ti pripažinta kurstančia tautinę, rasinę, religinę, lyčių, lytinės orientacijos, negalios, įsitikinimų, amžiaus neapykantÄ ir padarytų visuomenės interesams esminės žalos, žemintų žmogaus garbę ir orumÄ bei pažeistų visuomenės moralės principus (8 punktas);

įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamÄ reklamÄ ir nustatyti Å¡io įpareigojimo įvykdymo terminus bei sÄ lygas (9 punktas). Pagal Tarnybos nuostatų 11 punkto 3 papunktį lygių galimybių kontrolierius, baigęs nagrinėti skundus, pasiraÅ¡o iÅ¡vadÄ arba priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

a) perduoti tyrimo medžiagÄ ikiteisminio tyrimo įstaigai, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai, b) kreiptis į atitinkamÄ asmenį ar institucijÄ ir siÅ«lyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus ar panaikinti su tuo susijusį aktÄ ;

c) skirti administracines nuobaudas;

d) atmesti skundÄ ;

e) nutraukti tyrimÄ , jeigu pareiÅ¡kėjas skundÄ atsiima arba kai trÅ«ksta objektyvių duomenų apie padarytÄ pažeidimÄ ;

f) įspėti dėl padaryto pažeidimo;

g) laikinai sustabdyti tyrimÄ , jei asmuo, kurio skundas ar apskundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra iÅ¡vykęs.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Tarnyba Pažymoje galėjo priimti vienÄ iÅ¡ sprendimų, įtvirtintų Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnyje, taip pat Tarnybos nuostatų 11 punkto 3 papunktyje. Å iuose teisės aktuose iÅ¡vardytas baigtinis galimų sprendimų sÄ raÅ¡as.5. Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, kad AgentÅ«ra, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.

Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kuriÄ individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje                  Nr. A756-422/2009).6. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad:– Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ nagrinėjamu laikotarpiu yra susidariusi konfliktinė atmosfera. Apie ilgalaikį konfliktÄ patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Å vietimo, kultÅ«ros ir transporto departamento Å vietimo skyriaus (toliau – Å vietimo skyrius) raÅ¡tai (2013-05-27 raÅ¡tas Nr. A63-473-(3.2.1-EM4) (t.

I, b. l. 105), 2013-07-29 raÅ¡tas     Nr. A63-687-(3.2.1-EM4)-6 (t. I, b. l. 43, 44), 2013-12-04 raÅ¡tas Nr. A51-124366(3.3.13.1-EM)    (t. I, b. l. 51–54)), iÅ¡ kurių matyti, kad atitinkamus T. P. ir I. S. skundus tyrė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta speciali komisija, kuri nustatė, kad skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės nepasitvirtino, tačiau rekomendavo direktorei                      R. A. sistemingai rÅ«pintis darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, organizuoti mokymus, į įstaigÄ pasikviesti kvalifikuotus specialistus, kurie padėtų spręsti susidariusias problemas.

Tai, kad darželyje susidariusi konfliktinė atmosfera, matyti ir iÅ¡ Å¡io darželio vaikų tėvelių skundų (t. I, b. l. 62, 63, 173), darbuotojų skundų (t. I, b. l. 65–70, 102–104), T. P. ir R. A. skundų apylinkės teismui (t. I, b. l. 106–108, 132–134) turinio, Lietuvos Å¡vietimo profesinės sÄ jungos pirmininko R. T. nuomonės (t. I, b. l. 87, 88). Tai, kad darželyje yra susidariusi konfliktinė situacija, patvirtina ir garso įraÅ¡ai, daryti per 2013 m. kovo mėnesį vykusį susirinkimÄ (kompiuterinė laikmena Nr. 2), 2013-01-06 ir 2013-09-24 (kompiuterinės laikmenos Nr. 5, 6), 2013-08-05 (kompiuterinė laikmena Nr. 8);– tarp R.

A. ir T. P. yra kilęs konfliktas. FaktÄ , kad tarp jos ir jai pavaldžios darbuotojos T. P. yra kilęs konfliktas, teismo posėdyje pripažino ir pareiÅ¡kėja R. A. Taip pat pareiÅ¡kėja pripažino, kad T. P. pateikti garso įraÅ¡ai (kompiuterinės laikmenos Nr. 2, 5, 6, 8), kuriais rėmėsi Tarnyba priimdama ginčijamÄ PažymÄ ir kurie pateikti byloje, buvo padaryti iki Pažymos priėmimo, t. y. 2013 m. kovo mėn. vykusiame susirinkime, 2013-01-06 ir 2013-09-24, 2013-08-05, juose girdimi balsai yra pareiÅ¡kėjos ir T.

P., girdimi pokalbiai nėra sumontuoti ar suklastoti; taigi dėl tokių įrašų autentiÅ¡kumo byloje ginčo nėra.7. Ä®vertinęs ginčijamoje Pažymoje Tarnybos nustatytas faktines aplinkybes, surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, garso įraÅ¡us, patvirtinančius tai, kad Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ nagrinėjamu laikotarpiu yra susidariusi konfliktinė atmosfera ir kad tarp             R. A. ir T. P. yra kilęs konfliktas, teismas konstatuoja, jog Tarnyba atlikusi tyrimÄ Pažymoje pagrįstai nustatė, kad „Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ kolektyve susidarė netinkami santykiai, kas darbe neturėtų bÅ«ti“, „darbinių santykių aiÅ¡kinimasis vyksta pakeltu tonu, kalbama dažniausiai rusų kalba“, kad „po gautų tėvų skundų siÅ«lė dėl amžiaus iÅ¡eiti iÅ¡ darbo tik T.

P.“, „apie įsisenėjusį konfliktÄ Ä¯staigoje yra žinoma ir Lietuvos Å¡vietimo profesinės sÄ jungos vadovybei. ProfsÄ jungos atstovai tarpininkavo panaikinant pareiÅ¡kėjai drausminę nuobaudÄ â€œ ir kt. (t. I, b. l. 8, 9). Taip pat teismas konstatuoja, kad Tarnyba turėjo pagrindo R. A. veiksmus T. P. atžvilgiu vertinti kaip nepageidaujamÄ elgesį (t. y. siekį įžeisti).Kita vertus, teismo nuomone, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų negalima daryti iÅ¡vados, kad R. A. taip elgėsi tik dėl to, kad T.

P. yra tam tikro amžiaus. Atsakovės pateikti argumentai, kad tai, jog direktorė R. A. per susitikimÄ darželyje informavo, kad jame dirba 21 darbuotojas, tačiau su kitais konfliktų nekyla, o jeigu ir kyla, juos pavyksta iÅ¡spręsti greičiau, savaime nei patvirtina, nei paneigia, kad R. A. nepalankus elgesys su T. P. yra nulemtas pastarosios amžiaus.Tarnyba Pažymoje teisingai nurodė, kad „tiriant diskriminacijos fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , yra lyginami keli žmonės, Å¡iuo atveju to paties amžiaus <...>.

Taigi palyginamieji asmenys vertinami panašiomis arba tokiomis pačiomis aplinkybėmis“ (t. I, b. l. 8, 9). Tačiau, įvertinus Pažymos turinį, darytina išvada, kad joje tik paminima, jog „darželyje be T. P. dar dirba trys pensinio amžiaus darbuotojos“, bet kiti trys darbuotojai niekaip nevertinami, t. y. neatskleidžiama, koks yra darželio auklėtojos R. A. elgesys jų atžvilgiu, nenustatyta, ar toks elgesys skiriasi nuo elgesio su auklėtoja T. P. ir ar tie skirtumai gali būti pagrindu diskriminavimo dėl amžiaus faktui pripažinti.

Pažymoje nurodytas argumentas, kad „savo paaiškinime direktorė patvirtino, kad po gautų tėvų skundų siūlė dėl amžiaus išeiti iš darbo tik T. P.“, savaime neįrodo, kad direktorė, esant analogiškiems tėvų skundams dėl kitų trijų to paties amžiaus darbuotojų, tokio pasiūlymo nebūtų pateikusi ir joms. Šiame kontekste ypač pabrėžtina, kad tėvų skundai buvo surašyti tik dėl T. P. elgesio, taip pat tai, kad direktorė R. A. frazę, kuri gali būti vertinama kaip siūlymas išeiti auklėtojai T.

P. iÅ¡ darbo (t. y. „juk ne veltui reikia eiti į pensijÄ tada, kada reikia“ (t. I, b. l. 47)), iÅ¡tarė tęstinio konflikto su T. P., kuris kilo ne dėl pastarosios amžiaus, kontekste.Teismo nuomone, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ nagrinėjamu laikotarpiu susidariusios konfliktinės atmosferos bei tarp R. A. ir T. P. kilusio konflikto priežastis nėra ir negali bÅ«ti laikomas T. P. amžius. Tokios teismo iÅ¡vados savaime nepaneigia ir atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad apie įsisenėjusį konfliktÄ tarp T.

P. ir direktorės yra žinoma ir savivaldybės administracijai, tačiau jokių realių veiksmų iki Å¡iol nesiimta; į Tarnybos 2013-10-21 praÅ¡ymÄ sudaryti nepriklausomÄ komisijÄ situacijai darželyje įvertinti buvo atsakyta tik 2013-12-04 pridedant 2013-07-26 darželio direktorės R. A. veiklos patikrinimo pažymÄ , kurioje nors konstatuojama, kad skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, tačiau rekomenduojama direktorei rÅ«pintis darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, organizuoti mokymus ir į įstaigÄ pasikviesti kvalifikuotus specialistus, kurie padėtų spręsti susidariusias problemas; direktorė iki 2013-10-01 buvo įpareigota sudaryti veiksmų planÄ dėl įstaigos mikroklimato gerinimo, laikytis etikos normų, pagarbiai elgtis su darbuotojais; apie tai, ar buvo įvykdytos minėtos rekomendacijos, nei savivaldybė, nei direktorė Tarnybai duomenų nepateikė.IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad darželio „Dobilėlis“ auklėtoja T.

P. nedėjo pastangų konfliktinei situacijai suÅ¡velninti ar jos iÅ¡vengti, pavyzdžiui, T. P. vengė turimÄ profesinę kvalifikacijÄ patikrinti teisės aktais nustatyta tvarka (žr., pavyzdžiui, t. I, b. l. 42, 75, 187, 188, 189). Taip pat iÅ¡ pateiktų garso įrašų ir jų stenogramų (žr., pavyzdžiui, t. I, b. l.

47) matyti, kad R. A. nepageidaujamai elgėsi ir su kitomis darželio darbuotojomis.Kaip minėta, pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 5, 7, 8 dalyse įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , tam, kad Tarnyba ginčijamoje Pažymoje galėtų konstatuoti, kad dėl                      R. A. veiksmų T. P. patyrė priekabiavimÄ dėl amžiaus, Tarnyba turėjo nustatyti ne tik R. A. nepageidaujamÄ elgesį, bet ir tai, kad R. A. taip elgiasi tik dėl to, kad T.

P. yra tam tikro amžiaus, o nesant (neįrodžius) bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų priekabiavimas dėl amžiaus negalėjo bÅ«ti konstatuotas.8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Tarnyba, tirdama SkundÄ , neįrodė, kad R. A. T. P. atžvilgiu elgėsi nepageidaujamai tik dėl to, kad T. P. yra senyvo amžiaus, todėl ji nepagrįstai konstatavo, kad T. P. patyrė priekabiavimÄ dėl amžiaus. Taigi Tarnyba nepagrįstai ginčijamoje Pažymoje nusprendė „1.

Įspėti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorę R. A. dėl LGĮ 7 str. 6 p. pažeidimo (Įgyvendindamas lygias galimybes darbdavys neatsižvelgdamas (inter alia) į amžių privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti) bei įpareigoti direktorę užtikrinti, kad įstaigoje būtų laikomasi tarnybinės etikos taisyklių ir darbuotojai nebūtų įžeidinėjami, žeminamas jų orumas dėl nekorektiško tarnybinio bendravimo“.Konstatuotina, kad Tarnyba, neįrodžiusi, jog T.

P. patyrė priekabiavimÄ dėl amžiaus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl tokio R. A. priekabiavimo pablogėjo T. P. sveikata. T. P. parodymai bei 2013-10-21 VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelė savaime neįrodo, kad T. P. sveikata pablogėjo bÅ«tent dėl priekabiavimo dėl amžiaus.

9. Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjos ginčijamų kitų Tarnybos Pažymoje iÅ¡dėstytų sprendimų priėmimo, teismas pažymi, kad, kaip minėta, Tarnyba Pažymoje galėjo priimti vienÄ iÅ¡ sprendimų, įtvirtintų Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnyje, taip pat Tarnybos nuostatų 11 punkto 3 papunktyje, o Å¡iuose teisės aktuose iÅ¡vardytas baigtinis galimų sprendimų sÄ raÅ¡as.Ä®vertinus Pažymoje iÅ¡dėstytų sprendimų turinį, darytina iÅ¡vada, kad Tarnybos sprendimai „Remdamasi MVLGÄ® 12 str. 2 d. rekomenduoti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorę R.

A. sudaryti sÄ lygas T. P. valstybinės kalbos įgÅ«džių tobulinimui“, „3. Remdamasi MVLGÄ® 12 str. 2 d. rekomenduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ spręsti klausimÄ dėl Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės R. A. tinkamumo užimamoms pareigoms. Apie tai, kokių priemonių imtasi padėčiai Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ pagerinti iki 2014 m. kovo 30 d. informuoti LGKT“, „4. Dėl galimų vaiko teisių pažeidimų pažymÄ siųsti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai“ nepatenka į Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnyje, taip pat Tarnybos nuostatų 11 punkto 3 papunktyje iÅ¡vardytÄ baigtinį sprendimų, kuriuos gali priimti Tarnyba ir Lygių galimybių kontrolierius, sÄ raÅ¡Ä .10.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Tarnyba PažymÄ priėmė pažeisdama Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 5, 7, 8 dalyse, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnyje, taip pat Tarnybos nuostatų 11 punkto 3 papunktyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ ; taigi Å¡i Pažyma yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti skundžiamos Pažymos pagrįstumÄ ir teisėtumÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (t. y.

į teiginius, nesusijusius su nagrinėjamu dalyku, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-15 sprendimas Nr. A-261-3555/2011, EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Nyderlandai).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–­87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismasn u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjos R. A. skundÄ tenkinti.Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2014-01-22 pažymÄ Nr. (13-SN-237) „Dėl T. P. skundo tyrimo“ panaikinti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                               Violeta Balčytienė                                                                                            Rytis Krasauskas                                                                                            Egidija Puzinskaitė