Legislator Case Law & Legislation
a67bc166-66e6-4789-9e9a-232668e5ca51 AI generated

a67bc166-66e6-4789-9e9a-232668e5ca51 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a67bc166-66e6-4789-9e9a-232668e5ca51
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A442-2502/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01943-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 9.1.5; 9.7; 9.10 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

Legislator headnote

AI generated

a67bc166-66e6-4789-9e9a-232668e5ca51 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Bendrovei paskolintas lėšas jis grindė savo motinos V. P. dovanotomis lėšomis (48 000 Lt ir 43 000 Lt), savo tėvo J. V. P. dovanotomis lėšomis (200 000 Lt ir 43 000 Lt), jo sutuoktinės R. P. senelių (V. K. ir K. K.) jai dovanotomis lėšomis (viso 200 000 Lt) (iÅ¡ viso 534 000 Lt). Taip pat patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas pateikė paskolos sutartis, pagal kurias 5 fiziniai asmenys jam yra paskolinę 280 000 Lt sumÄ (nurodoma, kad paskolintos sumos grÄ Å¾intos 2008 m. gegužės-liepos mėnesiais).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A442-2502/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01943-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 9.1.5; 9.7; 9.10 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas K. P. skundu (b.l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. gegužės 31 d. sprendimÄ Nr. S-154(7-86/2010);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. vasario 22 d. sprendimÄ Nr. 69-253;

3) panaikinti Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Å iaulių AVMI) 2009 m. spalio 21 d. sprendimÄ Nr. 14.4-102-76. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokesčius, turi remtis ne prielaidomis, bet objektyviomis aplinkybėmis, kurios paremtos įrodymais.

Tuo tarpu šiuo atveju mokesčių administratorius savo argumentus daugiau grindžia prielaida, kad žmonės, kurie jam dovanojo ar skolino pinigines lėšas, piniginių lėšų neturėjo, sutartys sudarytos tik dėl akių, jis pinigų pagal tokias sutartis negavo ir neturėdamas jokio kito pajamų šaltinio gavo 491 677 Lt. Nurodė, kad mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriui pateikė rašytines dovanojimo sutartis, pagal kurias iš artimų žmonių – tėvo, motinos, žmonos senelių, per laikotarpį nuo 1994 m. birželio 27 d. iki 2007 m. birželio 5 d. gavo 534 000 Lt.

Tokios fizinių asmenų surašytos dovanojimo sutartys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.469 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra pateikti rašytiniai dovanojusių pinigines lėšas asmenų paaiškinimai (išskyrus J. V. P., kuris yra miręs), kuriuose patvirtinta, kad tokie asmenys tikrai turėjo dovanojimo sutartyse nurodytas pinigų sumas ir jas dovanojo. Tuo tarpu mokesčių administratorius pripažino, kad tik jo tėvas J. V. P. jam galėjo dovanoti 43 000 Lt, nors visos sutartys sudarytos vienoda forma.

Pabrėžė, jog teiginiai, kad tokie asmenys negalėjo per savo gyvenimÄ sutaupyti pinigų ir juos dovanoti savo vaikams ar anÅ«kams, yra nieko nepagrįsti. Nurodė, kad V. P. įvairiose darbovietėse yra iÅ¡dirbusi daugiau kaip 25 metus, taigi per tÄ laikÄ galėjo sutaupyti 48 000 Lt ir juos dovanoti. KitÄ pinigų sumÄ ji yra gavusi už parduotÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, dar kitÄ yra gavusi iÅ¡ J. B., kuri jai yra atidavusi savo piniginę kompensacijÄ už žemę, viso – 59 987 Lt.

Pareiškėjo žmonos tėvai K. ir V. K. taip pat galėjo turėti santaupų, tai patvirtina iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriaus gautos pažymos apie jų gautas išmokas ir jų pateikti paaiškinimai. Teigė, jog tai, kad jis ar jo žmona, turėdami piniginių lėšų, jų nedeklaravo, nepaneigia tos faktinės aplinkybės, kad jie šių pinigų nebuvo įgiję dar iki 2003 m. gruodžio 31 d. Juo labiau, kad mokesčių administratorius pripažino, kad pardavinėdamas automobilius, pareiškėjas galėjo sutaupyti 50 000 Lt, ir šia suma sumažino apmokestinamas pajamas, nors tokia pinigų suma taip pat nebuvo deklaruota.

Be to, be piniginių lėšų dovanojimo sutarčių, pareiÅ¡kėjas taip pat pateikė paskolų sutartis su piliečiais A. Ž., E. Č., Ž. Å ., E. M. ir A. A. dėl 280 000 Lt paskolos suteikimo 2007 metais. Tokiems asmenims pasiskolintos pinigų sumos buvo grÄ Å¾intos, o deklaruojant turtÄ už 2007 metus reikėjo deklaruoti tik pasiskolintas ir negrÄ Å¾intas pinigines lėšas. Ta aplinkybė, kad paskolos sutartys pateiktos po atlikto mokestinio tyrimo, nesudaro juridinio pagrindo iÅ¡vadai, kad tokių paskolos sutarčių pareiÅ¡kėjas nebuvo sudaręs ir pinigų iÅ¡ nurodytų asmenų nesiskolino.

Be to, kai mokesčių administratorius suabejojo pateiktomis dovanojimo sutartimis ir nurodė pateikti įrodymus, iš kur tėvai ir uošviai gavo pinigus, pareiškėjas nurodė ir kitus tuo metu turėtus pajamų šaltinius, todėl jie turi būti vertinami. Pareiškėjas taip pat pateikė E. M., A. A. ir E. Č. pažymas apie jų gautas pajamas užsienyje, iš kurių matyti, kad šie asmenys dirbdami užsienyje ir gaudami pajamas galėjo jam suteikti paskolos sutartyse nurodyto dydžio paskolos sumas.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-1398/2008), MAÄ® 54 straipsnio 5 dalimi, pabrėžė, jog priimto mokesčių administratoriaus sprendimo negalima laikyti pagrįstu ir teisingu, nes jis paremtas prielaidomis ir spėlionėmis. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundÄ (b.l. 29–33) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad Å iaulių AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ , nuo nustatytos 491 667 Lt pajamų sumos, kurios pareiÅ¡kėjas nepagrindė realiais pajamų gavimo Å¡altiniais, apskaičiavo 132 749 Lt GPM ir 25 621 Lt GPM delspinigių.

Å iaulių AVMI, iÅ¡nagrinėjusi patikrinimo aktÄ bei pareiÅ¡kėjo pateiktas pastabas ir atsikirtimus, 2009 m. spalio 21 d. sprendimu iÅ¡ dalies jį patvirtino ir nurodė sumokėti į biudžetÄ apskaičiuotus 123 389 Lt GPM, 23 814 Lt GPM delspinigių bei skyrė 12 339 Lt GPM baudÄ . PareiÅ¡kėjas tokį sprendimÄ apskundė Inspekcijai, kuri ginčijamu sprendimu tokį sprendimÄ patvirtino, o skundžiamu Komisijos sprendimu buvo patvirtintas Inspekcijos sprendimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pagal 2007 m. lapkričio 29 d. sudarytÄ beprocentės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paskolino UAB „Autoverta“, kurioje pareiÅ¡kėjas dirba nuo 2007 m. lapkričio 22 d., 500 000 Lt.

Bendrovei paskolintas lėšas jis grindė savo motinos V. P. dovanotomis lėšomis (48 000 Lt ir 43 000 Lt), savo tėvo J. V. P. dovanotomis lėšomis (200 000 Lt ir 43 000 Lt), jo sutuoktinės R. P. senelių (V. K. ir K. K.) jai dovanotomis lėšomis (viso 200 000 Lt) (iÅ¡ viso 534 000 Lt). Taip pat patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas pateikė paskolos sutartis, pagal kurias 5 fiziniai asmenys jam yra paskolinę 280 000 Lt sumÄ (nurodoma, kad paskolintos sumos grÄ Å¾intos 2008 m. gegužės-liepos mėnesiais).

Patikrinimo metu išanalizavus turėtus duomenis apie pareiškėjo 2003 – 2006 metų šeimos pajamas ir išlaidas bei įvertinus turimus duomenis apie 2007 metų pajamas ir išlaidas, nustatyta, kad pareiškėjo 2007 metų išlaidos viršijo pajamas. Mokestinio patikrinimo metu buvo įvertintas kiekvienas iš pareiškėjo nurodytų pinigų šaltinių. Taip pat buvo išanalizuotos ir įvertintos dovanotojų galimybės dovanoti sutartyse nurodytas pinigų sumas ir apklausti pinigines dovanas teikę gyventojai.

Ä®vertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, tinkamu pajamų Å¡altiniu pripažinta tik 2004 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutartimi pareiÅ¡kėjo tėvo V. J. P. pareiÅ¡kėjui padovanota 43 000 Lt suma. Patikrinimo metu taip pat įvertintos pareiÅ¡kėjo nurodytų skolintojų galimybės teikti paskolas ir nuspręsta, kad nurodyti fiziniai asmenys negalėjo piniginių lėšų skolinti pareiÅ¡kėjui. Å iaulių AVMI konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas 2007 m. lapkričio 25 d. suteikdamas 500 000 Lt paskolÄ UAB „Autoverta“ galėjo turėti 43 000 Lt piniginių lėšų, kurias buvo gavęs dovanų iÅ¡ tėvo pagal 2004 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutartį, todėl likusi 457 000 Lt suma yra panaudota iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių.

Ä®vertinus tai bei atsižvelgus į tai, kad nustatytas pareiÅ¡kėjo 2007 metų 34 667 Lt pajamų trÅ«kumas, buvo nuspręsta, kad jis 2007 metais patyrė 491 667 Lt iÅ¡laidų iÅ¡ nenustatytų ir neapmokestintų pajamų Å¡altinių. Inspekcija patikrinimo akto tvirtinimo metu pripažino, kad pareiÅ¡kėjas galėjo sutaupyti ir turėti (įskaitant kitus pajamų Å¡altinius) iki 50 000 Lt sumÄ , kurios nereikėjo deklaruoti vienkartinio turto deklaracijoje, todėl buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo 2007 metų iÅ¡laidos, neįskaitant suteiktos paskolos, nevirÅ¡ija turėtų pajamų.

Todėl patikrinimo akte apskaičiuota 132 749 Lt GPM suma buvo pakeista ir sumažinta      9 360 Lt suma, atitinkamai perskaičiuoti ir mokėtini delspinigiai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Å iaulių AVMI sprendime yra prieÅ¡taravimų. Å iaulių AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui atsirado prievolė deklaruoti ir mokėti GPM, todėl, jam neįvykdžius Å¡ios prievolės, Å iaulių AVMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, pagrįstai apskaičiavo ir nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ minėtÄ GPM sumÄ , o vadovaudamasi MAÄ® 96 ir 139 straipsniais, pagrįstai apskaičiavo Å¡io mokesčio delspinigius bei paskyrė baudÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių AVMI atsiliepimu į skundÄ (b.l. 37–38) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu (b.l. 52–61) skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas nustatė, kad Å iaulių AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjo GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, 2009 m. liepos 31 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. 35-77, kuriame nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pagal 2007 m. lapkričio 29 d. sudarytÄ beprocentės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paskolino UAB „Autoverta“ 500 000 Lt.

Mokesčių administratorius, išanalizavęs pareiškėjo nurodytus pajamų šaltinius, konstatavo, kad paskolai suteikti jis galėjo turėti 43 000 Lt piniginių lėšų, kurias buvo gavęs dovanų iš tėvo pagal 2004 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutartį, todėl likusi 457 000 Lt suma yra panaudota iš nenustatytų šaltinių. Patikrinimo metu taip pat nustatytas pareiškėjo 2007 metais 34 667 Lt pajamų trūkumas, todėl padaryta išvada, kad šios išlaidos taip pat buvo patirtos iš nenustatytų ir neapmokestintų pajamų šaltinių.

Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas 2007 metais patyrė iÅ¡ viso 491 667 Lt iÅ¡laidų iÅ¡ nenustatytų ir neapmokestintų pajamų Å¡altinių, nuo kurių jam buvo apskaičiuota 132 749 Lt GPM ir 25 621 Lt GPM delspinigių. Å iaulių AVMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo dėl patikrinimo akto pateiktas pastabas ir atsikirtimus, 2009 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 14.4-102-76 iÅ¡ dalies patvirtino patikrinimo aktÄ ir nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ apskaičiuotus 123 389 Lt GPM, 23 814 Lt GPM delspinigių bei skyrė 12 339 Lt GPM baudÄ .

Tokį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Inspekcijai, kuri 2010 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 68-46 patvirtino Å iaulių AVMI 2009 m. spalio 21 d. sprendimÄ . Komisija 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. S-154(7-86/2010) patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimÄ . MokėtinÄ GPM pareiÅ¡kėjui atsakovas apskaičiavo, vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsniu bei Inspekcijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių 4.1 punkto nuostatomis, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjo asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį buvo didesnės už deklaruotas pajamas.Teismas, įvertinęs mokestinio ginčo byloje pateiktÄ medžiagÄ , susijusiÄ su V.

P. pareiÅ¡kėjui padovanotomis lėšomis, pabrėžė, jog per nurodytus metus V. P. gautos pajamos yra nedidelės, reikalingos pragyvenimui ir kitoms reikmėms, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad V. P. turėjo 480 00 Lt santaupų, kurias galėjo padovanoti pareiÅ¡kėjui. Nurodė, kad mokesčių administratoriui pateikti dokumentai patvirtino, kad V. P. pardavė butÄ (duomenys neskelbtini), Å iauliuose 1998 m. spalio 6 d. už 30 000 Lt, tačiau patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 1998 m. spalio 17 d. ji įsigijo kitÄ butÄ (duomenys neskelbtini), Å iaulių mieste, už 20 000 Lt.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kitÄ butÄ ji įsigijo už motinos pinigus, tačiau tai nebuvo patvirtinta pateiktais įrodymais. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo močiutė S. B. savo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iaulių mieste, 1996 m. gruodžio 19 d. padovanojo pareiÅ¡kėjo tėvui V. J. P., kurį pastarasis 2004 m. balandžio 6 d. pardavė ir, kaip teigė pareiÅ¡kėjas, gautus pinigus padovanojo jam. Patikrinimo metu buvo pateikta 1999 m. sausio 20 d. testamento kopija, pagal kuriÄ J. B., pareiÅ¡kėjo mamos teta, savo mirties atveju visÄ priklausančiÄ piniginę kompensacijÄ už iÅ¡ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime, Å iaulių rajone, palieka V.

P., taip pat pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jog 59 897 Lt dydžio kompensacija už žemę iÅ¡mokėta, tačiau Å¡ioje pažymoje nenurodyta, kam ir kada, kokiomis dalimis kompensacija mokėta. Nors J. B. nurodė, kad 1998 m. vasario 9 d. už parduotÄ Å¾emės sklypÄ V. P. padovanojo 10 000 Lt, taip pat 2004 m. gegužės 6 d. už parduotÄ Å¾emės sklypÄ padovanojo 7 000 Lt, mokestinio patikrinimo metu dovanojimo sutartys nebuvo pateiktos. Teismas pažymėjo, jog pagal tuo metu galiojusio CK 282 straipsnį (1997-12-23 įstatymo Nr. VIII-585 redakcija), dovanojimo sutartys, kurių suma didesnė kaip 2 000 Lt, turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, o didesnės kaip 30 000 Lt pinigų sumos dovanojimo sutartys turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos ir notariÅ¡kai patvirtintos.

Tuo tarpu byloje nustatyta, kad dėl 10 000 Lt J. B. dovanojimo pareiÅ¡kėjo motinai V. P. sutartis nepateikta, o pareiÅ¡kėjo motinos 43 000 Lt dovanojimo sutartis suraÅ¡yta ranka ir notariÅ¡kai nepatvirtinta, kai pagal CK 58 straipsnio 3 dalį (1994-05-17 įstatymo Nr. 1-459 redakcija) įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pateikti įrodymai ir asmenų paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi, skirtingai nurodomas pinigų Å¡altinis, nepatvirtintas pinigų dovanojimo faktas.

Tuo tarpu ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo mamos giminaitė galėjo turėti pajamų Å¡altinių už parduotÄ Å¾emės sklypÄ , valstybės iÅ¡perkamÄ sklypÄ , negali bÅ«ti pagrindu teigti, kad minėtosios lėšos buvo perleistos V. P., nes pati V. P. paaiÅ¡kinime nurodė visai kitÄ jos padovanotų piniginių lėšų Å¡altinį, be to, sandoris, kuriuo yra įformintas piniginių lėšų dovanojimas, yra negaliojantis pagal įstatymÄ . Konstatavo, jog atsakovas pagrįstai nepripažino Å¡io pareiÅ¡kėjo piniginių lėšų Å¡altinio.Teismas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo tėvo J.

V. P. padovanotų lėšų, pažymėjo, jog mokesčių administratorius pripažįsta 43 000 Lt dydžio sumos dovanojimÄ pareiÅ¡kėjui, dėl tokio aspekto byloje nėra ginčo. Nurodė, kad mokestinio ginčo byloje taip pat yra pateikta 1994 m. liepos 1 d. notariÅ¡kai nepatvirtinta dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ J. V. P. dovanojo savo sÅ«nui 50 000 JAV dolerių. PareiÅ¡kėjas tokias tėvo pajamas grindė aplinkybe, kad pastarasis 1991 m. kovo 4 d. buvo paskirtas ir dirbo gamybos ir paslaugų kooperatyvo „Parama“ prie Staklių gamyklos vadovu ir per 1989 – 1997 metus galėjo uždirbti 50 000 JAV dolerių, kuriuos padovanojo pareiÅ¡kėjui, kuris atitinkamai dolerius iÅ¡keitė į litus, pinigus laikė namuose ir nebuvo iÅ¡leidęs iki 2007 metų, kai suteikė paskolÄ UAB „Autoverta“.

Teismas pabrėžė, jog nesant jokių įrodymų apie J. V. P. uždirbtas pajamas, taip pat apie tai, kad jis buvo minėtos įmonės vadovu (pagal mokesčių administratoriaus pateiktÄ informacijÄ iÅ¡ IMIS SODRA duomenų bazės, nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvas dirbo minėtoje įmonėje), nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog J. V. P. iki tariamo dovanojimo sandorio sudarymo (1994-07-01) galėjo uždirbti tiek pinigų. Remdamasis Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (2003-12-18 Nr. IX-930) 3 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių AVMI nepateikė vienkartinės gyventojo turto deklaracijos, kurioje bÅ«tų buvę deklaruota 291 000 Lt piniginių lėšų (91 000 Lt pareiÅ¡kėjas gavo dovanų iÅ¡ mamos ir 200 000 Lt – iÅ¡ tėvo).

Tokiu būdu pareiškėjas pats savo veiksmais pripažino, kad tokių piniginių lėšų ne banke neturėjo. Kadangi mokestinio ginčo byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad asmenys, kurie tariamai pareiškėjui dovanojo pinigines lėšas, galėjo jas turėti, Šiaulių AVMI pagrįstai šių nurodytų šaltinių nepripažino tinkamais pajamų šaltiniais pareiškėjo 2007 metais patirtoms išlaidoms pagrįsti.Teismas įvertino byloje pateiktas 2007 m. vasario 10 d. ir 2007 m. birželio 5 d. dovanojimo sutarčių kopijas, K.

K. ir V. K. paaiškinimus ir nurodė, jog K. ir V. K. laikotarpiu nuo 2007 m. vasario iki 2007 m. birželio mėnesio (per du kartus) padovanojo savo anūkei R. P. (pareiškėjo sutuoktinei) 200 000 Lt. Remdamasis nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6.469 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, aplinkybe, kad pareiškėjo sutuoktinės seneliai nurodė norėję savo anūkei padovanoti jų sutaupytus pinigus, kurių bendra suma 200 000 Lt, pabrėžė, jog esant tokiai dovanojamai sumai, CK reikalauja tokį dovanojimo sandorį sudaryti notarine forma, jį registruoti notariniame registre.

Tačiau iÅ¡ pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad jie suraÅ¡yti tokiu bÅ«du ir dovanojamos sumos iÅ¡skaidytos tokiu bÅ«du, kad tokio pobÅ«džio sandoriui nebÅ«tų reikalaujama notarinės formos, t. y. K. K. ir V. K. tÄ pačiÄ dienÄ kiekvienas atskirai padovanoja po 50 000 Lt, kurie buvo jų sutaupyti ir jiems abiem priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad Å¡ie dokumentai negali patvirtinti realaus 200 000 Lt perdavimo fakto. Be to, nei K. K. nei V.

K. nėra pateikę vienkartinių gyventojo (Å¡eimos) deklaracijų ir turėto pinigų likučio po 100 000 Lt nedeklaravo. Tuo tarpu nors iÅ¡ senelių dovanų gautos pajamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ nėra apmokestinamos, tačiau Å¡ios pajamos turi bÅ«ti deklaruojamos, pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ . R. P. yra pateikusi metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2007 metus, tačiau 200 000 Lt neapmokestinamųjų pajamų metinėje pajamų deklaracijoje nedeklaravo.

Teismas, įvertinęs tai, kad tariamai dovanotos lėšos nėra deklaruotos, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių realaus piniginių lėšų gavimo faktÄ pareiÅ¡kėjo nurodytu bÅ«du iÅ¡ nurodyto Å¡altinio fakto, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie K. K. ir V. K. iÅ¡mokėtas socialines iÅ¡mokas, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtieji asmenys bÅ«dami pensinio amžiaus, 2007 metų vasario-birželio mėnesiams galėjo bÅ«ti sutaupę bendrÄ 200 000 Lt sumÄ , kuriÄ tariamai padovanojo pareiÅ¡kėjo sutuoktinei, todėl atsakovas pagrįstai nepripažino tinkamu Å¡io pajamų Å¡altinio.Teismas, įvertinęs A.

Ž. ir jo sutuoktinės deklaracijas, Gyventojų registro duomenis, Nekilnojamojo turto registro duomenis, kitÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , Å iaulių AVMI surinktus duomenis, minėto asmens paaiÅ¡kinimÄ , konstatavo, kad nors A. Ž. nurodė pareiÅ¡kėjui paskolinęs 45 000 Lt (kuriuos tariamai yra gavęs iÅ¡ savo tėvų) jam nepalankiomis sÄ lygomis (palÅ«kanų mokėjimas paskoloje nenumatytas, paskolos grÄ Å¾inimas nėra užtikrintas nei įkeitimu, nei kitomis užtikrinimo priemonėmis), tačiau bÅ«sto įsigijimui naudojo skolintas lėšas, banko įstaigoms moka palÅ«kanas, o toks elgesys nėra pateisinamas jokia ekonomine logika.

Konstatavo, jog tokios aplinkybės rodo, kad Å¡is asmuo negalėjo pareiÅ¡kėjui skolinti jo nurodomos sumos, nes ja nedisponavo, mokestinio ginčo byloje nėra duomenų, kad tariamai paskolintos lėšos bÅ«tų pagrįstos juridinę galiÄ turinčiais pajamų Å¡altiniais, iÅ¡skyrus paties A. Ž. paaiÅ¡kinimÄ , kad minėtos lėšos yra gautos iÅ¡ jo tėvų. Taip pat surinkti duomenys liudija, kad A. Ž. Å¡eimai trÅ«ko lėšų, lėšų trÅ«kumui padengti buvo imamos paskolos, mokamos palÅ«kanos.

Taip pat teismas, įvertinęs GYPAS duomenų bazės duomenis apie Ž. Å . pajamas, minėto asmens paaiÅ¡kinimÄ , kitus byloje pateiktus įrodymus, pažymėjo, kad Ž. Å . nuo 2007 m. kovo 26 d. dirba UAB „Autoverta“, t. y. bendrovėje kuriai pareiÅ¡kėjas 2007 metais suteikė 500 000 Lt paskolÄ . Pabrėžė, jog tuo atveju, jeigu Ž. Å . disponavo piniginėmis lėšomis, kurios tariamai buvo paskolintos pareiÅ¡kėjui, UAB „Autoverta“ turėjo galimybę Å¡ias pinigines lėšas tiesiogiai skolintis iÅ¡ minėto asmens.

Tuo tarpu iÅ¡ Å iaulių AVMI surinktų duomenų apie minėto asmens ir jo sutuoktinės pajamas, matyti, kad jos nėra pakankamos sukaupti pareiÅ¡kėjui paskolintÄ 100 000 Lt sumÄ . PareiÅ¡kėjo mokestinio patikrinimo metu Ž. Å . nepateikė juridinę galiÄ turinčių pajamų Å¡altinių, o Ž. Å . sutuoktinės vardu 2007 m. vasario 2 d. atidaryta paskolinė sÄ skaita AB banke „Swedbank“, todėl Å¡eimos pajamos nebuvo pakankamos. Be to, teismas įvertino Å iaulių AVMI surinktus duomenis apie E. Č., kuris tariamai pareiÅ¡kėjui paskolino 50 000 Lt, E. M., kuris tariamai pareiÅ¡kėjui paskolino 50 000 Lt, A.

A., kuri tariamai pareiÅ¡kėjui paskolino 35 000 Lt, pajamas ir iÅ¡laidas ir konstatavo, kad įvertinus mokestinio ginčo byloje pateiktÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, jog atsakovas pagrįstai nepripažino Å¡ių pareiÅ¡kėjo nurodytų pajamų Å¡altinių tinkamais. Paskolos sutartyse nurodomos sÄ lygos yra nenaudingos paskolos davėjams, nors skolinamos gana nemažos piniginės lėšos, nenurodytas nei skolinimo tikslas, nei numatytos paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonės, tuo labiau, kad dalies paskolas teikusių asmenų pajamos yra mažos, minėti asmenys (A.

Ž. ir Ž. Š.) grindė savo tėvų dovanotomis pajamomis. Nors pareiškėjo pateikti dokumentai rodo, kad E. Č., E. M. ir A. A. turėjo pajamų šaltinius užsienyje, tačiau pajamų šaltinių turėjimas nėra pagrindu teigti, kad tokie asmenys paskolino pareiškėjo nurodytas sumas. Be to, pareiškėjas tokius pajamų šaltinius (paskolas iš nurodytų asmenų) nurodė tik po atlikto mokestinio tyrimo, kai Šiaulių AVMI suabejojo kitais pareiškėjo nurodomais pajamų šaltiniais (tėvų, žmonos senelių dovanotomis piniginėmis lėšomis).

Tuo tarpu tuo atveju, jeigu tokio pobÅ«džio sutartys buvo realiai sudarytos ir vykdomos, tai turėjo bÅ«ti žinoma ir mokestinio patikrinimo metu, tačiau atliekant mokestinį patikrinimÄ , pareiÅ¡kėjas patirtas iÅ¡laidas grindė visai kitais pajamų Å¡altiniais. Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjo pozicija dėl tokių pajamų Å¡altinių yra nenuosekli ir vertintina kritiÅ¡kai, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog pareiÅ¡kėjo pateiktos paskolos ir jų grÄ Å¾inimo sutartys nebuvo realiai sudarytos, tokie dokumentai buvo suraÅ¡yti formaliai, siekiant sudaryti galimybę juose nurodomomis sumomis pagrįsti pareiÅ¡kėjo 2007 metais UAB „Autoverta“ suteiktÄ 500 000 Lt paskolÄ .

Nurodė, jog Å iaulių AVMI patikrinimo akto tvirtinimo metu pagrįstai pripažino, kad pareiÅ¡kėjas galėjo sutaupyti ir turėti (įskaitant kitus pajamų Å¡altinius) iki 50 000 Lt sumÄ , kurios nereikėjo deklaruoti vienkartinio turto deklaracijoje, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo 2007 metų iÅ¡laidos, neįskaitant suteiktos paskolos, nevirÅ¡ija turėtų pajamų ir patikrinimo akte apskaičiuotÄ 132 749 Lt GPM sumÄ sumažino 9 360 Lt suma, atitinkamai perskaičiuodamas ir delspinigius, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Å iaulių AVMI sprendime yra prieÅ¡taravimų.

III. PareiÅ¡kėjas K. P. pateikė apeliacinį skundÄ (b.l. 64–68), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jo skundÄ patenkinti. PareiÅ¡kėjas apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies grindžia tokiais pačiais argumentais kaip ir skundÄ pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikia tokius pagrindinius apeliacinio skundo argumentus:1. Atsižvelgia į Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnį ir pažymi, jog deklaruoto turto įsigijimo Å¡altiniai gali bÅ«ti pagrindžiami ir trečiųjų asmenų raÅ¡ytiniais patvirtinimais.

Å iuo atveju jis pateikė tiek raÅ¡ytines dovanojimo sutartis, tiek visas su fiziniais asmenimis pasiraÅ¡ytas paskolos sutartis. Tuo tarpu mokestinį tyrimÄ atlikusi mokesčių inspektorė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paėmė tik dovanojimo sutartis ir kai kurias paskolos sutartis, o kitas paskolos sutartis grÄ Å¾ino, nes pasakė, kad ir paimtųjų pakaks. Tokias aplinkybes pareiÅ¡kėjas nurodė ir teismo posėdžio metu, tačiau ginčijamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad paskolos sutartis jis pateikė tik mokestinio patikrinimo metu.

Pabrėžia, jog visi dokumentai buvo pateikti vietiniam mokesčių administratoriui ir dar mokestinio patikrinimo stadijoje, todėl, atsižvelgiant į MAĮ 153 straipsnio 3 dalį, visos paskolos sutartys turi būti vertinamos vienodai, kaip ir visi kiti pateikti įrodymai.

2. Teigia, jog argumentai, kad pagal pateiktas dovanojimo ir paskolos sutartis pinigai nebuvo perduoti, vertintini kritiÅ¡kai, nes pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymÄ deklaruoto turto įsigijimo Å¡altiniai gali bÅ«ti pagrindžiami ir trečiųjų asmenų raÅ¡ytiniais patvirtinimais. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei jo sutuoktinė gautų pinigų nedeklaravo nei pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymÄ , nei pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymÄ , nepaneigia aplinkybės, kad jis ar jo sutuoktinė neturėjo pinigų, kurie buvo gauti iÅ¡ parduotų automobilių ir pagal dovanojimo sutartis.3.

Pažymi, jog aplinkybę, kad jis laikotarpiu nuo 1994 metų disponavo pagal dovanojimo sutartis iÅ¡ jo tėvo ir motinos gautais pinigais, patvirtina ir tai, kad jis, neturėdamas jokių kitų pajamų, buvo nupirkęs 87 transporto priemones.4. Visos pareiÅ¡kėjo pateiktos paskolos sutartys yra pasiraÅ¡ytos Å¡alių, jose atsispindi paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui, jos sudarytos įstatymo nustatyta tvarka, tokių sutarčių pagrindu paskolos davėjai yra įgiję kreditorinio reikalavimo patenkinimÄ , todėl teismas turėjo pripažinti, kad A.

Ž., E. Č., Ž. Å ., E. M. ir A. A. 2007 metais pareiÅ¡kėjui buvo suteikę bendrai 280 000 Lt dydžio paskolÄ ir atitinkamai sumažinti priskaičiuotÄ mokesčio dydį. Pabrėžia, jog teisės aktai nenumato jo, kaip paskolos gavėjo, pareigos įrodinėti paskolÄ suteikusio asmens turėtas pajamas ir jo gautų pajamų Å¡altinių teisėtumÄ . Be to, CK neįpareigoja paskolos sutartyse nustatyti palÅ«kanas, tokiu atveju jos turi bÅ«ti mokamos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ (CK 6.872 straipsnis).5.

Atsižvelgdamas į MAÄ® 26 straipsnį, 54 straipsnio 5 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (byla Nr. A146-1389/2008), pažymi, jog įrodinėjimo naÅ¡ta, apskaičiuojant mokesčio sumÄ mokesčio mokėtojo patikrinimo metu, tenka mokesčių administratoriui. Be to, visi kilę neaiÅ¡kumai ir abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinami ne mokesčių administratoriaus, o mokesčių mokėtojo naudai. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 77–81) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundÄ pirmosios instancijos teisme. Trečiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių AVMI atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l.

84) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinis skundas atmestinas. Ginčas byloje yra kilęs dėl pareiÅ¡kėjo 2007 metais patirtų 491 667 Lt iÅ¡laidų, kurias mokesčių administratorius pripažino gautomis iÅ¡ nenustatytų ir neapmokestintų pajamų Å¡altinių, apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas, ginčydamas mokesčių administratorių sprendimus dėl gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų paskaičiavimo, savo reikalavimus grindžia tuo, kad dalį nurodytų piniginių lėšų jam padovanojo fiziniai asmenys, dalį piniginių lėšų jis buvo pasiskolinęs iÅ¡ fizinių asmenų.

Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratoriai, Mokestinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis ir nepagrįstai nustatė, kad jo pateiktos dovanojimo bei paskolos sutartys, sudarytos su fiziniais asmenimis, nepagrindžia nurodytų piniginių lėšų gavimo fakto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu.

Net jei mokesčių teisės norma apmokestinimÄ kildina iÅ¡ civilinių teisinių santykių, ji neprivalo bÅ«ti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosčiusių teisinių santykių civilinio teisinio įvertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija yra konstatavusi, kad situacijoje, kai vieÅ¡osios teisės santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos vieÅ¡osios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta Civiliniame kodekse, turi bÅ«ti taikomos atitinkamos vieÅ¡osios teisės normos.

Tokiais atvejais Civilinio kodekso normos netaikytinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–648/2003). Sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne vieÅ¡osios teisės reguliavimo dalykas. Mokesčių teisėje sandorių sudarymo ir jų galiojimo taisyklių negalima vertinti kitaip, nei tÄ nustato civilinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2000).

Nei mokesčių įstatymai, nei Civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Taikant Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad fiziniams asmenims (iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai Å¡ie asmenys vykdo Å«kinę veiklÄ ) įstatymai nenustato jokių reikalavimų tvarkyti buhalterinę apskaitÄ .

Reikalavimas, kad įrodinėjimo naÅ¡ta apie gautų pajamų realumÄ priklausytų pajamas deklaruojančiam mokesčių mokėtojui, reikÅ¡tų probatio diabolica, t. y. neįmanomas įrodyti aplinkybes, kadangi neprivalėdamas vesti buhalterinės apskaitos, kaupti dokumentus, fiksuoti piniginių srautų judėjimo, mokesčių mokėtojas turėtų itin ribotas galimybes įrodyti Å¡ias aplinkybes. Tačiau pateikti įrodymus apie realų pajamų gavimÄ turėtų tiek Å¡ias aplinkybes siekiantis įrodyti mokesčių mokėtojas, tiek jas siekiantis paneigti mokesčių administratorius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Tokia teisės aiÅ¡kinimo praktika taikytina ir nagrinėjamoje byloje. Å ios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne sandorių, kuriais pareiÅ¡kėjas grindžia savo gautas pajamas, galiojimas, o galimybė Å¡iais sandoriais pagrįsti pareiÅ¡kėjo gautas pajamas ir iÅ¡ to kylančios mokestinės teisinės pasekmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, prieina iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus sandorius, juose nurodyti asmenys, neturėjo galimybės, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį ir pajamas, kurios nustatytos pagal mokesčių administratoriaus surinktuos duomenis, pareiÅ¡kėjui ar jo sutuoktinei padovanoti ar paskolinti nurodytų piniginių lėšų.

Pirmosios instancijos teismas visus šiuos įrodymus tinkamai įvertino ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo mokesčių administratoriui pateikti sandoriai nepatvirtina gautų pajamų realumo. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra pagrįstos visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir bylai reikšmingų aplinkybių konstatavimo.

PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenurodė, todėl teisėjų kolegija detaliai iÅ¡ naujo nevertina byloje surinktų įrodymų.PareiÅ¡kėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis mokestinį tyrimÄ atlikusiai pareigÅ«nei pateikė visas sutartis, tačiau Å¡i paėmė tik dovanojimo sutartis ir dalį paskolos sutarčių, o kitas grÄ Å¾ino, neturi esminės reikÅ¡mės faktinių duomenų vertinimui.

Dalis paskolos sutarčių, kurios nebuvo įvertintos mokestinio tyrimo metu buvo pateiktos mokestinio patikrinimo metu. Mokesčių administratoriai bei Mokestinių ginčų komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, šias nutartis vertino ir dėl jų pateikė argumentus. Taip pat papildomai pareiškėjo pateiktas sutartis vertino ir pirmosios instancijos teismas, kuris, konstatuodamas, kad paskolos sutartys nepatvirtina realaus piniginių lėšų gavimo, nesirėmė vien ta aplinkybe, jog paskolos sutartys buvo pateiktos tik mokestinio patikrinimo metu.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad paskolos sutartys nepatvirtina pajamų gavimo fakto, yra pagrįsta kitų byloje surinktų duomenų analize ir vertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija sutinka. Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bei mokestinį ginÄÄ nagrinėjusios institucijos nekvestionavo pareiÅ¡kėjo galimybės lėšų gavimo Å¡altinius patvirtinti raÅ¡ytiniais trečiųjų asmenų patvirtinimais. PrieÅ¡ingai buvo atsižvelgta į asmenų paaiÅ¡kinimus dėl piniginių lėšų suteikimo pareiÅ¡kėjui, Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimai buvo įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ pateikti įrodymus apie realų pajamų gavimÄ turėtų taip pat ir Å¡ias aplinkybes siekiantis įrodyti mokesčių mokėtojas. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, kuriais pagrindė sprendimÄ paskaičiuoti pareiÅ¡kėjui papildomÄ gyventojų pajamų mokestį ir su juo susijusias sumas. PareiÅ¡kėjas pajamų gavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tik sandoriais, jo argumentai dėl realaus pajamų gavimo pagal byloje pateiktus sandorius nėra pagrįsti kokiais nors faktiniais duomenimis, o tik prielaidomis.

Nei mokesčių administratorius, nei bylÄ nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iÅ¡ to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių vykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais. Todėl nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų dovanojimo ir paskolos sutarčių kylančios civilinės teisinės pasekmės nėra reikÅ¡mingos vertinant pajamų gavimo realumÄ mokesčių teisės prasme. Taigi, mokesčių administratoriai teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ papildomas gyventojų pajamų mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio baudos ir delspinigių sumas.

Mokestinių ginčų komisija bei pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo skundus. Todėl, remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo K.

P. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                     Stasys Gagys                                                                  Dainius Raižys                                                                  Virginija Volskienė