Legislator Case Law & Legislation
2013-11-28 Nr. AB-9209-3-61-3-03045-2010-8 AI generated

2013-11-28 Nr. AB-9209-3-61-3-03045-2010-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-11-28 Nr. AB-9209-3-61-3-03045-2010-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-2951/2011 pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. T., Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl akto panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2013-11-28 Nr. AB-9209-3-61-3-03045-2010-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja G. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. pagalbinių patalpų pastogėje (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamomis naudoti aktą Nr. SP1-3704 (toliau – ir Aktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P556-230/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-63045-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-2951/2011 pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. T., Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. pagalbinių patalpų pastogėje (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamomis naudoti aktą Nr. SP1-3704 (toliau – ir Aktas).

Pareiškėja paaiškino, kad Aktu komisija pripažino pareiškėjos namo bendraturtės J. T. įrengtas pagalbines patalpas ir bendro naudojimo koridorių pastogėje tinkamais naudoti. Pareiškėjos manymu, komisija nuodugniai ir visapusiškai neištyrė bei objektyviai neįvertino, ar statinys atitinka esminius statinio reikalavimus, yra pastatytas pagal suderintą projektą ir 1998 m. sausio 30 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-215-426/2009, J.

T. neištaisė nukrypimų nuo 1997 metais parengto palėpės projekto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-446/2010. Teigė, jog 2008 m. gegužės 7 d. ir 2008 m. gegužės 10 d. atlikus viso namo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad J. T. įrengtos palėpės patalpos (pastogės patalpų plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini)) neatitinka suderinto projekto. Sumontavus tūrinį stoglangį, pertvara, skirianti bendraturčių patalpas palėpėje (duomenys neskelbtini), liko pastumta ir įrengta ne virš pirmo aukšto mūro pertvaros, kaip numatyta projekte, o virš G.

L. priklausančių patalpų. Pabrėžė, jog 1997 metų palėpės plano projekte, gautame iš Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento archyvų, vakarinėje namo fasado dalyje tūrinis stoglangis nenumatytas. Teigė, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-5055-02/2006) J. T. pateiktame 1997 metų palėpės projekto originale ir palėpės projekto korektūros 1999 metų plane stoglangis yra pažymėtas vakarinėje namo pusėje, tačiau projekte ir projekto korektūroje nėra namo vakarinės pusės fasado brėžinių su stoglangiu.

Teigė, jog šie faktai sudaro prielaidą manyti, kad minimas stoglangis pažymėtas vėliau ir nėra suderintas nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010 m. spalio 11 d. raštu Nr. A51-21739 (2.152.31-MP8) patvirtino, kad projekto originalas, kurį saugo projektuotojas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, turi būti identiškas patvirtintai projekto kopijai, saugomai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento archyve.

Pažymėjo, jog įvedus tokius pakeitimus, privaloma gauti bendraturčių sutikimą, nustatyta tvarka suderinti projekto korektūrą, gauti leidimą. Teigė, jog įrengdama patalpas ir bendro naudojimo koridorių pastogėje, kurie neatitinka esminių statinio reikalavimų, J. T. nesilaikė 1997-1998 metais galiojusių statybinių normų RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, RSN 133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, statinių techninio reglamento „Esminiai reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1995 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. 203, bei dabartinių statybos techninių reglamentų STR 2.01.01 (1-5) 1999 „Esminiai statinio reikalavimai“, STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad bendraturčių patalpų ir bendro naudojimo koridoriaus besiribojančioms sienoms, pertvaroms ir luboms įrengti panaudotos degios medžiagos – 3 mm storio medžio plaušo plokštės (MPP plokštės – kartonas) – kitos, nei numatyta projekte – gipso kartono plokštės. Teigė, jog bendro naudojimo koridoriuje palėpėje (duomenys neskelbtini) atlikti elektros instaliacijos darbai, kurie nenumatyti projekte ir pažeidžia Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimus, be to, nėra laiptų apsaugos aptvarų, apsaugančių nuo kritimo, paskutinė laiptų pakopa yra 30 cm aukščio, kas apsunkina naudojimąsi bendra laiptine.

Skunde pažymėta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonoje, kurioje taikomas Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinasis apsaugos reglamentas. Pabrėžė, jog šis namas taip pat yra Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo UV70 teritorijoje, kurioje taikomas Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo paminklosauginis režimas. Teigė, jog 1997 m. gruodžio 18 d. pagal suderintą projektą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) Kultūros vertybių apsaugos departamentas nustatyta tvarka 1998 m. sausio 28 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti buto (duomenys neskelbtini), palėpės pagalbinių patalpų įrengimą.

Nurodė, jog minėtas leidimas galiojo iki 1999 m. sausio 28 d., apie jo pratęsimą Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje duomenų nėra.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime paaiškino, kad ginčijamu Aktu buvo pripažintos ne gyvenamosios, o pagalbinės patalpos (tarp jų – patalpa (duomenys neskelbtini)), kurių įrengimas ir buvo numatytas 1997 metais parengtame projekte. Teigė, jog pareiškėja nenurodė, kokiais kriterijais vadovaujasi teigdama, kad patalpa (duomenys neskelbtini) turėtų būti laikoma gyvenamuoju kambariu, ir nepagrįstai tvirtina, kad taip yra pažeidžiami projekto sprendiniai. Be to, neteisingi skundo argumentai, jog pagalbinėje patalpoje (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrengtas tūrinis stoglangis.

Nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus 2008 m. rugpjūčio 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-1933, J. T. 2010 m. gegužės 10 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-100524-00016 dėl plokštuminio „Velux“ tipo stoglangio įrengimo vietoje buvusio tūrinio stoglangio ir 2010 m. gegužės 12 d. reikalavimu Nr. 2D-5762 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ nurodyta vakarinėje namo dalyje atstatyti buvusį tūrinį stoglangį. Teigė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo šį reikalavimą įvykdė.

Pabrėžė, jog aplinkybę, kad toks tūrinis stoglangis jau buvo įrengtas iki J. T. vykdyto palėpės patalpų įrengimo, patvirtina faktas, jog tūrinis stoglangis yra parodytas ir pareiškėjos gyvenamojo namo su mansarda remonto 1998 metų projekto korektūroje fasado brėžinio lape. Taip pat teigė, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad J. T. įrengus tūrinį stoglangį, pertvara, skirianti bendraturčių patalpas palėpėje (duomenys neskelbtini), liko pastumta ir įrengta ne virš pirmo aukšto mūro pertvaros, kaip numatyta projekte, bet virš pareiškėjai priklausančių patalpų.

Nurodė, jog pareiškėja 2004 m. rugsėjo 23 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2625 pagrindu pirmoji įsiregistravo Nekilnojamojo turto registre palėpėje įrengtas patalpas, kai jai priklausanti patalpa (duomenys neskelbtini) buvo atskirta ginčijama pertvara nuo bendrojo naudojimo patalpų (šiuo metu – nuo J. T. priklausančios (duomenys neskelbtini) patalpos). Atsakovo teigimu, tai reiškia, kad pertvara, jei ir buvo pastumta, tai pačios pareiškėjos. Pastarasis ir kiti pareiškėjos nurodomi pažeidimai, dėl kurių turėtų būti naikinamas patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti aktas, yra analogiški nurodytiems administracinėje byloje Nr. I-215-426/2009.

Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 15 d. nutartyje pažymėjo, kad be nurodytų pažeidimų – kitos paskirties patalpos įrengimo ir plokštuminio stoglangio – kitiems pareiškėjos nurodomiems projekto sprendinių pažeidimams konstatuoti byloje surinkti įrodymai pagrindo neduoda. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad ir šiame skunde pareiškėja naujų įrodymų nepateikia, bei vadovaujantis minėta teismo nutartimi, argumentai dėl bendrojo naudojimo koridoriaus ploto, kuris faktiškai yra didesnis (pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis – 0,95 m) negu buvo numatytas projekte (0,90 m), pagalbinių patalpų neatitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimams, dėl bendrojo naudojimo koridoriuje esančių laiptų bei Kultūros paveldo departamento 1998 m. sausio 28 d. išduoto statybos leidimo galiojimo pakartotinai nenagrinėtini.

Atsakovas pažymėjo, kad pripažįstant pagalbines patalpas pastogėje tinkamomis naudoti, komisijoje dalyvavo Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio, Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus atstovai, kurie, nenustatę kultūros paveldo apsaugos, priešgaisrinės saugos bei energetikos reikalavimų pažeidimų, pasirašė Aktą. Nurodė, jog pareiškėja tvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J.

T. atliko suderintame projekte nenumatytus pastogės patalpos ir dalies šlaitinio stogo apšiltinimo darbus, tačiau pagal LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 14.8 punktą, pastato (patalpų) apšiltinimas iš vidaus laikytinas statinio paprastuoju remontu ir šiems darbams atlikti nei projektas, nei statybos leidimas nereikalingi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad G. L. skunde nurodė pažeidimus, kurie buvo vertinti nagrinėjant administracines bylas dėl 2008 m. rugpjūčio 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-11933 teisėtumo. Pabrėžė, jog 2010 m. kovo 15 d. nutartimi LVAT konstatavo du pažeidimus, kurių pagrindu minėtą aktą panaikino, o po šios nutarties priėmimo J. T. ėmėsi veiksmų teismo nurodytiems nukrypimams pašalinti. Teigė, jog jokių naujų rekonstrukcijos ar statybos darbų ji neatliko. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-122-603/2010 pagal pareiškėjos 2005 m. gegužės 17 d. ieškinį dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo ir naudojimosi daiktu tvarkos pakeitimo. Teigė, jog šioje byloje J. T. 2010 m. spalio 5 d. padavė priešieškinį, prie jo pridėjo Aktą. Nurodė, jog reaguodama į tai, G. L. kreipėsi į administracinį teismą, tačiau šiame skunde nedetalizuoja, kokiu būdu Aktas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime nesutiko su pareiškėjos skundu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagalbinių patalpų pastogėje esantys elektros įrenginiai atitiko Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimus, todėl VEI Vilniaus teritorinis skyrius, vadovaudamasis STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 11.8 punktu, elektros įrenginius pagalbinių patalpų pastogėje pripažino tinkamais naudoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime paaiškino, kad vizualiai patikrinus ginčo patalpų atitiktį projektui ir susipažinus su pateiktais dokumentais, prieštaravimų projektui bei esminiams priešgaisrinės saugos reikalavimams pagal savo kompetenciją nenustatė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjos G. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčas dėl pagalbinės patalpos, esančios 2 butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogėje, pripažinimo tinkama naudoti jau buvo sprendžiamas teismine tvarka. Teismas pabrėžė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-215-426/2009 panaikino Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. rugpjūčio 28 d. aktą Nr. (101)-11.4-1933 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti J. T. prašymą dėl patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti bei priimti naują sprendimą. LVAT, išnagrinėjęs bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-446/2010 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti akto pagrįstumo, konstatavo, kad:

1) J. T. palėpėje virš savo buto įrengė kitos paskirties patalpas, nei buvo numatyta šių patalpų įrengimo projekte bei šių patalpų pertvarkymo leidimuose, tuo iš esmės pažeisdama statinio projektą;

2) patalpoje, kurios indeksas (duomenys neskelbtini), vakarinėje stogo pusėje įrengtas plokštuminis stoglangis, kurio ginčo patalpų įrengimo projekte nėra numatyta. Nustatė, jog šių esminių nukrypimų, pareiškėjos manymu, J. T., pakartotinai prašydama pagalbines patalpas pripažinti tinkamomis naudoti, neištaisė. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas LVAT 2010 m. kovo 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą, 2010 m. gegužės 10 d. surašė J.

T. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00100524-00016 bei įteikė 2010 m. gegužės 12 d. reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. 2D-5762, kuriuo įpareigojo likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti buvusį tūrinį stoglangį vietoje tuo metu įrengto plokštuminio stoglangio tipo „Velux“. Nurodė, jog, atsakovo teigimu, J. T., pašalinusi savavališkos statybos akte nurodytus trūkumus, pakartotinai kreipėsi į jį su prašymu pripažinti tinkamomis naudoti pagalbines patalpas pastogėje ir jos prašymu buvo sudaryta komisija.

Nustatė, jog pripažįstant patalpas tinkamomis naudoti komisijoje dalyvavo Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio, VEI Vilniaus teritorinio skyriaus, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai, kurie, kiekvienas pagal savo kompetenciją, patikrino pagalbinių patalpų atitiktį statinio projektui, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, įvertino jų tinkamumą naudoti ir, nenustatę kultūros paveldo apsaugos, priešgaisrinės saugos bei energetikos reikalavimų pažeidimų, 2010 m. rugsėjo 23 d. pasirašydami aktą Nr. SP1-3704 pripažino, kad pagalbinės patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini), yra tinkamos naudoti.

Aptarti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, teismo įsitikinimu, patvirtino, kad atsakovas savo kompetencijos ribose tinkamai atliko jam priskirtas funkcijas, įvertino pagalbinių patalpų atitikimą keliamiems reikalavimams, patikrino, ar teisingai įgyvendinti projektiniai sprendiniai. Teismas pažymėjo, kad neturi įrodymų, kurie leistų teigti priešingai. Be to, akcentavo, jog Aktas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir interesams, nesukelia jai teisinių ir faktinių pasekmių.

III. Pareiškėja G. L. apeliaciniame skunde prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. J. T. palėpėje virš savo buto įrengė kitos paskirties patalpas nei buvo numatyta šių patalpų įrengimo projekte bei pertvarkymo leidimuose.

2. Byloje nėra duomenų, kad J. T. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl projekto korektūros.

3. Atsakovas, pripažindamas tinkamomis naudoti pastogės patalpas, vadovavosi ne tuo projekto egzemplioriumi, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.

4. Projekto pakeitimai, jų nesuderinus nustatyta tvarka, buvo atlikti po statybos leidimo išdavimo 1998 m. sausio 30 d., siekiant įteisinti montavimą, pastogės patalpų apšiltinimą ir židinio įrengimą.

5. Teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai taikė STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ redakciją, aktualią nuo 2010 m. sausio 1 d., neatsižvelgdamas į tai, kad ginčo patalpos pripažintos tinkamomis naudoti pagal 2008 m. gegužės 7 d. kadastrinių matavimų bylos duomenis, 1998 m. sausio 30 d. išduotą statybos leidimą ir 1997 m. gruodžio 24 d. suderintą projektą.

6. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktas (iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad pastogėje naudojimo paskirtį turinčios patalpos įrengimas ir šlaitinio stogo apšiltinimas priskiriami statinio rekonstravimo darbams, kuriems reikalingas statybos leidimas.

7. Jei statybos metu pasikeičia kai kurie normatyvinių statybos dokumentų reikalavimai, statinių parengimą naudoti tikrinančios komisijos vadovaujasi tomis nuostatomis, kurios galiojo statybos leidimų išdavimo metu (STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 18 punktas).

8. Skunde pirmosios instancijos teismui G. L. pabrėžė, kad jos materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įgyvendinimo.

9. Kai planuojama atlikti statybos darbus bendrąja nuosavybės teise priklausančiame pastate ir planuojama įrengti pastato palėpę, taip padidinant ne bendrą, bet individualią nuosavybę, būtina gauti kitų bendraturčių sutikimą. Tai atliekama pasirengimo statyti stadijoje, t. y. siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 ir 3 p.).

Atsakovas Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymėjo, jog Aktu pripažintos tinkamomis naudoti pagalbinės patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini). Teigė, jog neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi pareiškėja teigė, kad patalpa (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis kambarys. Atsakovo manymu, nepagrįstas ir tas pareiškėjos argumentas, kad J. T. atliko suderintame projekte nenumatytus pastogės patalpos apšiltinimo darbus. Nurodė, jog pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojusios STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ redakcijos 14.8 punktą tokie darbai buvo priskiriami paprastajam remontui, kuriam statybos leidimas nereikalingas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime prašė pareiškėjos apeliacinio skundo nepatenkinti. Pažymėjo, kad G. L. kelia ginčą, dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, ir akivaizdžiai piktnaudžiauja teisminės gynybos priemonėmis. Teigė, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisme gali būti ginamos tik konkrečiu būdu objektyviai pažeistos asmens teisės (interesai), o ne asmens subjektyviu įsitikinimu grindžiama teisės (intereso) pažeidimo prielaida. Akivaizdu, jog G. L. aiškiai identifikuoto materialinio intereso šiuo atveju neturi.

Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba bei Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009). Teisėjų kolegija nustatė, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad skundžiamas sprendimas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, nesukelia jai jokių teisinių pasekmių.

Pareiškėja reikalavimą teismui kildino iš bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį daiktą, tačiau nenurodė, kaip skundžiamas aktas veikia jos atitinkamas teises ar teisėtus interesus. Pabrėžė, jog atsakovo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. pagalbinių patalpų pastogėje (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamomis naudoti aktu Nr. SP1-3704 atitinkamos patalpos pagal Statybos įstatymo 24 straipsnį pripažintos tinkamomis naudoti, konstatavus patalpų įrengimo atitikimą teisės aktų reikalavimams bei pašalinus teismų sprendimais nustatytus pažeidimus.

Nurodė, jog byloje nenustatyta, kad šis Aktas sukuria, pakeičia ar panaikina kokias nors pareiškėjos teises ar pareigas, ar kitu būdu paveikia jos teisėtus interesus, todėl pareikšto reikalavimo tenkinimas nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėja pagal pareikštą šioje byloje reikalavimą neturi materialinio teisinio intereso, todėl reikalavimas negali būti tenkinamas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog teisės aktais pareiškėjai nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ar interesus.

V. Pareiškėja G. L. 2013 m. spalio 22 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-2951/2011, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėja taip pat prašo sustabdyti skundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla; į bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos; į bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą; pripažinti negaliojančiais gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) UAB „IVNT“ 2008 m. gegužės 7 d. parengtos (patikslintos 2010 m. birželio 16 d.) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenis; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. pagalbinių patalpų pastogėje (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamomis naudoti aktą Nr. SP1-3704.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad 2013 m. sausio 29 d. sužinojo, jog 2013 m. sausio 18 d. pakeisti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys – įregistruotos pastogės patalpos indeksais (duomenys neskelbtini) (24,08 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1,33 kv. m), (duomenys neskelbtini) (3,06 kv. m). Duomenys pakeisti namo bendrasavininkės J. T. 2013 m. sausio 16 d. prašymu, pateikus 2010 m. rugsėjo 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-3704 bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurią parengė UAB „IVNT“ 2008 m. gegužės 7 d.

Susipažinus su namo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų archyvine byla Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad 2013 m. sausio 16 d. pateiktos nekilnojamojo daikto kadastro bylos duomenys nesutapo su nekilnojamojo daikto kadastro bylos, kurią UAB „IVNT“ matininkas T. R. 2008 m. gegužės 15 d. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui išankstinei patikrai, duomenimis. Abi bylos yra tos pačios (2008 m. gegužės 7 d.) rengimo datos. Dėl šių aplinkybių 2013 m. vasario 11 d. ir 2013 m. vasario 25 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registro Nr.: (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimo panaikinimo.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 46 bei 2013 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 76 prašymų nepatenkino, bet pripažinusi, kad „...duomenis matininkas ištaisė ir ištaisytą bylą pateikė kadastro tvarkytojui... “, įpareigojo Vilniaus filialą išduoti pareiškėjai neatlygintinai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopiją. UAB „IVNT“ 2008 m. gegužės 7 d. parengtos kadastro duomenų bylos originalą, kurios duomenys patikslinti 2010 m. birželio 16 d., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas įtraukė į namo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų archyvinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 5 d.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsakymu Nr. VILIN(12.5.13.)-9358 pateikė G. L. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) UAB „IVNT“ 2008 m. gegužės 7 d. parengtos kadastro duomenų bylos kopiją, kurios duomenys patikslinti 2010 m. birželio 16 d. Tačiau šios pateiktos nekilnojamojo daikto kadastro bylos (su 2010 m. birželio 16 d. pakeitimais) duomenys skiriasi nuo kadastro duomenų bylos (administracinė byla Nr. I-215/2009 I t., b. 1. 145-177), kuri buvo pateikta administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-1007-473/2011. 2010 m. lapkričio 5 d. teismo nutartimi administracinių bylų Nr. I-5055/2006, Nr. I-215/2009, Nr. I-195/2010 įrodymai pridėti prie nagrinėjamos bylos Nr. I-1007-473/2011.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 83, 88, 98, 123-125, 145, 157, 160, 183 punktai nustato tvarką, kurios turi laikytis matininkas, atlikdamas pastatų vidaus matavimus (83, 88 punktai), nustatydamas pastatų ir jų dalių aukštį (gylį) (98 punktas), sudarydamas aukštų planus (123-123 punktai), numeruodamas patalpas ir skaičiuodamas jų plotus (145 punktas), fotografuodamas statinius (157, 160 punktai) ir tikslindamas nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenis (183 punktas).

Šių Taisyklių reikalavimai yra privalomi matininkui, atliekančiam nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų surinkimą bei tikslinimą. Kadastro įstatymo 11 straipsnio 15 dalis nustato, kad matininko veiklos kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota institucija, o 16 dalis numato, jog matininkas atsako Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą, nustatant nekilnojamų kadastro duomenis. Taisyklių 9 punktas numato, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 2013 m. balandžio 15 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl UAB „IVNT“ matininko T.

R. atliktų 2010 m. birželio 16 d. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. 2013 m. liepos 24 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 19 d. atsakymas Nr. 1SS-(10.5.)-1545, kuriame nurodoma, jog 2013 m. liepos 18 d. panaikintas UAB „IVNT“ matininko T. R. matininko kvalifikacijos pažymėjimas. Rašte taip pat nurodoma, jog „...matininkas, atlikdamas gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 53, 58.1 ir 58.2 punktus bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 138 ir 183 punktų reikalavimus.“ 2013 m. spalio 1 d.

VĮ Registrų centras atsakymu Nr. (1.1.4.)s-4155 atsisakė pakeisti Nekilnojamo turto registre gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, bet sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 19 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-1545 ir pažymėjo „....tačiau šiuo raštu nėra panaikinti dokumentai, kurie buvo pagrindas įregistruoti gyvenamojo namo kadastro duomenų pakitimus Nekilnojamojo turto registre, t. y. nepanaikintas Aktas, kuriame nurodyti 2008 m. gegužės 7 d. ND kadastrinių matavimų bylos duomenys.“ Iš šių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centro atsakymų sužinojo apie naujas esmines aplinkybes, turinčias reikšmės jau išnagrinėtoje administracinėje byloje (LVAT administracinėje byloje Nr. A502-2951/2011).

Šios aplinkybės – kadastrinių matavimų bylos su 2010 m. birželio 16 d. pakeitimais egzistavimas – jai, namo bendrasavininkei ir pareiškėjai, administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos. Ginčijamas pagalbinių patalpų bei bendro naudojimo koridoriaus pastogėje (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamomis naudoti aktas Nr. SP1-3704 pasirašytas 2010 m. rugsėjo 23 d., vadovaujantis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurią parengė UAB „IVNT“ (administracinė byla Nr. I-1007-473/2011). Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurią parengė UAB „IVNT“ 2008 m. gegužės 7 d., buvo patikslinta 2010 m. birželio 16 d. namo bendrasavininkei G.

L. nežinant. Ši byla nebuvo pateikta administraciniam teismui, nors pareiškėja prašė teismo iš atsakovo išreikalauti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-3704 originalą ir kitą medžiagą, susijusią su J. T. pastogės patalpų pripažinimu (administracinė byla Nr. I-1007-473/2011). Atsakovas Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010 m. rugsėjo 27 d. atsakymu Nr. 2D-11495 pažymėjo, kad pripažįstant pastogės patalpas tinkamomis naudoti nesivadovavo jokiais naujais dokumentais, t. y. nebuvo pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla su 2010 m. birželio 16 d. patikslinimais.

Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepimuose ir teismų posėdžių metu neminėjo apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurią 2010 m. birželio 16 d. patikslino UAB „IVNT“.VĮ Registrų centro Vilniaus filialas patvirtino, kad J. T. nuo 2009 m. sausio 1 d. nebuvo pateikusi naujos kadastrinių matavimų bylos. Apie šias aplinkybes pareiškėja sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; apie visas naujas aplinkybes pareiškėja sužinojo tik 2013 m. liepos 24 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 19 d. atsakymą Nr. 1SS-(10.5.)-1545.

Šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Pareiškėja rėmėsi LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010, LVAT administracine byla Nr. A525-446/2010. Pareiškėja pažymėjo, kad pripažintino tinkamu naudoti statinio kadastriniai matavimai atliekami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovas 2010 m. rugsėjo 23 d. pripažįstant pastogės patalpas tinkamomis naudoti aktu Nr. SP1-3704 vadovavosi kitu kadastrinių matavimų bylos egzemplioriumi, be 2010 m. birželio 16 d. duomenų patikslinimo, nes apie šiuos patikslinimus nepažymėta ginčijamame akte. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. 2010 m. rugsėjo 23 d. pripažįstant pastogės patalpas tinkamomis naudoti pateikė viso namo kadastrinių matavimų bylą, o ne kaip atskirai suformuoto nekilnojamo daikto – pastogės patalpų – kadastrinių matavimų bylą. Galima teigti, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. pripažįstant pastogės patalpas tinkamomis naudoti buvo pažeisti Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ reikalavimai, t. y. pripažįstant pastogės patalpas tinkamomis naudoti nebuvo pateikta aktuali namo kadastrinių matavimų byla.

LVAT 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-781-07 pripažino, kad negalima pasirašyti pripažinimo tinkamu naudoti aktą, jei „...statinio kadastrinių matavimų duomenys yra pasenę ir nei pagal plotą, nei pagal faktinę padėtį neatitinka tikrovės...“. Sužinojus apie 2010 m. birželio 16 d. kadastrinius matavimus namo bendrasavininkė G. L. (pareiškėja) turi pagrindą ginčyti 2010 m. rugsėjo 23 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-3704 ir namo 2010 m. birželio 16 d. kadastrinių matavimų duomenis, nes matininkas, atlikdamas gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 53, 58.1 ir 58.2 punktus bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 138 ir 183 punktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Pareiškėja G. L. 2013 m. spalio 22 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-2951/2011, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėja minėtame prašyme taip pat prašo:

1) sustabdyti skundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla;

2) į bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos; į bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą;

3) pripažinti negaliojančiais gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) UAB „IVNT“ 2008 m. gegužės 7 d. parengtos (patikslintos 2010 m. birželio 16 d.) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenis;

4) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. pagalbinių patalpų pastogėje (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamomis naudoti aktą Nr. SP1-3704.

Prieš pasisakant dėl prašymo atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, išplėstinė teisėjų kolegija, vykdydama įstatymų leidėjo įtvirtintą imperatyvą Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus), visų pirma, teikia poziciją dėl prašymo sustabdyti skundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla.

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyrius reglamentuoja proceso atnaujinimą. ABTĮ IV skyriaus 159 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės. Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.

Interpretuojant cituotą teisės normą darytina išvada apie įstatyme numatytą teisinę galimybę sustabdyti jau įsiteisėjusį teismo baigiamąjį teisės aktą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tam reikalingos atitinkamos sąlygos.

Viena iš sąlygų yra siejama su subjektų, turinčių teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą pareiga prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikti per tuos terminus, kurie numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnyje. Jei nustatyti terminai nėra pažeisti, reikalinga ir antroji sąlyga – prašymas atnaujinti procesą turi būti pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, tai reiškia, jog teisėjų kolegija, spręsdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi konstatuoti bent vieno proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, įtvirtintą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šios dvi sąlygos tarpusavyje organiškai susijusios. Vienos iš jų nebuvimas akivaizdžiai lemia atsisakymą tenkinti prašymą atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.). Jei numatytos sąlygos nėra paneigiamos, tada nėra kliūčių spręsti klausimą dėl įsiteisėjusio skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, kol bus iš naujo išnagrinėta byla, jei toks klausimas yra keliamas.

Teisės akto leidėjas nepateikė kriterijų, kuriais remiantis būtų galima priimti tokio pobūdžio sprendimą. Tai palikta spręsti teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodant vienintelę aplinkybę, kad teismas tai gali padaryti esant poreikiui. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju (ad hoc), nagrinėjant prašymą dėl sustabdymo įsiteisėjusio teismo baigiamojo teisės akto, turi būti sprendžiama atskirai, be kita ko, turint omenyje, kad:

1) teismo sprendimo juridinė galia prilygsta įstatymui, todėl teismo sprendimų niekas negali nevykdyti (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas); Vadinasi, juos (sprendimus) pradėjus vykdyti atsiranda teisinės pasekmės, kurias ne visada įmanoma laikinai sustabdyti arba tos teisinės pasekmės paprastai jau būna atsiradusios;

2) priimant ir vykdant teismo sprendimus, valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas); Tai reiškia, kad priėmus sprendimą dėl įsiteisėjusio baigiamojo teisės akto sustabdymo, nustatyti ir patvirtinti teisiniai santykiai praranda stabilumą, kuris iš esmės jau buvo garantuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (bendrine prasme);

3) įsiteisėjus teismo sprendimui (bendrine prasme) buvo suderinti priešingi šalių interesai ir šitaip garantuotas asmens teisių saugumas, socialinė santarvė, socialinis stabilumas bei rimtis. Sustabdžius teismo sprendimo vykdymą, pastarojo teisinis poveikis tampa nebeveiksmingas.

Visa tai lemia, kad skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymas turėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, atidžiai įvertinus galimas tokio sprendimo teisines pasekmes, teisinių vertybių prioritetus.

Aptariamas teisės aiškinimas teiktinas lingvistinio teisės aiškinimo metodo pagrindu, lemiančiu griežtą įstatymo raidės laikymąsi taikant teisę. Šio metodo pagrindu yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas. Kita vertus, pateikiama teisės akto normos interpretacija nulemta ir sisteminiu teisės aiškinimu, kaip papildomu teisės aiškinimo metodu, o toks teisės aiškinimas, kai atskleidžiant teisės normų turinį yra taikomas daugėtas teisės aiškinimo metodų, visiškai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją šioje plotmėje ( Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. rugsėjo 25 d., 1999 m. lapkričio 9 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

Tai, kas išdėstyta, lemia nuostatą, kad įsiteisėjusio skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymas, kol bus iš naujo išnagrinėta byla – teisinis instrumentas, kuris gali būti pasirinktas, siekiant suspenduoti teisinius santykius, įžvelgiant galimybę juos koreguoti, tačiau jo pasirinkimas bei pritaikymas administraciniame procese turi būti atliktas atidžiai įvertinus visas aplinkybes bei galinčias kilti teisines pasekmes. Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą aptariamo teisinio instrumento pritaikymas eiliškumo prasme galimas tik išsprendus proceso atnaujinimo klausimą, t. y. iki to momento įsiteisėjusio skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo aspektas, nepaisant laiko trukmės, nesvarstytinas.

Taigi prašymas dėl skundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties vykdymo sustabdymo, kol bus iš naujo išnagrinėta byla, taip pat kiti prašymai, bus sprendžiami iš esmės tik išsprendus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jei jis bus patenkintas.

VII. Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Būtent šis teisinis pagrindas nurodytas, kaip proceso atnaujinimo pagrindas, todėl teisėjų kolegija, spręsdama prašymą dėl proceso atnaujinimo turi patikrinti, ar pateikti faktiniai duomenys byloja apie naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant iš esmės ir ar tos aplinkybės iš tikro yra esminės bei aiškiai sąlygojančios teismo pareigą atnaujinti procesą.

Tikrinamu atveju, kaip naujai paaiškėjusi ir esminė aplinkybė nurodoma tai, kad matininkas, atlikdamas gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 53, 58.1 ir 58.2 punktus bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 138 ir 183 punktų reikalavimus

Iš paminėtų teiginių akivaizdu, jog pareiškėja iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą jau išnagrinėtoje ir patikrintoje apeliacine tvarka administracinėje byloje. Tokia aplinkybė suponuoja išvadą, jog pareiškėja dar kartą prašo peržiūrėti administracinę bylą ir kitaip vertinti surinktus įrodymus, atsižvelgiant į atitinkamame dokumente įvardytas matininko klaidas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija pabrėžia, kad proceso atnaujinimo institutas, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje, yra skirtas ne pakartotinam bylos peržiūrėjimui, pagal subjektų, turinčių teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą prašymus bet kokiu pagrindu, o tam, kad būtų užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas, kuris, tikėtina, nebuvo pasiektas konstatavus Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus. Be to, sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas yra saistomas ir ta teisine argumentacija, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas.

Šiuo atveju, kaip matyti tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties, pareiškėjos skundas buvo atmestas konstatavus, kad pareiškėja pagal pareikštą šioje byloje reikalavimą neturi materialinio teisinio intereso, todėl reikalavimas negalėjo būti tenkinamas. Teisės aktais pareiškėjai nebuvo suteikta teisė ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ar interesus. Įvardyta motyvacija lėmė skundo netenkinimą. Tai reiškia, kad procesas dėl galbūt naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, t.y. tokių aplinkybių, kurios susijusios su galimu paneigimu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. pagalbinių patalpų pastogėje (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamomis naudoti akto Nr. SP1-3704, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi pareiškėja neturėjo materialinio suinteresuotumo dėl iškelto ginčo, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo baigtis eliminuoja ir teismo pareigą spręsti kitus pareiškėjos prašymus inter alia dėl sustabdymo skundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties vykdymo, kol bus iš naujo išnagrinėta byla, taip pat kitus pirmiau paminėtus prašymus.

VIII. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 12 d. buvo registruotas trečiojo suinteresuoto asmens J. T. atsiliepimas į pareiškėjos 2013 m. spalio 22 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašoma atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat atmesti kitus pareiškėjos prašymus, skirti jai baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių.

To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, jog nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.

Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo yra vertinama tik asmens, padavusio prašymą dėl proceso atnaujinimo, išdėstyta argumentacija bei tos argumentacijos atitikimas proceso atnaujinimo pagrindams, o po to priimamas atitinkamas procesinis sprendimas. Toks sprendimas priimtinas be kitų administracinėje byloje dalyvavusių asmenų rašytinės pozicijos, nes jiems (kitiems administracinėje byloje dalyvavusiems asmenims) įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisinės galimybės įsiterpti į procesą, kurio metu sprendžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, todėl atsiliepimai į prašymą dėl proceso atnaujinimo neturėtų būti teikiami, o pateikti bei registruoti – administraciniame teisme nesvarstytini.

Taigi J. T. atsiliepimas į pareiškėjos 2013 m. spalio 22 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo nesvarstytinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. P556-230/2012 pagal pareiškėjos G. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-2951/2011 pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. T., Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl akto panaikinimo.

J. T. atsiliepimo į pareiškėjos 2013 m. spalio 22 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo su jame išdėstytais prašymais nesvarstyti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė