Legislator Case Law & Legislation
a6780b4c-e539-43f1-9ed4-7141942cb6f4 AI generated

a6780b4c-e539-43f1-9ed4-7141942cb6f4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a6780b4c-e539-43f1-9ed4-7141942cb6f4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. J. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir Panevėžio rajono savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d.

Legislator headnote

AI generated

a6780b4c-e539-43f1-9ed4-7141942cb6f4 · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, V. J. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį taip pat nuteista ir už tai, kad ji, bÅ«dama valstybės tarnautoja – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir Panevėžio rajono savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-202/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00002-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos:              1.2.19.4.2; 2.4.6.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorams Irmantui Mikelioniui, Sauliui Verseckui,  gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei,nuteistajai V.

J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažinta kalta ir nuteista:–pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (įgaliojimų virÅ¡ijimas perkant baldus) – 80 MGL (3013 Eur) dydžio bauda;– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (galiojimų virÅ¡ijimas perkant sporto inventorių) – 80 MGL (3013 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir V.

J. paskirta galutinė subendrinta bausmė –100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskuoti valstybės nuosavybėn: irklavimo treniruoklis „Kettler Favorit“, užplombuotas specialia plomba Nr. 3986370, bokso maišas „Matsuru“, užplombuotas plomba Nr. 3984165, saugomi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje Panevėžio valdyboje; bokso pirštinių „Pride“ pora (2 vnt.), užplombuota plomba Nr. 3986362, sportinių batų „Beco“ pora (2 vnt.), užplombuota plomba Nr. 3986364; laikrodis–širdies ritmo monitorius, saugomas prie baudžiamosios bylos.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, V.

J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iÅ¡ V. J. valstybės nuosavybėn konfiskuoti 227,91 Eur. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. V. J. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir Panevėžio rajono savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. A-133), nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. kovo 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), siekdama iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės S. V. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu prokuroro 2016 m. birželio 2 d. nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 8 punkte nustatytais pagrindais) asmeninės turtinės naudos – neatlygintinai gauti baldus 850,04 Lt (246,19 eurų) vertės sau ir neatlygintinai gauti baldus 631,86 Lt (183 eurų) vertės kitam asmeniui – A.

P. P., virÅ¡ijo tarnybinius savo įgaliojimus, t. y.:1.1. nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. kovo 5 d., nebÅ«dama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatore dėl vieÅ¡ojo baldų pirkimo pagal projektÄ â€žNestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ ir žinodama, kad Å¡io pirkimo organizatorė yra Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė V. S. (paskirta į pirkimo organizatorės pareigas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. A-619), tyčia veikdama ne tarnybos, bet asmeniniais interesais, pasinaudojusi tarnybine Juridinio skyriaus vedėjos ir projekto įgyvendinimo grupės narės padėtimi, ir atliekant Å¡ias tarnybines pareigas sužinota tarnybine informacija, jog Panevėžio rajono savivaldybė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasarį ketina pirkti baldus už 63 516 Lt (be PVM) kainÄ ir Å¡iÄ vieÅ¡ojo pirkimo konfidencialiÄ informacijÄ apie ketinamų pirkti baldų kainÄ , veikdama prieÅ¡ingai tarnybos interesams, atskleidė UAB (duomenys neskelbtini) direktorei S. V. susitikimų su ja metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose Vasario 16-osios g. 27, Panevėžyje, bei už UAB (duomenys neskelbtini) laimėjimÄ Å¡iame baldų vieÅ¡ajame pirkime 2014 m. pradžioje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per S. V. dukrÄ A.

J. pareikalavo iÅ¡ S. V. sau iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) neatlygintinai gauti baldus – spintÄ kartu su prie jos priklausančiu suoleliu ir batų dėže, virtuvinį stalÄ , bendros 246,19 Eur vertės ir A. P. P. naudai gauti spintÄ 183 Eur vertės, o Å¡iuos baldus S. V. sutikus nemokamai pagaminti, ji, toliau tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , nebÅ«dama pirkimo organizatore, už tikrÄ jÄ pirkimo organizatorę V. S. faktiÅ¡kai atliko baldų pagal projektÄ â€žNestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras: parengė Å¡io pirkimo sÄ lygas ir pati parinko tiekėjus – UAB (duomenys neskelbtini), M.

S. firmai (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 24 d. raÅ¡tu Nr.(8.27) SD1-570 iÅ¡siuntė pačios parengtas pirkimo sÄ lygas, ir iÅ¡ jų 2014 m. vasario 27 d. bei 2014 m. vasario 28 d. gavusi pasiÅ«lymus dėl baldų pardavimo Panevėžio rajono savivaldybei, pati už tikrÄ jÄ pirkimo organizatorę V. S. atliko tiekėjų: UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 26 d. pasiÅ«lymo Nr. 4 (gauto 2014 m. vasario 27 d. Panevėžio rajono savivaldybėje); M. S. firmos (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 27 d. pasiÅ«lymo Nr.1 (gauto 2014 m. vasario 28 d.

Panevėžio rajono savivaldybėje) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 27 d. pasiÅ«lymo Nr.2 (gauto 2014 m. vasario 27 d. Panevėžio rajono savivaldybėje) apklausÄ , Å¡ių tiekėjų kvalifikacijos ir pasiÅ«lymų įvertinimÄ , ir, nebÅ«dama pirkimo organizatore, nustatė pasiÅ«lymų eilę bei nusprendė 2014 m. vasario 28 d. laimėtoju pripažinti UAB (duomenys neskelbtini), apie atliktÄ tiekėjų apklausÄ pirkimo organizatorės V. S. vardu 2014 m. vasario 28 d. surašė Tiekėjų apklausos pažymÄ , kuriÄ , pasinaudojusi aukÅ¡ta Juridinio skyriaus vedėjos ir Å¡io projekto grupės narės padėtimi, 2014 m. vasario 28 d. pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje tikrajai pirkimo organizatorei V.

S. ir nurodė jÄ pasiraÅ¡yti, užregistruoti bei pateikti administracijos direktoriui patvirtinti; Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė V. S. 2014 m. vasario 28 d. pasirašė 2014 m. vasario 28 d. Tiekėjų apklausos pažymÄ , jÄ užregistravo Nr. FB6/1-121 ir pateikė patvirtinti administracijos direktoriui V. Ž., kuris, jÄ pasiraÅ¡ydamas, patvirtino sprendimÄ pripažinti baldų vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoju – UAB (duomenys neskelbtini), su kuriuo 2014 m. kovo 5 d. tarp Panevėžio rajono savivaldybės (pirkėjo) ir UAB (duomenys neskelbtini) (pardavėjo) buvo sudaryta baldų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S1-82dėl 74 515 Lt (su PVM) arba 61 582,64 Lt (be PVM) vertės baldų pirkimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini).;

V. J. iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) direktorės S. V. 2014 m. gegužę, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai neatlygintinai gavo baldus – spintÄ kartu su suoleliu ir batų dėže bei virtuvinį stalÄ , bendros 850,04 Lt (246,19 eurų) vertės, ir 2014 m. gegužę, bute, esančiame Parko g. 97-27, Panevėžyje, A. P. P. naudai gavo 631,86 Lt (183 Eur) vertės spintÄ .1.2. Tokiais nusikalstamais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje 5 punkte nurodytÄ valstybės tarnautojo pareigÄ laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei 9 punkte nurodytÄ valstybės tarnautojo pareigÄ nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pirkimo principus, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. A-56, 17 punktÄ , reikalaujantį, jog pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 15 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-56, 4 punkto reikalavimÄ , kad pirkimai atliekami laikantis lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimų, ir 55.2 punkto reikalavimÄ , jog vykdant apklausÄ raÅ¡tu visiems dalyviams turi bÅ«ti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija, o teikiant informacijÄ Perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d.

įsakymo Nr. A-619 (toliau – ir įsakymas Nr. A-619) 8 punktÄ , kad Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti pirkimo organizatoriumi paskiriama V. S., tokiu bÅ«du virÅ¡ijo savo įgaliojimus, nes įsakymu Nr. A-619 baldų vieÅ¡as pirkimas buvo pavestas atlikti pirkimo organizatoriui – V. S..1.3. Dėl tokių V. J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, nes buvo sumenkintas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų Å«kio subjektų (tiekėjų) teisė sÄ Å¾iningai konkuruoti, dalyvaujant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos organizuotame vieÅ¡ajame baldų pirkime 2014 vasarį, bei sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje.

2. Be to, V. J. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį taip pat nuteista ir už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir Panevėžio rajono savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. A-133), nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), siekdama iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. J. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalyje ir BPK 212 straipsnio 8 punkte numatytais pagrindais) ir vadybininkės I. C. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalimi, BPK 212 straipsnio 8 punktu) asmeninės turtinės naudos – neatlygintinai gauti sporto prekes, bendros 2484,05 Lt (719,43 Eur) vertės sau, virÅ¡ijo tarnybinius savo įgaliojimus, o bÅ«tent:2.1. nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., nebÅ«dama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatore dėl sporto prekių pirkimo pagal projektÄ â€žNestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ ir žinodama, kad Å¡io pirkimo organizatorė yra Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė V.

S. (paskirta į pirkimo organizatorės pareigas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-264), tyčia veikdama ne tarnybos, bet asmeniniais interesais, pasinaudojusi tarnybine Juridinio skyriaus vedėjos ir projekto įgyvendinimo grupės narės padėtimi, atliekant Å¡ias tarnybines pareigas sužinota tarnybine informacija, jog Panevėžio rajono savivaldybė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) 2014 m. liepÄ ketina pirkti sporto prekes ir inventorių už 12 000 Lt (su PVM) sumÄ ir Å¡iÄ vieÅ¡ojo pirkimo konfidencialiÄ informacijÄ apie ketinamų pirkti sporto prekių kiekius ir jų kainÄ , veikdama prieÅ¡ingai tarnybos interesams, atskleidė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei I.

C. susitikimų metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir už UAB (duomenys neskelbtini) laimėjimÄ Å¡iame sporto prekių vieÅ¡ajame pirkime, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iÅ¡ I. C. ir per I. C. iÅ¡ S. J. pareikalavo sau iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) neatlygintinai gauti sporto prekes: irklavimo treniruoklį „Kettler Favorit“ – 961,12 Lt (278,36 Eur) vertės, vandens batų „Beco“ porÄ â€“ 122,91 Lt (35,60 Eur) vertės, 1 vnt. sÅ«puokles „Kettler“ – 786,92 Lt (227,91 Eur) vertės, laikrodį–širdies ritmo prietaisÄ â€žPolar“ – 181,82 Lt (52,65 Eur) vertės, bokso maiÅ¡Ä â€žMatsuru“ – 355,84 Lt (103,06 Eur) vertės, bokso pirÅ¡tinių „Pride“ porÄ â€“ 75,44 Lt (21,85 Eur) vertės, iÅ¡ viso prekių už 2484,05 Lt (719,43 Eur);

Å¡ias prekes I. C. ir S. J. sutikus nemokamai suteikti, ji, toliau tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , nebÅ«dama pirkimo organizatore už tikrÄ jÄ pirkimo organizatorę V. S. faktiÅ¡kai atliko sporto prekių pagal projektÄ â€žNestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras: parengė Å¡io pirkimo sÄ lygas ir pati parinko vienintelį tiekėjÄ â€“ UAB (duomenys neskelbtini), vėliau už tikrÄ jÄ pirkimo organizatorę V. S. 2014 m. liepos 21 d. atliko tiekėjo – UAB (duomenys neskelbtini) – apklausÄ ir gavo žodinį tiekėjo 2014 m. liepos 21 d. pasiÅ«lymÄ dėl sporto prekių 12 000 Lt (su PVM) pardavimo Panevėžio rajono savivaldybei, įvertino Å¡io tiekėjo kvalifikacijÄ ir pripažino UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. liepos 21 d.

žodinį pasiÅ«lymÄ dėl sporto prekių tinkamu bei 2014 m. liepos 21 d. nusprendė laimėtoju pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) ir apie atliktÄ tiekėjų apklausÄ pirkimo organizatorės V. S. vardu 2014 m. liepos 21 d. surašė Tiekėjų apklausos pažymÄ , kuriÄ , pasinaudojusi aukÅ¡ta Juridinio skyriaus vedėjos padėtimi ir Å¡io projekto grupės narės padėtimi, 2014 m. liepos 21 d. pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje tikrajai pirkimo organizatorei V. S., ir nurodė jai jÄ pasiraÅ¡yti, užregistruoti bei pateikti administracijos direktoriui patvirtinti; 2014 m. liepos 21 d.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė V. S. savo paraÅ¡u patvirtino 2014 m. liepos 21 d. Tiekėjų apklausos pažymÄ , jÄ užregistravo Nr.FB6/1-638, ir pateikė patvirtinti administracijos direktoriaus pareigas ėjusiam administracijos direktoriaus pavaduotojui E. L., kuris, jÄ pasiraÅ¡ydamas, patvirtino sprendimÄ pripažinti baldų vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoju – UAB (duomenys neskelbtini), todėl 2014 m. liepos 22 d. tarp Panevėžio rajono savivaldybės (pirkėjo) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sporto prekių už 12 000 Lt (su PVM) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S1-346 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini); nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio pabaigos, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir V.

J. reikalavimu prekes pristačius į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ji iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. J. ir vadybininkės I. C. per 3 kartus savo naudai neatlygintinai gavo sporto prekes, bendros 2484,05 Lt (719,43 Eur) vertės, t. y. iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), V. J. buvo neatlygintinai perduotas irklavimo treniruoklis „Kettler Favorit“ – 961,12 Lt (278,36 Eur) vertės, vandens batų „Beco“ pora – 122,91 Lt (35,60 Eur) vertės, sÅ«puokles „Kettler“ – 786,92 Lt (227,91 Eur) vertės, laikrodis–širdies ritmo prietaisas „Polar“ – 181,82 Lt (52,65 Eur) vertės, bokso maiÅ¡as „Matsuru“ – 355,84 Lt (103,06 Eur) vertės, bokso pirÅ¡tinių „Pride“ pora – 75,44 Lt (21,85 Eur) vertės.2.2.

Tokiais nusikalstamais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje 5 punkte nurodytÄ valstybės tarnautojo pareigÄ laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, 9 punkte nurodytÄ valstybės tarnautojo pareigÄ nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pirkimo principus, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d.

įsakymu Nr. A-263, 16 punktÄ , reikalaujantį, jog pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų 2014 m. kovo 14 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-263, 4 punkto reikalavimÄ , kad pirkimai atliekami laikantis lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimų, ir 55.2 punkto reikalavimÄ , jog visiems dalyviams turi bÅ«ti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija, o teikiant informacijÄ Perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d.

įsakymo Nr. A-264 (toliau – ir įsakymas Nr. A-264) 8 punktÄ , kad Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti pirkimo organizatoriumi paskiriama V. S., tokiu bÅ«du virÅ¡ijo savo įgaliojimus, nes įsakymu Nr. A-264 sporto prekių vieÅ¡as pirkimas buvo pavestas atlikti pirkimo organizatoriui – V. S..2.3. Dėl tokių V. J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, nes buvo sumenkintas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų Å«kio subjektų (tiekėjų) teisė sÄ Å¾iningai konkuruoti, dalyvaujant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos organizuotame vieÅ¡ajame sporto prekių pirkime 2014 liepÄ , bei sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje.3.

Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jÄ iÅ¡teisinti. 3.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, vienpusiÅ¡kai ir Å¡aliÅ¡kai įvertino bylos įrodymus, neįvertino jų visumos, taip pat netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl jos kaltės (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jos kaltės piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. 3.2.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad veikos, už kurių padarymÄ ji nuteista, nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Ji nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kurie sudarytų pagrindÄ persekioti jÄ baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantės teigimu, ji savo veiksmais nepadarė jokios žalos nei fiziniams, nei juridiniams asmenims, nei valstybei ir juo labiau didelės. Apygardos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ji nebuvo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo baldų ir sporto prekių pirkimo organizatore pagal projektÄ â€žNestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“.

Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms.3.3. Nuteistoji tvirtina, kad nei įsakymu Nr. A-619, nei įsakymu Nr. A-264, nei jokiu kitu įsakymu V. S. nebuvo pavesta atlikti jokių projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ viešųjų pirkimų, ji nebuvo paskirta į Å¡io projekto įgyvendinimo grupę. Å iais įsakymais buvo patvirtintas bendras pirkimo organizatorių sÄ raÅ¡as ir jame nurodyti asmenys vykdydavo skyriui priskirtus pirkimus tada, kai skyriui priskirtų pirkimų neatlikdavo kiti asmenys.

Tuo tarpu, kai buvo įgyvendinami projektai, susiję su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1000 „Dėl projektų, finansuojamų iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų, Europos Bendrijų ar kitų programų planavimo, rengimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“, kiekvieno projekto atveju buvo rengiami atskiri direktoriaus įsakymai, kuriais bÅ«davo sudaromos konkretaus projekto įgyvendinimo grupės, patvirtinamos projekto įgyvendinimo grupės narių pareigybės ir Å¡iais atskirais direktoriaus įsakymais buvo pavedama projekto įgyvendinimo grupei atlikti visus su projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133 (toliau – įsakymas Nr. A-133) projektui „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinti buvo sudaryta grupė, į kuriÄ paskirta A. P. P., L. S. ir V. J.. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-134 (toliau – įsakymas Nr. A-134) buvo patvirtinti projekto įgyvendinimo grupės pareigybių apraÅ¡ymai.

Anot nuteistosios, ji buvo paskirta projekto viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigoms. Pagal viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7 punktÄ , į jos pareigas įėjo viešųjų pirkimų dokumentų rengimas, o pagal patvirtintÄ Juridinio skyriaus vedėjo pareigybę, į jos pareigas įėjo ir administracijos direktoriaus pavedimų vykdymas. Aptarti įsakymai, nuteistosios teigimu, jai buvo privalomi vykdyti. Nė vienas iÅ¡ Å¡ių įsakymų nebuvo nei pakeistas, nei panaikintas, nei pripažintas neteisėtu, todėl ji neturėjo jokio pagrindo jų nevykdyti, tiek ji, tiek kiti projekto įgyvendinimo grupės nariai privalėjo projektÄ Ä¯gyvendinti, pasiekiant nustatytus tikslus, įskaitant ir atlikti vieÅ¡uosius pirkimus. 3.4.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-56, ir Panevėžio rajono savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263, pirkimo organizatoriumi laikomas bet kuris administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas nepaisant to, ar jis paskirtas bendru įsakymu ar atskiru įsakymu.

Be to, pagal paminėtas viešųjų pirkimų organizavimo taisykles, pirkimo dokumentus remiantis perkančiosios organizacijos vadovo patvirtinta paraiška, rengia komisija ar pirkimų organizatorius. Vadinasi, apeliantės teigimu, direktorius, pavesdamas jai rengti viešųjų pirkimų dokumentus, suteikė jai pirkimo organizatoriaus funkcijas. Nuteistoji pažymi, kad byloje liudytojais apklausti A. P. P., V. Ž., E. L. bei V. S. parodė, jog ji galėjo vykdyti baldų ir sporto inventoriaus viešuosius pirkimus.

Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių liudytojų parodymų neįvertino ir nenurodė, kodėl jais nesiremia. 3.5. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad visÄ projekto įgyvendinimÄ kuravo ir kontrolę vykdė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra (toliau – CPVA), kuriai buvo pateikti visi savivaldybės teisės aktai, susiję tiek su ginčo projektu, tiek ir Panevėžio rajono savivaldybėje galiojantys vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. CPVA kartu su paraiÅ¡ka pinigams gauti, buvo teikiami kiekvieno pirkimo visi viešųjų pirkimo dokumentai, t.y. iÅ¡siųsti kvietimai tiekėjams, techninės specifikacijos, tiekėjų pasiÅ«lymai, tiekėjų apklausos pažymos, praneÅ¡imai apie laimėtojÄ bei užpildytos pirkimo ataskaitas.

Visuose Å¡iuose dokumentuose rengėja buvo nurodoma V. S., dokumentuose buvo jos paraÅ¡as. Apeliantės teigimu, agentÅ«ra, turėdama visus dokumentus apie tai, kokie asmenys įgyvendina šį projektÄ , kad projekto vieÅ¡uosius pirkimus turi vykdyti ji, skirdama lėšų darbo užmokesčiui projekto nariams už jų darbÄ projekte, ir matydama, jog pirkimus ir pirkimų dokumentus pasiraÅ¡o ne paskirtas asmuo (apeliantė), o projekte nedalyvaujantis asmuo – V. S., niekada nekėlė jokių klausimų ir nelaikė tai pažeidimu.

Anot nuteistosios, ji visais klausimais, susijusiais su vieÅ¡aisiais pirkimais, bendravo su agentÅ«ros darbuotoja, kuri koordinavo šį projektÄ ir atlikdavo viešųjų pirkimų dokumentų patikrÄ , su ja derino technines specifikacijas, pirkimo bÅ«dus, ir, tik nustačiusi, kad pirkimai atlikti tinkamai, priimdavo sprendimus skirti finansavimÄ . Taigi, apeliantės nuomone, agentÅ«ra, žinodama, kad pirkimus turi vykdyti ji (apeliantė), gavusi pirkimų dokumentus, pasiraÅ¡ytus V. S., jei tai nebuvo leistina, turėjo tai užfiksuoti ir konstatuoti viešųjų pirkimų pažeidimÄ bei jų nefinansuoti ar taikyti baudÄ .

Tačiau, agentÅ«ra, atlikusi patikrÄ vietoje, jokių pažeidimų nenustatė. Tai reiÅ¡kia, kad baldų ir sporto įrangos pirkimai buvo atlikti tinkamai ir teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų bei principų. 3.6. Apeliantės teigimu, pirkimus vykdė įgaliotas asmuo, o tai, kad V. S. pasirašė pirkimų dokumentus, neįrodo ir nepatvirtina teismo iÅ¡vados, jog ji nebuvo pirkimo organizatoriumi. Panevėžio rajono savivaldybėje buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad paprastai dokumentus į savivaldybės duomenų sistemÄ sukeldavo tik vienas skyriaus darbuotojas.

Kadangi savivaldybėje pirkimus vykdė ir tie asmenys, kurie neturėjo jokių prisijungimų ir teisių registruoti dokumentus, buvo priimtas sprendimas, jog pačius pirkimus nuo pradžios iki galo atlieka tie asmenys, kuriems pavesta, bet visus formalumus, dokumentų įforminimus ir registravimÄ ir t.t. atlieka tie darbuotojai, prie kurio skyriaus buvo priskirtas pirkimas bei kurie turi visas sistemos administratoriaus suteiktas teises užregistruoti, įkelti dokumentÄ . BÅ«tent taip ir buvo nagrinėjamu atveju, tokiu darbuotoju konkrečiu atveju ir buvo – V.

S..3.7. Nuteistoji V. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog projekto įgyvendinimo grupė nebuvo pirkimo organizatoriumi ir Å¡ia iÅ¡vada grindė jos kaltę. Kita vertus, tokia teismo iÅ¡vada nepatvirtina, kad ji, bÅ«dama projekto įgyvendinimo grupės nare ir atsakinga už projekto viešųjų pirkimų dokumentų rengimÄ , neturėjo teisės vykdyti pirkimus. Dar daugiau, nuteistosios nuomone, nelogiÅ¡ka ir teismo iÅ¡vada, kad pavedimas jai rengti pirkimų dokumentus, nėra pagrindas pripažinti, jog jai buvo suteiktos visos pirkimo organizatoriaus teisės, t. y. suteikta teisė vykdyti pirkimus.

Teismas, konstatuodamas, kad teisė rengti neapima teisės vykdyti, nepagrįstai susiaurino sÄ vokos „rengti“ turinį. SÄ voka „vykdyti“ pagal lietuvių kalbos žodynÄ reiÅ¡kia vykdyti įsakymÄ , nutarimÄ , sumanymÄ , darbÄ , kontrolę ir pan. Pirmosios instancijos teismas, nuteistosios teigimu, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jai buvo pavesta tik rengti pirkimo dokumentus, t.y. ji galėjo atlikti tik tam tikrÄ pirkimų proceso dalį, o vykdyti pirkimų– negalėjo. Nė viename savivaldybės priimtame teisės akte nenustatyta, kad pirkimas dalimis gali bÅ«ti atliekamas kelių asmenų.

Visi, su pirkimu susiję veiksmai, buvo deleguoti vienam asmeniui. Vadovaujantis teismo logika, apeliantės nuomone, kad ji galėjo tik rengti pirkimo dokumentus, teigtina, jog kitiems pirkimo veiksmams atlikti, turėjo būti paskirtas kitas asmuo, nurodant, kokius veiksmus jis turėtų atlikti konkrečiame pirkime. Tačiau jokiam kitam asmeniui nebuvo suteikti įgaliojimai projekte vykdyti viešuosius pirkimus. Nuteistoji nurodo, kad vien tai, jog pirkimo dokumentus, kuriuos jau buvo pasirašiusi V. S., pasirašyti direktoriui ar jo pavaduotojui atnešdavo ji (apeliantė), ir kurie vadovų buvo pasirašyti, tik patvirtina, jog tokia praktika egzistavo, ji buvo priimtina.

Apeliantė pažymi, kad remiantis tokia susiformavusia praktika, buvo vykdoma eilė pirkimų, dėl kurių jai kaltinimai nėra pareikšti. Projekto įgyvendinimo grupės nariams buvo mokamas darbo užmokestis ir ši aplinkybė rodo, kad būtent projekto įgyvendinimo grupės nariai, o ne kiti asmenys, įgyvendindavo projektus ir atlikdavo visus, su projektu susijusius, veiksmus. 3.8. Nuteistoji nesutinka ir su teismo išvada, kad ji nebuvo projekto grupės nare nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d., jog projekto grupė veikė nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

Apeliantė nurodo, kad projektÄ nuo 2012 m. vasario 8 d., vadovaujantis įsakymu Nr. A-133, įgyvendino savivaldybės administratoriaus direktoriaus sudaryta projekto įgyvendinimo grupė. Projekto įgyvendinimo grupė dirbo nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. nepertraukiamai. Projekto įgyvendinimas nebuvo sustabdytas, įsakymas Nr. A-133 nepakeistas. Anot V. J., byloje taip pat nėra duomenų, kad jos įgaliojimai dirbti projekte nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d. buvo nutraukti ar sustabdyti.

Priešingai, 2012 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A-134 (toliau – įsakymas Nr. A-134) buvo pakeistas, jis galiojo „nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.“ (Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. A-826). Įsakymas Nr. A-134, kuriuo buvo patvirtintos projekto pareigybės, galiojo nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Projekto įgyvendinimo metu grupės nariams buvo mokamas darbo užmokestis, o nesant projekto biudžete asignavimų, grupės nariai dirbo neatlygintinai.

Taigi, grupės nariams už darbÄ projekte buvo mokamas darbo užmokestis, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, nes grupės nariai projekte nėra laikomi valstybės tarnautojais. Tuo laikotarpiu, kai projekto įgyvendinimo grupės nariai projekte dirbo neatlygintinai (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d.), su jais darbo sutartys nebuvo sudarytos, nes jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nauji pavedimai įgyvendinti projektÄ taip pat nebuvo suformuluoti, nes galiojo įsakymas Nr. A-133. Atsiradus lėšoms, Å¡ios buvo skirtos grupės nariams mokėti darbo užmokestį, todėl 2014 m. liepos 24 d. buvo priimtas įsakymas Nr. P-117 ir vėl su projekto grupės nariais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys ir jiems nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. mokamas darbo užmokestis.3.9.

Apeliantės nuomone, prieÅ¡taringa yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ji savo naudai neatlygintinai gavo baldus, o A. P. P. naudai –spintÄ , nors už baldus ir buvo atsiskaityta. Teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybę, kada už baldus buvo atsiskaityta tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, tačiau neįvertino aplinkybės, kad už baldus buvo sumokėta. Pagal egzistuojančiÄ verslo praktikÄ , apmokama tada, kai yra gaunama sÄ skaita apmokėti. Tai, kad nebuvo skubėta iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitos, parodė ir kaip liudytoja apklausta UAB (duomenys neskelbtini) direktorė S. V..

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl apmokėjimo už baldus buvo tariamasi. Å iÄ aplinkybę, anot apeliantės, patvirtina jos pačios, taip pat A. P. P., S. V., A. J. parodymai, duoti teisme. Netikėti liudytojų A. P. P. ir S. V. parodymais, duotais teisme, nėra pagrindo, nes prieÅ¡ abi liudytojas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jos atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės, jokio suinteresuotumo baudžiamosios bylos baigtimi neturi. A. J. teisme parodė, kad jokios kalbos su mama apie tai, jog ji (V.

J.) sakė ar davė suprasti, kad nemokės už baldus, nebuvo. Taigi, aptarti įrodymai, apeiantės teigimu, paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad ji neketino už baldus atsiskaityti. Be to, nuteistosios įsitikinimu, apygardos teismas be pagrindo atidžiai nevertinto liudytojų S. V. ir A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Å ių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra iÅ¡ esmės skirtingi duotiems teisme. Liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams duotiems parodymams įtakos turėjo reali grėsmė ir baimė bÅ«ti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn, o A.

J. – dėl prieÅ¡ jos mamÄ S. V. pradėto ikiteisminio tyrimo, ji, apkalbėdama kitÄ asmenį, siekė padėti mamai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas turėjo vadovautis S. V. teisme duotais parodymais, kuriuos ji davė jau prieÅ¡ jÄ nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , nes jie tikri bei teisingi. Nuteistosios nuomone, aplinkybės, kad pati UAB (duomenys neskelbtini) neiÅ¡rašė sÄ skaitos už baldus, jog ji, neturėdama jokios sÄ skaitos ir nežinodama nei tikslios sumos, nei kur pervesti už baldus pinigus, kad S. V. nusprendė sÄ skaitos už baldus neraÅ¡yti, juos padovanoti nieko apie tai jai (V.

J.) nežinant, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti.3.10. Nuteistoji nepritaria ir teismo išvadai, kad neva aplinkybę, jog ji iš UAB (duomenys neskelbtini) neatlygintinai gavo sporto prekių, įrodo liudytojų I. C., S. J. parodymai, 2014 m. rugpjūčio 12 d. telefoninis pokalbis, 2015 m. kovo 30 d. jos apklausos protokolas bei tai, kad daiktai buvo laikomi įvairiose vietose. Apeliantės nuomone, nurodytų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes prieš juos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Å ie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra neutralÅ«s. S. J. parodė tik tai, kÄ neva jam pasakė I. C., o I. C. parodymai viso proceso metu, kitaip nei konstatavo teismas, nebuvo nuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja vieni kitiems ir paremti tik jos asmenine nuomone. Be kita ko, Å¡ių liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja tarpusavyje. Parodymų prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti nebuvo atliktos akistatos, parodymai nepatikrinti kitais leistinais baudžiamojo proceso veiksmais, iÅ¡ esmės pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principas.

Anot V. J., pirmosios instancijos teismas, liudytojų parodymus pripažindamas įrodymais, suvaržė jos teisę gintis. Ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pasiÅ«lyme nurodytos kainos buvo padidintos. Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja I. C.. Apeliantės teigimu, jos kaltės nepagrindžia ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. telefoninis pokalbis, kuris nelaikytinas įrodymu, nes nebuvo iÅ¡tirtas ir patikrintas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jÄ kalta, nepagrįstai rėmėsi jos ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 30 d. duotais parodymais, o teisme duotus parodymus įvertino kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Jos ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 30 d. parodymai buvo duoti darant psichologinį spaudimÄ , jie prieÅ¡tarauja ankstesniems parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams.

Teisingais parodymais, anot nuteistosios, pripažintini jos 2016 m. birželio 30 d. ir teisme duoti parodymai, kuriems neturėjo įtakos jokia baimė. Nuteistosios nuomone, jos kaltės nepagrindžia ir ta aplinkybė, jog ji daiktų neperdavė tuoj pat, o ketino juos perduoti vėliau, t. y. esant tam tikrai progai. Tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad prekės jai buvo reikalingos ir ji jomis naudojosi. Nuteistoji akcentuoja, kad dalis prekių buvo net neišpakuotos, o tai reiškia, jog jomis nebuvo naudojamasi, jos nebuvo jai reikalingos ir jomis ji net neketino naudotis.

Tai, kad Å¡irdies matuoklis buvo paskolintas laikinai A. P. iki tol, kol jį ketino perduoti Vadoklių socialinių paslaugų centrui, niekaip nepatvirtina jos asmeninės naudos siekimo. Anot apeliantės, aplinkybė, kad ji kitokiu bÅ«du perduoti prekių negalėjo (tik kaip labdarÄ nuo fizinio asmens), jog dalį prekių perdavė, o likusiÄ dalį planavo perduoti vėliau, taip pat neįrodo jokio siekio gauti asmeninę naudÄ .3.11. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog ji UAB (duomenys neskelbtini) direktorei ir UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei atskleidė konfidencialiÄ informacijÄ apie ketinamų pirkti prekių kainÄ , tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus.

SÄ vokos „prekių kaina“ ir „numatomo pirkimo vertė“ yra skirtingos. Pirkimo kaina – tai kaina, kuriÄ siÅ«lo konkretus tiekėjas, ji yra konfidenciali iki tol, kol neatplėšiami vokai su pasiÅ«lymais. Tuo tarpu, pirkimui skirta pinigų suma yra numatomo pirkimo vertė, kuri nėra konfidenciali informacija. Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri įstatymo leidėjo yra įgaliota ir kompetentinga institucija teikti konsultacijas viešųjų pirkimų klausimais, 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė elektroninę konsultacijÄ , kurioje nurodė, kad numatomo vieÅ¡ojo pirkimo vertė tiek paraiÅ¡koje, tiek metiniame pirkimų plane, nėra laikoma konfidencialia informacija.

Taigi, anot apeliantės, ji, pasakydama UAB (duomenys neskelbtini) direktorei vieÅ¡Ä ir visiems prieinamÄ informacijÄ , kuriÄ gauti turi teisę bet kuris tiekėjas, nepažeidė jokių teisės aktų bei viešųjų pirkimų principų. Teismo iÅ¡vada apie konfidencialios informacijos atskleidimÄ UAB (duomenys neskelbtini) taip pat ne tik neteisėta, bet ir visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, neatitinkanti faktinių aplinkybių. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse buvo nustatyta, kad kai pirkimo vertė mažesnė arba lygi 10 000 Lt be PVM, pirkimÄ galima atlikti apklausos žodžiu bÅ«du, apklausiant vienÄ tiekėjÄ .

Tiekėjų apklausos pažyma patvirtina, kad buvo apklaustas vienas tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini). Taigi, nuteistosios teigimu, ji niekaip negalėjo atskleisti pirkimo kainos, nes vienintelė pirkimo kaina buvo ta, kuriÄ pasiÅ«lė UAB (duomenys neskelbtini), ir tokiu bÅ«du užkirsti keliÄ sÄ Å¾iningai konkurencijai, pažeisti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Kitų tiekėjų Å¡iame pirkime nebuvo. Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės yra skelbiamas vieÅ¡ai. V.

J. nurodo, kad tai, ar ji pasakė, jog kai pirkimo vertė nesiekia 10 000 Lt be PVM pirkimÄ galima atlikti iÅ¡ vieno tiekėjo, ar nepasakė, visiÅ¡kai neturėjo ir neturi jokios reikÅ¡mės teisiÅ¡kai vertinant jos veiksmus. Teisės aktų nuostatų ir pirkimui skirtos sumos atskleidimas nėra konfidenciali informacija.3.12. Nuteistosios manymu, teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl neva jos nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei. Apeliantė nurodo, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis.

Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaroma dar ir kita nusikalstama veika. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ji buvo reikÅ¡mingos įstaigos – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus - vedėja, jog vieÅ¡ieji pirkimai yra labai svarbi valstybės tarnybos veiklos sritis, todėl piktnaudžiavimas Å¡ioje srityje daro milžiniÅ¡kÄ Å¾alÄ visoms valstybės galimybėms gauti Europos SÄ jungos lėšas.

Tokia teismo iÅ¡vada yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Nei Panevėžio rajono savivaldybė, nei agentÅ«ra, nei valstybė nepatyrė jokios žalos, ypač didelės. Europos SÄ jungos lėšos buvo įsisavintos laiku ir tinkamai, projektas įvykdytas. Byloje nėra nė vieno nukentėjusiojo, nepareikÅ¡tas joks civilinis ieÅ¡kinys, nesukelta jokių iÅ¡ esmės žalingų pasekmių. Panevėžio rajono savivaldybė patyrė ne žalÄ , o naudÄ . Savivaldybė gavo daug daugiau prekių, nei buvo numatyta projekte, atlikti papildomi pirkimai, projektas iki Å¡iol yra giriamas ir rodomas kaip labai gero darbo pavyzdys.4.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios V. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistosios V. J. apeliacinis skundas atmetamas.6. V. J. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, siekdama turtinės naudos, viršijo įgaliojimus ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje.

7. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtina, jog Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo paskirta Panevėžio rajono savivaldybės projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės nare, o taip pat minėto projekto viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų koordinatore, todėl galėjo atlikti ir pirkimų organizatoriaus funkcijas bei, atlikdama inkriminuotas veikas, jai savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais priskirtų įgaliojimų neviršijo.

Tačiau, susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis, matyti, jog Å¡ie nuteistosios V. J. teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.8. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių.

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje objektyviai reiškiasi:

1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu;

2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu;

3) priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Kita alternatyvi piktnaudžiavimÄ apibÅ«dinanti veika – tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimas gali pasireikÅ¡ti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kurių atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų.

Å iuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar virÅ¡ijo tarnybos įgaliojimus, turi bÅ«ti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ jo tarnybinę (darbinę) veiklÄ reguliuojančių teisės aktų, kontekste.9. Pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisykles, patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263, pirkimus vykdo perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal VPÄ® 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles; pirkimo dokumentus pagal pirkimo iniciatoriaus parengtÄ ir Perkančiosios organizacijos vadovo patvirtintÄ paraiÅ¡kÄ rengia komisija ar pirkimų organizatorius; rengdami pirkimo dokumentus, komisija ar pirkimo organizatorius turi teisę gauti iÅ¡ pirkimo iniciatoriaus ir kitų Perkančiosios organizacijos darbuotojų visÄ informacijÄ , reikalingÄ pirkimo dokumentams parengti ir pirkimo procedÅ«roms atlikti (2 t. 96 – 98 b. l.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog V. J. buvo Panevėžio rajono savivaldybėje sudarytos viešųjų pirkimų komisijos narė, todėl tais atvejais, kai vieÅ¡uosius pirkimus, tame tarpe ir tuos, kurie buvo organizuojami įgyvendinant projektÄ ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“, vykdydavo savivaldybės viešųjų pirkimų komisija, V. J., kaip Å¡ios komisijos narė, turėjo teisę ir atitinkamus įgaliojimus vykdyti minėtus vieÅ¡uosius pirkimus.

Tuo tarpu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamais atvejais vieÅ¡uosius baldų ir sporto prekių pirkimus pagal projektÄ ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ turėjo vykdyti ne savivaldybės patvirtinta viešųjų pirkimų komisija, bet savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas vieÅ¡ojo pirkimo organizatorius. Pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. A - 619 (2 t., 124 b. l.) ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. A - 56, 17 punktÄ (2 t., 128 b. l.) baldų pirkimo konkursÄ privalėjo vykdyti V. S., kuri minėtu įsakymu Nr. A-619 buvo paskirta pirkimų organizatore Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti. Sporto inventoriaus pirkimÄ pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymÄ Nr. A - 264 (2 t., 115 b. l.), taip pat pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 įsakymu Nr. A - 263 (2 t., 93-94 b. l.), 16 punktÄ (pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles) privalėjo vykdyti taip pat V.

S., kuri įsakymu Nr. A-264 buvo paskirta pirkimų organizatore Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. J. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A – 133 (2 t., 147 b. l.) buvo paskirta į projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupę ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. A – 134 (2 t., 148) paskirta į minėtų viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigas. Pagal projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡ymÄ pagrindinės Å¡ias pareigas einančio darbuotojo funkcijos – rengti dokumentus CPVA; rengti viešųjų pirkimų dokumentus; bÅ«ti atsakingam už susiraÅ¡inėjimo su CPVA dokumentų viešųjų pirkimų klausimais rengimÄ ir dalyvauti rengiant projekto įgyvendinimo ataskaitas bei teikiant jas įgyvendinančiai institucijai; vykdyti kitus projekto vadovo paskirtus darbus, susijusius su projekto įgyvendinimu (2 t., 152 b. l.).

Panevėžio rajono savivaldybės vidaus teisės aktų analizė rodo, jog tiek V. S., kuri buvo paskirta viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų pagal projektÄ ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ organizatore, tiek V. J., kuri buvo minėtų viešųjų pirkimų koordinatore, turėjo ir žinojo aiÅ¡kiai joms apibrėžtas funkcijas vykdant minėtus pirkimus. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų – pačios nuteistosios V.

J., liudytojų V. S., A. P. P., S. V., I. C. parodymų, minėtus Panevėžio rajono savivaldybės vieÅ¡uosius baldų ir sporto prekių pirkimus betarpiÅ¡kai organizavo ir vykdė, taip pat rengė ir pildė dokumentus nuteistoji V. J.. Liudytoja V. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog savivaldybės direktoriaus įsakymu buvo paskirta viešųjų pirkimų, vykdant projektÄ ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ organizatore. Pačiame pirkime ji nedalyvavo, ji tik pasiraÅ¡ydavo pirkimų dokumentuose, kuriuos paruoÅ¡davo ir jai atneÅ¡davo V.

J., taip pat ji įkeldavo dokumentus į duomenų valdymo sistemÄ . Liudytoja A. P. P. parodė, kad ji su V. J. ir N. S. buvo įtrauktos į  projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ darbo grupę, tačiau ji pati neturėjo jokios įtakos organizuojant vieÅ¡uosius pirkimus, nei laimint konkursus, nei priimant sprendimus, ji niekur nedalyvavo. Liudytojos S. V. ir I. C. parodė, kad su jomis dėl galimybės dalyvauti Panevėžio rajono savivaldybės rengiamuose viešųjų pirkimų konkursuose tiesiogiai bendravo V.

J., nuteistoji paaiškino, kokie pirkimai bus vykdomi savivaldybėje, kokios sumos tiems pirkimams numatytos. Ir pati nuteistoji V. J. neneigia, jog baldų ir sporto įrangos viešuosius pirkimus organizavo ir vykdė, būtent, ji. Nors nuteistoji V. J. tiek viso bylos proceso metu, tiek savo apeliaciniame skunde, savaip interpretuodama ir aiškindama Panevėžio rajono savivaldybės vidaus teisės aktus, sau prisiima aptariamų viešųjų pirkimų organizatoriaus teises, tačiau ta aplinkybė, jog visus viešųjų pirkimų dokumentus pasirašydavo V.

S., patvirtina, kad V. J. žinojo ir suprato, jog tikroji šių viešųjų pirkimų organizatorė yra V. S., todėl ji atlikti organizatoriaus funkcijų neturi teisės. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad projekto įgyvendinimo grupė, kurios narė buvo V. J., nebuvo pirkimo organizatorius ir, kaip nurodė liudytoju apklaustas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas E. L., projekto valdymo grupė buvo sudaryta stebėti, prižiūrėti viešųjų pirkimų vykdymo procesus, o socialinio skyriaus vedėjos pavaduotoja V.

S. buvo pirkimo organizatorius, ji pasiraÅ¡inėdavo pirkimo dokumentus. Aplinkybę, kad už viešųjų pirkimų eigÄ buvo atsakingas pirkimo organizatorius, patvirtino ir liudytoju apklaustas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Ž.. Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad V. J. žinojo ir aiÅ¡kiai suvokė, kad pirkimo organizatoriaus įgaliojimus baldų ir sporto prekių vieÅ¡iesiems pirkimams pagal projektÄ ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ turėjo, bÅ«tent, V.

S., kuriai, kaip pirkimų organizatorei, nuteistoji nurodė pasiraÅ¡yti jos parengtus viešųjų pirkimų dokumentus, žinodama, kad V. S. jokių pirkimo organizatoriaus veiksmų Å¡iuose pirkimuose neatliko. Vienas iÅ¡ nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, neva, paneigiantis V. J. kaltę virÅ¡ijus įgaliojimus ir patvirtinantis, kad jokie pažeidimai organizuojant ir vykdant baldų ir sporto prekių vieÅ¡uosius pirkimus pagal projektÄ ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ nebuvo padaryti, yra tai, kad CPVA, kuri kontroliavo minėto projekto eigÄ ir rezultatus, jokių pažeidimų nenustatė.

Jau aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad faktiÅ¡kai vieÅ¡uosius baldų ir sporto prekių pirkimus betarpiÅ¡kai organizavo, vykdė bei rengė viešųjų pirkimų dokumentus V. J., tačiau minėtus dokumentus pasirašė reikiamus įgaliojimus turintis asmuo – V. S.. Todėl, suprantama, jog CPVA, kuri tikrino jai pateiktus viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų pagal projektÄ ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ dokumentus, pasiraÅ¡ytus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirto minėtų pirkimų organizatoriaus – V.

S. – jokių pažeidimų, susijusių su minėtų pirkimų organizavimu ir vykdymu, nenustatė. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. J., nebÅ«dama viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų pagal projektÄ ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ organizatore, o bÅ«dama tik projekto įgyvendinimo grupės nare ir viešųjų pirkimų koordinatore, žinodama, jog minėtų pirkimų organizatore yra paskirta V.

S., organizavo ir vykdė vieÅ¡uosius baldų ir sporto prekių pirkimus pagal minėta projektÄ , t. y. parengė Å¡ių pirkimų sÄ lygas ir parinko tiekėjus (baldų pirkime – tris, o sporto prekių – vienÄ ), jiems iÅ¡siuntė pačios parengtas pirkimų sÄ lygas ir, gavusi jų pasiÅ«lymus, juos pati vertino, baldų pirkime sustatė pasiÅ«lymų eilę ir nusprendė laimėtojais baldų pirkime pripažinti UAB (duomenys neskelbtini), o sporto prekių pirkime – UAB (duomenys neskelbtini), minėtų viešųjų pirkimų organizatorės V.

S. vardu surašė 2014 m. vasario 28 d. Tiekėjų apklausos pažymÄ dėl baldų pirkimo, kuriÄ pasirašė V. S. ir patvirtino V. Ž. bei 2014 m. liepos 21 d. Tiekėjų apklausos pažymÄ dėl sporto inventoriaus, kuriÄ pasirašė V. S. ir patvirtino E. L., ir tokiu bÅ«du V. J. virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus.10. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupė veikė laikotarpiais nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. ir laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d. ji nebuvo minėtos projekto įgyvendinimo grupės narė.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupė, kurios nare buvo paskirta Juridinio skyriaus vedėja V. J., Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-133 buvo sudaryta 2012 m. vasario 8 d. (2 t., 147 b. l.). Projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigybės aprašymas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-134 buvo patvirtintas 2012 m. vasario 8 d., įsakymo 2 punkte nurodant, kad įsakymas galioja nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2 t, 148 b. l.).

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A – 826 buvo pakeistas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. A – 134 2 punktas ir jame nurodyta, jog įsakymas galioja nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (2 t., 178 b. l.). Byloje nesant duomenų, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-133 2012 m. vasario 8 d. sudaryta projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės veikla kuriuo nors projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo sustabdyta, darytina išvada, jog projektas nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo įgyvendinamas nepertraukiamai.

Tokiu bÅ«du V. J. visÄ projekto įgyvendinimo laikotarpį buvo Å¡io projekto įgyvendinimo grupės nare – arba kaip Juridinio skyriaus vedėja, arba kaip viešųjų pirkimų koordinatore su ja sudarytų terminuotų darbo sutarčių laikotarpiais. Tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog V. J. nebuvo viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų pagal projektÄ ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ organizatore, o buvo Å¡io projekto įgyvendinimo grupė nare ir viešųjų pirkimų koordinatore.

Todėl iÅ¡dėstytos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su projekto įgyvendinimo grupės veikimo laikotarpiu, kurias pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, nepaneigia nuteistosios V. J. kaltės virÅ¡ijus jai suteiktus įgaliojimus.11. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ji iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) neatlygintinai savo naudai įgijo 246,19 Eur vertės baldus, o A. P. P. naudai – 183 Eur vertės spintÄ , taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ji iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) savo naudai įgijo sporto prekių už 719,43 Eur, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei aplinkybę, kad už baldus buvo atsiskaityta.

Su Å¡iais nuteistosios teiginiais nėra pagrindo sutikti, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas, kuriuos, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo V. J., pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino.12. Nepagrįstas yra nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas jos kaltę neatlygintinai gavus 246,19 Eur vertės baldus, o A. P. P. naudai – 183 Eur vertės spintÄ , grindė prieÅ¡taringais liudytojų S. V. ir A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos minėtos liudytojos paneigė pirmosios instancijos teisme.

Susipažinus su liudytojų S. V. ir A. J. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, matyti, jog šios liudytojos ne paneigė, o priešingai – patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja S. V. parodė, kad V. J. pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini) dalyvauti savivaldybės paskelbtame konkurse ir pagaminti darželiui baldus. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) nedaugelyje konkursų dalyvavo, šis konkursas bendrovei buvo svarbus, dėl visų su konkursu susijusių klausimų ji bendravo tik su V.

J.. Suskaičiavus darželio baldų kainÄ , nuteistoji V. J. užsiminė apie tai, ar bÅ«tų galima jai asmeniÅ¡kai pigiai gauti iÅ¡ bendrovės spintÄ ir stalÄ . UAB (duomenys neskelbtini) laimėjus konkursÄ , V. J. dar kartÄ paprašė jai asmeniÅ¡kai padaryti baldus. Liudytojos S. V. teigimu, ji liepė savo dukrai A. J., kuri bendrovėje dirbo dizainere, nuvažiuoti pas V. J. ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ko tiksliai Å¡iai reikia. Nuteistoji prašė baldus pagaminti labai pigiai, todėl spinta ir staliukas V.

J. buvo pagaminta iÅ¡ likučių, pakankamai pigiai. Begaminant baldus V. J., Å¡i pasakė, kad ir A. P. P. reikia spintos, todėl ir Å¡i spinta buvo pagaminta. Liudytoja S. V. nurodė supratusi, jog tiek V. J., tiek A. P. P. skirtus baldus jos bendrovė turėtų pagaminti, kaip dovanÄ , todėl sÄ skaitos neskubėjo iÅ¡raÅ¡yti. Savo iniciatyva baldų nei V. J., nei A. P. P. nebÅ«tų gaminusi, tuos baldus nuteistajai padarė, kaip dovanÄ . Už baldus buvo sumokėta tik prasidėjus byloje ikiteisminiam tyrimui.

Liudytoja A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad mama jos paprašė nuvažiuoti ir suprojektuoti užsakovui baldus. Ji buvo susitikusi su V. J. ir A. P. P. dėl joms reikiamų baldų pagaminimo, apie baldų kainÄ nei su V. J., nei su A. P. P. nebuvo kalbama, už kokiÄ sumÄ gaminti baldus nuteistoji nenurodė. Liudytoja A. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, jog nuo pat pradžių ji suprato, kad nei V. J., nei A. P. P. už baldus nemokės, kadangi paprastai žmonės klausinėja baldų kainos, tuo tarpu Å¡iuo atveju matavimai buvo atlikti neįvykus pokalbiui apie baldų kainÄ .

Ä®vertinus liudytojų S. V. bei A. J. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, taip pat atsižvelgiant į tai, jog, tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, nuteistoji V. J. ėmėsi veiksmų, kad už jai pagamintus baldus bÅ«tų sumokėta, teisinga yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog baldai tiek nuteistajai V. J., tiek A. P. P. buvo pagaminti ir perduoti neatlygintinai, kaip dovana už laimėtÄ savivaldybės organizuotÄ viešųjų pirkimų konkursÄ .

13. Kaip matyti iš nuteistosios apeliacinio skundo, ji ginčija iš esmės visus įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė jos kaltę neatlygintinai iš UAB (duomenys neskelbtini) įgijus sporto prekių už 719,43 Eur, t. y. apeliantė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų I. C., S. J. parodymus, neatsižvelgė į tai, jog tiek minėtų liudytojų, tiek ir liudytojos S. V. pareiškimai apie neteisėtus jos veiksmus buvo parašyti ne savanoriškai, pačių liudytojų iniciatyva, bet į įmones atvykus STT pareigūnams ir patiems liudytojams siekiant išvengti jiems grėsusios baudžiamosios atsakomybės. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jos pačios ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 30 d. duotais parodymais, kadangi šie parodymai prieštarauja vėlesnių apklausų metu, o taip pat pirmosios instancijos teisme duotiems jos parodymams.

Anot V. J., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiu 2014 m. rugpjūčio 12 d. užfiksuotu jos telefoniniu pokalbiu, kadangi šis pokalbis nebuvo ištirtas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, todėl negalėjo būti pripažintas tinkamu įrodymu.

14. Liudytoja apklausta UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė I. C. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jÄ susirado nuteistoji V. J., kuri pasakė, jog Panevėžio rajono savivaldybėje bus organizuojamas vieÅ¡asis pirkimas, nurodė, kokia pinigų suma yra numatyta ir kokių prekių reikia. Kito susitikimo su V. J. metu ji pasakė, kiek kainuos V. J. iÅ¡sirinktos prekės, tuomet nuteistoji pasakė, jog yra daugiau pinigų, todėl buvo sukeltos kainos treniruokliams, o už susidariusį kainų skirtumÄ nuteistajai bendrovė atsilygino daiktais – irklavimo treniruokliu, bokso kriauÅ¡e, pirÅ¡tinėmis, laikrodžiu.

Liudytojos teigimu, daiktus asmeniniam naudojimui V. J. rinkosi pati, iÅ¡ bendravimo su nuteistÄ ja taip pat iÅ¡ to, kur reikia siųsti V. J. iÅ¡sirinktas prekes, ji supratusi, jog tai prekės, skirtos asmeniÅ¡kai V. J., be to, tų prekių nesimatė vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose. Anot liudytojos, įmonių yra daug, o dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse ir jį laimėti nuteistoji pasirinko, bÅ«tent, jų bendrovę, todėl už tai nuteitajai buvo atsidėkota jos iÅ¡sirinktomis prekėmis. Vėliau nuteistoji V.

J. informavo, jog įmonėje gali apsilankyti STT pareigÅ«nai, klausė, ar galima atsiskaityti už asmeniniam naudojimui iÅ¡sirinktas prekes, tačiau to padaryti jau nebuvo galima. Liudytoju apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog pats asmeniÅ¡kai su savivaldybės darbuotoja V. J. nebendravo, tÄ darė jo darbuotoja I. C.. Jo įmonė laimėjo savivaldybės organizuotÄ vieÅ¡Ä jį konkursÄ . Å iuo atveju, kuris buvo vienintelis jo bendrovės veikloje, vieÅ¡ajame konkurse perkamiems daiktams V.

J. prašymu buvo dirbtinai padidinta kaina, kad už likusius pinigus bendrovė galėtų asmeniškai V. J. padovanoti daiktų. Daiktai, kuriuos išsirinko V. J., buvo jai atiduoti nemokamai, už juos nuteistoji neatsiskaitė, jie nebuvo nurodyti įmonės dokumentuose. Deklaratyvūs ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti nuteistosios V. J. teiginiai apie tai, jog pareiškimus apie jos neteisėtus veiksmus liudytojai I. C. ir S. J. parašė ne savo iniciatyva, bet įtakoti STT pareigūnų bei siekdami išvengti jiems grėsusios baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojais apklausti STT pareigūnai M.

R. ir M. K. nenurodė, kad kuriam nors proceso dalyviui, tame tarpe ir liudytojams I. C. bei S. J., ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas. Liudytojas M. R. paaiÅ¡kino, jog jis su kolegomis atliko kratÄ UAB (duomenys neskelbtini), jokių pretenzijų dėl kratos joje dalyvavę asmenys nepareiÅ¡kė, kratoje dalyvavusiems asmenims kažkuris iÅ¡ pareigÅ«nų nurodė važiuoti į STT patalpas apklausai. Liudytojas M. K. nurodė, jog jam buvo duotas vienkartinis pavedimas paimti iÅ¡ asmens, kuris ateis į STT patalpas, pareiÅ¡kimÄ .

Tas asmuo buvo S. J., kuris užėjo pas jį į kabinetÄ ir laisva valia davė parodymus apie tai, kad neatlygintinai per I. C. V. J. davė bokso kriaušę, irklavimo treniruoklį. Liudytojo M. K. teigimu, S. J. parodymus davė laisva valia, viskÄ aiÅ¡kiai ir nuoÅ¡irdžiai papasakojo, nereikėjo jam net užduoti pagalbinių klausimų, juo labiau, nebuvo jokios prievartos duoti parodymus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo netikėti liudytojų I. C. bei S. J. parodymais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – kratų protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys (kratos metu nuteistosios V.

J. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikÅ¡mingi daiktai – irklavimo treniruoklis ,,KETTLER Favorit“, batų pora ,,BECO“, bokso pirÅ¡tinių pora ,,PRIDE“ (5 t., 182 – 188 b. l.), kratos metu nuteistosios motinos I. K. gyvenamojoje vietoje buvo rastas ir paimtas bokso maiÅ¡as ,,MATSURU“ (6 t., 120 – 124 b. l.), kratos metu PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atviroje kolonijoje pas nuteistÄ jį A. P. buvo rastas ir paimtas laikrodis – Å¡irdies ritmo monitorius ,,Polar“ (6 t., 187-191 b. l.), kratos metu R.

Č. gyvenamojoje vietoje, Mažeikių rajone, buvo rastos ir paimtos sūpuoklės ,,KETTLER“ (7 t., 28 – 32 b. l.)), daiktų apžiūros protokoluose, taip pat protokoluose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo užfiksuoti faktiniai duomenys. 2014 m. liepos 18 d. V. J., paskambinusi I. C., praneša, koks turi būti sportinės sienelės aukštis, nurodo, kad pažiūrėtų irklavimo treniruoklį – valtį; 2014 m. liepos 25 d. telefoninio pakalbio metu V. J. klausia I. C., ar užsakytas laikrodis, ši atsako, kad laikrodį užsakė, tik dar negavo (2016 m. vasario 10 d. protokolas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (1 t., 96-97 b. l.); 2014 m. rugpjūčio 12 d.

I. C., paskambinusi V. J., klausia, ar laikrodžio ji norinti sau, į kÄ V. J. atsako teigiamai, tuomet I. C. klausia, kokios spalvos laikrodžio V. J. nori, o V. J. atsako, kad juodos (2016 m. vasario 10 d. protokolas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (1 t., 98-99 b. l.); 2014 m. rugpjūčio 14 d. I. C., paskambinusi V. J., praneÅ¡a, jog turi laikrodį, tariasi dėl laikrodžio perdavimo V. J. (2016 m. vasario 10 d. protokolas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (1 t., 99-100 b. l.).15.

Atmestinas, kaip nepagrįstas yra nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, jog 2014 m. rugpjūčio 12 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡tyrė, todėl Å¡io pokalbio negalėjo pripažinti tinkamu įrodymu byloje bei juo grįsti jos kaltę. Susipažinus su 2016 m. gruodžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolu matyti, jog teisiamojo posėdžio pirmininkei pasiÅ«lius iÅ¡tirti raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , proceso dalyviai pareiÅ¡kė, jog yra susipažinę su baudžiamosios bylos medžiaga ir nepageidauja, kad dokumentai bÅ«tų skaitomi.

IÅ¡vardinus bylos medžiagÄ , tame tarpe ir 2016 m. vasario 10 d. protokolÄ dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuotas ginčijamas 2014 m. rugpjūčio12 d. V. J. telefoninis pokalbis, nei nuteistoji, nei jos gynyba nepateikė praÅ¡ymo iÅ¡tirti detaliau minėtÄ protokolÄ ar iÅ¡klausyti prie protokolo pridėtÄ garso įraÅ¡Ä . Toks praÅ¡ymas buvo iÅ¡dėstytas tik nuteistosios apeliaciniame skunde taip pat bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nuteistosios ir jos gynėjos pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡klausyti 2014 m. rugpjūčio 12 d. užfiksuoto V.

J. ir I. C. pokalbio garso įraÅ¡Ä buvo patenkintas apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog, nesant proceso dalyvių praÅ¡ymo dėl papildomo baudžiamosios bylos medžiagos iÅ¡tyrimo ir tokiu atveju pirmosios instancijos teismui apsiribojus tik raÅ¡ytinių bylos įrodymų iÅ¡vardijimu, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Tai, kad minėtas garso įraÅ¡as buvo iÅ¡klausytas apeliacinės instancijos teisme nesumenkina 2016 m. vasario 10 d. protokole dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo užfiksuotų faktinių duomenų bei prie Å¡io protokolo pridėto garso įraÅ¡o įrodomosios vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtÄ protokolÄ bei prie jo pridėtÄ garso įraÅ¡Ä pripažino tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme bei jais rėmėsi priimdamas skundžiamÄ nuosprendį.16.

Nuteistosios nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 30 d., kadangi vėlesnių apklausų metu ji nurodė kitokias, teisingas įvykių aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ minėtos apklausos protokolo, V. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, parodė, kad klausė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos Ievos, ar nebÅ«tų galimybės gauti papildomai prekių sau, už kurias nereikėtų mokėti, kurių nėra sÄ raÅ¡e bei papildomų prekių – batų, treniruoklio ,,KETTLER“, bokso pirÅ¡tinių, bokso kriaušės, kurie rasti kratos metu, o taip pat sÅ«pynių, laikrodžio, kuriuos užsakė vėliau (7 t., 91 – 93). Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nėra visavertis, savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, vien tik Å¡iuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali bÅ«ti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra svarbÅ«s kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui (BPK 276 straipsnis).

Įvertinus V. J. parodymus, duotus 2015 m. kovo 30 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, matyti, jog, būtent, minėtos apklausos metu duoti nuteistosios parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

17. DeklaratyvÅ«s yra nuteistosios V. J. teiginiai apie tai, jog iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose nenurodytas prekes neatlygintinai ji įgijo ne savo reikmėms, bet ketindama kaip labdarÄ Å¡ias prekes perduoti Vadoklių socialinių paslaugų centrui, tačiau to nesuspėjo padaryti, kadangi nežinojo kaip tiksliai įforminti tokį prekių perdavimÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus vedėja I. G. parodė, kad V.

J. į jÄ nėra kreipusis su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti, kaip reikėtų perduoti daiktus neatlygintinai (kaip labdarÄ ). Taip pat liudytoja nurodė, jog realiai jokių kliūčių fiziniam asmeniui perduoti labdarÄ savivaldybės įstaigoms nei tiriamuoju laikotarpiu, nei Å¡iuo metu nėra ir nebuvo, tokio perdavimo tvarka yra aiÅ¡ki. IÅ¡ byloje esančio 2014 m. rugsėjo 16 d. daiktų perdavimo – priėmimo akto matyti, jog V. J. perdavė neatlygintinai naudotis Panevėžio rajono socialinių paslaugų centrui įvairias prekes (8 t., 72 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) narė V. P. nurodė, jog su V. J. kalbėjo apie labdarÄ , V. J. ruošėsi socialiniam bÅ«stui, į kurį ateina nuo smurto nukentėjusios mamos su vaikais, daryti labdarÄ , domėjosi, ar reikia fiziniam asmeniui turėti kokį nors ypatingÄ statusÄ . Aptarti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji V. J. turėjo visas galimybes iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) gautas prekes perduoti labdarai, puikiai žinojo, kokiu bÅ«du tai padaryti, tačiau to nepadarė, o prieÅ¡ingai – minėtas neatlygintinai gautas prekes laikė skirtingose vietose, taip siekdama nuslėpti Å¡ių prekių neteisėtÄ Ä¯gijimÄ savo reikmėms.

Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad V. J. neatlygintinai sporto prekes iš UAB (duomenys neskelbtini) įgijo siekdama asmeninės turtinės naudos, o ne kilniais labdaros tikslais.              18. Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu. 18.1. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobÅ«dį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigÅ«no padarytÄ veikÄ , nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir padarytos veikos įtakÄ valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt.

Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas.18.2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardÄ , tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelė žala valstybei.

Didelės žalos valstybei požymis turi bÅ«ti konstatuojamas nurodant argumentus, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sÄ lygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.). Teismų praktikoje neturtinio pobÅ«džio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu.

Didelės žalos požymis valstybei paprastai turi bÅ«ti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sÄ lygos daryti teisės pažeidimus.19. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡iuo atveju nei savivaldybė, nei CPVA, nei valstybė nepatyrė jokios žalos, ypač didelės, prieÅ¡ingai – Europos SÄ jungos lėšos buvo įsisavintos laiku ir tinkamai, projektas įvykdytas, byloje nėra nei vieno nukentėjusiojo, nėra pareikÅ¡ta civilinių ieÅ¡kinių, nebuvo sukelta jokių iÅ¡ esmės žalingų pasekmių.

Kaip galima suprasti iÅ¡ tokių nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, V. J. tvirtina, jog jos veiksmais nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Tačiau, kaip jau minėta, žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali bÅ«ti tiek turtinio, tiek neturtinio pobÅ«džio. Kaip teisingai nustatė ir skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas V. J., virÅ¡ydama įgaliojimus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ ir taip padarė didelę neturtinę žalÄ valstybei. V. J. nusikalstamas veikas padarė bÅ«dama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja, nusikalstamos veikos padarytos svarbioje valstybės tarnybos veiklos srityje, susijusioje su vieÅ¡aisiais pirkimais, kuriems naudojamos didžiulės tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos SÄ jungos struktÅ«rų lėšos.

Tokiais su atsakingų tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais neteisėtais veiksmais, taip pat neteisėtai priimdama baldus iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) bei sporto prekes iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini), V. J. sudarė sÄ lygas atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, korupcinėms nusikalstamoms veikoms ir esminei žalai savivaldybės ir valstybės interesams, tuo kitų savivaldybės administracijos darbuotojų ir paÅ¡alinių asmenų akyse kÅ«rė savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemÄ , parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino savivaldos prestiÅ¾Ä ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ .

Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias teisės pažeidimams, iškraipytos savivaldybės, kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai.20. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė ir neatskleidė subjektyviojo jai inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymio – jos tyčios.

Nors nuteistoji viso bylos proceso metu neigė padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne vien tik pagal paties kaltininko parodymus, tačiau įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltininko elgesį, nulemiantį jo psichinį santykį su padaryta nusikalstama veika. Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės - nuteistosios V. J. veikimas tikrosios viešųjų pirkimų pagal projektÄ ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ organizatorės V.

S. vardu, nuteistosios siekis, vykdant ne jai priskirtas funkcijas ir tuo virÅ¡ijant jai suteiktus įgaliojimus, neatlygintinai savo naudai gauti daiktų ir tokių daiktų gavimas, taip pat po nusikaltimų padarymo, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, bandymas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės stengiantis maskuoti nusikalstamus veiksmus sumokant už neatlygintinai įgytus daiktus – leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. J. suprato savo nusikalstamÄ veikų pobÅ«dį, numatė, jog dėl jos neteisėtų veikų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės ir tokių pasekmių norėjo.21.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. J. veikoje yra nustatyti visi bÅ«tini - tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

22. IÅ¡ esmės teisingas yra nuteistosios V. J. apeliacinio skundo argumentas, kad informacija, kuriÄ ji atskleidė UAB (duomenys neskelbtini) direktorei ir UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei nėra konfidenciali VPÄ® prasme. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. J. tiek UAB (duomenys neskelbtini) direktorei S. V., tiek UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei I. C. nurodė Panevėžio rajono savivaldybėje numatomiems vieÅ¡iesiems baldų bei sporto prekių pirkimams pagal projektÄ ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra Panevėžio rajone“ skirtÄ pinigų sumÄ , t. y. numatomo pirkimo vertę, kuri nėra konfidenciali informacija VPÄ® 6 straipsnio prasme.

Remiantis VPÄ® nuostatomis, pirkimų iniciatorius kiekvienais metais privalo sudaryti visos įstaigos pirkimų planÄ ir jį paskelbti vieÅ¡ai prieinamoje Viešųjų pirkimų tarnybos informacinėje sistemoje. Todėl vieÅ¡ai skelbiama informacija negali bÅ«ti laikoma konfidencialia. Tačiau, nors V. J. UAB (duomenys neskelbtini) direktorei S. V. bei UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei I. C. atskleista informacija nelaikytina konfidencialia VPÄ® 6 straipsnio prasme, tačiau pirkimui skirtÄ biudžetÄ gali pavieÅ¡inti tik įgalioti subjektai, t. y. vieÅ¡ojo pirkimo komisija arba pirkimo organizatorius, nurodant pirkimui skirtÄ sumÄ pirkimo dokumentuose arba kitaip informuojant visus pirkime dalyvaujančius tiekėjus, taip užtikrinant visų dalyvių lygiateisiÅ¡kumÄ .

Numatomos pirkimų vertės atskleidimas, bÅ«tent, tiems tiekėjams, kurie buvo pripažinti viešųjų pirkimų konkursų laimėtojais ir su, kuriais V. J. betarpiÅ¡kai bendravo derindama paslaugų kainas, o taip pat siekdama neatlygintinai gauti asmeninės naudos (baldų ir sporto prekių), laikytinas VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimu, užkirtusiu keliÄ sÄ Å¾iningai konkurencijai. Nustatytos faktinės aplinkybės neÅ¡alina nuteistosios V.

J. baudžiamosios atsakomybės, taip pat neturi įtakos ir V. J. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui.

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai V. J., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (V. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai), į V. J. asmenybę charakterizuojančius požymius (V. J. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, buvusių darbdavių charakterizuojama teigiamai) bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , nuteistajai V.

J. parinko bausmės rūšį – baudÄ , baudos dydį nustatydamas mažesnį už bausmių, skiriamų už sunkius nusikaltimus, vidurkį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Nuteistajai V. J. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra praÅ¡oma ir apeliaciniame skunde, Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.24.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios V. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                Valdimaras Bavėjanas                                                                                                       Elena Vainienė                                                                                                                                                                                                                          Linas Žukauskas