2016-02-23 Nr. AB-4356-3-61-3-07662-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-177-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07662-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. Z. kreipėsi į teismą prašydamas:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. PE-SPI-8962;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr.(6.5) I-7929;

3) įpareigoti Vilniaus skyrių atstatyti pareiškėjo pensijos byloje buvusį valstybinio socialinio draudimo 38 m. 6 mėn. stažą už 1965–1984 metus ir remiantis papildytais stažo duomenimis perskaičiuoti pareiškėjui nuo 2013 m. balandžio 23 d. mokamą pensiją bei nedelsiant išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki naujo sprendimo priėmimo dienos.

Pagrįsdamas skundo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas jam 2013 m. balandžio 23 d. paskyrė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją nepagrįstai sumažindamas nuo 38 m. ir 6 mėn. iki 19 m. 7 mėn. jo turimą valstybinio socialinio draudimo stažą už 1965–1984 metus. Nurodė, kad ginčijami sprendimai naikinti dėl šių priežasčių:

1) faktas, kad pareiškėjo turimas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas už 1965–1984 metus yra 38 metai ir 6 mėnesiai (stažas buvo įskaitytas padidinta trukme, kaip dirbusio ypatingomis sąlygomis (skraidymo darbuotojas)) yra pripažintas paties atsakovo ir įrodytas pensijos byloje esančiais dokumentais, todėl jo sumažinimas nėra pagrįstas. Stažas pensijos byloje fiksuotas nuo 1984 m. spalio 2 d. paskiriant pareiškėjui ištarnauto laiko pensiją ir buvo įskaitomas mokant ištarnauto laiko pensiją iki 2004 m. birželio 26 dienos;

2) nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė, kokia teisės norma jiems leido sumažinti jau nustatytą faktą dėl pareiškėjo stažo trukmės. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir kiti pensijų skyrimą, jų perskaičiavimą ir stažo nustatymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės mažinti dokumentais įrodytą ir byloje fiksuotą stažą;

3) atsakovo pateiktas Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14 punkto aiškinimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, nes nei Pensijų įstatymo 54 straipsnis, nei kiti įstatymai nesuteikia administravimo subjektams įgaliojimų mažinti dokumentais įrodytą ir pensijos byloje nustatytą stažą. Valdybos pateiktas minėtos nuostatos aiškinimas taip pat yra neteisingas, nes teiginys, jog sąvoka „faktinė trukmė” draudžia taikyti padidintos trukmės darbo stažą už darbą ypatingomis sąlygomis neatitinka Dabartinės lietuvių kalbos žodyne numatytos žodžio „faktinis”, t. y.

„pagrįstas faktais, tikras, nepramanytas“, reikšmės. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnis nustato laikotarpius, prilyginamus valstybinio socialinio draudimo stažui, o Nuostatai nustato tvarką, kuria remiantis įstatyme apibrėžti laikotarpiai įskaitomi į stažą, todėl poįstatyminis teisės aktas negali apibrėžti minėtų laikotarpių kitaip, nei jie yra išvardinti įstatyme. Prašė teismo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nustatyta tvarka ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 14 punkto (su vėlesniais pakeitimais) nuostatos, tiek, kiek jomis remdamasis atsakovas teigia, jog galima mažinti turimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, atitinka Pensijų įstatymą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis nuo 1995 m. sausio 1 d. valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiais teisės aktais – Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas (toliau – ir stažas) apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 8–12 ir 54 straipsnius bei Nuostatų 10–24 punktus. Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti asmens stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., o Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyti stažui prilyginami laikotarpiai, įgyti iki 1995 m. sausio 1 d., į stažą įskaitomi pagal faktinę jų trukmę.

Taigi, Pensijų įstatyme nėra numatyta tam tikrus laikotarpius į stažą įskaityti padidinta trukme. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1965 m. gegužės 2 d. iki 1984 m. rugsėjo 28 d. dirbo šturmano pareigose Lietuvos civilinėje aviacijoje ir jam, kaip civilinės aviacijos darbuotojui, vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis Vilniaus miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. spalio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 5126 nuo 1984 m. spalio 2 d. buvo paskirta pagal 38 metų 6 mėnesių darbo stažą apskaičiuota ištarnauto laiko pensija ir ši pensija pareiškėjui buvo mokėta iki 2004 m. birželio 25 d., kuomet pagal pareiškėjo prašymą, vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalimi (Pensijų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2005 m. liepos 1 d.) pareiškėjo ištarnauto laiko pensija Vilniaus skyriaus 2005 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 1490 nuo 2004 m. birželio 26 d. (pareiškėjui sukakus senatvės pensijos amžių) buvo perskaičiuota į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją.

Apskaičiuojant senatvės pensijos dydį, 32.8333 metų stažas iki 1995 m. sausio 1 d. buvo apskaičiuotas pagal pateiktus dokumentus, vadovaujantis Pensijų įstatymo 52 straipsnio ir Nuostatų 9 straipsnio (Pensijų įstatymo ir Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2005 m. liepos 1 d.) nuostatomis, t. y. stažui prilyginami laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d. įskaityti pagal faktinę jų trukmę. Pagal pareiškėjo 2013 m. sausio 2 d. pateiktą prašymą Vilniaus skyrius 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. PE-SP1-8962 nuo 2013 m. sausio 1 d. pareiškėjui paskyrė senatvės pensiją iš naujo ir, skiriant pareiškėjui senatvės pensiją, jo 32.2417 metų stažas, įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., buvo apskaičiuotas įskaitant faktine trukme atskirus jo darbo laikotarpius nuo 1957 m. rugpjūčio 15 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją grindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie nurodyti atsakovo pateiktame atsiliepime. Taip pat pažymėjo, kad remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsniu ir Nuostatų 14 punktu, stažas už 1965–1984 laikotarpį pareiškėjui įskaitytinas pagal faktinę darbo trukmę. Pensijų įstatyme nėra numatyta tam tikrus laikotarpius į stažą įskaityti padidinta trukme. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui iki 1995 m. sausio 1 d., vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, buvo paskirta ištarnauto laiko pensija, kurią apskaičiuojant tam tikri darbo laikotarpiai buvo įskaityti padidinta trukme, nesudaro pagrindo tą padidinta trukme apskaičiuotą stažą įskaityti skiriant jam senatvės pensiją pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. galiojančius Pensijų įstatymą ir Nuostatus. Pareiškėjas senatvės pensijos amžių sukako 2004 m. birželio 26 d., senatvės pensija jam paskirta Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu nuo 2013 m. sausio 1 d., taigi Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai apskaičiuodamas pareiškėjo stažą taikė tuo metu galiojusias teisės normas – Pensijų įstatymą ir Nuostatus. Nuostatų 14 punktas, kuriame nurodoma, jog stažui prilyginami laikotarpiai įskaitomi pagal faktinę jų trukmę, nekeičia Pensijų įstatymo 54 straipsnio normų turinio, o tik detalizuoja jų taikymą ir, remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalimi, nustato tų laikotarpių įskaitymo tvarką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo N. Z. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1965 m. vasario 24 d. iki 1984 m. rugsėjo 28 d. (19 metų 7 mėnesius ir 4 dienas) dirbo šturmanu Lietuvos civilinėje aviacijoje ir jam, kaip civilinės aviacijos darbuotojui, Vilniaus miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. spalio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 5126 nuo 1984 m. spalio 2 d. buvo paskirta ištarnauto laiko pensija vadovaujantis buvusios TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 590, TSRS Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 20 d. nutarimu patvirtintais Civilinės aviacijos ir oreivystės skraidymo-pakilimo sudėties darbuotojų ištarnauto laiko, reikalingo ištarnauto laiko pensijoms paskirti, apskaičiavimo nuostatais.

Ištarnauto laiko pensija pareiškėjui buvo paskirta pagal 38 metų 6 mėnesių darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, ir ši pensija, ją indeksuojant, pareiškėjui buvo mokama iki 2004 m. birželio 25 d. Pareiškėjas senatvės pensijos amžių sukako 2004 m. birželio 26 d. ir atsakovas ginčijamu sprendimu iš naujo nuo 2013 m. sausio 1 d. skirdamas pareiškėjui senatvės pensiją visus iki 1994 m. sausio 1 d. buvusius dokumentais pagrįstus pareiškėjo darbo laikotarpius, tame tarpe ir laikotarpį nuo 1965 m. vasario 24 d. iki 1984 m. rugsėjo 28 d. (19 metų 7 mėnesių ir 4 dienų laikotarpį), kuomet pareiškėjas dirbo šturmanu Lietuvos civilinėje aviacijoje, taip pat įskaitė į pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti pagal faktinę šių laikotarpių trukmę.

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nuo 1995 m. sausio 1 d. skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu Nr. I-549 (nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d.) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 754 redakcija). Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Senatvės (…) pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis pensijos gavėjo prašymu, kai jis įgyja papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis). Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas skiriant valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 8-12 ir 54 straipsnius bei Nuostatų 10-54 punktus.

Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1-2 dalyse atitinkamai numatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai; per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieni valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti laikotarpiai, kurie prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui.

Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas (…) bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 1 punkte numatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir šiais Nuostatais, o Nuostatų 14 punktas nustato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyti stažui prilyginami laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitomi į stažą pagal faktinę jų trukmę. Pagal Nuostatų 15 punktą Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas į stažą įskaitomas neatsižvelgiant į jo pobūdį bei trukmę ir pertraukų trukmę.

Taigi, nei Pensijų įstatyme, nei Nuostatuose nėra jokių teisės normų, kuriomis vadovaujantis pareiškėjo darbas šturmanu Lietuvos civilinėje aviacijoje apskaičiuojant įgytą pensijų draudimo stažą, galėtų būti apskaičiuojamas skunde teismui nurodytu būdu, t. y. pripažįstant dvigubai didesniu stažu. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjui vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais nuo 1984 m. spalio 2 d. buvo paskirta ištarnauto laiko pensija, kurią apskaičiuojant tam tikri jo darbo laikotarpiai į stažą minėtai pensijai gauti buvo įskaityti padidinta trukme, pati savaime nesudaro pagrindo minėtu būdu apskaičiuotą stažą įskaityti skiriant pareiškėjui senatvės pensiją pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. galiojančių teisės aktų nuostatas, nes atsakovas, skirdamas pareiškėjui senatvės pensiją privalo vadovautis teisinių santykių (t. y. teisės gauti senatvės pensiją) atsiradimo metu Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų normomis.

Teismui nekilo abejonių dėl Nuostatų 14 punkto atitikimo Pensijų įstatymui, todėl pareiškėjo prašymas ištirti minėto teisės akto nuostatų atitikimą aukštesnės galios teisės akto reikalavimams netenkintas. Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai daryta išvada, kad Vilniaus skyrius 2013 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. PE-SPI-8962 ir Valdyba 2013 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr.(6.5) I-7929 faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimti sprendimai pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįsti, todėl juos naikinti bei įpareigoti Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjui skirtiną pensiją ir išmokėti pensijos nepriemoką, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

III. Pareiškėjas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu, reikalaujančiu nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas visai nenagrinėjo prašymo, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu, ištirti, ar Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 14 punktas atitinka Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą. 1984 m. spalio 10 d. paskiriant ištarnauto laiko pensiją iki gyvos galvos, pareiškėjui, kaip skraidymo darbuotojui, faktinis darbo laikas už laikotarpį nuo 1965 m. iki 1984 m. apskaičiuotas 38 m. 6 men., t. y. padidinta tvarka.

Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1995 m vasario 20 d. nutarimu Nr. 267, su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2005 m liepos 1 d. nutarimu Nr. 756, 9 punkte nustatyta, kad skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų faktinis darbo laiko apskaičiuojamas ta tvarka, kuri buvo taikoma nustatant jų skraidymo ir skraidymų bandymo laiką ištarnauto laiko pensijai skirti. Teisės akte, kuris priimtas remiantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsniu, skraidymo sudėties darbuotojams faktinis darbo laikas irgi apskaičiuojamas padidinta tvarka.

Nuostatų 14 punkte nurodyta „faktinė darbo trukmė“ negali būti interpretuojama neigiant socialinio pensijų draudimo stažo, kuris jau faktiškai fiksuotas pensijos byloje bei neatsižvelgiant į skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų faktinio darbo laiko apskaičiavimo tvarką, taikomą panašiais atvejais, pvz., kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti pagal Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267. Pareiškėjas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato galimybės sumažinti jau fiksuotus stažo duomenis.

Bet koks stažo sumažinimas atgaline data ir (arba) tinkamai nekompensuojant, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Be to, pareiškėjas nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą teismas vadovavosi tik atsakovo pasiūlyta teismine praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1312/2012), tačiau neįvertino, kad tos bylos aplinkybės nesutampa su nagrinėjama byla.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendime teisingai konstatavo, jog nei Pensijų įstatyme, nei Nuostatuose nėra jokių teisės normų, kuriomis vadovaujantis pareiškėjo darbas šturmanu Lietuvos civilinėje aviacijoje apskaičiuojant įgytą pensijų draudimo stažą, galėtų būti apskaičiuojamas skunde teismui nurodytu būdu, t. y. pripažįstant dvigubai didesniu stažu. Pažymi, kad Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 1995 m vasario 20 d. nutarimu Nr. 267, reglamentuoja kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, o ginčijamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. PE-SPI-8962 pareiškėjui paskirta senatvės pensija, o ne kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1312/2012, kadangi ši nutartis buvo priimta išsprendus analogišką ginčą dėl darbo laikotarpio įskaitymo į stažą faktine trukme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilnaius apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais. Papildomai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčus dėl stažo įskaitymo faktine trukme, 2008 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1755/2008 ir 2012 m. birželio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1312/2012 išaiškino, kad priimant sprendimą skirti socialinio draudimo pensiją, teisėtai ir pagrįstai taikomos teisinių santykių (teisės gauti senatvės pensiją) atsiradimo metu galiojusios teisės normos. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad užfiksuotas stažas negali būti keičiamas, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas ginčija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. PE-SPI-8962 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr.(6.5) I-7929 ir prašo įpareigoti atsakovą atstatyti pareiškėjo pensijos byloje buvusį valstybinio socialinio draudimo 38 m. 6 mėn. stažą už 1965–1984 metus ir remiantis papildytais stažo duomenimis perskaičiuoti pareiškėjui nuo 2013 m. balandžio 23 d. mokamą pensiją bei nedelsiant išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki naujo sprendimo priėmimo dienos.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1965 m. vasario 24 d. iki 1984 m. rugsėjo 28 d. (19 metų 7 mėnesius ir 4 dienas) dirbo šturmanu Lietuvos civilinėje aviacijoje. Vilniaus miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. spalio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 5126 pareiškėjui nuo 1984 m. spalio 2 d. buvo paskirta ištarnauto laiko pensija vadovaujantis buvusios TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 590, TSRS Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 20 d. nutarimu patvirtintais Civilinės aviacijos ir oreivystės skraidymo-pakilimo sudėties darbuotojų ištarnauto laiko, reikalingo ištarnauto laiko pensijoms paskirti, apskaičiavimo nuostatais. Pensija pareiškėjui buvo paskirta pagal 38 metų 6 mėnesių darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis. Pensija, ją indeksuojant, pareiškėjui buvo mokama iki 2004 m. birželio 25 d. (b. l. 17–27).

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėjas senatvės pensijos amžių sukako 2004 m. birželio 26 d. Atsakovas, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, ginčijamu sprendimu iš naujo nuo 2013 m. sausio 1 d. skyrė pareiškėjui senatvės pensiją. Visus iki 1994 m. sausio 1 d. buvusius, dokumentais pagrįstus pareiškėjo darbo laikotarpius, be kita ko, ir laikotarpį nuo 1965 m. vasario 24 d. iki 1984 m. rugsėjo 28 d. (19 metų 7 mėnesių ir 4 dienų laikotarpį), įskaitė į pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti pagal faktinę šių laikotarpių trukmę (b. l. 28–37, 38–39, 40, 41–43).

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nuo 1995 m. sausio 1 d. skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d.) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 754 redakcija).

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Senatvės pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis pensijos gavėjo prašymu, kai jis įgyja papildomą, ne mažesnį kaip vienerių metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis).

Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas skiriant valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas apskaičiuojamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 8–12 ir 54 straipsnius bei Nuostatų 10–54 punktus. Įstatymo 12 straipsnio 1–2 dalyse atitinkamai numatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai; per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieneri valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti laikotarpiai, kurie prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas <…> bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 1 punkte numatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir šiais Nuostatais, o Nuostatų 14 punktas nustato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyti stažui prilyginami laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitomi į stažą pagal faktinę jų trukmę. Pagal Nuostatų 15 punktą Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas į stažą įskaitomas neatsižvelgiant į jo pobūdį bei trukmę ir pertraukų trukmę.

Pareiškėjas senatvės pensijos amžių sukako 2004 m. birželio 26 d. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis tuo metu galiojusiomis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. PE-SPI-8962 iš naujo nuo 2013 m. sausio 1 d. skirdamas pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir apskaičiuodamas senatvės pensijos dydį, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitė pareiškėjo darbo laikotarpį nuo 1965 m. vasario 24 d. iki 1984 m. rugsėjo 28 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nenumato pareiškėjo skunde nurodytų lengvatų, todėl perskaičiuoti pareiškėjo darbo stažą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, priimdamas sprendimą skirti pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, teisėtai taikė teisinių santykių (teisės gauti senatvės pensiją) atsiradimo metu Lietuvos Respublikoje galiojusias teisės normas, t. y. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 ir 4 dalis ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 14 punktą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, ir pagrįstai atsakovo sprendimą pripažino teisėtu bei pagrįstu administraciniu aktu, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1312/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 1995 m vasario 20 d. nutarimu Nr. 267, reglamentuojančiu kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, kadangi ginčijamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. PE-SPI-8962 pareiškėjui paskirta senatvės pensija, o ne kompensacija už ypatingas darbo sąlygas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti vadovaujantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė