a677ec77-6afa-4e1f-a64f-c301441e18aa · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-492-516/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02385-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.; 3.1.14.7.; 3.2.4.8.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinės bendrovės ,,Swedbank“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1802-619/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Broner“ (tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Inservis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Trakų vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos) dėl bendrovės turto varžytynių paskelbimo pripažinimo neteisėtomis ir atÅ¡aukimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inreal valdymas“ kreipėsi į teismÄ ir, patikslinusi ieÅ¡kinį, prašė pripažinti bankrutavusios UAB „Broner“ administratoriaus UAB „Vantolina“ 2016 m. lapkričio 15 d. paskelbtas turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. 129787) neteisėtomis; įpareigoti bankroto administratorę jas atÅ¡aukti, pripažinti administratorės veiksmus, skelbiant varžytynes, neteisėtais.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad BUAB „Broner“ bankroto procedÅ«rų metu buvo iÅ¡keltas klausimas dėl bendrovės turto pardavimo bei priimtas nutarimas pritarti kreditorės AB „Swedbank“ pasiÅ«lymui dėl turto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Vykdydama 2015 m. liepos 2 d. atsakovės kreditorių susirinkimo metu priimtÄ nutarimÄ , bankroto administratorė paskelbė Å¡io turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4462-619/2016 pripažino neteisėtomis.

Nepaisant to, bankroto administratorė 2016 m. spalio 27 d. paskelbė varžytynes (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių metu buvo dar kartÄ ketinama parduoti ne atsakovei priklausantį turtÄ , o tuos pačius valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. IeÅ¡kovė buvo informuota, kad minėtos varžytynės atÅ¡auktos. Galiausiai, bankroto administratorė informavo kreditorius, kad 2016 m. lapkričio 15 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paskelbtos naujos varžytynės, kurių skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Varžytynėse parduodamas turtas – pastatas – perėjimo postas, pastatas – transformatorinė ir trijų valstybinių žemės sklypų nuomos teisės. 2016 m. gruodžio 1 d. administratorė pranešė apie 2016 m. gruodžio 6 d. Å¡aukiamÄ kreditorių susirinkimÄ , kurio vienu iÅ¡ darbotvarkės klausimų buvo „Dėl turto pardavimo, esančio (duomenys neskelbtini), vieÅ¡osiose varžytynėse, paskelbtose 2016 m. lapkričio 15 d. (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) tolesnio vykdymo“, tačiau vėliau Å¡is klausimas buvo atÅ¡auktas, kaip perteklinis.

3. IeÅ¡kovės įsitikinimu, turto varžytynės paskelbtos nepagrįstai, todėl pripažintinos neteisėtomis. IeÅ¡kovės teigimu, bankroto administratorė savo veiksmus sÄ moningai derina su didžiausiu kreditoriumi AB „Swedbank“, ignoruoja smulkių kreditorių interesus. Varžytynėse parduodamas turtas – trijų žemės sklypų nuomos teisės ir du statiniai, stovintys skirtinguose žemės sklypuose. Toks turto pardavimas yra neteisėtas ir prieÅ¡tarauja teisės aktams bei teismų suformuotai praktikai, nes valstybinių žemės sklypų nuomos teisė per se nėra ir negali bÅ«ti pardavimo objektas, o varžytynėse parduodamuose žemės sklypuose anksčiau buvę statiniai iÅ¡ esmės visi nugriauti ir nugriauti su AB „Swedbank“ žinia ir pritarimu, taigi, nuomos teisės perleidimas yra negalimas.

Be to, trečiame žemės sklype jokie statiniai apskritai nėra parduodami. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, žemės sklypų nuomos teisės yra pardavinėjamos tinkamai neatlikus jų vertinimo, nes tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl to, ar 2015 m. gegužės 11-25 d. UAB „Resoliution Valuations“ parengtoje turto vertės nustatymo ekspertizėje yra nustatyta žemės sklypų ar Å¡ių sklypų nuomos teisės vertė, ginčas yra teisme. Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad 2015 m. liepos 2 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas „TurtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti kaip kompleksÄ â€œ, o tai reiÅ¡kia, jog jis negali bÅ«ti parduodamos atskirai.

Savo ruožtu tam, kad turtas bÅ«tų parduodamas kaip investicinis projektas, kreditoriai turėtų priimti atitinkamÄ sprendimÄ kreditorių susirinkime, atlikti investicinio projekto vertinimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, pripažindamas BUAB „Broner“ bankroto administratorės UAB „Vantolina“ 2016 m. lapkričio 15 d. paskelbtas turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtomis, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį paliko nenagrinėtÄ .

5. Teismas, įvertinęs turto pardavimo varžytynėse skelbimo turinį, nurodė, kad parduodami šie atskiri turto vienetai: perėjimo postas, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisė; transformatorinė; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė; žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos teisė. Varžytynėse parduodamuose žemės sklypuose yra anksčiau buvę statiniai, kurie iš esmės beveik visi nugriauti, o trečiajame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuomos teisė parduodama, jokių statinių apskritai nėra.

Teismas akcentavo, kad Å¡ios aplinkybės nustatytos tiek iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, tiek ir trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos pateiktuose žemės naudojimo patikrinimo aktuose, praneÅ¡ime dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, kuriame konstatuojami faktai, kad žemės sklypuose Nr. 1 ir 2 dalis statinių yra nugriauti, o likę statiniai nėra eksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ tiesioginę jų paskirtį. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja administratorės paskelbtų varžytynių neteisėtumÄ , nes žemės sklype nesant statinių, pati valstybinės žemės sklypo nuomos teisė savaime, kaip objektas, negali bÅ«ti perleidžiama tokiu bÅ«du, nes yra pažeidžiami imperatyvÅ«s teisės aktų, susijusių su valstybinės žemės iÅ¡nuomojimu, reikalavimai.

6. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė taip pat prašė pripažinti bankroto administratorės veiksmus, organizuojant varžytynes, neteisėtais, toks ieškovės reikalavimas paliktinas nenagrinėtu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 23 straipsnio 3 punkto pagrindu, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 7. Trečiasis asmuo AB ,,Swedbank“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnį. Teismas turėjo pripažinti, kad ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu buvo pakeistas ne tik ieÅ¡kinio dalykas (kÄ pripažino pati ieÅ¡kovė), bet ir ieÅ¡kinio pagrindas. Pradinis ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad bankroto admnistratorė varžytynėse parduoda atsakovei nepriklausančius žemės sklypus, jog parduodamas turtas nebuvo tinkamai įvertintas ir kad administratorė apie parduodamÄ turtÄ neskelbė periodinėje spaudoje.

Savo ruožtu patikslintas ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad atsakovei priklausanti žemės nuomos teisė negali bÅ«ti pardavimo varžytynėse objektas, jog parduodamas turtas nebuvo tinkamai įvertintas ir kad administratorė turtÄ pardavinėja atskirais vienetais, nors atsakovės kreditoriai nutarė turtÄ parduoti kaip kompleksÄ . Taigi, sutampa tik vienas reikalavimų pagrindas – dėl parduodamo turto netinkamo įvertino, tačiau Å¡is argumentas jau yra iÅ¡nagrinėtas ir netenkintas tiek įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje byloje Nr. 2-5395-619/2015, tiek įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje byloje Nr. eB2-5297-619/2016.

Taigi, argumentas dėl tariamai netinkamo turto įvertinimo negalėjo bÅ«ti nagrinėtas. Kadangi likę pagrindai nesutampa, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė pakeitė tiek ieÅ¡kinio dalykÄ , tiek ir pagrindÄ , todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu. 7.2. Teismo sprendimu buvo paneigti prejudiciniai faktai ir atsakovės kreditorių teisėti lÅ«kesčiai. Atsakovės kreditoriai 2015 m. liepos 2 d. susirinkime nutarė visÄ ginčo turtÄ (kuris įkeistas apeliantei) pardavinėti vienu kompleksu už kreditorių aptariamame susirinkime nustatytÄ kainÄ ir nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje byloje Nr. 2-5395-619/2015 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-577-241/2016 pripažino, kad šis kreditorių nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip kreditoriams buvo suteikti teisėti lūkesčiai, kad ginčo dėl parduodamo turto sudėties, kainos ir pardavimo tvarkos ateityje nebegali kilti. 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkime buvo netenkintas vieno iš kreditorių pasiūlymas kreiptis į turto vertintojus tam, kad būtų pakartotinai įvertintas ginčo turtas.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi byloje Nr. eB2-5297-619/2016 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi byloje Nr. e2-2105-241/2016 pripažino, kad kreditorių nutarimas neužsakinėti naujo atsakovei priklausančio turto, įkeisto apeliantei, vertinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Aptariamose nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. Kadangi įsiteisėjusiomis nutartimis pripažinta, kad turtinis kompleksas, susidedantis iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio ir apeliantei įkeisto turto – statinių ir žemės nuomos teisių – gali būti parduodamas varžytynėse atsakovės kreditorių susirinkimo 2015 m. liepos 2 d. nutarimu nustatytomis kainomis ir tvarka, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš esmės pripažįstama, kad statiniai ir žemės nuomos teisė negali būti parduodami vienu kompleksu, paneigia pirmiau nurodytas įsiteisėjusias nutartis ir atsakovės kreditorių teisėtus lūkesčius. 7.3.

Kadangi teismas pripažino, kad statinių įgijėjas įgis teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti įsigytų statinių eksploatavimui bÅ«tino dydžio žemės sklypus, teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė neturi teisės, priverstiniu bÅ«du parduodama statinius, skelbimuose nurodyti, kad parduodamos ir perleidžiamiems statiniams eksploatuoti bÅ«tino dydžio žemės sklypo nuomos teisės. Ginčo turto realizavimas vertintinas ir per vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes atsakovė yra bankrutavęs juridinis asmuo.

Teismo sprendimu buvo paneigta apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, kuriai įkeistos nuomos teisės, kylančios iÅ¡ atsakovės nuomojamų žemės sklypų nuomos sutarčių, teisė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto, taigi, teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad tiek notaras, tvirtinęs žemės nuomos teisių įkeitimo sandorį, tiek hipotekos skyrius prie apylinkės teismo, kuris atlikęs teisinį tyrimÄ , įregistravo nuomos teisių įkeitimÄ registre, pažeidė įstatymus.

8. Atsakovė BUAB „Broner“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Vantolina“, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, nurodydama, kad bankroto administratorė nėra tiesiogiai suinteresuota ginčo baigtimi, bei pažymėdama, jog administratorė vykdė kreditorių susirinkimų metu priimtus nutarimus ir AB ,,Swedbank“ nurodymu paskelbė varžytynes, skelbimo turinį suderinusi su Å¡ia didžiausia kreditore. Kita vertus, nuo pat atsakovės bankroto procedÅ«rų pradžios administratorė ir kreditoriai laikėsi nuomonės, kad atsakovės turtas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas vientisu investiciniu projektu. Nors vėliau kreditorių nuomonės iÅ¡siskyrė, administratorė mano, kad viso turto pardavimas kaip vientiso objekto (t. y. ne tik įkeisto apeliantei, bet ir neįkeisto) bÅ«tų tikslingiausias, nes iÅ¡ tokio projekto pardavimo, tikėtina, bÅ«tų gauta daugiausia pajamų.

9. IeÅ¡kovė UAB „Inreal valdymas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Apeliantės samprotavimai neva CPK 42 straipsnio formuluotė suteikia teisę ieÅ¡kovui civilinės bylos nagrinėjimo metu tikslinti tik ieÅ¡kinio dalykÄ , arba tik ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau ne abu kartu, yra nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki. CPK nuostatos neabejotinai suteikia teisę ieÅ¡kovui keisti tiek dalykÄ , tiek pagrindÄ , tiek juos abu kartu vienu procesiniu dokumentu, o prieÅ¡ingas CPK normų aiÅ¡kinimas apribotų ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ . 9.2.

Apeliantės argumentai, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja anksčiau teismų priimtiems sprendimams ir juose nustatytiems faktams, nepagrįsti. Apeliantės minimose Vilniaus apygardos teismo nutartyse nebuvo nagrinėjamas atsakovės turto varžytynių teisėtumo klausimas, todėl šiose nutartyse nėra nustatyti jokie prejudiciniai faktai, reikšmingi šioje byloje nagrinėjamam ginčui. Nutartyse nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl planuojamų skelbti turto varžytynių teisėtumo ar galimybės varžytynėse pardavinėti atsakovei priklausančias valstybinio žemės sklypo nuomos teises, kai žemės sklype nėra jokių statinių ir nevykdoma jokia ūkinė ekonominė veikla.

Nutartyse nagrinėti tik turto pardavimo kainos nustatymo ir pakartotinio turto įvertinimo klausimai. Nors ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu kėlė tinkamo turto įvertinimo klausimÄ , iÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad varžytynės neteisėtomis pripažintos ne Å¡io ieÅ¡kovės argumento pagrindu, o dėl to, jog pardavinėjamas turtas per se, kaip atskiras objektas, negali bÅ«ti taip pardavinėjamas. 9.3. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype nesant statinių, pati valstybinės žemės nuomos teisė savaime negali bÅ«ti perleidžiama (nesant statinių, nuomininkas iÅ¡ esmės netenka teisės nuomoti sklypÄ , nes sklypo nuomos pagrindas yra žemės sklypo užstatymas nuomininkui priklausančiais statiniais), akivaizdu, jog žemės sklypų nuomos teisės perleidimas, kai statiniai, su pačios apeliantės žinia ir pritarimu, buvo nugriauti, teisiÅ¡kai nėra galimas, todėl tokios varžytynės negalėjo bÅ«ti skelbiamos.

Taigi, Å¡iuo metu varžytynėse siekiama parduoti teisę, kuri pagal teisės aktus ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , apskritai negali bÅ«ti perleidžiama. Skundžiamu sprendimu nebuvo užkirsta galimybė atsakovės kreditoriams priimti atitinkamus nutarimus ir pardavinėti atsakovės turtÄ , o tik konstatuota, kad pardavimo tvarka ir forma, kokia buvo vykdomos varžytynės, prieÅ¡tarauja teisės aktams. Kreditoriams priėmus teisėtus nutarimus, kuriais bus nustatoma teisinį reguliavimÄ nepažeidžianti turto pardavimo tvarka, turtas galės bÅ«ti pardavinėjamas, o iÅ¡ gautų pajamų galės bÅ«ti tenkinami kreditorių reikalavimai, be kita ko, ir apeliantės. Todėl nesutiktina su apeliantės argumentu, kad palikus sprendimÄ galiojantį bÅ«tų paneigta apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, teisė gauti reikalavimo patenkinimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal trečiojo asmens AB „Swedbank“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

11. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo palikti nenagrinėtu ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, nes juo ji pakeitė tiek pirminio ieÅ¡kinio dalykÄ , tiek ir pagrindÄ . Be to, apeliantės nuomone, skundžiamu sprendimu teismas paneigė kitose civilinėse bylose nustatytus prejudicinius faktus ir atsakovės kreditorių teisėtus lÅ«kesčius dėl parduodamo turto sudėties, kainos ir pardavimo tvarkos. Galiausiai, trečiojo asmens teigimu, teismas, pripažinęs, kad statinių įgijėjas turės teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti įsigytiems statiniams eksploatuoti bÅ«tino dydžio žemės sklypus, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė negali varžytynių skelbimuose nurodyti, kad parduodamos ir perleidžiamiems statiniams eksploatuoti bÅ«tino dydžio žemės sklypų nuomos teisės, ir taip paneigė apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, teisę gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeistų žemės sklypų nuomos teisių.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apeliantės skunde dėstoma pozicija.

13. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pradinis ieÅ¡kovės UAB „Inreal valdymas“ ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovė prašė pripažinti neteisėtomis atsakovės bankroto administratorės 2016 m. spalio 27 d. paskelbtas varžytynes (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigoti administratorę jas nutraukti, buvo gautas teisme 2016 m. lapkričio 14 d., o jau 2016 m. lapkričio 24 d. atsakovės bankroto administratorė pranešė ieÅ¡kovei, kaip atsakovės kreditorei, apie 2016 m. spalio 27 d. varžytynių atÅ¡aukimÄ ir naujų 2016 m. lapkričio 15 d. (t. y. kitÄ dienÄ po ieÅ¡kinio teisme gavimo) varžytynių paskelbimÄ .

Susiklosčius tokiai situacijai, t. y. atsakovės bankroto administratorei atÅ¡aukus apskųstas varžytynes ir paskelbus naujas, ieÅ¡kovė buvo objektyviai priversta keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ir jau 2016 m. gruodžio 5 d. teismui pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡yti pripažinti neteisėtomis bankroto administratorės 2016 m. lapkričio 15 d. paskelbtas turto varžytynes (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pati savo apeliaciniame skunde pripažįsta, jog tiek pradiniame ieÅ¡kinyje, tiek ir patikslintame, vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo pagrindų buvo, ieÅ¡kovės nuomone, netinkamas parduodamo turto įvertinimas, savo ruožtu ta aplinkybė, kad pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė rėmėsi argumentu, jog atsakovė neteisėtai pardavinėja jai nepriklausančius žemės sklypus, o patikslintame ieÅ¡kinyje tuo, jog atsakovė neturi teisės pardavinėti valstybei priklausančių žemės sklypų nuomos teisių, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti vertinama, kaip ieÅ¡kinio faktinio pagrindo iÅ¡ esmės pakeitimas, o vertintina kaip jo papildymas, nes tiek vienu, tiek kitu atveju ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai ieÅ¡kinio pagrindÄ grindė neteisėto varžytynių objekto argumentu, o Å¡io objekto pasikeitimas iÅ¡ žemės sklypų į nuomos teises (į tuos pačius žemės sklypus) įvyko ne dėl ieÅ¡kovės kaltės ar nesugebėjimo tinkamai suformuluoti savo pozicijÄ pradiniame ieÅ¡kinyje, o dėl atsakovės bankroto administratorės atliekamų veiksmų jau iÅ¡kėlus Å¡iÄ civilinę bylÄ .

15. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip minėta, ieÅ¡kovės dėl objektyviai pasikeitusios faktinės situacijos pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme buvo gautas jau 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms nuo paskutinio atsiliepimo į pirminį ieÅ¡kinį gavimo teisme dienos ir teismui dar net nepriėmus jokios nutarties dėl pasirengimo bylÄ nagrinėti teisme bÅ«do. Esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovės pateikto patikslinto ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu ir nurodymas ieÅ¡kovei ieÅ¡kinį reikÅ¡ti iÅ¡ naujo bendra tvarka naujoje byloje, kaip kad siekia apeliantė, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tų ne tik netikslingas, bet ir akivaizdžiai pažeidžiantis proceso ekonomiÅ¡kumo bei protingumo ir teisingumo principus, sukuriantis galimybę nesÄ Å¾iningais tikslais piktnaudžiauti varžytynių atÅ¡aukimo ir naujų paskelbimo teise, tuo labiau kad atsakovei ir tretiesiems asmenims Å¡ioje byloje buvo suteikta galimybė ir pakankamas terminas atsiliepimams į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikti ir ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio priėmimas Å¡iuo atveju nei užvilkino bylÄ , nei kaip nors apribojo rungimosi principÄ .

Atsižvelgusi į pirmiau iÅ¡dėstytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apeliantės AB „Swedbank“ argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas neva turėjo ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kaip visiškai nepagrįstus, atmeta ir trečiojo asmens argumentus dėl kitose bylose tariamai nustatytų prejudicinių faktų paneigimo skundžiamu sprendimu ir atsakovės kreditorių teisėtų lūkesčių pažeidimo.

17. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios proceso teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018; kt.) 19.

Apeliantės nurodytose civilinėse bylose (Nr. 2-5395-619/2015 ir eB2-5297-615/2016), kaip pagrįstai akcentuoja ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nebuvo nagrinėjamas ne tik atsakovės turto varžytynių teisėtumo klausimas, bet ir apskritai klausimas dėl to, ar valstybei priklausančių žemės sklypų nuomos teisės, kai žemės sklypuose nebeliko statinių, kuriems eksploatuoti ir buvo suteikta teisė nuomotis sklypus, ir nevykdoma jokia Å«kinė komercinė veikla, gali bÅ«ti varžytynėse pardavinėjamu objektu.

20. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5395-619/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-577-241/2016, atsakovės kreditorių susirinkimo 2015 m. liepos 2 d. priimtÄ nutarimÄ buvo praÅ¡oma panaikinti remiantis argumentais dėl pernelyg mažos parduodamo turto kainos nustatymo, didžiausio kreditoriaus piktnaudžiavimo jam priklausančia balsavimo teise ir netinkamos turto pardavimo tvarkos, kuri (netinkama tvarka) buvo grindžiama ne tuo, kad nuomos teisė negali bÅ«ti varžytynių objektu, o tuo, jog turto pardavimo tvarka, kuomet kaip vienetas parduodami keletas objektų ir nesudaryta galimybė Å¡iuos objektus parduoti atskirai, neva nepagrįstai riboja galimybes, kad turto pardavimas faktiÅ¡kai įvyks, t. y. atsiras nors vienas varžytynių dalyvis.

21. Savo ruožtu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-2105-241/2016, sprendžiant 2016 m. birželio 28 d. kreditorių nutarimo atmesti pasiÅ«lymÄ dėl BUAB „Broner“ nuomos teisės į žemės sklypus įvertinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , buvo atsisakyta vertinti naujÄ , apeliantės tik atskirajame skunde iÅ¡dėstytÄ , argumentÄ dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo negaliojimo tuo pagrindu, kad valstybinių žemės sklypų nuomos teisė negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu, nes, kaip kad buvo iÅ¡aiÅ¡kinta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, naujų argumentų pateikimas apeliacinės instancijos teismui nėra suderinamas su revisio prioris instantiae principu ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ar jos nepagrįstumo nesuponuoja.

22. Taigi, prieÅ¡ingai nei interpretuoja apeliantė, nei vienoje iÅ¡ jos minimų civilinių bylų nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai, kuriuos pirmosios instancijos teismas (skundžiamame sprendime konstatavęs, kad valstybinių žemės sklypų nuomos teisės, kai žemės sklypuose faktiÅ¡kai nugriauta didžioji dalis atsakovei nuosavybės teise priklausiusių statinių ir nebevykdoma Å«kinė komercinė veikla, negali bÅ«ti varžytynėse savaime perleidžiamu objektu) bÅ«tų paneigęs. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad teismams palikus galioti atsakovės kreditorių susirinkimų 2015 m. liepos 2 d. ir 2016 m. birželio 28 d. nutarimus, atsakovės kreditoriams buvo sudaryti teisėti lÅ«kesčiai, jog dėl varžytynėse parduodamo turto sudėties ar pardavimo tvarkos negalės ateityje kilti absoliučiai jokių ginčų, inter alia, kad varžytynėse gali bÅ«ti teisėtai parduodamos valstybinių žemės sklypų nuomos teisės ar iÅ¡likusių statinių ir nuomos teisių į visus žemės sklypus kompleksas, nes, kaip jau buvo pasisakyta, Å¡is klausimas, t. y. dėl valstybei priklausančių sklypų nuomos teisių pardavimo galimybės pagal esantį teisinį reguliavimÄ , apeliantės nurodytose bylose nebuvo net analizuojamas.

23. Galiausiai, teisėjų kolegija atmeta ir trečiojo asmens skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog statinių įgijėjas turėtų teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti įsigytiems statiniams naudoti bÅ«tino dydžio žemės sklypus, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturi teisės varžytynių skelbimuose nurodyti, jog parduodamos ir perleidžiamiems statiniams eksploatuoti bÅ«tino dydžio žemės sklypo nuomos teisės, tuo labiau kad kreditoriai 2015 m. liepos 2 d. ir 2016 m. birželio 28 d. susirinkimuose sprendė ne dėl nuomos teisių, kaip atskiro turto objekto, pardavimo tvarkos, bet tik kaip komplekso pardavimo, t. y. kartu su atsakovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais, kuriuos įsigijęs asmuo ne aukciono tvarka turėtų teisę sudaryti žemės nuomos sutartį.

24. Nesutikdama su trečiojo asmens pozicija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir ko iÅ¡ esmės apeliantė neginčijo, didžioji dalis ginčo sklypuose buvusių ir įregistruotų statinių Å¡iuo metu yra nugriauta. FaktiÅ¡kai, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, inter alia ir ginčo varžytynių skelbimo turinio, iÅ¡likę yra tik perėjimo postas viename sklype ir transformatorinė – kitame, o trečiame sklype jokių statinių apskritai nebuvo. Be to, kaip 2017 m. kovo 30 d. raÅ¡te atsakovės administratorei nurodė NŽT, likę statiniai nėra eksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ tiesioginę jų paskirtį ir žemės sklypuose nevykdoma jokia Å«kinė komercinė veikla.

25. Primintina, kad pagal CK 6.551 straipsnio nuostatas valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte taip pat įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Be to, pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Å¾emės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkte, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat nustatyta, jog jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso iÅ¡nuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 p. nuostatas.

26. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, žemės nuoma ne aukciono būdu galima tuo atveju, jei statiniai faktiškai yra (egzistuoja) žemės sklype, jie naudojami konkrečiai veiklai, t. y. žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, be to, gali būti išnuomojamas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks būtinas jame esantiems pastatams eksploatuoti, o jeigu suformuotas žemės sklypas yra didesnis nei reikalinga statiniams naudoti, išnuomojama tik jo dalis.

Be to, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte išskiriami laikinieji statiniai, inžinieriniai tinklai bei neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui ar jo priklausiniui, todėl tuo atveju, jeigu žemės sklype yra būtent tokie statiniai, būtina aiškintis ir tai, ar apskritai nuosavybės teisių į tokį statinį įgijėjas įgis teisę nuomoti valstybinę žemę.

27. Esant pirmiau nurodytam teisiniam reguliavimui ir nustatytoms aplinkybėms, kad faktiÅ¡kai atsakovei iÅ¡nuomotose žemės sklypuose beliko du statiniai – perėjimo postas ir transformatorinė, taip pat įvertinus kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ statinių, kuriems eksploatuoti buvo iÅ¡nuomotas valstybinės žemės sklypas, iÅ¡nykimas reiÅ¡kia, jog nebeliko teisėto lengvatinės valstybinės žemės nuomos pagrindo ir atsiranda teisėtas pagrindas žemės nuomos sutartį nutraukti prieÅ¡ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 ir joje nurodyta praktika), be to, lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018), pripažintina, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo teigti, jog varžytynėse parduodamų realiai iÅ¡likusių statinių įgijėjai besÄ lygiÅ¡kai įgis teisę iÅ¡sinuomoti ginčo žemės sklypus, tuo labiau visus, o ne jų dalį (aplinkybės, kad likusių statinių įgijėjai tikrai įgis teisę iÅ¡sinuomoti be aukciono žemės sklypus, prieÅ¡ingai nei interpretuoja apeliantė, nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad ginčo žemės sklypų nuomos teisės negali bÅ«ti parduodamos kaip objektas varžytynėse, net ir nurodant varžytynių skelbime apeliantės akcentuojamÄ aplinkybę, jog jos parduodamos tik kartu su perleidžiamais statiniais, tuo labiau kad 2017 m. kovo 30 d. raÅ¡tu valstybinės žemės patikėtinė NŽT informavo atsakovės administratorę, jog nuomos sutartys bus nutrauktos prieÅ¡ terminÄ , praėjus 2 mėnesiams nuo Å¡io praneÅ¡imo įteikimo, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018), praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ yra vienaÅ¡alis sandoris, reiÅ¡kiantis nuomos sutarties Å¡alies valiÄ nutraukti nuomos sutartį, taigi, praėjus nurodytam terminui, Å¡alių teisės ir pareigos, atsiradusios iÅ¡ sutarties, pasibaigs – kitaip tariant, tokios valios nutraukti sutartį NŽT praneÅ¡imu iÅ¡reiÅ¡kimas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pakankamu, kad nuomos santykiai, suėjus praneÅ¡ime nurodytam terminui, bÅ«tų laikomi pasibaigusiais.

28. Trečiasis asmuo, siekdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, visiÅ¡kai nepagrįstai apeliuoja į bankroto procese esantį vieÅ¡Ä jį interesÄ ir į savo, kaip hipotekos kreditorės, teisę gauti jos reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto, nes, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės nuomos santykius reguliuojančioms teisės normoms bÅ«dingas imperatyvumas, taigi, tikslas atsiskaityti su kreditoriais ir iÅ¡registruoti juridinį asmenį iÅ¡ registro savaime nesuponuoja galimybės kaip nors kitaip vertinti ar traktuoti pirmiau Å¡ioje nutartyje apraÅ¡ytÄ valstybinės žemės nuomos santykių reguliavimÄ ar tuo labiau jo iÅ¡vengti.

29. Apeliantė taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas neva pripažino, jog tiek notaras, tvirtinęs žemės nuomos teisių įkeitimo sandorį, tiek hipotekos skyrius prie apylinkės teismo, registravęs žemės nuomos teisių įkeitimÄ , pažeidė įstatymus. Byloje nebuvo kilęs ginčas ir nekonstatuota, kad atsakovė apskritai neturėjo teisės ne aukciono tvarka iÅ¡sinuomoti ginčo žemės sklypus ar jog ji tokių nuomos teisių neturėjo ir negalėjo įkeisti bankui, savo ruožtu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs varžytynių paskelbimo metu faktiÅ¡kai buvusiÄ situacijÄ (didžiosios dalies statinių sklypuose nebeegzistavimÄ ir varžytynių skelbimo turinį), konstatavo, jog žemės sklypų nuomos teisės nebegali bÅ«ti perleidžiamos varžytynių skelbime nurodytu bÅ«du, savaime nesuponuoja turtinių teisių įkeitimÄ tvirtinusių valstybės įgaliotų asmenų veiksmų neteisėtumo.

30. Apibendrindama Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, atskleidė ginčo esmę, teisingai taikė ir aiÅ¡kino ginčui iÅ¡spręsti aktualų teisinį reguliavimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas.

31. IeÅ¡kovė nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų faktÄ bei dydį pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neskirstomos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Konstantinas Gurinas Aldona Tilindienė