A-822-2301-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės byla Nr. A822-2301/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02685-2011-8;

Nr. T-27-308/2012

Procesinio sprendimo kategorija 3.4; 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei, atsakovo atstovui Viktorui Ostrovnojui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. (G. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir pagal G. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas G. L. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) 2011-11-11 sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-358 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. L. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau - Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti jį iš naujo.

Paaiškina, kad apklausos metu pareiškėjas nesuprato, kad turi išsamiai paaiškinti atsakovui visas aplinkybes, kodėl jis yra persekiojamas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dėl narystės N. B. demokratų opozicinėje partijoje ir aktyvaus dalyvavimo jos veikloje. Jis yra persekiojamas dėl dalyvavimo 2011 m. vykusiuose mitinguose, yra iškilusi grėsmė jo saugumui. 2011 m. rugsėjo mėn. teisėsaugos pareigūnai atvyko į pareiškėjo namus, jį sumušė ir, grasindami mirtimi, pareikalavo, kad jis išvyktų iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Departamente apklausos metu jis nebuvo tinkamai informuotas, kad turi teisę į nemokamą advokato pagalbą, nes iš pateikto teksto jis negalėjo suprasti, kad „valstybės garantuojama teisinė pagalba“ reiškia nemokamą advokato pagalbą. Pareiškėjo manymu, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 82 str. 1 dalį (b.l.1).

Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad, remiantis Įstatymo 71 str. 3 d. 4 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas ir Tvarkos aprašas) 7 punktu, prašytojas, pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, privalo iš karto pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus, t. y. prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu, pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas. Pareiškėjas buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis, tai patvirtina jo parašas, todėl teiginys, kad jam niekas nepaaiškino, jog jis turi pateikti visą su prieglobsčio prašymu susijusią informaciją ir kad nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į teisinę pagalbą, yra visiškai nepagrįstas.

Pirminės apklausos protokolo klausimai yra „standartiniai“, paprasti, konkretūs, sudaryti tokiu būdu, kad būtų įmanoma spręsti klausimą dėl pateikto prašymo pagrįstumo. Kadangi dauguma pirminės apklausos klausimų yra asmeninio pobūdžio, yra nesuprantama, kuo pareiškėjo atsakymai į klausimus apie individualaus pobūdžio aplinkybes, privertusias jį palikti kilmės šalį, skirtųsi tuo atveju, jeigu apklausoje būtų dalyvavęs teisininkas.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas linkęs piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, nes prieglobsčio prašėsi Austrijoje (2004, 2005 ir 2008 m.), Vokietijoje bei Šveicarijoje, tačiau sąmoningai bandė tai nuslėpti. Taip pat buvo nustatyta, kad Austrija yra paskelbusi jam draudimą atvykti į Šengeno valstybių teritoriją iki 2013-05-07.

Manytina, kad pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, bandydamas sudaryti įspūdį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta, nors iš tikrųjų visa informacija, kurią užsienietis norėjo atskleisti Lietuvos Respublikos pareigūnams, buvo pateikta bei užfiksuota tinkamai, nepažeidžiant prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrinių reikalavimų. Be to, pateikdamas skundą teismui bei turėdamas galimybę pateikti kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai visą informaciją, susijusią su jo prašymu dėl prieglobsčio, kuri tariamai nebuvo pateikta Departamentui prašymo nagrinėjimo metu, pareiškėjas nenurodė nė vienos aplinkybės, nors iš dalies pagrindžiančios jo prašymą, o apsiribojo bendrais teiginiais. Tai tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjo užuominos apie tai, jog jis nepateikė jokios informacijos apie jam gresiantį persekiojimą dėl jam nesudarytų tinkamų sąlygų, yra nepagrįstos (b.l.7-8).

Pareiškėjas ir jo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė. Pareiškėjas papildomai paaiškino, jog 2010 m. balandį grįžo į (duomenys neskelbtini), tais pačiais metais įstojo į (duomenys neskelbtini) partiją. Teigė, jog jis (duomenys neskelbtini) turi dokumentų apie jo narystę šioje partijoje, apie jo persekiojimą, bet, būdamas sulaikytas, neturėjo galimybės susisiekti su artimaisiais, jam neduoda nei paskambinti, nei kokiu nors kitu būdu paprašyti namiškių, kad tuos įrodymus atsiųstų. Jį persekiojo ir grasino Tschaltubo policijos viršininkas. Mitinge jį tik sumušė, baudžiamosios ar administracinės bylos neiškėlė. Jis pageidauja ir toliau dalyvauti politinėje veikloje, nes jo netenkina dabartinė (duomenys neskelbtini) valdžia.

Pareiškėjo atstovė papildomai argumentavo, jog atsakovas sprendimą priėmė neįsigilinęs į aplinkybes, detaliai neišnagrinėjęs pareiškėjo nurodomų aplinkybių, turėdamas išankstinį nusistatymą.

Atsakovo atstovai skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog atsakovo surašyta išvada įrodo, jog prašymas buvo analizuotas labai detaliai, gi pareiškėjas dėsto visuotinai žinomas aplinkybes. Dėl priklausymo politinei partijai (duomenys neskelbtini) joks persekiojimas nevykdomas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės vadas kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio G. L., gim. 1978-01-16 (duomenys neskelbtini) Respublika, gyv. (duomenys neskelbtini) Respublikoje patalpinimo į Užsieniečių registracijos centrą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės atstovas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 9 d. (tikslus laikas nenustatytas) Varėnos rajono Senovės kaimo ribose, 10 m atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0174 link valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0173, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais, tyčia, neteisėtai, neturėdamas Lietuvos Respublikos vizos ar kito leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką, neleistinoje vietoje, ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktus, pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur po to buvo sulaikytas įtariant šio nusikaltimo padarymu.

Už šį padarytą nusikaltimą 2012-03-08 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. L. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 291 str. 1 d. (neteisėtas valstybės sienos perėjimas) ir nuteistas 240 MGL dydžio bauda ir taikant LR BK 65 ir 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2011-11-09 iki 2012-03-08 imtinai bei nuo nuosprendžio paskelbimo dienos G. L. laikomas atlikusiu paskirtą bausmę. Kardomoji priemonė – suėmimas yra panaikinta ir G. L. yra paleistas iš suėmimo teismo posėdžių salėje. G.

L. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, šiuo metu jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, dokumentų, įrodančių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje minėtas asmuo neturi. Todėl jis vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 str. 1 d. 5 p. ir 114 str. 1 d., kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje jis turi būti sulaikytas bei laikinai apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 29 d.

įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 str. 2 p. ir 114 str. 2 d. prašo priimti sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio G. L. patalpinimo į Užsieniečių registracijos centrą 3 mėnesiams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė tokias bylos aplinkybės: prieglobsčio prašytojo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 0473 (toliau - „ten pat“) dokumentai patvirtina, kad G. L. 2011-11-09 dieną buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės pareigūnų Varėnos geležinkelio stotyje, traukinio Marcinkonys - Vilnius keleivių patikrinimo metu. Su savimi G. L. turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją bei buvimo joje teisėtumą patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl buvo sulaikytas, Varėnos rinktinėje raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (ten pat, b. l. 1). G. L. prieglobsčio prašyme nurodė, kad jį iš (duomenys neskelbtini) išvarė todėl, kad jis yra opozicinės partijos (duomenys neskelbtini) narys, kad š. m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinguose, jam grasino mirtimi. Teisėsaugos organai atėjo pas jį į namus, sumušė ir pareikalavo, kad jis arba vyktų iš šalies, arba jie jį užmuš (ten pat, b. l. 2, 3). Pirminės apklausos 2011-11-09 metu G. L. paaiškino, jo paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), C. P. g. 18, tėvų namuose. Pasak G. L., iš kilmės šalies jis išvyko 2011-10-23 lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) į Minską (Baltarusija), iš kur bandė išvykti į Lenkiją, tačiau nebuvo įleistas. Grįžęs į Baltarusiją, G. L. vienai dienai nuvyko į Kijevą (Ukraina), po to per Baltarusijos teritoriją automobiliu nuvyko iki Lietuvos Respublikos sienos ir neteisėtai kirto ją pėsčiomis. Pasak G. L., 2005 m. jis kreipėsi dėl prieglobsčio Austrijoje, tačiau 2008 m. savo noru grįžo į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) vyko mitingai. G. L. padėjo surinkti žmones, kurie kovojo prieš valdžios diktatūrą. Mitinge visus sumušė. G. L. irgi buvo sumuštas, o rugsėjo 3 d., rugsėjo 7-9 d. G. L. sulaikė valdžios pareigūnai. Pareiškėjui grasino ir perspėjo, kad jis išvyktų iš šalies, o jei nepaklus ir parašys pareiškimą, su juo susidoros - pakiš narkotikų ar ginklų, o jei skųsis, nužudys. Kadangi pareiškėjas žinojo, kad (duomenys neskelbtini) taip susidorojama su opozicionieriais, jis išsigando dėl savo gyvybės (ten pat, b. l. 4-12).

Išnagrinėjęs G. L. prašymą suteikti prieglobstį ir kitą bylos medžiagą, Prieglobsčio reikalų skyrius 2011-11-11 išvada Nr. 15/6-5-19PR-358RN nustatė, kad G. L. iki atvykimo į Lietuvos Respubliką prašėsi prieglobsčio ne tik Austrijoje (2004, 2005 ir 2008 m.), bet ir Vokietijoje bei Šveicarijoje, tačiau sąmoningai tai nuslėpė. Austrija yra uždraudusi atvykti į Šengeno valstybių teritoriją iki 2013-05-07. Atsižvelgus į tai, kad tokio pobūdžio draudimas atvykti taikomas išsiunčiamiems (o ne grįžtantiems savo noru) asmenims bei pagal galiojančią tvarką negali viršyti 3 metų, skyrius padarė išvadą, kad G. L. buvo priverstinai išsiųstas iš Austrijos 2010-05-07, o ne išvyko savo noru 2008 m., kaip jis teigė. Todėl padarė išvadą, kad G. L. yra linkęs teikti tikrovės neatitinkančią informaciją apie save bei piktnaudžiauti Europos Sąjungos valstybių prieglobsčio procedūromis, todėl jo pasakojimas turėtų būti vertinamas kritiškai. Be to, VSAT Varėnos rinktinės pareigūnai Marcinkonių geležinkelio stotyje, kur G. L. ir kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai įlipo į traukinį, aptiko suplėšytus (duomenys neskelbtini) piliečių pasus, viešbučio Baltarusijoje rezervacijas, draudimo ir kitų dokumentų, išduotų G. L. ir kartu su juo vykusiems (duomenys neskelbtini) piliečiams, dalis. Atsižvelgęs į tai, Prieglobsčio reikalų skyrius konstatavo, kad užsieniečiai sąmoningai bandė atsikratyti dokumentų, kurie galėtų padėti nustatyti jų asmens tapatybes, kelionės maršrutą ir kitas jų teisinės padėties nustatymui reikšmingas aplinkybes, kas dar labiau sustiprina įtarimą, kad prieglobsčio prašymų pateikimas šiuo atveju yra tik bandymas išvengti atsakomybės už neteisėtą atvykimą į Europos Sąjungos teritoriją o nurodyti motyvai - išgalvoti.

Prieglobsčio reikalų skyrius nustatė, kad 2011 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) prasidėjo protestai, kuriuos koordinavo opozicines grupes jungiantis Liaudies susirinkimas. Buvo gautas leidimas iš miesto valdžios rengti protestus pagal nustatytą tvarką nuo gegužės 21 iki gegužės 25 dienos vidurnakčio. Gegužės 25 dieną eisena sustojo parlamento aikštėje, (duomenys neskelbtini) municipalinė valdžia pakvietė 800 protestuotojų palikti parlamento aikštę ir pasiūlė kitas vietas protestui tęsti. Viena pagrindinių protesto organizatorių N. B. atsisakė.

Tuoj po vidurnakčio (pasibaigus leidimo rengti protestus galiojimo laikui) apie 2000 sunkiai ginkluotų specialiųjų pajėgų ir riaušių malšinimo policija apsupo ir atakavo protestuotojus, panaudodami vandens patrankas, ašarines dujas ir gumines kulkas. Pasak Laisvės radijo, beveik 40 asmenų buvo paguldyti į ligonines, 150 sulaikyti. Pagal Itar-Tass duomenis į ligonines iš viso buvo nuvežti 37 žmonės, policijai bandant išvaikyti eiseną gegužės 26 dieną. Kaip informavo Vidaus reikalų ministerijos atstovas S. U., buvo sulaikyta apie 90 protestuotojų ir jie nubausti dviem mėnesiams administracinio arešto.

Nors protesto dalyviai veikė aiškiai neteisėtai, atsisakydami paklusti valdžios atstovų reikalavimui išsiskirstyti iki gegužės 25 dienos vidurnakčio, policijos atakos buvo plačiai pasmerktos kaip neproporcingai brutalios. Human Rights Watch, JAV valstybės departamentas, JAV ambasadorius (duomenys neskelbtini) ir Amnesty International pareikalavo kruopštaus ir nešališko tyrimo. Laisvės radijas 2011 m. birželio 15 d. perdavė (duomenys neskelbtini) valdžios atstovų žodžius, kad policininkai, panaudoję neproporcingą jėgą per opozicijos protestą, pasibaigusį mažiausiai dviejų žmonių mirtimi, buvo nubausti: 4 policijos pareigūnai buvo atleisti iš darbo, vienas pažemintas pareigose, 11-kai pareikšti papeikimai. (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių kontrolierius pavadino šias priemones svarbiomis, bet nepakankamomis, jis aplankė protesto metu sulaikytus asmenis ir sudarė visų sulaikytųjų sąrašą, kuris publikuojamas humanrights.ge internetiniame puslapyje.

Išnagrinėjęs sulaikytųjų sąrašus, Prieglobsčio reikalų skyrius konstatavo, kad dėl dalyvavimo 2011m. gegužės 21-26 dienomis (duomenys neskelbtini) vykusiose protesto akcijose G. L. nebuvo sulaikytas nei (duomenys neskelbtini) ikiteisminio sulaikymo izoliatoriuose, nei regioniniuose sulaikymo izoliatoriuose, kur sulaikytieji buvo vežami dėl sostinės izoliatorių perpildymo. Taip pat nebuvo rasta jokios informacijos, patvirtinančios, kad mitingo dalyvių sulaikymai ar kitokio pobūdžio persekiojimas tęstųsi po mitingo. Todėl nėra jokio pagrindo prielaidai, kad (duomenys neskelbtini) opozicinių partijų nariai ar vadovai yra persekiojami valdžios, panaudojant smurtą ir kitas neteisėtas priemones.

Atsižvelgus į tai, kad 2011 m. gegužės 21-26 dienomis (duomenys neskelbtini) įvykęs mitingas ir jo pasekmės sulaukė ypatingo tarptautinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų dėmesio, visi su tuo susiję įvykiai buvo plačiai viešinami spaudoje, G. L. pasakojimas apie jo persekiojimą dėl dalyvavimo mitinge kelia pagrįstų abejonių ir turėtų būti vertinamas kritiškai.

Išnagrinėjus prieinamą informaciją apie 2011m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) vykusias protesto akcijas, buvo nustatyta, kad prie (duomenys neskelbtini) Prezidento rezidencijos 2011-07-29 dieną įvyko akcija, kurią organizavo priverstinai perkeltieji asmenys iš (duomenys neskelbtini), protestuodami prieš vyriausybės sprendimą iškeldinti juos iš sostinėje esančių „kompaktinio apgyvendinimo centrų“ ir apgyvendinti šalies regionuose. Prie Pabėgėlių ir apgyvendinimo reikalų ministerijos 2011-08-10 įvyko panaši akcija, kurios dalyviai protestavo prieš perkeltųjų asmenų iškeldinimą iš buvusio (duomenys neskelbtini) viešbučio. Pabėgėliai iš (duomenys neskelbtini) 2011-08-12 surengė dar vieną mitingą, šį kartą - prie (duomenys neskelbtini) Parlamento, protestuodami prieš priverstinį iškeldinimą. Susirinko keliasdešimt žmonių, mitingas vyko tik 20 minučių. Šių akcijų dalyviai teisėsaugos pareigūnų sulaikomi nebuvo, organizatoriams nebuvo pateikti jokie kaltinimai. Prie Kultūros ministerijos 2011-08-18 įvyko (duomenys neskelbtini) aktorių ir režisierių protesto akcija prieš (duomenys neskelbtini) meninio vadovo R. S. atleidimą iš pareigų. Jokios kitos informacijos apie nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) vykusias akcijas rasta nebuvo. Todėl Prieglobsčio reikalų skyrius padarė išvadą, kad G. L. pasakojimas apie jo persekiojimą dėl dalyvavimo rugpjūčio mėnesį mitinguose „prieš valdžios diktatūrą“ kelia pagrįstų abejonių ir turėtų būti vertinamas kritiškai.

Įvertinęs nustatytus prieštaravimus bei turimą informaciją apie politinę situaciją (duomenys neskelbtini), Prieglobsčio reikalų skyrius konstatavo, kad G. L. nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto, arba žmogaus teisių pažeidimų. Pagrindo prielaidai, kad (duomenys neskelbtini) G. L. grėstų persekiojimas, susijęs su jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, Departamentas bylos nagrinėjimo metu nenustatė.

Remiantis (duomenys neskelbtini) Nacionalinės Statistikos Tarnybos teikiama informacija, taip pat JAV nevalstybinės organizacijos „Nacionalinis Demokratinis Institutas“ tyrimo, atlikto 2010 m. balandį kartu su Švedijos Tarptautinės Plėtros Agentūra bei (duomenys neskelbtini) veikiančiu „(duomenys neskelbtini) Tyrimų Resursų Centru“, rezultatais (kurie yra paskelbti bei viešai prieinami), (duomenys neskelbtini) siaučia nedarbas, tokia situacija yra 2008 metų karo su Rusija ir pasaulinės finansinės krizės padarinys. Prieglobsčio reikalų skyrius padarė išvadą, kad pagrindinis G. L. išvykimo iš (duomenys neskelbtini) bei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo motyvas yra finansine krizė ir galimybės išlaikyti save nebuvimas, kas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų (Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlio komisaro išleisto „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ 62 p.). Įvertinus G. L. pasakojimą, akivaizdu, kad jo pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 86 str. 1 dalies kriterijų.

Atsižvelgęs į surinktą informaciją bei G. L. bylos faktinę medžiagą, Prieglobsčio reikalų skyrius padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat G. L. nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Remiantis surinkta informacija apie G. L. kilmės šalį, Prieglobsčio reikalų skyrius konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 str. 1 d. 3 punkte nurodyti veiksmai. G. L. nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, kadangi jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms negrėstų pavojus, reikalaujantis asmens tarptautinės apsaugos. G. L. pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio kriterijų.

Pasirėmęs Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-11-11 išvada Nr. 15/6-5-19PR-358RN (ten pat, b. l. 34-39), Departamentas 2011-11-11 priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)-15PR-358, kuriuo nusprendė nesuteikti G. L. laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; nesuteikti G. L. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo bei įsigaliojus galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, išsiųsti G. L. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti G. L. atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo dienos; paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą siekiant uždrausti G. L. atvykti pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį trejiems metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (ten pat, b. l.40-42).

Atsakovas pareiškėjui taikė Įstatymo 2 str. 1 dalį, kuria nustatyta, kad akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas persekiojimo egzistavimą ir baimę grįžti į kilmės šalį grindžia savo politinėmis pažiūromis - priklausymu (duomenys neskelbtini) politinei partijai, aktyviu dalyvavimu protesto eisenose, valdžios atstovų (milicijos ar policijos) jo sumušimu už dalyvavimą šiose politinio nepaklusnumo akcijose, vėlesniu milicijos organų atstovų persekiojimu, grasinimu susidoroti būtent už šią politinę veiklą. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas net neteigė, kad jį 2011m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) vykusio mitingo metu buvo sumušę, teigė, kad po kurio laiko milicijos pareigūnai sumušė jį jo namuose, reikalavo, jog jis išvyktų iš šalies. Sumuštas jis buvo mitinge 2011 m. rugpjūčio mėn. Kolegija, neneigdama, kad pareiškėjas gali priklausyti(duomenys neskelbtini) opozicinei partijai ir kad galėjo dalyvauti 2011 m. gegužės mėnesio įvykiuose (duomenys neskelbtini), nesutinka su pareiškėjo dėstoma tolimesne įvykių versija, kad jau po mitingo pas jį namuose lankėsi milicijos pareigūnai, sumušė, reikalavo, jog jis išvyktų iš šalies. Tokia baigtis iš esmės mažai tikėtina, nes pareiškėjas neneigia nei buvęs sumuštas, nei sulaikytas, reiškia, net nepateko į sulaikytų (t. y. potencialiai oficialios valdžios galbūt persekiotinų asmenų sąrašą). Tačiau informacijos šaltiniai nepateikia nuorodų, kad po 2011 m. gegužės mitingų būtų ieškomi ir persekiojami visi mitinge dalyvavę asmenys (išskyrus tuos, kurie buvo sulaikyti, nubausti, įkalinti ir pan.). Pareiškėjo versija dėl jo dalyvavimo 2011 m. rugpjūčio mėnesį vykusiose akcijose bei sumušimo irgi mažai tikėtina, nes, anot nepriklausomų informacijos šaltinių, šios kelios akcijos nebuvo politinės, pareiškėjui jose dalyvauti nebuvo jokio reikalo (jis savęs neidentifikuoja pabėgėliu iš (duomenys neskelbtini), niekaip nėra susijęs su (duomenys neskelbtini)), nėra jokių faktų apie kokių nors poveikio priemonių taikymą šių akcijų dalyviams ar jų sumušimus.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį, todėl, remiantis Įstatymo 77 str. 2 dalimi, prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį.

Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos 2011-11-09 protokole G. L. pareiškė, jog moka rusų kalbą, todėl jį apklausiant dalyvavo vertėjas, protokole yra įrašas, kad apklausos protokolas yra išverstas į jam suprantamą rusų kalbą; G. L. savo parašu patvirtino, kad yra informuotas apie tai, kad pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį jis, kaip prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje, turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba (protokolo I dalies 3.1 punktas, ten pat, b. l. 4) ir privalo kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių (protokolo I dalies 4.4 punktas, ten pat, b. l. 4). Pareiškėjas apie norą apklausos metu turėti advokatą nepareiškė. Teismas nenustatė, kad nei materialinės teisės normų, nei procesinių pažeidimų, kurie skundžiamą sprendimą darytų neteisėtą, nenustatyta.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu patenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės teikimą dėl užsieniečio G. L. patalpinimo į Užsieniečių registracijos centrą ir, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, (duomenys neskelbtini) pilietį G. L. patalpino į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrą (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad 2012 m. kovo 8 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-547/2012 buvo nustatyta, jog G. L. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą ir neturėdamas vizos atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. L. neturi teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas.

III. Pareiškėjas G. L. apeliaciniu skundu (b. l. 54-55) nesutinka su 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, taip pat prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą tinkamai išnagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo, nurodo šiuos argumentus: prieglobsčio prašymas išnagrinėtas aplaidžiai, nebuvo suteikta galimybė pateikti turimus dokumentus, kurie yra likę (duomenys neskelbtini), nes visą Lietuvoje buvimo laiką yra suimtas; neturėjo galimybės susisiekti su valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiais advokatais; faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis prieglobsčio kitose valstybėse, tik patvirtina aplinkybę, kad nuo 2005 m. nuolat bėga iš savo valstybės. Pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo, nes nebuvo surinkti visi duomenys, patvirtinantys pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir priežastis, dėl kurių pareiškėjas yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) ir dėl kurių pareiškėjas negali grįžti į (duomenys neskelbtini).

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 72-73) su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei kitu metu nedetalizavo, kokio pobūdžio dokumentų jam nebuvo suteikta galimybė pateikti, pareiškėjas G. L. per jam atstovaujančius advokatus pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui ir apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, be to, pareiškėjo atstovė advokatė Inga Abramavičiūtė dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, dėl to argumentas dėl to, kad pareiškėjas neturėjo galimybės susisiekti su advokatais bei pasinaudoti jų pagalba, neturėtų būti laikomas svariu. Remiantis oficialia informacija apie 2011 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) vykusias protesto akcijas apelianto pasakojimas apie jo persekiojimą dėl dalyvavimo 2011 m. rugpjūčio mėn. mitinguose „prieš valdžios diktatūrą“ kelia pagrįstų abejonių ir turėtų būti vertinamas kritiškai. Apeliantas nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) jis buvo persekiojamas valstybės vardu veikiančių asmenų arba kad (duomenys neskelbtini) valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti jam tinkamos apsaugos nuo galimo nevalstybinių subjektų persekiojimo.

Apeliaciniu skundu G. L. taip pat prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą dėl jo patalpinimo į Užsieniečių registracijos centrą 3 (trims) mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas jam nebuvo įteiktas ar išsiųstas paštu. Paaiškina, kad yra prieglobsčio prašytojas, nes Migracijos departamento 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-358 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. L. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris jo skundą atmetė, tačiau šis teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Todėl minėtas Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs ir jis negali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ar 5 punkte nurodytais pagrindais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Ginčijamu 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (15/6-5)15PR-358 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. L. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ nuspręsta nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, jog jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, bei nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad prieglobsčio prašymas išnagrinėtas aplaidžiai, nebuvo suteikta galimybė pateikti turimus dokumentus, negalėjo pasinaudoti advokato paslaugomis.

Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Papildomos apsaugos suteikimo sąlygos reglamentuotos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Įstatymo 77 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį sąvoka pateikta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog tai yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka Direktyvos 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Tvarkos aprašo 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5. punkte, jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pozicija, kad G. L. gali būti linkęs teikti tikrovės neatitinkančią informaciją apie save bei piktnaudžiauti Europos Sąjungos valstybių prieglobsčio procedūromis, yra pagrįsta, nes G. L. buvo priverstinai išsiųstas iš Austrijos 2010-05-07, o ne išvyko savo noru 2008 m., kaip jis teigė, be to, pareiškėjas suėmimo metu sąmoningai bandė atsikratyti dokumentų, kurie galėtų padėti nustatyti jo tapatybę ir kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo pasakojimas turėtų būti vertinamas kritiškai.

Pareiškėjas persekiojimo egzistavimą ir baimę grįžti į kilmės šalį grindžia savo politinėmis pažiūromis - priklausymu N. B. politinei partijai, aktyviu dalyvavimu protesto eisenose, valdžios atstovų (milicijos ar policijos) jo sumušimu už dalyvavimą šiose politinio nepaklusnumo akcijose, vėlesniu milicijos organų atstovų persekiojimu, grasinimu susidoroti būtent už šią politinę veiklą. Pareiškėjas neteigia, kad 2011m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) vykusio mitingo metu jį buvo sumušę, bet paaiškino, kad po kurio laiko milicijos pareigūnai sumušė jį jo namuose, reikalavo, jog jis išvyktų iš šalies. L. pasakojimas apie jo persekiojimą dėl dalyvavimo 2011 m. gegužės 21-26 dienomis (duomenys neskelbtini) mitinge kelia pagrįstų abejonių ir turėtų būti vertinamas kritiškai, nes nėra jokios informacijos, patvirtinančios, kad mitingo dalyvių sulaikymai ar kitokio pobūdžio persekiojimas tęstųsi po mitingo. Šiuo požiūriu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neneigė, kad pareiškėjas gali priklausyti N. B. opozicinei partijai ir kad galėjo dalyvauti 2011 m. gegužės mėnesio įvykiuose (duomenys neskelbtini), tačiau tik nesutinka su pareiškėjo dėstoma tolimesne įvykių versija, kad jau po mitingo pas jį namuose lankėsi milicijos pareigūnai, sumušė, reikalavo, jog jis išvyktų iš šalies. Tokia baigtis iš esmės mažai tikėtina, nes pareiškėjas net nepateko į sulaikytų (t.y. potencialiai oficialios valdžios galbūt persekiotinų asmenų) sąrašą. Svarbu tai, kad informacijos šaltiniai nepateikia nuorodų, kad po 2011m. gegužės mitingų būtų ieškomi ir persekiojami visi mitinge dalyvavę asmenys (išskyrus tuos, kurie buvo sulaikyti, nubausti, įkalinti ir pan.).

Sumuštas pareiškėjas buvo mitinge 2011 m. rugpjūčio mėnesį. G. L. pasakojimas apie jo persekiojimą dėl dalyvavimo rugpjūčio mėnesį mitinguose „prieš valdžios diktatūrą“ taip pat kelia pagrįstų abejonių ir turėtų būti vertinamas kritiškai, nes pareiškėjo versija dėl jo dalyvavimo 2011 m. rugpjūčio mėnesį vykusiose akcijose bei sumušimo irgi mažai tikėtina, nes, anot nepriklausomų informacijos šaltinių, šios kelios akcijos nebuvo politinės, pareiškėjui jose dalyvauti nebuvo jokio reikalo (jis savęs neidentifikuoja pabėgėliu iš (duomenys neskelbtini), niekaip nėra susijęs su Rustavelio teatru), nėra jokių faktų apie kokių nors poveikio priemonių taikymą šių akcijų dalyviams ar jų sumušimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti tikrovę atitinkančius visapusiškus paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, o nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis išvyko iš savo kilmės valstybės, nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Tuo tarpu Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

Atsižvelgusi į byloje pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių persekiojimo Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais pavojų. Pareiškėjo teikti paaiškinimai apie dalyvavimo politinio nepaklusnumo akcijose aplinkybes nesuteikia pagrindo spręsti, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų. Pirmiausia, tokia išvada darytina dėl to, jog pareiškėjas neįrodė jaučiantis visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas dėl savo politinio dalyvavimo veikloje, nukreiptoje prieš kilmės valstybės vykdomą politiką.

Vien negalėjimas įrodyti, kad pareiškėjas priklauso tam tikrai opozicinei partijai, negali būti vertinamas kaip akivaizdus nepagrįsto prašymo suteikti politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimas. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas privalo pagrįsti, kad, pirma, turi tam tikras politines pažiūras, antra, jog dėl šių pažiūrų savo kilmės valstybėje yra ar gali būti persekiojamas valstybinių ar su jomis susijusių institucijų. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo politinio pobūdžio mitinge valdžios pareigūnų buvo sulaikytas rugsėjo 3 ir 7-9 d. Dėl dalyvavimo 2011m. gegužės 21-26 dienomis (duomenys neskelbtini) vykusiose protesto akcijose G. L. nebuvo sulaikytas nei (duomenys neskelbtini) ikiteisminio sulaikymo izoliatoriuose, nei regioniniuose sulaikymo izoliatoriuose, kur sulaikytieji buvo vežami dėl sostinės izoliatorių perpildymo.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 66.1. punktu, persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Atsižvelgiant į cituotą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atitinkamas sulaikymas, trukęs porą dienų, negali pagrįsti pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodomų aplinkybių, jog jam kilmės valstybėje gresia neteisėtas sulaikymas ar kitoks neteisėtas persekiojimas dėl jo politinių pažiūrų.

Dėl to, kad valdžios pareigūnai pareiškėjui grasino ir perspėjo, kad jis išvyktų iš šalies, o jei nepaklus ir parašys pareiškimą, su juo susidoros - pakiš narkotikų ar ginklų, o jei skųsis, nužudys (prieglobsčio byla, b. l. 4-12), teisėjų kolegija pažymi, kad tokie policijos pareigūnų veiksmai galėjo būti skundžiami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad siekė savo pažeistas teises apginti kilmės valstybėje arba kad jam nebuvo užtikrintos sąlygos savo teisių gynimui.

Pažymėtina, kad kaip persekiojimas galėtų būti laikoma ir persekiojimo dalyvių vykdomų diskriminacinių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, įvertinus tokių priemonių naudojimo dažnumą ir diskriminacinį pobūdį. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, be minėto sulaikymo, daugiau nenurodė nei vieno atvejo, kurio metu jis galėjo būti persekiojamas valdžios institucijų dėl savo politinių įsitikinimų.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos medžiaga neleidžia nustatyti konkrečių faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo persekiojimo galimybę jo kilmės valstybėje, kas yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai dėl tariamos grėsmės būti persekiojamam jo kilmės valstybėje. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjo politinė veikla vertintina kaip epizodiška, nereikšminga, o pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų apie savo politinę veiklą, apie kurią kilmės valstybės valdžios institucijos žinotų ir dėl kurios pareiškėjas galėtų būti persekiojamas.

Byloje taikytinos ir Įstatymo 87 straipsnio nuostatos, kurios įtvirtina papildomos apsaugos suteikimo sąlygas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti pagrindai sietini su konkrečiam asmeniui gresiančiomis individualiomis grėsmėmis, tuo tarpu 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato papildomos apsaugos suteikimo pagrindą, kuomet kilmės valstybėje egzistuoja kritinė situacija, o konkrečiam asmeniui gresiančios individualios grėsmės nustatyti nereikia (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

Pastebėtina, kad Įstatymo 87 straipsnis įgyvendina Direktyvos 15 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime M. Elgafaji, N.r Elgafaji prieš Staatssecretaris van Justitie byloje Nr. C-465/07 pateiktą minėtų Direktyvos nuostatų aiškinimą, taip pat išanalizavusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu (duomenys neskelbtini) nevyko ginkluotas konfliktas, nebuvo informacijos, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje grėstų realus pavojus patirti rimtą grėsmę ar būtų sudarytos sąlygos sistemingiems pagrindinių žmogaus teisių ribojimams. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vertintinos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiškėjui kilmės šalyje grėstų realus pavojus, kad jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Kaip jau minėta, bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui kilo pavojus patirti rimtą grėsmę, susijusią su jo politine veikla. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas priėmė pagrįstą Sprendimą pareiškėjui nesuteikti papildomos apsaugos.

Pareiškėjas teigia, jog jį apklausiant nedalyvavo advokatas, kad jis nesuprato kai kurių savo teisių. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos 2011-11-09 protokole G. L. pareiškė, jog moka rusų kalbą, jį apklausiant dalyvavo vertėjas, protokole yra įrašas, kad apklausos protokolas yra išverstas į jam suprantamą rusų kalbą; G. L. savo parašu patvirtino, kad yra informuotas apie tai, kad pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį jis, kaip prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje, turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba (protokolo I dalies 3.1 punktas, prieglobsčio byla, b. l. 4). Pareiškėjas apie norą apklausos metu turėti advokatą nepareiškė, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ir Vilniaus apygardos teisme, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniame teisme pareiškėjas buvo atstovaujamas advokatės Ingos Abramavičiūtės.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo užsienietis G. L., remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 115 straipsnio (alternatyvios sulaikymui priemonės) 2 dalies 4 punktu ir 116 straipsniu (kreipimasis į teismą), buvo patalpintas į Užsieniečių registracijos centrą trims mėnesiams. Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatos nustato, kad užsieniečio sulaikymas – tai užsieniečio laikinas apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, apribojant jo judėjimo laisvę šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos nustato, kad alternatyvi sulaikymui priemonė yra užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vadinasi, užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre gali būti dvejopas, t. y. apribojant jo judėjimo laisvę ir neapribojant.

Teisėjų kolegija iš 2012 m. kovo 8 d. sprendimo rezoliucinės dalies ir nurodyto teisinio pagrindo bei remdamasis principu, kad asmens teisių suvaržymai turi būti aiškiai aptarti teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje, sprendžia, kad G. L. 2012 m. kovo 8 d. sprendimu buvo pritaikyta Įstatymo 115 straipsnyje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė. Tuo pačiu teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2012 m. kovo 8 d. sprendimo konstatuojamoji dalis nėra visiškai aiški ir iš dalies neatitinka sprendimo rezoliucinės dalies. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. kovo 8 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-547/2012 buvo nustatyta, jog G. L. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą ir neturėdamas vizos atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat vadovaujantis LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus atvejus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį alternatyvi sulaikymui priemonė yra užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, ir 116 straipsniu (kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę), alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas konkrečiu atveju laikytinas teisėtu, o tuo pačiu iš esmės laikytinas teisėtu ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. L. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė