Legislator Case Law & Legislation
a674b83a-8802-4d39-adfa-40e628dc23e4 AI generated

a674b83a-8802-4d39-adfa-40e628dc23e4 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number a674b83a-8802-4d39-adfa-40e628dc23e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. 2A-461-460/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01845-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4 (S) 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

Legislator headnote

AI generated

a674b83a-8802-4d39-adfa-40e628dc23e4 · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas, bÅ«damas neteisingas ir Å¡aliÅ¡kas, nagrinėdamas bylÄ ir priimamas sprendimÄ vengė nustatyti tiesÄ , kas ir kada ir kur pasirašė AtvirÄ laiÅ¡kÄ , nors turėjo tai padaryti, konstatuodamas, kad Atviras laiÅ¡kas buvo pasiraÅ¡ytas ne tarybos posėdyje kaip oficialus tarybos dokumentas. Todėl Å¡ios anksčiau iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, neteisėtos, be to, visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja faktams ir dokumentais pagrįstiems bylos įrodymams. 8.4. Apeliantai mano, kad meras yra įgaliotas atstovauti tik savivaldybei, o ne savivaldybės tarybai, o taryba savo sprendimus priima kolegialiai. 8.5.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-461-460/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01845-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4 (S) 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

S. ir M. V. (apeliantai) apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. S. ir M. V. ieÅ¡kinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai Tauragės apylinkės teisme pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė įpareigoti atsakovę Tauragės rajono savivaldybės tarybÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo PirmininkÄ , MinistrÄ PirmininkÄ , vidaus reikalų ministrÄ ir Respublikos bei rajono mastu leidžiamus spaudos leidinius (tuos pačius, kuriuose buvo iÅ¡spausdintas Atviras laiÅ¡kas):

„Lietuvos žinios“, „Tauragės kurjeris“, „TauragiÅ¡kių balsas“, su praÅ¡ymu atÅ¡aukti Atviru laiÅ¡ku (toliau – Atviras laiÅ¡kas) pateiktÄ Å¡meižtÄ ir to Å¡meižto pagrindu Å¡alies vadovų praÅ¡ytÄ pritarimÄ ir paramÄ jų nelengvoje kovoje susidorojant su A. S. ir M. V.; praÅ¡o įpareigoti atsakovę atsipraÅ¡yti ieÅ¡kovų dėl atviro Å¡meižikiÅ¡ko laiÅ¡ko pateikimo Å¡alies vadovams, Lietuvos visuomenei ir jo neigiamų pasekmių ieÅ¡kovams, pripažinti su tuo susijusius atliktus neteisėtus veiksmus.

Esant akivaizdiems Tauragės valdžios institucijų pareigÅ«nų nusikalstamos veikos faktams ir požymiams, kai į tai buvo įtrauktos ir valstybės institucijos (organizuoti nusikalstami veiksmai, bendrininkavimas atliekant nusikalstamÄ veiklÄ , piktnaudžiavimas pareigomis, tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimas, Å¡meižimas), perduoti medžiagÄ Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui tirti ir priimti procesinius sprendimus (t. 1, b. l.10).

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovų reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Tauragės rajono savivaldybės taryba nėra susijusi jokiais veiksmais su pasirašytu Atviru laišku dėl ieškovų. Tai nustatyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-724-386/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-766/2008 ir kituose teismų sprendimuose.

Teismų yra nustatyta, kad veiksmai dėl Atviro laiško pasirašymo yra privatinio pobūdžio ir neturi viešojo administravimo požymių, asmenys veiksmus atliko veikdami ne viešojo administravimo srityje – juos atlikdami neįgyvendino jiems norminiais aktais nustatytų funkcijų. Tauragės savivaldybės taryba nėra atsakinga už tuo metu buvusių tarybos narių, seniūnų, merų veiksmus, susijusius su Atviro laiško pasirašymu ir jo paskelbimu, nes jie veikė kaip privatūs asmenys. Nurodė, kad nuo atviro laiško pasirašymo praėjo daugiau kaip 15 metų, ieškovai savo pažeistas teises jau gynė bendrosios kompetencijos teismuose.

Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris kaip galutinė instancija pasisakė dėl Atviro laiško, 2006 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006 praėjo daugiau kaip 11 metų. Prašė taikyti ieškinio senatį (t. 1, b. l. 85–88, 164–165). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinys atmestas.

4. Teismas nustatė, kad Atviras laiškas nebuvo svarstomas 2002 m. sausio 24 d. tarybos posėdyje ir dėl šio laiško taryba nepriėmė jokio sprendimo. Dėl to ji negali būti atsakinga.

5. Teismas pažymėjo, jog Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariai, Tauragės rajono seniÅ«nai bei Å ilalės rajono savivaldybės meras, Pagėgių savivaldybės meras ir Tauragės rajono savivaldybės meras veikė kaip fiziniai asmenys ir Atviras laiÅ¡kas nebuvo priimtas kaip Tauragės rajono savivaldybės tarybos dokumentas ir taryba nėra atsakinga už Å¡io laiÅ¡ko suraÅ¡ymÄ .

6. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . III. Apeliacinio skundo argumentai 7. Apeliantai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ kitos apygardos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Apeliantai nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 8.1. Apeliantų įsitikinimu, AtvirÄ laiÅ¡kÄ pasirašė ne tik Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariai, bet ir Tauragės rajono seniÅ«nai bei Å ilalės rajono savivaldybės meras, Pagėgių savivaldybės meras ir Tauragės rajono savivaldybės meras, posėdyje nedalyvavę tarybos nariai ir tai įrodo, kad Atviras laiÅ¡kas buvo priimtas kaip Tauragės rajono savivaldybės tarybos dokumentas ir taryba yra atsakinga už Å¡io laiÅ¡ko suraÅ¡ymÄ ir pateikimÄ Å¡alies vadovams. 8.2.

Atkreipia dėmesį, kad teismas neteisėtame ir nepagrįstame sprendime išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, neteisėto sprendimo motyvus pagrįsdamas Šilalės ir Pagėgių savivaldybių merų neteisėtais būdais išgautais parašais, kai byla nagrinėjama dėl Tauragės rajono savivaldybės valdžios institucijų ir pareigūnų, valstybės tarnautojų neteisėtų, apeliantų nuomone, nusikalstamų (2010 m. kovo 20 d. prokuratūra konstatavo, kad nusikalstama veika buvo) veiksmų. 8.3.

Teismas, bÅ«damas neteisingas ir Å¡aliÅ¡kas, nagrinėdamas bylÄ ir priimamas sprendimÄ vengė nustatyti tiesÄ , kas ir kada ir kur pasirašė AtvirÄ laiÅ¡kÄ , nors turėjo tai padaryti, konstatuodamas, kad Atviras laiÅ¡kas buvo pasiraÅ¡ytas ne tarybos posėdyje kaip oficialus tarybos dokumentas. Todėl Å¡ios anksčiau iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, neteisėtos, be to, visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja faktams ir dokumentais pagrįstiems bylos įrodymams. 8.4. Apeliantai mano, kad meras yra įgaliotas atstovauti tik savivaldybei, o ne savivaldybės tarybai, o taryba savo sprendimus priima kolegialiai. 8.5.

Teigia, jog 2018 m. sausio 30 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė L. M. negalėjo pasisakyti apie atsiliepimo, kuris buvo pasiraÅ¡ytas tarybos narių, iÅ¡siuntimÄ teismui 2003 metais, net keletÄ kartų nurodė negalinti pasakyti, kur tarybos nariai pasirašė patį AtvirÄ laiÅ¡kÄ (2018 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1.53.15 val., 1.54.00 val.), taip pat negalėjo pasakyti, kodėl savivaldybės teisininkai nei derino, nei vizavo AtvirÄ laiÅ¡kÄ (1.58.00 val.), negalėjo pasakyti, koks yra Atviro laiÅ¡ko statusas (2.02.25 vai.), negalėjo pasakyti, ar teisingas yra teiginys, kad medžiaga dėl Atviro laiÅ¡ko buvo pateikta AtvirÄ laiÅ¡kÄ pasiraÅ¡iusiems tarybos nariams tarybos posėdyje (2.03.50 val.), negalėjo pasakyti, ar tarybos nariai posėdžio metu tvarkė asmeninius reikalus (2.06.00 val.), nurodė, kad dėl praÅ¡ytos paramos ir pritarimo yra žinoma tik tiek, kiek paraÅ¡yta tekste; teigė, jog nėra duomenų apie tai, kas svarstė klausimÄ tarybos posėdyje (2.08.00 val.). 8.6.

Pirmosios instancijos teismas nurodė kritiÅ¡kai vertinantis Tauragės rajono savivaldybės tarybos atsiliepimÄ , priimtÄ 2003 m. vasario 26 d. tarybos sprendimu, kur tarybos nariai nurodė, kad rengdami AtvirÄ laiÅ¡kÄ jie veikė ne kaip fiziniai asmenys, o kaip rajono tarybos nariai. TokiÄ savo pozicijÄ teismas grindė tuo, kad Tauragės rajono taryba nebuvo Å¡alimi Å¡ioje byloje ir nei įstatymo, nei teismo nebuvo įpareigota pateikti atsiliepimÄ . Apeliantai mano, jog teigti, kad kažkuris tarybos narių pareiÅ¡kimas ar atsiliepimas teismui, priimtas savivaldybės tarybos sprendimu, yra tikras ar netikras, negalima, neatlikus tinkamo tyrimo, o toks tyrimas iki Å¡ios dienos atliktas ir nebuvo. 8.7.

Teismas konstatavo, kad P. J. byloje buvo patrauktas atsakovu ir buvo suinteresuotas, kad ieÅ¡kinys jam bÅ«tų atmestas. Å ie pirmosios instancijos teismo argumentai yra prieÅ¡taringi, kadangi bÅ«tu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad P. J. davė melagingus parodymus, tačiau tai nėra niekur užfiksuota. 8.8. Pažymi, kad teismas nepagrįstai į bylÄ trečiaisiais asmenimis neįtraukė žmogaus teisių gynėjų ir nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo perduoti medžiagÄ Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kadangi yra akivaizdu, jog atsakovė iki Å¡ios dienos visaip stengiasi iÅ¡vengti Atviro laiÅ¡ko suraÅ¡ymo aplinkybių atskleidimo. 8.9.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jie praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas nenurodė jokių aiÅ¡kių ir iÅ¡samių argumentų, kuo grindžia tokiÄ savo iÅ¡vadÄ , todėl teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu yra pripažintinos nepagrįstomis.

9. Atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

10. Atsakovė nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 10.1. Teismų yra nustatyta, kad veiksmai dėl Atviro laiÅ¡ko pasiraÅ¡ymo yra privatinio pobÅ«džio ir neturi vieÅ¡ojo administravimo požymių. Dėl to taryba yra netinkama atsakovė. 10.2. IeÅ¡kovai yra praleidę bendrÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 12. Apeliantai praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija pirmiausia pažymi, kad tiek raÅ¡ytinis procesas, tiek žodinis yra lygiaverčiai procesai, užtikrinantys vienodÄ Ä¯rodinėjimo paskirstymo naÅ¡tÄ , abu procesai užtikrina teisėtÄ teismÄ ir teismo procesinis sprendimas priimamas tik iÅ¡tyrus įrodymus ir atlikus jų vertinimÄ .

Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija, netenkindama Å¡io praÅ¡ymo, sprendžia, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeidžia Å¡alių teisių ir civilinio proceso principų.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad raÅ¡ytinis procesas užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariai, Tauragės rajono seniÅ«nai, Å ilalės rajono savivaldybės meras, Pagėgių savivaldybės meras ir Tauragės rajono savivaldybės meras su atviru laiÅ¡ku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo PirmininkÄ , Lietuvos Respublikos MinistrÄ PirmininkÄ ir vidaus reikalų ministrÄ , nurodydami, kad A.

S., M. V. ir V. J. vykdo Å¡meižto ir susidorojimo akcijÄ prieÅ¡ Tauragės apskrities virÅ¡ininkÄ A. B. (t. 1, b. l. 11). Å is Atviras laiÅ¡kas 2002 m. vasario 2 d. buvo paskelbtas dienraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“, 2002 m. vasario 8 d. laikraÅ¡tyje „Tauragės kurjeris“, o 2002 m. vasario 12 d. perspausdintas laikraÅ¡tyje „TauragiÅ¡kių balsas“ (1 t., b. l. 17–19). Å ilutės rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 3 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl neatitinkančių tikrovės garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu panaikino Å ilutės rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ , juo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino, kad atsakovų Atvirame laiÅ¡ke paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ ; įpareigojo atsakovus laikraÅ¡tyje „Tauragės kurjeris“ per trisdeÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paneigti Atvirame laiÅ¡ke nurodytus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ duomenis, priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams po 750 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 27–30).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, o kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ (t. 1, b. l. 97–104). Dėl apeliacinio skundo argumentų 14. Apeliantai nurodo, kad meras yra netinkamas atstovas Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiÅ¡kumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ .

Savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras. Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklÄ . Be kitų įstatymo deleguotų funkcijų, meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Minėtas reglamentavimas patvirtina aplinkybę, kad meras – savivaldybės bei tarybos vadovas yra tinkamas asmuo atstovauti savivaldybei bei tarybai teisme. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantų argumentai dėl netinkamo atstovavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl teisių gynimo bÅ«dų 15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ . Viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisminę gynybÄ dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti teismui ieÅ¡kinį. Tam, kad prasidėtų teisminis procesas, ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) bÅ«tina suraÅ¡yti tinkamai.

16. Civilinės bylos iÅ¡kėlimas teisme – tai savarankiÅ¡ka, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar ne, t. y. ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ ar ne.

17. Asmuo, pateikdamas ieÅ¡kinį dėl garbės ir orumo gynimo, turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

18. Tas, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo (Å¡meižimas), baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai pateiktu ieÅ¡kiniu teismo prašė įpareigoti atsakovę atÅ¡aukti Atviru laiÅ¡ku pateiktÄ Å¡meižtÄ ir įpareigoti atsakovę atsipraÅ¡yti ieÅ¡kovų dėl atviro Å¡meižikiÅ¡ko laiÅ¡ko pateikimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ , Å¡meižimo institutas nepriklauso civilinės teisės Å¡akai, be to, Å¡meižimas nebuvo kokiame procesiniame sprendime užfiksuotas.

20. Todėl, atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimÄ , teismas neturi teisės įpareigoti atsakovę Tauragės rajono savivaldybės tarybÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo PirmininkÄ , MinistrÄ PirmininkÄ , vidaus reikalų ministrÄ ir Respublikos bei rajono mastu leidžiamus spaudos leidinius (tuos pačius, kuriuose buvo iÅ¡spausdintas Atviras laiÅ¡kas): „Lietuvos žinios“, „Tauragės kurjeris“, „TauragiÅ¡kių balsas“, su praÅ¡ymu atÅ¡aukti Atviru laiÅ¡ku pateiktÄ Å¡meižtÄ ir įpareigoti atsakovę atsipraÅ¡yti ieÅ¡kovų dėl atviro Å¡meižikiÅ¡ko laiÅ¡ko pateikimo. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnį įpareigojimas atsipraÅ¡yti nėra teisinės gynybos bÅ«das. Papildytina, jog iÅ¡vestinis reikalavimas perduoti medžiagÄ Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui tirti ir priimti procesinius sprendimus dėl Å¡io procesinio sprendimo baigties irgi nenagrinėtinas.

21. Dėl iÅ¡vardytų priežasčių konstatuotina, kad ieÅ¡kovai pasirinko netinkamÄ gynybos pozicijÄ , jų gynybos bÅ«dai nepatenka į CK reglamentuojamų gynybos bÅ«dų sÄ raÅ¡Ä . Dėl to ieÅ¡kinys Å¡iuo pagrindu atmestinas. Dėl (ne)tinkamo atsakovo 22. Apeliantai įsitikinę, kad už Atviro laiÅ¡ko paskelbimÄ atsakinga savivaldybės taryba. Kaip žinia, savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Savivaldybės tarybos kompetencija yra iÅ¡imtinė ir paprastoji. IÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija:

1) reglamento tvirtinimas; reglamente, be kitų klausimų, turi bÅ«ti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir bÅ«dai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimÄ bendruomenės interesais;

2) mero atleidimas iÅ¡ pareigų prieÅ¡ terminÄ , mero darbo užmokesčio nustatymas, mero pareigas laikinai einančio mero pavaduotojo ar savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymas, kt. Akcentuotina, kad jokios funkcijos, susijusios su laiÅ¡kų Å¡alies vadovams ir (ar) kitiems asmenims bei pareigÅ«nams siuntimu, nėra suteiktos (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnis).

23. Kitas aspektas tas, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba, kaip savivaldybės atstovaujamoji institucija, nėra priėmusi sprendimo dėl 2002 m. sausio 24 d. Atviro laiško pasirašymo. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo pateikto 2002 m. sausio 24 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolo skaitmeninės kopijos nustatyta, kad 2002 m. sausio 24 d. posėdyje Tauragės rajono savivaldybės taryba nesvarstė klausimo dėl Atviro laiško surašymo ir jo pateikimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui bei vidaus reikalų ministrui (t. 2, b. l. 136–149).

Å iame tarybos posėdyje dėl Atviro laiÅ¡ko nebuvo priimtas joks oficialus tarybos dokumentas. Kadangi tai ne tarybos funkcija ir Atviras laiÅ¡kas nėra jos įstatymų nustatyta tvarka priimtas dokumentas, aiÅ¡kintis jo sudarymo aplinkybes giliau nėra teisinės prasmės, nes ne atsakovė (taryba) yra už šį dokumentÄ atsakinga. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį grindžia atliktais tyrimais teisėsaugos institucijose bei priimtais teismų sprendimais civilinėse bylose, kuriose Tauragės rajono savivaldybės taryba nedalyvavo.

24. Aktualu pažymėti, kad Tauragės rajono savivaldybė buvo įtraukta į administracinės bylos procesÄ pagal vieno iÅ¡ ieÅ¡kovo – M. V. skundÄ . M. V. 2007 m. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Tauragės rajono savivaldybės priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos, padarytos neteisėtais vietos savivaldos tarnautojų veiksmais, atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas M. V. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Minėtas teismas, nagrinėdamas bylÄ , nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2006 m. vasario 22 d. nutartimi kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumÄ Å¾eminančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieÅ¡kovų A.

S., M. V. ir kt. ieÅ¡kinį atsakovams S. N., V. K. ir kt., konstatavo, kad ieÅ¡kovai (inter alia Å¡ioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys), ex officio yra vieÅ¡ieji asmenys. Atsakovai (inter alia Å¡ioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys) paskleidė informacijÄ apie vieÅ¡us asmenis, kuri teismo pripažinta neatitinkančia tikrovės. Taip pat pažymėjo, kad teisinių santykių dalyviai, net ir bÅ«dami vieÅ¡ojo administravimo subjektais, gali veikti privatinės teisės srityje (t. 1 b. l. 93–96, LITEKO duomenys).

25. Dėl iÅ¡vardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nėra susijusi jokiais veiksmais su 2002 m. sausio 24 d. pasiraÅ¡ytu Atviru laiÅ¡ku dėl ieÅ¡kovų. Tokios aplinkybės nustatytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-724Ž386/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2008 m. gegužės 6 d. administracinėje byloje Nr.A556-766/2008. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieÅ¡kovai nurodė netinkamÄ atsakovÄ Å¡ioje byloje. Dėl Å¡ios priežasties minėtu pagrindu ieÅ¡kinys vėlgi nepagrįstas Dėl senaties termino 26. Atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kovai su tokiu praÅ¡ymu nesutiko. IeÅ¡kovų nuomone, teismas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kad suėjo ieÅ¡kinio senatis.

27. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, mano, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, susijusias su senaties instituto taikymu, teisiÅ¡kai tiksliai konstatavo, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties institutÄ taikyti yra pagrįsta.

28. Teismas teisingai nurodė, jog nuo Atviro laiÅ¡ko pasiraÅ¡ymo praėjo daugiau kaip 15 metų, ieÅ¡kovai pažeistas savo teises gynė bendrosios kompetencijos teismuose. Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris kaip galutinė instancija pasisakė dėl Atviro laiÅ¡ko, 2006 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006 praėjo daugiau kaip 11 metų, todėl pagrįstai nustatytas pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. Konstatuotina, kad ieÅ¡kovai yra praleidę įstatymo nustatytÄ terminÄ (ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teisme gautas 2017 m. rugsėjo 12 d. (t. 1, b. l. 1), per kurį galėjo apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį dėl Atviro laiÅ¡ko.

29. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl ir šiuo pagrindu ieškovų ieškinys atmestinas.

30. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta.

31. Kiti Å¡alių teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 32. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : praÅ¡ymo dėl skundo nagrinėjimo apeliacine žodinio proceso tvarka netenkinti. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjos Erinija Kazlauskienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Danutė Žvinklytė