Legislator Case Law & Legislation
a67262ff-d096-441c-8f7d-890683089880 AI generated

a67262ff-d096-441c-8f7d-890683089880 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number a67262ff-d096-441c-8f7d-890683089880
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

   Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens M. Å . apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. N. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto ir valdymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M.

Legislator headnote

AI generated

a67262ff-d096-441c-8f7d-890683089880 · Klaipėdos apygardos teismas: Å is asmuo nurodomas kaip likvidacinės komisijos pirmininkas ir akte, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is aktas sudarytas ne anksčiau nei 1994-06-16. PareiÅ¡kėjo argumentas, jog nuosavybės teisės ir su jomis susijusios pareigos atsiran­da nuo nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymo, o VÄ® Registrų centre registruojama nuosavybė nei atsiranda, nei panaikina­ma, taikytinas tik tiems santykiams, kurie susiformavo po 2001-07-01, t. y. įsigaliojus naujajam, dabar galiojančiam Civiliniam kodeksui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                            Civilinė byla Nr. e2A-1756-459-2017                                                                                                      (Proceso Nr. 2-25-3-00654-2016-6)                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                  2.4.5; 2.4.2.3; 3.3.1.18.1                                                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2017 m. gruodžio 14 d.

   Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens M. Å . apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. N. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto ir valdymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M.

Å ., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracija, N. S. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Plungės rajono apylinkės teismui pateiktu patikslintu pareiÅ¡kimu prašė: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam nuosavybės teise priklauso statinys – 3/4 dalys siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas statinio teisinei registracijai ir žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti; nustatyti 1/4 dalies siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), valdymo faktÄ .

Nurodė, kad likviduojama Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovė pareiÅ¡kėjui ir A. L. kaip pajininkams turto perdavimo–priėmimo aktu 1994 m. perdavė siloso tranšėjÄ . PareiÅ¡kėjui perduotos 3/4 dalys statinio, o A. L. – 1/4 dalis. Perdavus tranšėjÄ , pareiÅ¡kėjas 1998 m. kreipėsi su praÅ¡ymu į Kretingos žemėtvarkos skyrių siekdamas gauti žemę po pastatu neatlygintinai, kas, pareiÅ¡kėjo manymu, patvirtina, jog jau tada jis vieÅ¡ai nuosavybės teise valdė siloso tranšėjÄ . 2012-03-20 pareiÅ¡kėjas ir A.

L. pasirašė susitarimÄ dėl 1/4 dalies tranšėjos dalies perleidimo A. N. (pareiÅ¡kėjui). Nuo tada pareiÅ¡kėjas valdo visÄ siloso tranšėjÄ . PareiÅ¡kėjas kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl daiktinių teisių į statinį įregistravimo, tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi tenkinant suinteresuoto asmens M. Å . praÅ¡ymÄ , teismine tvarka            (2013-10-07 Kretingos r. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1049-325/2013) buvo nustatytas faktas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du į tÄ pačiÄ siloso tranšėjÄ .

Tik atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , 2015-06-29 Palangos m. teismo sprendimu buvo nustatyta, kad statinys pareiÅ¡kėjui buvo perduotas Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės likvidacinės komisijos, kad siloso tranšėjÄ pareiÅ¡kėjas įgijo turto perdavimo–priėmimo metu, kad suinteresuotas asmuo M. Å . neturėjo pagrindo manyti esantis ginčo objekto savininku, ir 2013 m. spalio 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1049-325/2013 panaikintas. PareiÅ¡kėjui kreipusis į VÄ® Registrų centrÄ dėl daiktinių teisių įregistravimo buvo nurodyta, kad viena iÅ¡ sÄ lygų įregistruoti daiktines teises – kartu su praÅ¡ymu pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. nurodytÄ dokumentÄ (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimÄ ; teismo sprendimÄ , nutartį, nutarimÄ ar nuosprendį; raÅ¡ytinį sandorį; kitų valstybės registrų ar kadastrų dokumentus; kitus įstatymų ar Vyriausybės nustatytus dokumentus). PareiÅ¡kėjas VÄ® Registrų centrui, be kitų dokumentų, turi pateikti nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo akto dokumento originalÄ , kuris nėra iÅ¡likęs (iÅ¡likusi tik dokumento kopija), todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ .

PareiÅ¡kėjui statinį perdavė perdavimo metu buvęs statinio savininkas – Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovė. Statinys pareiÅ¡kėjui buvo perduotas likvidacinės komisijos, o perdavimo–priėmimo akte pasirašė likvidacinės komisijos nariai ir perėmėjai: A. N. ir A. L.. PareiÅ¡kėjui A. N. statinys buvo perduotas kaip pajus, nes A. N. dirbo Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovėje ir buvo bendrovės narys – pajininkas. Nustatyta, jog praÅ¡ymas įraÅ¡yti siloso tranšėjos duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ buvo netenkintas.

PareiÅ¡kėjas nuosavybės teisę į pastatÄ Ä¯gijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (Å¡iuo atveju pagal sandorį); nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra visos sÄ lygos, numatytos CPK 444 str. 2 d. 5 p., pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti. Tik teismui priėmus sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjas galės registruoti Nekilnojamojo turto registre siloso tranšėjÄ ir tik tada galės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl žemės sklypo formavimo prie statinio ir į kadastro duomenų vykdytojÄ dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbų.

Pagal Kretingos žemėtvarkos skyriaus specialistų informacijÄ , tik nustačius statinio valdymo nuosavybės teise faktÄ , bus formuojamas žemės sklypas po statiniu. PraÅ¡ydamas patvirtinti valdymo faktÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjui priklauso ir likusi 1/4 siloso tranšėjos dalis, nurodė, jog Å¡iÄ statinio dalį pareiÅ¡kėjas valdo pagal 2012 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kėjo ir A. L. susitarimÄ . A. L., įgijęs nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 1/4 dalį siloso tranšėjos pagal Kretingos rajono Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės 1994 m. turto perdavimo–priėmimo aktÄ , 2012 m. kovo 20 d. pasirašė susitarimÄ , kad A.

L. perduoda 1/4 dalį siloso tranšėjos A. N.. PareiÅ¡kėjas nesuspėjo įregistruoti Å¡io sandorio notarine tvarka, nes A. L. mirė. Be to, pareiÅ¡kėjas negalėjo laiku įregistruoti sandorio notarine tvarka, kadangi siloso tranšėja buvo neįregistruota ir notaras negalėjo patvirtinti Å¡io sandorio. To padaryti negalėjo ir dėl suinteresuoto asmens M. Å . piktybiÅ¡kumo ir nesÄ Å¾iningumo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nuolat naudojosi siloso tranšėja, iÅ¡ pradžių 3/4 dalimis siloso tranšėjos, o po 2012 m. susitarimo su A.

L., pradėjo naudotis visa siloso tranšėja. Kadangi pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti 1/4 dalies siloso tranšėjos valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų, remdamasis CPK 526 str. 3 d., praÅ¡o patvirtinti 1/4 dalies siloso tranšėjos valdymo faktÄ .2. Suinteresuotas asmuo M. Å . atsiliepime prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, jog, pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , reikalavimas, pareikÅ¡tas CPK 444 str. 2 d. 5 p. pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, patenkinamas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais LR CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirti­nančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

Suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjamu atveju visų minėtų sÄ lygų nėra. PareiÅ¡kėjas nuosavybės teisės į statinį neįgijo. PareiÅ¡kėjo nurodomas dokumentas, kurio pagrindu jis įgijo nuo­savybės teisę į statinį, yra Kretingos rajono Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės turto perdavimo–priėmimo aktas, suraÅ¡ytas, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, 1994 m., akto sudarymo data nenurodoma ir pačiame akte. Tačiau byloje pateiktas 1994-06-16 Kretingos rajono valdybos potvarkis Nr. 208v, kuriuo nuspręsta likviduoti Kretingos rajono Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovę ir likvidacinės komisijos pirmininku paskirti S. K..

Å is asmuo nurodomas kaip likvidacinės komisijos pirmininkas ir akte, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is aktas sudarytas ne anksčiau nei 1994-06-16. PareiÅ¡kėjo argumentas, jog nuosavybės teisės ir su jomis susijusios pareigos atsiran­da nuo nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymo, o VÄ® Registrų centre registruojama nuosavybė nei atsiranda, nei panaikina­ma, taikytinas tik tiems santykiams, kurie susiformavo po 2001-07-01, t. y. įsigaliojus naujajam, dabar galiojančiam Civiliniam kodeksui.

Pagal teismų praktikoje suformuotÄ privalomÄ sÄ lygÄ , kuriai esant asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – statinio valdymo nuosavybės teise – nustatymo, yra ta, kad pareiÅ¡kėjas turi bÅ«ti jau įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu. PareiÅ¡kėjas savo nuosavybės teisės į statinį įgijimo momentÄ su daikto perdavimu sieja, remdamasis Å¡iuo metu galiojančio CK 4.49 str. nuostatomis, tačiau CK 4.49 str. normos dėl nuosavybės teisės į daiktÄ (turtÄ ) įgijimo momento taikytinos, kai sandoriai dėl daikto (turto) įgijimo sudaromi įsigaliojus Å¡iam kodeksui, t. y. po 2001-07-01.

Be to, bÅ«tina nustatyti patį nuosavybės teisės įgijimo faktÄ , Å¡is įgijimas turi bÅ«ti įvykęs įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) nuostatos numatė privalomÄ nekilnojamojo turto registravimÄ , taip pat ir tuo atveju, kai pasikeičia turto savininkas. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo teigimu, statinys nuosavybės teise jam buvo perduotas 1994 metais, o tai reiÅ¡kia, kad statinio savininkas turėjo pasikeisti, kas sukėlė pareigÄ pareiÅ¡kėjui ir A.

L. registruoti nuosavybės teisių pasikeitimÄ . Jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų tai atlikęs, nėra. 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti patvirtinta notariÅ¡kai ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto įregistravimo įstaigoje. PareiÅ¡kėjas statinį įgijo po 1994-06-10, kai nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams buvo keliamas privalomas notarinės formos reikalavimas, todėl pareiÅ¡kėjo nurodomas aktas neatitinka teisės aktuose įtvirtinto nuosavybę patvirtinančio dokumento sÄ vokos, tokio nuosavybės įgijimo pagrindo tuo metu galioję teisės aktai nenumatė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas aktu buvo įgijęs nuosavybės teisę į statinį.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad aktu jam statinys buvo perduotas kaip darbuotojui už neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, patikslintu pareiÅ¡kimu nurodė, jog turtas perduotas kaip pajininkui, tačiau Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 32 str. 5 ir 6 d. nuostatos, galiojusios 1994 m., nenumatė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto perdavimo pajininkams. Nekilnojamojo turto perdavimas pajininkams likviduojant bendrovę nebuvo reglamentuotas. PraÅ¡yti nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise faktÄ galima tik tuo atveju, jei nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę.

Tačiau pareiÅ¡kėjo nurodomas nuosavybės į statinį įgijimo dokumentas (aktas) neatitinka teisės aktuose įtvirtinto nuosavybę patvirtinančio dokumento sÄ vokos. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – statinio valdymo nuosavybės teise – nustatymo, neturi kompetencijos suteikti aktui teisinę reikÅ¡mę, kurios tuo metu galioję teisės aktai Å¡iam dokumentui nesuteikė, taip pat teismas neturi teisės sukurti nuosavybės teisės perleidimo santykius vien tik todėl, kad pareiÅ¡kėjas, pats to iki galo neatlikęs, to praÅ¡o.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių paaiÅ¡kinimų, kokie dar dokumentai, patvirtinantys jo nuosavybės teisę į statinį, buvo, tačiau yra dingę, kas, suinteresuoto asmens nuomone, reiÅ¡kia, jog jokių kitų papildomų dokumentų tiesiog nėra. Jeigu vienintelis pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisę į statinį patvirtinantis dokumentas yra aktas, kuris yra pateiktas byloje, tai pareiÅ¡kėjas Å¡io dokumento pagrindu turi įsiregistruoti savo nuosavybės teisę ir nesikreipdamas į teismÄ . Jeigu kompetentingos institucijos pareiÅ¡kėjo turimo dokumento (akto) nepripažįsta kaip pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, tai pareiÅ¡kėjas turėtų ginčytis su konkrečiomis kompetentingomis institucijomis.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinis faktas nesukels jokių teisinių padarinių. PareiÅ¡kėjo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas ir todėl, kad daiktas, kurį praÅ¡oma pripažinti kaip valdomÄ nuosavybės teise, nėra sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Pirmiausia pareiÅ¡kėjas turėtų inicijuoti žemės sklypo statiniui suformavimÄ . Nesutiko su patikslintu pareiÅ¡kimu dėl pastato valdymo fakto nustatymo, kadangi A. L. nuosavybės į statinį nebuvo įgijęs. PareiÅ¡kėjo nurodomas 2012-03-20 susitarimas dėl A.

L. dalies perleidimo pareiškėjui neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje ir toks, kad ir tariamos teisės į statinį perleidimas laikytinas negaliojančiu. Pareiškėjas statiniu susidomėjo ir pradėjo atlikti veiksmus dėl jo tik nuo 2011 m., kai M. Š. atlikinėjo savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iki tol pareiškėjas šio statinio nevaldė, nesinaudojo, nesirūpino jokiais su šiuo statiniu susijusiais klausimais ir jį visada valdė ir naudojo M. Š. ir jo tėvas.

Todėl pareiÅ¡kėjo aktyvÅ«s ir deklaratyvÅ«s veiksmai jau po 2011 metų nerodo, kad jis laikė save Å¡io statinio savininku ar valdė statinį kaip savininkas. Tai, kad M. Å . pirma pradėjo nuosavybės teisių į statinį įteisinimo procedÅ«rÄ ir netgi įregistravo statinį Nekilnojamojo turto registre, patvirtina, kad ne pareiÅ¡kėjas, o M. Å . atliko dėl Å¡io statinio teisinius ir faktinius valdymo veiksmus, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjui statinio valdymo nuosavybės teise faktÄ .3.

Suinteresuotas asmuo N. S. (A. L. teisių perėmėja) atsiliepimu neprieÅ¡taravo, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bÅ«tų tenkinamas ir nustatyta, jog A. N. yra siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas ir naudotojas. Nurodė, jog turto perdavimo–priėmimo aktu statinį – siloso tranšėjÄ A. N. ir A. L. perdavė perdavimo metu buvęs statinio savininkas – Kretingos Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovė. Siloso tranšėja buvo perduota likvidacinės komisijos, o perdavimo–priėmimo akte pasirašė likvidacinės komisijos nariai ir siloso tranšėjos perėmėjai – A.

N. ir A. L.. Siloso tranšėja A. N. ir A. L. buvo perduota kaip atlygis (pajais), nes jie abu dirbo Kretingos r., Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovėje ir buvo bendrovės nariai – pajininkai. Suinteresuotas asmuo patvirtino, jog faktÄ , kad tranšėja kaip atlygis už sukauptus pajus ir už darbÄ bendrovėje buvo perduota A. L. ir A. N., ji prisimena. Taip pat nurodė, jog prisimena, kad A. N. dalį siloso tranšėjos pirkimo–priėmimo raÅ¡tu įsigijo iÅ¡ A. L.. Patvirtino, jog tokia sutartis tarp A.

L. ir A. N. egzistavo, tačiau notaras atsisakė įforminti minėtÄ sandorį, kadangi siloso tranšėja buvo neįregistruota, tad sandoris taip ir liko nepatvirtintas notariÅ¡kai. Nurodė pamenanti, jog dar esant gyvam A. L., A. N. nuolat naudojosi siloso tranšėja savo dalyje, o po pirkimo–priėmimo raÅ¡to sudarymo su A. L. A. N. naudojosi jau visa siloso tranšėja teisėtai. Teismo posėdžio metu nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.4. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime informavo, kad nurodyto statinio – siloso tranšėjos nevaldo ir į jį neturi jokių teisių, Å¡is statinys beÅ¡eimininkiu nepripažintas.

Teismo prašė civilinę bylÄ nagrinėti Kretingos rajono savivaldybės administracijai nedalyvaujant ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, jog dalis statinio – siloso tranšėjos patenka į žemės sklypÄ , nuosavybės teise valdomÄ M. Å ., kita dalis patenka į gretimybėje esančiÄ valstybinę žemę. Žemės sklypas prie statinio nesuformuotas. Prašė sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto priimti teismo nuožiÅ«ra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino. Nusprendė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo 3/4 dalis siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad juridinis faktas nustatytas statinio teisinei registracijai atlikti. Patvirtino faktÄ , jog A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-03-20 valdo 1/4 dalį siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini).

Priteisė iÅ¡ M. Å . 1 327 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų A. N.. 6.1. Teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A. N. nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ siloso tranšėjÄ Ä¯gijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu pagal sandorį, t. y. priėmimo–perdavimo aktÄ , tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių dokumentų neiÅ¡saugojo (CK 4. 47 str. 1 p.).6.2. Konstatavo, kad 2012 m. susitarimu A. L. neperleido nuosavybės teisės, bet pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai perdavė daikto valdymÄ , todėl pareiÅ¡kėjas turi teisinį pagrindÄ savo civilinę teisę įgyvendinti praÅ¡ydamas patvirtinti nekilnojamojo daikto – 1/4 dalies siloso tranšėjos valdymo faktÄ Â kaip savarankiÅ¡kÄ daiktinę teisę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-24 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ A. N. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo visas M. Å . patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.7.1. Nurodo, jog teismas nepagrįstai aplinkybę, ar pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į siloso tranšėjÄ , vertino pagal Å¡iuo metu taikomus teisės aktus ir rėmėsi CK 4.47 str. 1 p., 4.49 str. 1, 2 d. bei kitais Å¡iuo metu taikomais teisės aktais.7.2.

Mano, kad teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas Kretingos rajono Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės turto perdavimo–priėmimo aktu (Aktas) nuosavybės teisę įgijo, visiÅ¡kai ignoravo tuo metu buvusį teisinį nuosavybės teisės perleidimo reglamentavimÄ ir suteikė Aktui daugiau teisinės galios, negu jis turėjo jo sudarymo metu.7.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad Aktu pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę. Kadangi tuo metu galioję teisės aktai numatė privalomÄ teisinę nekilnojamojo turto registracijÄ , teismui Å¡ioje byloje konstatavus, kad siloso tranšėja nebuvo ir netgi iki Å¡iol nėra registruota, mano, kad pareiÅ¡kėjas Aktu nuosavybės teisės neįgijo.

Dėl to tikina, kad nei turtas, nei sandoris nebuvo registruoti, todėl Å¡iuo metu Aktas yra niekinis ir negalioja.7.4. Pažymi, kad nėra pagrindo teigti, kad ginčo statinio tariamo perdavimo metu buvęs reglamentavimas numatė turto perleidimÄ pajininkams turto perdavimo aktu.7.5. Apeliantui akivaizdu, kad nebuvo pagrindo teigti, jog yra ir antroji sÄ lyga, nes dokumentas, kuriuo pareiÅ¡kėjas grindžia savo nuosavybės teisę, yra iÅ¡likęs ir netgi pateiktas teismui. Su Å¡iuo aspektu susijusi ir trečia sÄ lyga – kad dokumento nėra galimybės atkurti ar gauti kitu bÅ«du.

Kadangi Aktas yra byloje, nėra jokio bÅ«tinumo jį atkurti, nes jo turinys aiÅ¡kus ir žinomas, todėl neegzistuoja ir trečia sÄ lyga.7.6. Tikina, kad A. L. dalį siloso tranšėjos neva įgijo tuo pačiu Aktu, tačiau nei daikto, nei sandorio, nei savo teisių į daiktÄ neįregistravo. Dėl to mano, kad A. L. taip pat neįgijo nuosavybės teisės į siloso tranšėjÄ . Tai reiÅ¡kia, kad jis negalėjo ir perleisti teisių, kurių jis neįgijo.

8. Atsiliepime pareiškėjas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti.9.1. Nurodo, jog teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 11. Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 12. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės narių susirinkimo, įvykusio 1994-05-31 (Protokolas Nr. 3), metu nutarta likviduoti bendrovę, perkainoti turtÄ ir jį pasidalyti. Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija, susidedanti iÅ¡ penkių narių, turto perdavimo–priėmimo aktu (kopija, originalo nėra) perdavė, o A. N. ir A. L. priėmė siloso tranšėjÄ , kurios inventorinis Nr. 202. Dėl apeliacinio skundo argumentų 13.

PareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam nuosavybės teise priklauso statinys – 3/4 dalys siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas statinio teisinei registracijai ir žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti.

14. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

Bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.15. Kaip žinia, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teismo sprendimo prejudicinę galiÄ , yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017) 16.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendime nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto turto perdavimo–priėmimo akto kopijos matyti, kad Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija, susidedanti iÅ¡ penkių narių, perdavė, o A. N. ir A. L. priėmė siloso tranšėjÄ , kurios inventorinis Nr. 202. Kad pareiÅ¡kėjas A. N. statinį – siloso tranšėjÄ perėmė iÅ¡ likviduojamos Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės, liudytojų A.

P. ir P. J. (buvusių žemės Å«kio bendrovės likvidacinės komisijos narių) parodymais nustatyta įsiteisėjusiu 2015-06-29 Palangos m. apylinkės teismo sprendimu. Aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas A. N. ginčo statinį perėmė teisėtai, konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-17 nutartyje, nagrinėdamas suinteresuoto asmens M. Å . skundÄ dėl 2015-06-29 Palangos m. apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas M. Å . pareiÅ¡kimas dėl jo nuosavybės teisių pagal įgyjamÄ jÄ senatį į ginčo pastatÄ Ä¯gijimo.

Taigi, bylose, kuriose faktiškai dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir šioje, teismų procesiniais sprendimais konstatuotas siloso tranšėjos perdavimas A. N. ir A. L., minėtos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, jų įrodinėti iš naujo nebereikia.

17. Teisėjų kolegija, papildydama argumentus dėl siloso tranšėjos perdavimo, pabrėžia, kad pagal perdavimo–priėmimo akto sudarymo laikotarpiu galiojusio Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 32 straipsnio 5 ir 6 dalis patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatorius užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis parduoda bendrovės turtÄ ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams. Be to, bendrovės narys įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka turi teisę gauti, o bendrovė privalo iÅ¡mokėti pinigais ar materialinėmis vertybėmis jam priklausantį pajų (1964 CK 1172 straipsnio 4 dalis).

Pagal Å¡iuo metu galiojančio Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ likviduojamos bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia neabejotinai spręsti, kad nei turto perdavimo–priėmimo metu, nei Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nenumato kitos turto perdavimo tvarkos, kaip tik turto perdavimo aktu, kaip ir Å¡ioje byloje nustatyta. PareiÅ¡kėjui ir kitam asmeniui statinys buvo perduotas kaip atlygis (pajais), nes pareiÅ¡kėjas dirbo Kretingos r.

Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovėje ir buvo bendrovės narys – pajininkas. Nustatytos aplinkybės vėlgi patvirtina Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės likvidacinės komisijos sprendimo teisėtumÄ ir ginčo objekto perdavimÄ pareiÅ¡kėjui.

18. Apeliantas neteisus teigdamas, kad Kretingsodžio žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos turto perdavimo–priėmimo aktas šiuo metu yra niekinis ir negalioja, kadangi to meto teisės aktai reikalavo notaro patvirtinimo ir įregistravimo. Pažymėtina, jog 1964 m. CK 255 straipsnis reglamentavo, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino.

Dėl svarbių priežasčių šį praleistÄ terminÄ gali atnaujinti teismas. Å iame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį darė negaliojančiÄ (1964 m. CPK 255 straipsnio 2 dalis). Å iuo aspektu svarbu tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymÄ sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistÄ Ä¯registravimo terminÄ atnaujina teismas.

Kolegijos nuomone, įstatymų reglamentavimas – specialusis Žemės Å«kio bendrovių įstatymas (32 straipsnio 5 ir 6 dalis) nereikalavo, jog bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymui bÅ«tų reikalinga pirkimo–pardavimo sutartis, taigi, tai nesudaro pagrindo teismui turto perdavimo aktÄ savaime kvalifikuoti kaip nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad turto perdavimo aktu perduotas turtas neregistruotinas CK 255 straipsnio nuostatų prasme.

Net jei ir bÅ«tų galima laikyti Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės likvidacinės komisijos turto perdavimo–priėmimo aktÄ pirkimo–pardavimo sutartimi, akcentuotina tai, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notarinis patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia sandorį notariÅ¡kai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Å iuo atveju sandorio po to notariÅ¡kai įforminti nebereikia (1964 m.

CK 58 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sandorio neįforminimas notarine forma gali bÅ«ti pripažįstamas vengimu jį sudaryti ir tada, kai sandoris neįformintas ne tik dėl pirkėjo, bet ir dėl nuo Å¡alių nepriklausančių priežasčių ar net dėl pirkėjo savybių, pavyzdžiui, ligos, nes notarinio įforminimo pareigÄ turi ir pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2006).

Nagrinėjamu atveju Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ perduoti siloso tranšėjÄ A. N. ir A. L., o Å¡ie asmenys – turtÄ priimti, tai patvirtindami paraÅ¡ais. Manytina, kad dėl Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės specifinio statuso – likvidavimo, o vėliau ir iÅ¡registravimo Å¡alys pirkimo–pardavimo sutarties jau nebegalėtų notariÅ¡kai patvirtinti ir įregistruoti. Tokiu atveju pareiÅ¡kėjas galėtų teismo praÅ¡yti pripažinti ginčo turto pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.309 straipsnio 3 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad net jei ir hipotetiÅ¡kai turto perdavimo–priėmimo aktÄ bÅ«tų galima laikyti pirkimo–pardavimo sutartimi, jį vertinti kaip niekinį ir negaliojantį nėra teisinio pagrindo.

19. Apeliantas nesupranta, kad jeigu pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę pagal turto perdavimo–priėmimo aktÄ , kam iÅ¡ viso reikia kreiptis į teismÄ . Å iuo aspektu svarbu tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 38 punkte nurodyta, jog viena iÅ¡ sÄ lygų įregistruoti daiktines teises yra dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto įgijimÄ nuosavybėn, daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimÄ , originalo arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto jo nuoraÅ¡o pateikimas.

Taigi pareiÅ¡kėjas VÄ® Registrų centrui, be kitų dokumentų, turėjo pateikti nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo akto originalÄ . Kaip žinia, nėra iÅ¡likęs nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo akto dokumento originalas, taigi, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas ir kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

20. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo A. N. praÅ¡omas nustatyti faktas turės juridinę reikÅ¡mę, pareiÅ¡kėjas neturi ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , ir yra visos sÄ lygos nustatyti valdymo nuosavybės teise faktÄ , dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise valdo 3/4 dalis siloso tranšėjos, adresu (duomenys neskelbtini).21.

PareiÅ¡kėjas patikslintu pareiÅ¡kimu prašė nustatyti 1/4 dalies siloso tranšėjos, adresu (duomenys neskelbtini), valdymo faktÄ , remdamasis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 526–529 straipsniai). Asmuo, teisėtai valdantis daiktÄ , bet neturintis valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, turi galimybę kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl valdymo fakto patvirtinimo (Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d.).

Teismas valdymo faktÄ gali patvirtinti tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d.).

22. Apeliantas skunde tikina, kad A. L. neįgijo nuosavybės teisės į siloso tranšėjÄ , dėl to negalėjo perleisti teisių, kurių neįgijo. Kolegija konstatuoja, kad dėl anksčiau iÅ¡vardytų priežasčių likviduojant Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovę 1994 m. turto perdavimo–priėmimo aktu A. L., kaip ir pareiÅ¡kėjui – bendrovės pajininkams buvo perduota siloso tranšėja, esanti adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas statinį kartu su A. L. priėmė, jį valdė, tačiau neiÅ¡saugojo statinio priėmimo–perdavimo akto originalo, todėl negalėjo atlikti statinio teisinės registracijos.

Dėl to A. L., kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, turėjo teisę perlesti valdymo teisę. A. N. pateikė 2012-03-20 susitarimÄ , kuriuo A. N. atiteko 431,28 kv. m ploto tranšėjos, o A. L. – 143,76 kv. m arba atitinkamai 3/4 dalys ir 1/4 dalis. Be to, suinteresuoto asmens N. S. paaiÅ¡kinimai, iÅ¡dėstyti atsiliepime, įrodo, jog dar esant gyvam A. L., A. N. nuolat naudojosi siloso tranšėja savo dalyje, o po perdavimo–priėmimo raÅ¡to sudarymo su A. L. A. N. naudojosi jau visa siloso tranšėja.

Å ie suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimai patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas po susitarimo su A. L. sudarymo naudojosi visa siloso tranšėja. Dar daugiau, Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimu (įsiteisėjusiu) civilinėje byloje Nr. eA2-116-588/2015 buvo konstatuota, kad suinteresuotas asmuo M. Å . (Å¡ioje byloje apeliantas) neturėjo pagrindo manyti esantis ginčo objekto savininku, neturėjo pagrindo bÅ«ti įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į ginčo objektÄ , todėl apelianto argumentai, kad ginčo objektÄ bÅ«tent jis valdė sÄ Å¾iningai, kaip nepagrįsti buvo atmesti.

23. Kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjas negalėjo kitokia tvarka gauti siloso tranšėjos valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų, remiantis CPK 526 straipsnio 3 dalimi pagrįstai teismo prašė patvirtinti valdymo faktÄ , o pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas nuo 2012-03-20 valdo 1/4 dalį siloso tranšėjos.24. Kiti proceso dalyvių argumentai teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės neturi, dėl to plačiau apie tai kolegija nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 25.

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suraÅ¡iusiai Å¡aliai. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jo sumokėti 340 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ suinteresuoto asmens, byloje turinčio prieÅ¡ingÄ interesÄ , priteistina 340 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, n u t a r i a : Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .PareiÅ¡kėjui A. N. iÅ¡ suinteresuoto asmens M. Å . priteisti 340 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos teisėjai                                                                   Raimonda Andrulienė                                                                                                         Albina Pupeikienė                                                                                                                          Alvydas Žerlauskas