a67262ff-d096-441c-8f7d-890683089880 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated   KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Raimondos AndrulienÄs (pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), kolegijos teisÄjų Albinos PupeikienÄs ir Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo suinteresuoto asmens M. Å . apeliacinį skundÄ dÄl PlungÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo A. N. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto ir valdymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M.
Legislator headnote
AI generateda67262ff-d096-441c-8f7d-890683089880 · KlaipÄdos apygardos teismas: Å is asmuo nurodomas kaip likvidacinÄs komisijos pirmininkas ir akte, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is aktas sudarytas ne anksÄiau nei 1994-06-16. PareiÅ¡kÄjo argumentas, jog nuosavybÄs teisÄs ir su jomis susijusios pareigos atsiranda nuo nekilnojamojo turto perdavimoâpriÄmimo akto pasiraÅ¡ymo, o VÄ® Registrų centre registruojama nuosavybÄ nei atsiranda, nei panaikinama, taikytinas tik tiems santykiams, kurie susiformavo po 2001-07-01, t. y. įsigaliojus naujajam, dabar galiojanÄiam Civiliniam kodeksui.
Full text
                                            CivilinÄ byla Nr. e2A-1756-459-2017                                                                                                      (Proceso Nr. 2-25-3-00654-2016-6)                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                  2.4.5; 2.4.2.3; 3.3.1.18.1                                                           KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2017 m. gruodžio 14 d.
   KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Raimondos AndrulienÄs (pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), kolegijos teisÄjų Albinos PupeikienÄs ir Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo suinteresuoto asmens M. Å . apeliacinį skundÄ dÄl PlungÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo A. N. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto ir valdymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M.
Å ., NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybÄs administracija, N. S. TeisÄjų kolegija n u s t a tÂ Ä : I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄjas PlungÄs rajono apylinkÄs teismui pateiktu patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡Ä: nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jam nuosavybÄs teise priklauso statinys â 3/4 dalys siloso tranÅ¡Äjos, esanÄios (duomenys neskelbtini), juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymas reikalingas statinio teisinei registracijai ir žemÄs sklypo kadastriniams matavimams atlikti; nustatyti 1/4 dalies siloso tranÅ¡Äjos, esanÄios (duomenys neskelbtini), valdymo faktÄ .
NurodÄ, kad likviduojama Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄ pareiÅ¡kÄjui ir A. L. kaip pajininkams turto perdavimoâpriÄmimo aktu 1994 m. perdavÄ siloso tranÅ¡ÄjÄ . PareiÅ¡kÄjui perduotos 3/4 dalys statinio, o A. L. â 1/4 dalis. Perdavus tranÅ¡ÄjÄ , pareiÅ¡kÄjas 1998 m. kreipÄsi su praÅ¡ymu į Kretingos žemÄtvarkos skyrių siekdamas gauti žemÄ po pastatu neatlygintinai, kas, pareiÅ¡kÄjo manymu, patvirtina, jog jau tada jis vieÅ¡ai nuosavybÄs teise valdÄ siloso tranÅ¡ÄjÄ . 2012-03-20 pareiÅ¡kÄjas ir A.
L. pasiraÅ¡Ä susitarimÄ dÄl 1/4 dalies tranÅ¡Äjos dalies perleidimo A. N. (pareiÅ¡kÄjui). Nuo tada pareiÅ¡kÄjas valdo visÄ siloso tranÅ¡ÄjÄ . PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į VÄ® Registrų centrÄ dÄl daiktinių teisių į statinį įregistravimo, taÄiau tai nebuvo padaryta, kadangi tenkinant suinteresuoto asmens M. Å . praÅ¡ymÄ , teismine tvarka            (2013-10-07 Kretingos r. apylinkÄs teismo sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-1049-325/2013) buvo nustatytas faktas dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du į tÄ paÄiÄ siloso tranÅ¡ÄjÄ .
Tik atnaujinus bylos nagrinÄjimÄ , 2015-06-29 Palangos m. teismo sprendimu buvo nustatyta, kad statinys pareiÅ¡kÄjui buvo perduotas Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs likvidacinÄs komisijos, kad siloso tranÅ¡ÄjÄ pareiÅ¡kÄjas įgijo turto perdavimoâpriÄmimo metu, kad suinteresuotas asmuo M. Å . neturÄjo pagrindo manyti esantis ginÄo objekto savininku, ir 2013 m. spalio 7 d. Kretingos rajono apylinkÄs teismo sprendimas civilinÄje byloje Nr. 2-1049-325/2013 panaikintas. PareiÅ¡kÄjui kreipusis į VÄ® Registrų centrÄ dÄl daiktinių teisių įregistravimo buvo nurodyta, kad viena iÅ¡ sÄ lygų įregistruoti daiktines teises â kartu su praÅ¡ymu pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. nurodytÄ dokumentÄ (valstybÄs valdžios ar valdymo institucijos sprendimÄ ; teismo sprendimÄ , nutartį, nutarimÄ ar nuosprendį; raÅ¡ytinį sandorį; kitų valstybÄs registrų ar kadastrų dokumentus; kitus įstatymų ar VyriausybÄs nustatytus dokumentus). PareiÅ¡kÄjas VÄ® Registrų centrui, be kitų dokumentų, turi pateikti nekilnojamojo turto perdavimoâpriÄmimo akto dokumento originalÄ , kuris nÄra iÅ¡likÄs (iÅ¡likusi tik dokumento kopija), todÄl pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį reikÅ¡mÄ turintį faktÄ .
PareiÅ¡kÄjui statinį perdavÄ perdavimo metu buvÄs statinio savininkas â Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄ. Statinys pareiÅ¡kÄjui buvo perduotas likvidacinÄs komisijos, o perdavimoâpriÄmimo akte pasiraÅ¡Ä likvidacinÄs komisijos nariai ir perÄmÄjai: A. N. ir A. L.. PareiÅ¡kÄjui A. N. statinys buvo perduotas kaip pajus, nes A. N. dirbo Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄje ir buvo bendrovÄs narys â pajininkas. Nustatyta, jog praÅ¡ymas įraÅ¡yti siloso tranÅ¡Äjos duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ buvo netenkintas.
PareiÅ¡kÄjas nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pastatÄ Ä¯gijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (Å¡iuo atveju pagal sandorį); nuosavybÄs teisÄ patvirtinantys dokumentai buvo, taÄiau Å¡iuo metu jie yra dingÄ; nuosavybÄs teisÄ patvirtinanÄių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, todÄl yra visos sÄ lygos, numatytos CPK 444 str. 2 d. 5 p., pastato valdymo nuosavybÄs teise faktui nustatyti. Tik teismui priÄmus sprendimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, pareiÅ¡kÄjas galÄs registruoti Nekilnojamojo turto registre siloso tranÅ¡ÄjÄ ir tik tada galÄs kreiptis į NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ dÄl žemÄs sklypo formavimo prie statinio ir į kadastro duomenų vykdytojÄ dÄl žemÄs sklypo kadastro duomenų nustatymo darbų.
Pagal Kretingos žemÄtvarkos skyriaus specialistų informacijÄ , tik nustaÄius statinio valdymo nuosavybÄs teise faktÄ , bus formuojamas žemÄs sklypas po statiniu. PraÅ¡ydamas patvirtinti valdymo faktÄ , tai, kad pareiÅ¡kÄjui priklauso ir likusi 1/4 siloso tranÅ¡Äjos dalis, nurodÄ, jog Å¡iÄ statinio dalį pareiÅ¡kÄjas valdo pagal 2012 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kÄjo ir A. L. susitarimÄ . A. L., įgijÄs nekilnojamÄ jį daiktÄ â 1/4 dalį siloso tranÅ¡Äjos pagal Kretingos rajono Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs 1994 m. turto perdavimoâpriÄmimo aktÄ , 2012 m. kovo 20 d. pasiraÅ¡Ä susitarimÄ , kad A.
L. perduoda 1/4 dalį siloso tranÅ¡Äjos A. N.. PareiÅ¡kÄjas nesuspÄjo įregistruoti Å¡io sandorio notarine tvarka, nes A. L. mirÄ. Be to, pareiÅ¡kÄjas negalÄjo laiku įregistruoti sandorio notarine tvarka, kadangi siloso tranÅ¡Äja buvo neįregistruota ir notaras negalÄjo patvirtinti Å¡io sandorio. To padaryti negalÄjo ir dÄl suinteresuoto asmens M. Å . piktybiÅ¡kumo ir nesÄ Å¾iningumo. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas nuolat naudojosi siloso tranÅ¡Äja, iÅ¡ pradžių 3/4 dalimis siloso tranÅ¡Äjos, o po 2012 m. susitarimo su A.
L., pradÄjo naudotis visa siloso tranÅ¡Äja. Kadangi pareiÅ¡kÄjas negali kitokia tvarka gauti 1/4 dalies siloso tranÅ¡Äjos valdymo faktÄ patvirtinanÄių reikiamų dokumentų, remdamasis CPK 526 str. 3 d., praÅ¡o patvirtinti 1/4 dalies siloso tranÅ¡Äjos valdymo faktÄ .2. Suinteresuotas asmuo M. Å . atsiliepime praÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ atmesti. NurodÄ, jog, pagal suformuotÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , reikalavimas, pareikÅ¡tas CPK 444 str. 2 d. 5 p. pagrindu dÄl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybÄs teise, patenkinamas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kÄjas įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais LR CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybÄs teisÄ patvirtinantys dokumentai buvo, taÄiau Å¡iuo metu jie yra dingÄ; treÄia, nuosavybÄs teisÄ patvirtinanÄių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.
Suinteresuoto asmens nuomone, nagrinÄjamu atveju visų minÄtų sÄ lygų nÄra. PareiÅ¡kÄjas nuosavybÄs teisÄs į statinį neįgijo. PareiÅ¡kÄjo nurodomas dokumentas, kurio pagrindu jis įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ statinį, yra Kretingos rajono Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs turto perdavimoâpriÄmimo aktas, suraÅ¡ytas, kaip teigia pareiÅ¡kÄjas, 1994 m., akto sudarymo data nenurodoma ir paÄiame akte. TaÄiau byloje pateiktas 1994-06-16 Kretingos rajono valdybos potvarkis Nr. 208v, kuriuo nusprÄsta likviduoti Kretingos rajono Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄ ir likvidacinÄs komisijos pirmininku paskirti S. K..
Å is asmuo nurodomas kaip likvidacinÄs komisijos pirmininkas ir akte, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is aktas sudarytas ne anksÄiau nei 1994-06-16. PareiÅ¡kÄjo argumentas, jog nuosavybÄs teisÄs ir su jomis susijusios pareigos atsiranda nuo nekilnojamojo turto perdavimoâpriÄmimo akto pasiraÅ¡ymo, o VÄ® Registrų centre registruojama nuosavybÄ nei atsiranda, nei panaikinama, taikytinas tik tiems santykiams, kurie susiformavo po 2001-07-01, t. y. įsigaliojus naujajam, dabar galiojanÄiam Civiliniam kodeksui.
Pagal teismų praktikoje suformuotÄ privalomÄ sÄ lygÄ , kuriai esant asmuo turi teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto â statinio valdymo nuosavybÄs teise â nustatymo, yra ta, kad pareiÅ¡kÄjas turi bÅ«ti jau įgijÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu. PareiÅ¡kÄjas savo nuosavybÄs teisÄs į statinį įgijimo momentÄ su daikto perdavimu sieja, remdamasis Å¡iuo metu galiojanÄio CK 4.49 str. nuostatomis, taÄiau CK 4.49 str. normos dÄl nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ (turtÄ ) įgijimo momento taikytinos, kai sandoriai dÄl daikto (turto) įgijimo sudaromi įsigaliojus Å¡iam kodeksui, t. y. po 2001-07-01.
Be to, bÅ«tina nustatyti patį nuosavybÄs teisÄs įgijimo faktÄ , Å¡is įgijimas turi bÅ«ti įvykÄs įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos (toliau â Instrukcija) nuostatos numatÄ privalomÄ nekilnojamojo turto registravimÄ , taip pat ir tuo atveju, kai pasikeiÄia turto savininkas. NagrinÄjamu atveju, pareiÅ¡kÄjo teigimu, statinys nuosavybÄs teise jam buvo perduotas 1994 metais, o tai reiÅ¡kia, kad statinio savininkas turÄjo pasikeisti, kas sukÄlÄ pareigÄ pareiÅ¡kÄjui ir A.
L. registruoti nuosavybÄs teisių pasikeitimÄ . Jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų tai atlikÄs, nÄra. 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimoâpardavimo sutartis turi bÅ«ti patvirtinta notariÅ¡kai ir per tris mÄnesius įregistruota atitinkamoje turto įregistravimo įstaigoje. PareiÅ¡kÄjas statinį įgijo po 1994-06-10, kai nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams buvo keliamas privalomas notarinÄs formos reikalavimas, todÄl pareiÅ¡kÄjo nurodomas aktas neatitinka teisÄs aktuose įtvirtinto nuosavybÄ patvirtinanÄio dokumento sÄ vokos, tokio nuosavybÄs įgijimo pagrindo tuo metu galiojÄ teisÄs aktai nenumatÄ, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kÄjas aktu buvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ statinį.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad aktu jam statinys buvo perduotas kaip darbuotojui už neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį, patikslintu pareiÅ¡kimu nurodÄ, jog turtas perduotas kaip pajininkui, taÄiau ŽemÄs Å«kio bendrovių įstatymo 32 str. 5 ir 6 d. nuostatos, galiojusios 1994 m., nenumatÄ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto perdavimo pajininkams. Nekilnojamojo turto perdavimas pajininkams likviduojant bendrovÄ nebuvo reglamentuotas. PraÅ¡yti nustatyti statinio valdymo nuosavybÄs teise faktÄ galima tik tuo atveju, jei nuosavybÄs teisÄ patvirtinantys dokumentai buvo, taÄiau Å¡iuo metu jie yra dingÄ.
TaÄiau pareiÅ¡kÄjo nurodomas nuosavybÄs į statinį įgijimo dokumentas (aktas) neatitinka teisÄs aktuose įtvirtinto nuosavybÄ patvirtinanÄio dokumento sÄ vokos. Teismas, nagrinÄdamas bylÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto â statinio valdymo nuosavybÄs teise â nustatymo, neturi kompetencijos suteikti aktui teisinÄ reikÅ¡mÄ, kurios tuo metu galiojÄ teisÄs aktai Å¡iam dokumentui nesuteikÄ, taip pat teismas neturi teisÄs sukurti nuosavybÄs teisÄs perleidimo santykius vien tik todÄl, kad pareiÅ¡kÄjas, pats to iki galo neatlikÄs, to praÅ¡o.
PareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių paaiÅ¡kinimų, kokie dar dokumentai, patvirtinantys jo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ statinį, buvo, taÄiau yra dingÄ, kas, suinteresuoto asmens nuomone, reiÅ¡kia, jog jokių kitų papildomų dokumentų tiesiog nÄra. Jeigu vienintelis pareiÅ¡kÄjo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ statinį patvirtinantis dokumentas yra aktas, kuris yra pateiktas byloje, tai pareiÅ¡kÄjas Å¡io dokumento pagrindu turi įsiregistruoti savo nuosavybÄs teisÄ ir nesikreipdamas į teismÄ . Jeigu kompetentingos institucijos pareiÅ¡kÄjo turimo dokumento (akto) nepripažįsta kaip pareiÅ¡kÄjo nuosavybÄs teisÄ patvirtinanÄio dokumento, tai pareiÅ¡kÄjas turÄtų ginÄytis su konkreÄiomis kompetentingomis institucijomis.
PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinis faktas nesukels jokių teisinių padarinių. PareiÅ¡kÄjo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas ir todÄl, kad daiktas, kurį praÅ¡oma pripažinti kaip valdomÄ nuosavybÄs teise, nÄra sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Pirmiausia pareiÅ¡kÄjas turÄtų inicijuoti žemÄs sklypo statiniui suformavimÄ . Nesutiko su patikslintu pareiÅ¡kimu dÄl pastato valdymo fakto nustatymo, kadangi A. L. nuosavybÄs į statinį nebuvo įgijÄs. PareiÅ¡kÄjo nurodomas 2012-03-20 susitarimas dÄl A.
L. dalies perleidimo pareiÅ¡kÄjui neturi jokios teisinÄs reikÅ¡mÄs Å¡ioje byloje ir toks, kad ir tariamos teisÄs į statinį perleidimas laikytinas negaliojanÄiu. PareiÅ¡kÄjas statiniu susidomÄjo ir pradÄjo atlikti veiksmus dÄl jo tik nuo 2011 m., kai M. Å . atlikinÄjo savo žemÄs sklypo kadastrinius matavimus. Iki tol pareiÅ¡kÄjas Å¡io statinio nevaldÄ, nesinaudojo, nesirÅ«pino jokiais su Å¡iuo statiniu susijusiais klausimais ir jį visada valdÄ ir naudojo M. Å . ir jo tÄvas.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo aktyvÅ«s ir deklaratyvÅ«s veiksmai jau po 2011 metų nerodo, kad jis laikÄ save Å¡io statinio savininku ar valdÄ statinį kaip savininkas. Tai, kad M. Å . pirma pradÄjo nuosavybÄs teisių į statinį įteisinimo procedÅ«rÄ ir netgi įregistravo statinį Nekilnojamojo turto registre, patvirtina, kad ne pareiÅ¡kÄjas, o M. Å . atliko dÄl Å¡io statinio teisinius ir faktinius valdymo veiksmus, todÄl nÄra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kÄjui statinio valdymo nuosavybÄs teise faktÄ .3.
Suinteresuotas asmuo N. S. (A. L. teisių perÄmÄja) atsiliepimu neprieÅ¡taravo, jog pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas bÅ«tų tenkinamas ir nustatyta, jog A. N. yra siloso tranÅ¡Äjos, esanÄios (duomenys neskelbtini), teisÄtas savininkas ir naudotojas. NurodÄ, jog turto perdavimoâpriÄmimo aktu statinį â siloso tranÅ¡ÄjÄ A. N. ir A. L. perdavÄ perdavimo metu buvÄs statinio savininkas â Kretingos Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄ. Siloso tranÅ¡Äja buvo perduota likvidacinÄs komisijos, o perdavimoâpriÄmimo akte pasiraÅ¡Ä likvidacinÄs komisijos nariai ir siloso tranÅ¡Äjos perÄmÄjai â A.
N. ir A. L.. Siloso tranÅ¡Äja A. N. ir A. L. buvo perduota kaip atlygis (pajais), nes jie abu dirbo Kretingos r., Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄje ir buvo bendrovÄs nariai â pajininkai. Suinteresuotas asmuo patvirtino, jog faktÄ , kad tranÅ¡Äja kaip atlygis už sukauptus pajus ir už darbÄ bendrovÄje buvo perduota A. L. ir A. N., ji prisimena. Taip pat nurodÄ, jog prisimena, kad A. N. dalį siloso tranÅ¡Äjos pirkimoâpriÄmimo raÅ¡tu įsigijo iÅ¡ A. L.. Patvirtino, jog tokia sutartis tarp A.
L. ir A. N. egzistavo, taÄiau notaras atsisakÄ Ä¯forminti minÄtÄ sandorį, kadangi siloso tranÅ¡Äja buvo neįregistruota, tad sandoris taip ir liko nepatvirtintas notariÅ¡kai. NurodÄ pamenanti, jog dar esant gyvam A. L., A. N. nuolat naudojosi siloso tranÅ¡Äja savo dalyje, o po pirkimoâpriÄmimo raÅ¡to sudarymo su A. L. A. N. naudojosi jau visa siloso tranÅ¡Äja teisÄtai. Teismo posÄdžio metu nedalyvavo, praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti jai nedalyvaujant.4. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybÄs administracija atsiliepime informavo, kad nurodyto statinio â siloso tranÅ¡Äjos nevaldo ir į jį neturi jokių teisių, Å¡is statinys beÅ¡eimininkiu nepripažintas.
Teismo praÅ¡Ä civilinÄ bylÄ nagrinÄti Kretingos rajono savivaldybÄs administracijai nedalyvaujant ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.5. Suinteresuotas asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos atsiliepime nurodÄ, jog dalis statinio â siloso tranÅ¡Äjos patenka į žemÄs sklypÄ , nuosavybÄs teise valdomÄ M. Å ., kita dalis patenka į gretimybÄje esanÄiÄ valstybinÄ Å¾emÄ. ŽemÄs sklypas prie statinio nesuformuotas. PraÅ¡Ä sprendimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto priimti teismo nuožiÅ«ra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 6. PlungÄs rajono apylinkÄs teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino. NusprendÄ nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybÄs teise valdo 3/4 dalis siloso tranÅ¡Äjos, esanÄios (duomenys neskelbtini). NurodÄ, kad juridinis faktas nustatytas statinio teisinei registracijai atlikti. Patvirtino faktÄ , jog A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-03-20 valdo 1/4 dalį siloso tranÅ¡Äjos, esanÄios (duomenys neskelbtini).
PriteisÄ iÅ¡ M. Å . 1 327 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų A. N.. 6.1. Teismas nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas A. N. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ â siloso tranÅ¡ÄjÄ Ä¯gijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu pagal sandorį, t. y. priÄmimoâperdavimo aktÄ , taÄiau Å¡ias aplinkybes patvirtinanÄių dokumentų neiÅ¡saugojo (CK 4. 47 str. 1 p.).6.2. Konstatavo, kad 2012 m. susitarimu A. L. neperleido nuosavybÄs teisÄs, bet pareiÅ¡kÄjui faktiÅ¡kai perdavÄ daikto valdymÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjas turi teisinį pagrindÄ savo civilinÄ teisÄ Ä¯gyvendinti praÅ¡ydamas patvirtinti nekilnojamojo daikto â 1/4 dalies siloso tranÅ¡Äjos valdymo faktÄ Â kaip savarankiÅ¡kÄ daiktinÄ teisÄ.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliantas teismui pateikÄ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti PlungÄs rajono apylinkÄs teismo 2017-07-24 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â A. N. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo visas M. Å . patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.7.1. Nurodo, jog teismas nepagrįstai aplinkybÄ, ar pareiÅ¡kÄjas įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ siloso tranÅ¡ÄjÄ , vertino pagal Å¡iuo metu taikomus teisÄs aktus ir rÄmÄsi CK 4.47 str. 1 p., 4.49 str. 1, 2 d. bei kitais Å¡iuo metu taikomais teisÄs aktais.7.2.
Mano, kad teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas Kretingos rajono Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs turto perdavimoâpriÄmimo aktu (Aktas) nuosavybÄs teisÄ Ä¯gijo, visiÅ¡kai ignoravo tuo metu buvusį teisinį nuosavybÄs teisÄs perleidimo reglamentavimÄ ir suteikÄ Aktui daugiau teisinÄs galios, negu jis turÄjo jo sudarymo metu.7.3. Pirmosios instancijos teismas neturÄjo jokio pagrindo sprÄsti, kad Aktu pareiÅ¡kÄjas įgijo nuosavybÄs teisÄ. Kadangi tuo metu galiojÄ teisÄs aktai numatÄ privalomÄ teisinÄ nekilnojamojo turto registracijÄ , teismui Å¡ioje byloje konstatavus, kad siloso tranÅ¡Äja nebuvo ir netgi iki Å¡iol nÄra registruota, mano, kad pareiÅ¡kÄjas Aktu nuosavybÄs teisÄs neįgijo.
DÄl to tikina, kad nei turtas, nei sandoris nebuvo registruoti, todÄl Å¡iuo metu Aktas yra niekinis ir negalioja.7.4. Pažymi, kad nÄra pagrindo teigti, kad ginÄo statinio tariamo perdavimo metu buvÄs reglamentavimas numatÄ turto perleidimÄ pajininkams turto perdavimo aktu.7.5. Apeliantui akivaizdu, kad nebuvo pagrindo teigti, jog yra ir antroji sÄ lyga, nes dokumentas, kuriuo pareiÅ¡kÄjas grindžia savo nuosavybÄs teisÄ, yra iÅ¡likÄs ir netgi pateiktas teismui. Su Å¡iuo aspektu susijusi ir treÄia sÄ lyga â kad dokumento nÄra galimybÄs atkurti ar gauti kitu bÅ«du.
Kadangi Aktas yra byloje, nÄra jokio bÅ«tinumo jį atkurti, nes jo turinys aiÅ¡kus ir žinomas, todÄl neegzistuoja ir treÄia sÄ lyga.7.6. Tikina, kad A. L. dalį siloso tranÅ¡Äjos neva įgijo tuo paÄiu Aktu, taÄiau nei daikto, nei sandorio, nei savo teisių į daiktÄ neįregistravo. DÄl to mano, kad A. L. taip pat neįgijo nuosavybÄs teisÄs į siloso tranÅ¡ÄjÄ . Tai reiÅ¡kia, kad jis negalÄjo ir perleisti teisių, kurių jis neįgijo.
8. Atsiliepime pareiÅ¡kÄjas su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti.
9. Suinteresuotas asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti.9.1. Nurodo, jog teismas priÄmÄ teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ dÄl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinÄjamu atveju absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis).
DÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka 11. Apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka turi teisÄ, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinÄjimas, atsižvelgiant į bylos esmÄ, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatÄ iÅ¡skirtinių aplinkybių, dÄl kurių bylos apeliacinÄs instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 12. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs narių susirinkimo, įvykusio 1994-05-31 (Protokolas Nr. 3), metu nutarta likviduoti bendrovÄ, perkainoti turtÄ ir jį pasidalyti. Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs likvidacinÄ komisija, susidedanti iÅ¡ penkių narių, turto perdavimoâpriÄmimo aktu (kopija, originalo nÄra) perdavÄ, o A. N. ir A. L. priÄmÄ siloso tranÅ¡ÄjÄ , kurios inventorinis Nr. 202. DÄl apeliacinio skundo argumentų 13.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jam nuosavybÄs teise priklauso statinys â 3/4 dalys siloso tranÅ¡Äjos, esanÄios (duomenys neskelbtini). NurodÄ, kad juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymas reikalingas statinio teisinei registracijai ir žemÄs sklypo kadastriniams matavimams atlikti.
14. Pastato valdymo nuosavybÄs teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kÄjas įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybÄs teisÄ patvirtinantys dokumentai buvo, taÄiau Å¡iuo metu jie yra dingÄ; treÄia, nuosavybÄs teisÄ patvirtinanÄių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
Bylos dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio pastato valdymo nuosavybÄs teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kÄjo nuosavybÄs teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ, taÄiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminÄ, jų neįmanoma gauti arba atkurti.15. Kaip žinia, nereikia įrodinÄti aplinkybių, nustatytų įsiteisÄjusiu teismo sprendimu kitoje civilinÄje ar administracinÄje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teismo sprendimo prejudicinÄ galiÄ , yra suformulavÄs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybÄs turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnÄje civilinÄje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinÄjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinÄjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2017 m. lapkriÄio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017) 16.
PažymÄtina, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendime nurodÄ, kad iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo pateikto turto perdavimoâpriÄmimo akto kopijos matyti, kad Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs likvidacinÄ komisija, susidedanti iÅ¡ penkių narių, perdavÄ, o A. N. ir A. L. priÄmÄ siloso tranÅ¡ÄjÄ , kurios inventorinis Nr. 202. Kad pareiÅ¡kÄjas A. N. statinį â siloso tranÅ¡ÄjÄ perÄmÄ iÅ¡ likviduojamos Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs, liudytojų A.
P. ir P. J. (buvusių žemÄs Å«kio bendrovÄs likvidacinÄs komisijos narių) parodymais nustatyta įsiteisÄjusiu 2015-06-29 Palangos m. apylinkÄs teismo sprendimu. AplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄjas A. N. ginÄo statinį perÄmÄ teisÄtai, konstatavo ir KlaipÄdos apygardos teismas 2016-02-17 nutartyje, nagrinÄdamas suinteresuoto asmens M. Å . skundÄ dÄl 2015-06-29 Palangos m. apylinkÄs teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas M. Å . pareiÅ¡kimas dÄl jo nuosavybÄs teisių pagal įgyjamÄ jÄ senatį į ginÄo pastatÄ Ä¯gijimo.
Taigi, bylose, kuriose faktiÅ¡kai dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir Å¡ioje, teismų procesiniais sprendimais konstatuotas siloso tranÅ¡Äjos perdavimas A. N. ir A. L., minÄtos aplinkybÄs laikytinos prejudiciniais faktais, jų įrodinÄti iÅ¡ naujo nebereikia.
17. TeisÄjų kolegija, papildydama argumentus dÄl siloso tranÅ¡Äjos perdavimo, pabrÄžia, kad pagal perdavimoâpriÄmimo akto sudarymo laikotarpiu galiojusio ŽemÄs Å«kio bendrovių įstatymo 32 straipsnio 5 ir 6 dalis patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatorius užbaigia visus bendrovÄs einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis parduoda bendrovÄs turtÄ ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams. Be to, bendrovÄs narys įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka turi teisÄ gauti, o bendrovÄ privalo iÅ¡mokÄti pinigais ar materialinÄmis vertybÄmis jam priklausantį pajų (1964 CK 1172 straipsnio 4 dalis).
Pagal Å¡iuo metu galiojanÄio ŽemÄs Å«kio bendrovių įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ likviduojamos bendrovÄs turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinÄs komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia neabejotinai sprÄsti, kad nei turto perdavimoâpriÄmimo metu, nei Å¡iuo metu galiojantys teisÄs aktai nenumato kitos turto perdavimo tvarkos, kaip tik turto perdavimo aktu, kaip ir Å¡ioje byloje nustatyta. PareiÅ¡kÄjui ir kitam asmeniui statinys buvo perduotas kaip atlygis (pajais), nes pareiÅ¡kÄjas dirbo Kretingos r.
Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄje ir buvo bendrovÄs narys â pajininkas. Nustatytos aplinkybÄs vÄlgi patvirtina Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs likvidacinÄs komisijos sprendimo teisÄtumÄ ir ginÄo objekto perdavimÄ pareiÅ¡kÄjui.
18. Apeliantas neteisus teigdamas, kad Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs likvidacinÄs komisijos turto perdavimoâpriÄmimo aktas Å¡iuo metu yra niekinis ir negalioja, kadangi to meto teisÄs aktai reikalavo notaro patvirtinimo ir įregistravimo. PažymÄtina, jog 1964 m. CK 255 straipsnis reglamentavo, kad nekilnojamojo turto pirkimoâpardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mÄnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino.
DÄl svarbių priežasÄių šį praleistÄ terminÄ gali atnaujinti teismas. Å iame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimoâpardavimo sutartį darÄ negaliojanÄiÄ (1964 m. CPK 255 straipsnio 2 dalis). Å iuo aspektu svarbu tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymÄ sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinÄ registracija, bet jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, iÅ¡skyrus atvejus, kai dÄl svarbių priežasÄių praleistÄ Ä¯registravimo terminÄ atnaujina teismas.
Kolegijos nuomone, įstatymų reglamentavimas â specialusis ŽemÄs Å«kio bendrovių įstatymas (32 straipsnio 5 ir 6 dalis) nereikalavo, jog bendrovÄs nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymui bÅ«tų reikalinga pirkimoâpardavimo sutartis, taigi, tai nesudaro pagrindo teismui turto perdavimo aktÄ savaime kvalifikuoti kaip nekilnojamojo turto pirkimoâpardavimo sutartį. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad turto perdavimo aktu perduotas turtas neregistruotinas CK 255 straipsnio nuostatų prasme.
Net jei ir bÅ«tų galima laikyti Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs likvidacinÄs komisijos turto perdavimoâpriÄmimo aktÄ pirkimoâpardavimo sutartimi, akcentuotina tai, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdÄ sandorį, kuriam bÅ«tinas notarinis patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia sandorį notariÅ¡kai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisÄ pripažinti sandorį galiojanÄiu. Å iuo atveju sandorio po to notariÅ¡kai įforminti nebereikia (1964 m.
CK 58 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sandorio neįforminimas notarine forma gali bÅ«ti pripažįstamas vengimu jį sudaryti ir tada, kai sandoris neįformintas ne tik dÄl pirkÄjo, bet ir dÄl nuo Å¡alių nepriklausanÄių priežasÄių ar net dÄl pirkÄjo savybių, pavyzdžiui, ligos, nes notarinio įforminimo pareigÄ turi ir pardavÄjas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-84/2006).
NagrinÄjamu atveju Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs likvidacinÄ komisija aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ perduoti siloso tranÅ¡ÄjÄ A. N. ir A. L., o Å¡ie asmenys â turtÄ priimti, tai patvirtindami paraÅ¡ais. Manytina, kad dÄl Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄs specifinio statuso â likvidavimo, o vÄliau ir iÅ¡registravimo Å¡alys pirkimoâpardavimo sutarties jau nebegalÄtų notariÅ¡kai patvirtinti ir įregistruoti. Tokiu atveju pareiÅ¡kÄjas galÄtų teismo praÅ¡yti pripažinti ginÄo turto pirkimoâpardavimo sandorį galiojanÄiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.309 straipsnio 3 dalis).
Tai reiÅ¡kia, kad net jei ir hipotetiÅ¡kai turto perdavimoâpriÄmimo aktÄ bÅ«tų galima laikyti pirkimoâpardavimo sutartimi, jį vertinti kaip niekinį ir negaliojantį nÄra teisinio pagrindo.
19. Apeliantas nesupranta, kad jeigu pareiÅ¡kÄjas įgijo nuosavybÄs teisÄ pagal turto perdavimoâpriÄmimo aktÄ , kam iÅ¡ viso reikia kreiptis į teismÄ . Å iuo aspektu svarbu tai, jog Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 âDÄl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimoâ 38 punkte nurodyta, jog viena iÅ¡ sÄ lygų įregistruoti daiktines teises yra dokumento, patvirtinanÄio nekilnojamojo daikto įgijimÄ nuosavybÄn, daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimÄ , originalo arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto jo nuoraÅ¡o pateikimas.
Taigi pareiÅ¡kÄjas VÄ® Registrų centrui, be kitų dokumentų, turÄjo pateikti nekilnojamojo turto perdavimoâpriÄmimo akto originalÄ . Kaip žinia, nÄra iÅ¡likÄs nekilnojamojo turto perdavimoâpriÄmimo akto dokumento originalas, taigi, bÅ«tent dÄl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kÄjas ir kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ .
20. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjo A. N. praÅ¡omas nustatyti faktas turÄs juridinÄ reikÅ¡mÄ, pareiÅ¡kÄjas neturi ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , ir yra visos sÄ lygos nustatyti valdymo nuosavybÄs teise faktÄ , dÄl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjas nuosavybÄs teise valdo 3/4 dalis siloso tranÅ¡Äjos, adresu (duomenys neskelbtini).21.
PareiÅ¡kÄjas patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡Ä nustatyti 1/4 dalies siloso tranÅ¡Äjos, adresu (duomenys neskelbtini), valdymo faktÄ , remdamasis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 526â529 straipsniai). Asmuo, teisÄtai valdantis daiktÄ , bet neturintis valdymo faktÄ patvirtinanÄių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, turi galimybÄ kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dÄl valdymo fakto patvirtinimo (Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d.).
Teismas valdymo faktÄ gali patvirtinti tik tada, kai pareiÅ¡kÄjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinanÄių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d.).
22. Apeliantas skunde tikina, kad A. L. neįgijo nuosavybÄs teisÄs į siloso tranÅ¡ÄjÄ , dÄl to negalÄjo perleisti teisių, kurių neįgijo. Kolegija konstatuoja, kad dÄl anksÄiau iÅ¡vardytų priežasÄių likviduojant Kretingsodžio žemÄs Å«kio bendrovÄ 1994 m. turto perdavimoâpriÄmimo aktu A. L., kaip ir pareiÅ¡kÄjui â bendrovÄs pajininkams buvo perduota siloso tranÅ¡Äja, esanti adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjas statinį kartu su A. L. priÄmÄ, jį valdÄ, taÄiau neiÅ¡saugojo statinio priÄmimoâperdavimo akto originalo, todÄl negalÄjo atlikti statinio teisinÄs registracijos.
DÄl to A. L., kaip teisingai nustatÄ pirmosios instancijos teismas, turÄjo teisÄ perlesti valdymo teisÄ. A. N. pateikÄ 2012-03-20 susitarimÄ , kuriuo A. N. atiteko 431,28 kv. m ploto tranÅ¡Äjos, o A. L. â 143,76 kv. m arba atitinkamai 3/4 dalys ir 1/4 dalis. Be to, suinteresuoto asmens N. S. paaiÅ¡kinimai, iÅ¡dÄstyti atsiliepime, įrodo, jog dar esant gyvam A. L., A. N. nuolat naudojosi siloso tranÅ¡Äja savo dalyje, o po perdavimoâpriÄmimo raÅ¡to sudarymo su A. L. A. N. naudojosi jau visa siloso tranÅ¡Äja.
Å ie suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimai patvirtina pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kÄjas po susitarimo su A. L. sudarymo naudojosi visa siloso tranÅ¡Äja. Dar daugiau, Palangos miesto apylinkÄs teismo 2015-06-29 sprendimu (įsiteisÄjusiu) civilinÄje byloje Nr. eA2-116-588/2015 buvo konstatuota, kad suinteresuotas asmuo M. Å . (Å¡ioje byloje apeliantas) neturÄjo pagrindo manyti esantis ginÄo objekto savininku, neturÄjo pagrindo bÅ«ti įsitikinÄs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į ginÄo objektÄ , todÄl apelianto argumentai, kad ginÄo objektÄ bÅ«tent jis valdÄ sÄ Å¾iningai, kaip nepagrįsti buvo atmesti.
23. Kolegijos nuomone, pareiÅ¡kÄjas negalÄjo kitokia tvarka gauti siloso tranÅ¡Äjos valdymo faktÄ patvirtinanÄių reikiamų dokumentų, remiantis CPK 526 straipsnio 3 dalimi pagrįstai teismo praÅ¡Ä patvirtinti valdymo faktÄ , o pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino faktÄ , jog pareiÅ¡kÄjas nuo 2012-03-20 valdo 1/4 dalį siloso tranÅ¡Äjos.24. Kiti proceso dalyvių argumentai teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mÄs neturi, dÄl to plaÄiau apie tai kolegija nepasisako. DÄl bylos procesinÄs baigties 25.
Atsižvelgdama į anksÄiau iÅ¡dÄstytus argumentus teisÄjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas pažeidÄ materialiosios ir procesinÄs teisÄs normas, nukrypo nuo teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. TeisÄjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nÄra teisinio pagrindo, todÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo 26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suraÅ¡iusiai Å¡aliai. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Jo sumokÄti 340 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.
įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 âDÄl Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimoâ, rekomenduojamo priteisti užmokesÄio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ suinteresuoto asmens, byloje turinÄio prieÅ¡ingÄ interesÄ , priteistina 340 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324â331 straipsniais, n u t a r i a : PlungÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .PareiÅ¡kÄjui A. N. iÅ¡ suinteresuoto asmens M. Å . priteisti 340 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme. Kolegijos teisÄjai                                                                   Raimonda AndrulienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Albina PupeikienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Alvydas Žerlauskas