a66f3e92-8e2f-4bf8-9c20-bb109dfeca52 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                       Civilinė byla Nr. 2-1351/2012                                                              Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus praÅ¡ymas padidinti kreditorinį reikalavimÄ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Grandvalis“ bankroto byloje Nr. B2-1156-254/2012. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi UAB „Grandvalis“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Elmeda“. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, tarp jų ir buvusio įmonės darbuotojo R.

M. 8 614,68 Lt finansinis reikalavimas, kuris Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo patikslintas iki 8 747,68 Lt sumos.            Kreditorius R. M. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti bankroto administratoriaus ginčytÄ kreditorinį reikalavimÄ , kurį sudaro dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 140 straipsnio 2 dalį, piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir delspinigiai už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo 2011 m. balandžio 9 d. iki bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo bei darbo užmokestis už laikotarpį nuo bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo iki 2014 m. balandžio 8 d.   Atsakovo BUAB „Grandvalis“ administratoriaus įgaliotas asmuo prašė ginčytino kreditorinio reikalavimo netvirtinti, kadangi iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ nutraukiamas iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais skaičiavimas, o ginčas dėl kitų kreditoriaus reikalavimų yra iÅ¡nagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.  II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo bankroto byloje padidinimo atmetė. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu kreditoriaus ieÅ¡kinys dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ UAB „Grandvalis“ buvo patenkintas iÅ¡ dalies. Kreditoriaus ieÅ¡kinys dėl dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, kurį ieÅ¡kovas kildino iÅ¡ DK 140 straipsnio 2 dalies, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas, konstatavus, jog pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir į darbÄ negrÄ Å¾inus, taikomos pasekmės, numatytos DK 297 straipsnio 4 dalyje, t. y. priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta iÅ¡moka, Å¡iuo atveju – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kuomet kreditorius pas atsakovÄ dirbo tik tris mėnesius, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog praÅ¡ymas dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo, remiantis DK 140 straipsnio 2 dalimi, neatitinka aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, todėl yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus ginčas su atsakovu dėl delspinigių sumokėjimo už laikotarpį nuo kreditoriaus atleidimo iÅ¡ atsakovo įmonės (2011 m. balandžio 9 d.), taip pat yra iÅ¡nagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali bÅ«ti taikoma tol, kol darbuotojÄ ir darbdavį sieja darbo santykiai.

Kitaip Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ aiÅ¡kinti negalima, todėl iÅ¡ esmės tapatus kreditorinis reikalavimas dėl delspinigių už laikotarpį po įsiteisėjusio teismo sprendimo ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo netenkintinas tais pačiais argumentais, kuomet kreditoriaus darbo santykiai su atsakovu yra nutrÅ«kę. Teismas sprendė, jog su kreditoriumi, atleidžiant iÅ¡ darbo 2011 m. balandžio 9 d., buvo pilnai atsiskaityta. Už laikotarpį nuo jo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo iki Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už keturis priverstinės pravaikÅ¡tos mėnesius bei iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo jam buvo skaičiuojama po 49,70 Lt iÅ¡moka už kiekvienÄ darbo dienÄ .

Kreditoriaus reikalavimÄ priteisti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas per laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo teismas laikė visiÅ¡kai nepagrįstu, kadangi kreditorius atsakovo įmonėje nedirbo nuo 2011 m. balandžio 9 d., o kaip neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo sankcija, jam iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kiekvienÄ darbo dienÄ (DK 177 straipsnis).    Teismas taip pat nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų ir iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas.

Kreditoriaus reikalavimas patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo iki 2014 m. balandžio 8 d. remiantis DK 298 ir 300 straipsnių nuostatomis, yra prieÅ¡taraujantis aukščiau paminėtam įstatymui (Ä®BÄ®), todėl teismas sprendė, jog kreditorinis reikalavimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti padidintas. III. Atskirojo skundo argumentai Kreditorius R. M. atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – kreditoriaus padidintÄ finansinį reikalavimÄ patvirtinti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IÅ¡ neaiÅ¡kiai suformuluotos skundžiamos teismo nutarties rezoliucinės dalies galima suprasti, jog Kauno apygardos teismas atmetė ir Å¡io teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintÄ kreditoriaus finansinį reikalavimÄ 8 747,68 Lt sumai, nors minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog su kreditoriumi, atleidžiant jį iÅ¡ darbo, buvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Tai patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, tačiau iki Å¡iol neįvykdytas.3. Atmetus kreditoriaus praÅ¡omÄ patvirtinti padidintÄ finansinį reikalavimÄ , buvo pažeisti DK 177, 298 bei 300 straipsniai, kadangi net vieno mėnesio iÅ¡eitinė iÅ¡moka kreditoriui, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , iki Å¡iol nebuvo iÅ¡mokėta. 4.

Bankrutuojanti įmonė iki Å¡iol nevykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to ir neiÅ¡moka kreditoriui priteistų piniginių sumų. Vykdant šį teismo sprendimÄ bankrutuojanti įmonė iÅ¡mokėjo tik vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį , t. y. 662,62 Lt, tuo tarpu iÅ¡eitinė iÅ¡moka liko neiÅ¡mokėta.Atsakovo BUAB „Grandvalis“ administratorius atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria kreditoriaus R.

M. praÅ¡ymas dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo BUAB „Grandvalis“ bankroto byloje, atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai. Ä®monių bankroto procesÄ (bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , kreditorių reikalavimų pateikimÄ ir tvirtinimÄ , įmonės likvidavimÄ dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedÅ«ras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®).

Ä®BÄ® 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Å¡io įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedÅ«ras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ , kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas ir jų administravimÄ bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io įstatymo nuostatoms.Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

Bankroto bylose kreditorių reiÅ¡kiami reikalavimai iÅ¡ esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikÅ¡tiems ieÅ¡kinio reikalavimams ir turi bÅ«ti nagrinėjami pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas Ä®BÄ®. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Å ioje byloje vyksta ginčas dėl padidinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti jo padidintÄ kreditorinį reikalavimÄ , argumentuodamas iÅ¡ esmės tuo, jog jo praÅ¡omas padidinti kreditorinis reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. IÅ¡ į bylÄ pateiktos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pripažinta, jog 2010 m. sausio 7 d. tarp R. M. ir UAB „Grandvalis“ sudaryta darbo sutartis 2011 m. balandžio 8 d. buvo nutraukta neteisėtai, todėl kreditoriui iÅ¡ atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis už keturis priverstinės pravaikÅ¡tos mėnesius, skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. rugpjūčio 9 d., t. y. 2 650,68 Lt ir priteista po 49,70 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, bei 662,67 Lt iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

Minėtas teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2011 m. spalio 4 d. Šio teismo sprendimo pagrindu Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus 8 614,68 Lt finansinis reikalavimas. Be to, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi kreditoriaus finansinis reikalavimas patikslintas ir patvirtintas 8 747,68 Lt sumai. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kreditoriaus finansinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Grandvalis“ bankroto byloje priimta įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kreditorius bando kvestionuoti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimÄ ir siekia, kad jam priteista bei bankroto byloje patvirtinta piniginė suma bÅ«tų padidinta. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tokį kreditoriaus praÅ¡ymÄ atmetė pagrįstai. Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo argumentu, jog yra nevykdomas minėtas teismo sprendimas, kuriuo jam iÅ¡ atsakovo BUAB „Grandvalis“ yra priteista piniginė suma, susijusi su darbo teisiniais santykiais.

Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.Kaip pažymėta aukščiau, kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas bei patikslintas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. ir balandžio 10 d. nutartimis. Kreditorius, kaip buvęs įmonės darbuotojas, turintis finansinį reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra įtrauktas į bankrutuojančios įmonės pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto proceso paskirtis ir esmė yra apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, ir visų kreditorių teises ir interesus, t. y. tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naÅ¡tÄ , taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek visas bankroto procesas, tiek ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas vykdomas tam tikromis, detaliai Ä®BÄ® reglamentuojamomis, stadijomis bei etapais (Ä®BÄ® 35 str.). Nors kreditorius ir teigia, jog jo atžvilgiu nėra vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo jam iÅ¡ bankrutuojančios įmonės yra priteistos piniginės sumos, susijusios su darbo teisiniais santykiais, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad kreditoriaus reikalavimas, priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jau yra įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir bus tenkinamas Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Taip pat kreditorius atskirajame skunde teigia, jog iÅ¡ neaiÅ¡kiai suformuluotos skundžiamos teismo nutarties rezoliucinės dalies galima suprasti, jog teismas atmetė ir Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintÄ kreditoriaus 8 747,68 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , nors minėta teismo nutartis ir yra įsiteisėjusi.

Tokie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorius atskirajame skunde dėstydamas argumentus klaidingai sieja du savarankiÅ¡kus klausimus, kurie yra iÅ¡spręsti skirtingomis pirmosios instancijos teismo nutartimis. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo yra įsiteisėjusi ir galiojanti, gi nagrinėjamu atveju kreditorius siekia jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo padidinimo, todėl skundžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis nedaro jokios įtakos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties teisėtumui, o tuo labiau jos galiojimui. Apeliantas atskirajame skunde bei pačiame praÅ¡yme dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo praÅ¡o patvirtinti ir atitinkamas pinigines sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, kurios jam priklausytų už laikotarpį nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ yra nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus praÅ¡ymas patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ dėl piniginių sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, kurios jam esÄ priklauso ir už laikotarpį nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks kreditoriaus praÅ¡ymas yra prieÅ¡taraujantis nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kreditorinis reikalavimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti padidintas. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a:         Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                         Alė Bukavinienė  Gintaras Pečiulis   Donatas Å ernas