Legislator Case Law & Legislation
2026-02-25 Nr. AB-4060-3-64-3-03849-2025-9 AI generated

2026-02-25 Nr. AB-4060-3-64-3-03849-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-02-25 Nr. AB-4060-3-64-3-03849-2025-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2026-02-25 Nr. AB-4060-3-64-3-03849-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-456-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03849-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo); 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas) pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės; 3) pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir atsakovas, Meras) neveikimą / vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, panaikinti atsakovo 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas), įpareigoti Merą įgyvendinti įstatymą (ABTĮ 88 str. 1 d. 2–4 p., VSĮ 27 str. 1 d., 2 d. 7–8 p.) ir išnagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo; 4) pripažinti, kad jau antri metai yra grobiama pareiškėjo gyvenimo nūdiena ir ateitis.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. pateikė rašytinį kreipimąsi į Merą, kuriame išdėstė tam tikrus reikalavimus ar pastebėjimus. Atsižvelgiant į šį pareiškėjo kreipimąsi, Raštu buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo prašymas yra nekonkretus ir nesuprantamas, negalima suprasti prašymo esmės, argumentų, pagrindo ir dalyko.

Įvertinęs nurodytų dokumentų turinį, teismas konstatavo, kad Rašte pareiškėjui nebuvo nustatyti jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai, minėtu dokumentu nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės, nesukurtos naujos teisės arba pareigos bei nebuvo apribotos ar panaikintos esamos, dėl to šis raštas nesukelia pareiškėjui jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo dalis, kurioje prašoma pripažinti, jog tam tikri teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinka tikrovės, yra nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nenurodytas ne tik konkretus ginčijamas teisės aktas, bet ir neišdėstyti argumentai, kodėl jis galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį (atskirajame skunde nutarties data nurodyta 2025 m. lapkričio 28 d.) ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo Nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės, priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį skundas (prašymas, pareiškimas) nepriimamas nagrinėti, jei nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad su tapačiais materialiaisiais reikalavimais, t. y. dėl Mero neveikimo / vilkinimo, Rašto panaikinimo ir įpareigojimo Merui iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, pareiškėjas jau buvo pasikreipęs į Regionų administracinį teismą. Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas atskiraisiais skundais skundė Regionų administracinio teismo nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, išnagrinėjęs tokio pat pobūdžio atskirųjų skundų argumentus, jų nepripažino pagrįstais ir nustatė, jog Raštas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėse bylose Nr. eAS-398-629/2025; Nr. eAS-451-575/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025; 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).

Pareiškėjas šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių naujų teisiškai pagrįstų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose nutartyse, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas dėl 2024 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. R8-4396 panaikinimo į teismą kreipėsi 2025 m. lapkričio 29 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių pareiškėjui nustatytu terminu ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjo skundą atsisakyti priimti ir kaip paduotą praleidus ABTĮ nustatytą terminą bei nesant pagrindo šį terminą atnaujinti.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs pirmiau nurodytose nutartyse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė