2013-05-08 Nr. AB-1702-3-65-3-00041-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-382/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00041-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama įgaliotinės D. Š., 2013 m. sausio 28 d. (pagal spaudą ant voko) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. gruodžio 21 d. rašte (toliau – ir 2012 m. gruodžio 21 d. raštas) Nr. ISS-(7.5.)-2455 „Dėl skundo nagrinėjimo“ išdėstytą sprendimą. Minėtu sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos ir Ignalinos skyrių perskaičiuoti Utenos apskrities viršininko 2008 m. liepos 17 d. patvirtintoje iš dalies panaudotoje išvadoje Nr. 18-2679 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir Utenos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. patvirtintoje nepanaudotoje išvadoje Nr. 18-3041 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn apskaičiuotą miško ūkio paskirties žemės vertę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko teikimu, 2013 m. vasario 12 d. nutartimi administracinę bylą pagal nurodytą pareiškėjos skundą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė priimti A. M. skundą dėl praleisto skundo padavimo termino pareiškėjai neprašius jo atnaujinti.

2013 m. kovo 1 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama atnaujinti jo padavimo terminą. Nurodė, kad terminą praleido dėl svarbios priežasties, t. y. skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. rašte paminėta teisė jį apskųsti, tačiau nenurodytas konkretus apskundimo terminas, dėl šios priežasties ji suklydo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsniu, kuriame nurodytas bendrasis terminas, o ne ABTĮ 32 straipsnio 2 dalyje numatytu 20 dienų terminu. Nurodė, kad terminą praleido labai nežymiai ir tik dėl suklydimo.

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi neatnaujino A. M. termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja 2012 m. spalio 12 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių dėl Utenos apskrities viršininko 2008 m. liepos 17 d. patvirtintoje iš dalies panaudotoje išvadoje Nr. 18-2679 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir Utenos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. patvirtintoje nepanaudotoje išvadoje Nr. 18-3041 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytos miško ūkio paskirties žemės vertės perskaičiavimo. 2012 m. spalio 15 d. raštu Nr. 39SD-(14.39.104)-607 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. 2012 m. lapkričio 9 d. skundu pareiškėja tokį sprendimą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino. Šį atsakovo sprendimą pareiškėja gavo 2012 m. gruodžio 28 d., tačiau skundą dėl jo teismui padavė 2013 m. sausio 28 d.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Taigi, įstatymu yra nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėja pasinaudojo. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą ne teismo tvarka, ginčo šalis, nesutinkanti su šiuo sprendimu, administraciniam teismui gali skųsti per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Todėl pareiškėja skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimto sprendimo teismui turėjo paduoti iki 2013 m. sausio 17 d., t. y. per 20 dienų jo gavimo dienos. Pareiškėja į administracinį teismą su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto sprendimo pirmą kartą kreipėsi 2013 m. sausio 28 d., tai yra praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo administraciniam teismui padavimo terminą.

Teismas pažymėjęs, kad pagal teismų praktiką, priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, konstatavo, jog pareiškėja pati patvirtino, kad paduodama skundą vadovavosi ABTĮ 33 straipsniu, o ne ABTĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taigi buvo nepakankamai rūpestinga, apdairi, o tai yra subjektyvios (nuo paties pareiškėjos priklausiusios) priežastys, kuriomis negalima pateisinti termino praleidimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja įstatymo nustatytų procesinių reikalavimų nepaisė, tokiais veiksmais (neveikimu) pati sau sukėlė neigiamas pasekmes – termino skundui paduoti praleidimą. Teismas nusprendė, kad termino skundui paduoti praleidimas nėra pagrįstas objektyviomis nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis priežastimis, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

II. Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskundimo tvarkos neišaiškinimą ir nenurodymą ginčijamame sprendime įvertinto kaip nuo pareiškėjos valios tiesiogiai priklausančią aplinkybę, sukėlusią jai neigiamas pasekmes. Mano, kad toks vertinimas apriboja asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių bylų nagrinėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, nes viešojo administravimo subjekto – atsakovo sąmoningos ar atsitiktinės klaidos pasekmes teismas perkėlė pareiškėjai.

Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, 2010 m. rugsėjo 22 d. apibendrinime (I dalis) yra pasisakyta, kad aplinkybė, jog institucija savo sprendime nenurodo jo apskundimo tvarkos arba nurodo ją netinkamai, gali būti reikšminga sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Primena, kad buvo teismui nurodžiusi, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. ISS-(7.5.)-2455 iš jo pavadinimo nėra administracinis sprendimas ir tai papildomai klaidino vertinant apskundimo terminą, be to, minėtas raštas surašytas ir pareiškėjai išsiųstas praleidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintus terminus. Pagal pirmosios instancijos teismo išvadas viešojo administravimo institucijai pripažinta teisė piktnaudžiauti klaidinančiai nurodant sprendimų apskundimo tvarką, taip galimai išvengiant dalies jos sprendimų peržiūrėjimo teisme, nesilaikyti procedūros terminų, o pareiškėjai suformuluoti itin griežti standartai ir reikalavimai.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika: nutartimis administracinėje byloje Nr. AS525- 49/2010, administracinėje byloje Nr. AS556-161/2010, administracinėje byloje Nr. AS143-178/2010 ir kitose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 atsižvelgęs į teisės į teisminę gynybą užtikrinimo konstitucinę reikšmę, sutrumpintą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo apskundimo terminą, situaciją, kad toje byloje ginčytame sprendime nebuvo tinkamai išaiškinta apskundimo tvarka, įvertino kaip objektyvią aplinkybę, sukliudžiusią pareiškėjai laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas identišką aplinkybę įvertino priešingai, pripažino, kad nėra objektyvių aplinkybių ir skundo nepriėmė nagrinėti teisme, nepaisant dar ir itin trumpo termino praleidimo laiko ir fakto, kad pareiškėja elgėsi nuosekliai, sąžiningai, nepiktnaudžiavo įstatyminėmis teisėmis, ir ne pati sau sukėlė neigiamas pasekmes, tačiau tai įvyko dėl atsakovo sąmoningos ar netyčinės klaidos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad praleistas terminas skundui paduoti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo) priėmimo taisykles, 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Nagrinėjamu atveju, taikytinas ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų skundo dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą ne teismo tvarka, padavimo terminas, skaičiuojamas nuo tokio sprendimo gavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą nurodė, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13; 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pagal administracinių teismų praktiką, apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-497/2009; 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-592-12).

Nepaisant to, individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame individualiame administraciniame akte turi būti vertinamas kitų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Priešingu atveju, kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nebuvimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise (2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-82-13). Kiekvienu atveju byloje būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja, siekdama miško ūkio paskirties žemės vertės perskaičiavimo, su prašymu 2012 m. spalio 12 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių, kuris savo 2012 m. spalio 15 d. atsakyme Nr. 39SD-(14.39.104)-607 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 12-13) pareiškėjai išaiškino sprendimo apskundimo tvarką, nurodydamas, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimai, veiksmai ar jų neatlikimas gali būti skundžiami Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje tvarka per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti dienos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), <...> skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjai kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministeriją buvo žinomos administracinių ginčų nagrinėjimo procedūros, kaip ir tai, kad jos skundą atsakovas nagrinės išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2012 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. ISS-(7.5.)-2455 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjai šio akto apskundimo tvarka buvo nurodyta: „Informuojame, kad jeigu nesutinkate su Nacionalinės žemės tarnybos parengtu atsakymu, turite teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Nors atsakovas nenurodė sprendimo apskundimo termino, tačiau pateikta nuoroda į Administracinių bylų teisenos įstatymą nagrinėjamu atveju, pareiškėjai žinant, kad jos ginčas išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir siekiant tolesnio ginčo nagrinėjimo teisme, buvo pakankama, kad elgiantis rūpestingai ir apdairiai, nesutinkant su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtu sprendimu, skundas teismui būtų paduotas nepraleidžiant ABTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad termino skundui paduoti praleidimas nepagrįstas objektyviomis nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis priežastimis, todėl neatnaujintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai pagrįsta, jos naikinti teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė