a664e97f-15d5-4279-90f4-2fc0255ecc3d · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-885-460/2021 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01633-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.7; 2.6.11.16; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. Č. ir A.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. Č. ir S. Č. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. P. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. Č. ir S. Č. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad pagrįstai ir teisėtai nutraukė 2020 m. rugpjūčio 26 d. su atsakovu Ž. P. sudarytÄ transporto priemonės Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restitucijÄ ir priteisti jiems iÅ¡ atsakovo 4 800 Eur automobilio kainÄ , o juos įpareigoti grÄ Å¾inti atsakovui automobilį, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų patirtas 281,74 Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusias su sutarties nutraukimu, pakaitinio automobilio nuomos iÅ¡laidas po 10 Eur plius PVM už parÄ už laikotarpį nuo automobilio nuomos sutarties sudarymo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 6 procentų procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo atsakovo skolos sumos 5 081,74 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovų ieškinys atmestas.

3. Teismas nustatė, jog pirmosios automobilio registracijos data yra 2007 m. liepos 27 d., atsakovas įsigijo naujÄ automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui buvo suteikta 3 metų iki 100 000 km ridos bendroji Euro garantija, 12 metų kėbulo antikorozinė garantija. Automobilis reguliariai 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. buvo techniÅ¡kai aptarnaujamas specializuotame Honda servise, automobilio pavara – mechaninė 6 pavarų dėžė / 6 pavarų automatinis, t. y. mechaninė su robotizuotu valdymu.

Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio rida 115 698 km, paskutinė techninė apžiÅ«ra atlikta 2020 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2022 m. liepos 1 d., techninės apžiÅ«ros metu automobilio rida buvo 113 331 km, automobilio trÅ«kumai nenustatyti. Å alys 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas A. Č. (pirkėjas) įsigytÄ automobilį Å iauliuose perdavė naudotis savo motinai ieÅ¡kovei S. Č., o 2020 m. rugsėjo 1 d. A.

Č. įregistravo savo nuosavybės teisę į automobilį. IeÅ¡kovas 2020 m. rugsėjo 11 d. atsakovui pateikė pretenzijÄ dėl parduoto automobilio kokybės trÅ«kumų ir praneÅ¡imÄ apie automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimÄ reikalaudamas iki 2020 m. rugsėjo 17 d. grÄ Å¾inti už automobilį sumokėtÄ 4 800 Eur kainÄ .

4. Teismas nurodė, jog byloje yra kilęs ginčas dėl parduotos naudotos transporto priemonės kokybės trÅ«kumų ir atsakovo atsakomybės už juos. Teismas pažymėjo, jog sutarties objektas yra ne naujas, o 13 metų ir 115 698 km ridos automobilis su specifine mechanine / automatine robotizuota pavara. Teismas nurodė, kad sutarties nutraukimas (atsisakymas) yra paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo bÅ«dų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Teismas pažymėjo, jog pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus, tačiau pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, kai parduodamas naudotas daiktas dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sÄ lygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiÅ¡ko naujo daikto, o visais atvejais parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ turi įrodyti pirkėjas.

5. Teismas nustatė, kad prieÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ pasirinktame autoservise su profesionalų pagalba automobilį apžiÅ«rėjo ir kelyje iÅ¡bandė ieÅ¡kovų pasirinktas asmuo, kuris, apklaustas kaip liudytojas, parodė, jog automobilio techninė bÅ«klė buvo gera, nei jis, nei automobilį apžiÅ«rėjęs meistras jokių pretenzijų neturėjo, automobilis buvo važiuojantis ir tvarkingas, patikrinti automobilį specializuotame servise atsisakė.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, įsigijęs automobilį, tÄ pačiÄ dienÄ vyko į Å iaulius ir automobilį perdavė naudotis savo motinai. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad jau automobilio įsigijimo dienÄ jis pastebėjo neigiamas automobilio veikimo charakteristikas (pavarų perjungimo mechanizmo, sankabos gedimus). Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo nupirktas ir motinai (ieÅ¡kovei) naudotis perduotas automobilis yra su specifine robotizuota pavara, turinčia veikimo ypatumų, o ieÅ¡kovė įgÅ«džių važiuoti ginčo automobiliu su mechanine / automatine robotizuota pavara neturėjo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė automobiliu nuvažiavo apie 400 km per 3–4 dienas iki kol kreipėsi į meistrÄ 2020 m. rugsėjo 4 d.

7. Teismas nurodė, jog automobilio autotechninės ekspertizės metu nenustatyta jokių automobilio gedimų, taip pat nenustatyta automobilio automatizuoto pavarų perjungimo mechanizmo ar sankabos trÅ«kumų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovams buvo parduotas netinkamos bÅ«klės ir kokybės automobilis. PrieÅ¡ingai, ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad ieÅ¡kovų nurodyti po automobilio pirkimo galbÅ«t atsiradę automobilio sutrikimai (sankabos perkaitimas ir degėsių kvapas) galėjo atsirasti vien dėl ieÅ¡kovų netinkamos automobilio eksploatacijos, trÅ«kumai buvo trumpalaikiai ir automobilio bandomojo važiavimo metu nebepasireiÅ¡kė. Teismas pažymėjo, jog ekspertizės iÅ¡vados iÅ¡samios ir argumentuotos, jas pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai bei nustatytos aplinkybės.

8. Teismas kaip netinkamÄ ir nepatikimÄ Ä¯rodymÄ vertino AB „Šiaulių autoservisas“ 2020 m. spalio 2 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už automobilio diagnostikÄ ir kompiuterio ekrano su klaidų sÄ raÅ¡u fotokopijÄ ir pažymėjo, jog automobilį identifikuojantys duomenys nurodyti tik sÄ skaitoje, klaidų sÄ raÅ¡e nenurodyta nei koks konkrečiai automobilis, nei kada, nei kur, nei kokia kompiuterine įranga buvo tikrinamas, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad pateikto klaidų sÄ raÅ¡o susieti su ginčo automobiliu negalima.

9. Teismas konstatavo, jog byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kad ieškovų nurodyti sankabos gedimai ar kiti automobilio kokybės trūkumai, už kuriuos turėtų atsakyti atsakovas, egzistavo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad automobilio sankaba nebuvo keista, nuo ieškovų nebuvo nuslėpta ar nutylėta, o ekspertizės akte nurodyta, kad sankabos resursas (automobiliuose su automatizuotu pavarų perjungimo mechanizmu) paprastai neviršija 90 000 km ir, tikėtina, sankaba gali perkaisti artimiausiu automobilio eksploatacijos metu, ypač, jei nebus atliktas sankabos suderinimas ir / arba adaptavimas bei jeigu važiuojant transporto spūstyse nebus įjungiama neutrali pavara kaskart automobiliui sustojus.

Teismas pažymėjo, kad automobilio rida pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 115 698 km, o pirkėjas, pirkdamas 13 metų naudotÄ automobilį, negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas. Teismas vertino, kad poreikis ateityje derinti, adaptuoti, galbÅ«t ir pakeisti automobilio sankabÄ , įvertinus natÅ«ralų automobilio nusidėvėjimÄ , nėra automobilio kokybės trÅ«kumas, sudarantis pagrindÄ pirkėjui nutraukti sutartį ar jos atsisakyti.

Teismas konstatavo, jog visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindÄ labiau tikėtinai iÅ¡vadai, kad pirkėjas suklydo pasirinkdamas automobilį su specifine pavara ir / ar neįvertino savo gebėjimų jį tinkamai eksploatuoti, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti sutarties nutraukimÄ teisėtu ir dėl to atsakomybė kilti atsakovui negali. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai (apeliantai) A. Č. ir S. Č. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimÄ , iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kinį patenkinti.

11. Apeliantas argumentuoja, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, šiurkščiai pažeidžia ieškovų teises, ginamas teisės aktų, grindžiamas neteisėta, nepagrįsta, nekokybiška ekspertize, priimtas nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

12. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ , neteisingai vertino, t. y. nepagrįstai sumenkino, ieÅ¡kovų pateiktÄ Ä¯rodymÄ â€“ AB „Šiaulių autoservisas“ 2020 m. spalio 2 d. kompiuterinės diagnostikos iÅ¡vadas. Pažymi, jog Å¡ioje įmonėje ginčo automobilį pirko pats atsakovas, o servisas Honda markės automobilių diagnostikai skirta kompiuterine įranga atliko ginčo automobilio techninės bÅ«klės diagnostikÄ ir pateikė įrodymus, kad ginčo automobilis turi kompleksinių (sisteminių), esminių ir paslėptų trÅ«kumų:

1) sankabos defektų – per aukšta sankabos temperatūra (viršija 300 C ir 400 C) (kodai P19E6, P2787); sankabos trinties koeficientas neatitinka skaitinės vertės ribų (kodas P19FF);

2) kitų automobilio saugiai eksploatacijai būtinų detalių (funkcijų) defektų: greičio valdiklio tinklo sutrikimai (kodai U1405, U0155, U1261, U1404), taip pat ir susiję su stabdžių tinkamu veikimu, nes yra prarastas ryšys tarp perdavimo valdiklio ir stabdžių antiblokavimo sistemos valdymo bloko (U1261); aptikta (B+) žema įtampa perdavimo valdiklio funkciniame mazge, elektros energijos grandinėje (kodas P0562), t. y. elektroninė įranga ir net automobilio galimybė veikti (važiuoti) yra apsunkinta ir gali būti bet kada prarasta.

13. Teigia, kad jei bÅ«tų žinoję apie ginčo automobilio paslėptus defektus (įskaitant sankabos visiÅ¡kÄ susidėvėjimÄ ir poreikį jÄ pakeisti), jie tikrai nebÅ«tų pirkę Å¡io automobilio, o visų defektų Å¡alinimas yra labai brangus ir neproporcingai didelis lyginant su automobilio kaina, vien ginčo automobilio sankabos valdymo bloko TUI (Transmission Control Unit) keitimas, t. y. nauja detalė ir keitimo paslauga kainuoja 2 710 Eur. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog atsakovas (pardavėjas) nuslėpė nuo ieÅ¡kovų ginčo automobilio defektus ir eismo įvykį, po kurio ginčo automobilį reikėjo perdažyti, t. y. teismas nevertino atsakovo (pardavėjo) esminės pareigos sÄ Å¾iningai deklaruoti visus automobilio defektus ir eismo įvykius.

Teigia, kad prieÅ¡ pirkdamas automobilį ieÅ¡kovas dėjo pastangas įvertinti ginčo automobilio techninę bÅ«klę ir prašė draugo jį apžiÅ«rėti iÅ¡oriÅ¡kai bei autoservise, autoserviso meistras (liudytojas) teisme parodė, kad jis matė, jog ginčo automobilis anksčiau eismo įvykio metu buvo iÅ¡oriÅ¡kai apgadintas ir buvo perdažyta dalis automobilio, tačiau atsakovas nei žodžiu, nei pirkimo–pardavimo sutartyje informacijos apie buvusį įvykį ir automobilio remontÄ (perdažymÄ ) neinformavo ieÅ¡kovų.

Be to, iki ginčo automobilio pardavimo automobilio elektroninių sistemų kompiuterinė diagnostika atlikta nebuvo, atsakovas nepateikė ieškovui tokių duomenų (diagnostikos rezultatų), o ieškovo prašymu automobilį apžiūrėjus autoservise tokios diagnostikos atlikti nebuvo galimybių, nes servisas diagnostikos įrangos neturėjo.

14. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentuoja tik sankabos gedimus, tačiau nepasisakė dėl kitų automobilio trÅ«kumų. Nurodo, jog tik po to, kai perėmė ginčo automobilį ir pradėjo juo naudotis, paaiÅ¡kėjo, kad automobilis veikia ne taip, kaip tikėjosi pirkėjai (ieÅ¡kovai), t. y. greičio pavaros perjungiamos su uždelsimu, sankaba perkaista ir skleidžia degėsio kvapÄ automobilio salone, automobilis gęsta prie Å¡viesoforų, perėjų bei sankryžų ir pan. Tai įrodo, kad Å¡ie defektai yra laikytini paslėptais daikto trÅ«kumais, kurių vizualiai ar trumpos kelionės automobilio iÅ¡bandymo metu pastebėti neįmanoma.

15. Pažymi, jog automobilio defektai paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovams nedelsiant po automobilio įsigijimo (iÅ¡ esmės tÄ pačiÄ dienÄ ), nuo tada vyko ir žodinis ginčas su atsakovu, automobilio saugus eksploatavimas tapo negalimas nuo pat jo įsigijimo, nors defektų pobÅ«dis paaiÅ¡kėjo vėliau, – pirmiausia 2020 m. rugsėjo 4 d. gavus automechaniko žodines iÅ¡vadas, o vėliau ruoÅ¡iantis bylos nagrinėjimui teisme 2020 m. spalio 2 d. buvo gautos UAB „Šiaulių autoservisas“ iÅ¡samios ir konkrečios diagnostikos iÅ¡vados. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo parduotas automobilis nebuvo tinkamas naudoti ir tam tikrÄ protingÄ laikÄ po jo įsigijimo.

16. Sutinka, kad kai parduodamas naudotas daiktas dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sÄ lygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiÅ¡ko naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi bÅ«ti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobÅ«džio trikdžius ar papildomas sÄ naudas. Argumentuoja, kad nurodytų automobilio defektų, susijusių su esminių automobilio veikimo savybių pažeidimu, t. y. automobilio greičio, stabdymo, sankabos bei netinkamos elektros įtampos elektros grandinėje, atsiradimas kelia pavojų saugiam automobilio eksploatavimui ir eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl tokio automobilio eksploatavimas iÅ¡ viso negalimas.

17. Nurodo, jog tiek iÅ¡ UAB „Šiaulių autoservisas“ atliktos automobilio diagnostikos, tiek iÅ¡ eksperto praÅ¡ymu UAB „Nippon auto“ pateikto 2021 m. kovo 24 d. atsakymo įmonei UAB „Impulsana“, kurioje dirba ekspertas, matyti, kad jau automobilio pardavimo metu buvo objektyvÅ«s duomenys, kad automobilio sankaba (ir ypač jos diskai) yra visiÅ¡kai susidėvėjusi, sankabos diskų metalas yra sudilęs ir sankabos diskai nepakankamai suspaudžiami, todėl sankabÄ bÅ«tina keisti nauja. Mano, kad Å¡ios aplinkybės įrodo, jog gedimai buvo atsiradę dar prieÅ¡ įsigyjant automobilį, todėl atsakovas turi už juos atsakyti, o teismo motyvai, kad gedimai atsirado automobilį vos keletÄ dienų netinkamai eksploatavus, nepagrįsti.

Nurodo, jog bÅ«tent atsakovui kyla pareiga paneigti pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcijÄ . Pažymi, jog techninės apžiÅ«ros metu nėra tikrinamas sankabos veikimas, be to, techninės apžiÅ«ros atlikimas nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, kad automobilis neturėjo defektų ir jo kokybė buvo tinkama.

18. Argumentuoja, kad pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra S13 Nr. 12014741 už ginčo automobilio diagnostikos atlikimÄ AB „Šiaulių autoservisas“ atitinka visus galiojančių teisės aktų reikalavimus ir turi visus bÅ«tinus tokių sÄ skaitų rekvizitus, todėl be iÅ¡lygų turi bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu. Be to, Å¡ioje AB „Šiaulių autoservisas“ iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad atlikta bÅ«tent ginčo automobilio Honda CIVIC 5D Sport 1,8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) diagnostikos paslauga ir nurodyta, kad pridedamas klaidų sÄ raÅ¡as. Teigia, kad tai yra prima facie įrodomÄ jÄ galiÄ turintys pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. specializuoto Honda prekės ženklo automobiliais prekiaujančio ir juos remontuojančio juridinio asmens – UAB „Šiaulių autoservisas“ dokumentai.

19. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino (nepagrįstai sureikÅ¡mino) byloje atliktÄ ekspertizę ir ekspertizės akto įrodomÄ jÄ galiÄ nepaisydamas akivaizdžių ir esminių ekspertizės akto kokybės trÅ«kumų. Nurodo, kad ekspertizės aktas prieÅ¡taringas, nepagrįstas jokiais objektyviais tyrimais, ekspertas netinkamai įvykdė savo pareigas ir netinkamai atsakė į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, įskaitant praÅ¡ymÄ pakomentuoti AB „Šiaulių autoservisas“ atliktos diagnostikos rezultatus, todėl ekspertizės aktas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu.

Pažymi, kad eksperto į bylÄ teiktÄ dokumentÄ â€“ ne Honda markės automobilių diagnostikos įranga (netinkama diagnozuoti sankabos gedimus) UAB „Ertona“ atliktÄ diagnostikÄ , nepasiraÅ¡ytÄ ir neiÅ¡verstÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ â€“ teismas laikė tinkamu ir patikimu įrodymu, nors privalėjo eksperto iÅ¡vada iÅ¡ viso nesivadovauti, nes joks ekspertas, neturėdamas specialios įrangos ir gamintojo turimų duomenų apie automobilį, negali paneigti ginčo automobilio gamintojo specialia diagnostine įranga nustatytų defektų egzistavimo fakto.

Pažymi, jog pirmosios isntancijos teismas paskyrė byloje aiÅ¡kiai nereikalingÄ , bevertę ir labai brangiÄ ekspertizę, jÄ atlikti paskyrė bÅ«tent atsakovo pasirinktÄ ekspertÄ , neturintį reikalingos kvalifikacijos, uždavė ekspertui tik atsakovo suformuluotus klausimus ir nesudarė ieÅ¡kovams galimybės suformuluoti savo klausimų. Teigia, jog akivaizdu, kad ekspertas buvo Å¡aliÅ¡kas, pateikė iÅ¡imtinai atsakovui palankias iÅ¡vadas, pagrįstas vien savo pamÄ stymais ir rusiÅ¡kų interneto tinklapių informacija, nepaisydamas savo paties surinktų įrodymų, patvirtinančių prieÅ¡ingas aplinkybes.

20. Apeliantai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, nes atsakovo interesai (bei procesiniai praÅ¡ymai) buvo nuolat patenkinami, o ieÅ¡kovų teisės pažeidžiamos, teismas „pamirÅ¡davo“ suteikti žodį ieÅ¡kovų atstovui, atmesdavo visus ieÅ¡kovų praÅ¡ymus ir pasiÅ«lymus, o atsakovo praÅ¡ymus, net ir tuos, kurie buvo aiÅ¡kiai nesuderinami su proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principais, tenkindavo (pavyzdžiui, teismas skyrė net tris posėdžius dviejų atsakovo liudytojų paieÅ¡kai, kurių parodymai nebuvo reikÅ¡mingi bylai), sumenkino esminį ieÅ¡kovų pateiktÄ Ä¯rodymÄ â€“ AB „Šiaulių autoservisas“ atliktos diagnostikos rezultatus.

21. Atsakovas Ž. P. atsiliepimu apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ir priėmė teisingÄ sprendimÄ vadovaudamasis CPK 185 straipsnio reikalavimais, iÅ¡analizavo ginčo esmę, teisingai taikė materialines teisės normas, o absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

22. Atsakovas nurodo, jog prieÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ buvo neseniai atlikta automobilio techninė apžiÅ«ra, o prieÅ¡ tai atliktas techninis aptarnavimas sertifikuotame Honda servise. IeÅ¡kovo draugas, apžiÅ«rėjęs automobilį ir jį iÅ¡bandęs taip pat neturėjo jokių pretenzijų, prietaisų skydelyje nei prieÅ¡ bandomÄ jį važiavimÄ , nei jo metu nedegė jokie gedimų indikatoriai, gedimų nenustatė ir ieÅ¡kovo draugo pasirinkto autoserviso meistras. Ekspertas, važiuodamas automobiliu Honda Civic, taip pat nejautė jokių kvapų, trÅ«kčiojimų, garsų, vibracijų ar kokių nors pavarų dėžės ar sankabos sutrikimų.

Pažymi, jog ir pats neabejojo automobilio technine bÅ«kle, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų siÅ«lęs automobilį apžiÅ«rėjusiam ir iÅ¡bandžiusiam asmeniui atlikti patikros specializuotame Honda servise, kurios Å¡is atsisakė. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas A. Č. važiuodamas autostrada defektų nepastebėjo, o greičių dėžės trÅ«kčiojimas ir kvapas atsirado tik įvažiavus į miestÄ ir dažnai perjungiant pavaras. IeÅ¡kovė S. Č. taip pat pastebėjo automobilio salone kvapÄ ir trÅ«kčiojimÄ sustojus prie kiekvieno Å¡viesofoto ar sankryžos.

Iš šių aplinkybių matyti, kad iš esmės defektai buvo pasireiškę tik tuo metu, kai pavarų dėžė dažnai perjugdavo pavaras ir automobilis sustodavo, t. y. akivaizdžiai intensyvaus sankabos darbo metu.

23. Nors ieÅ¡kovai argumentuoja ekspertizės neteisėtumu, prieÅ¡taringumu ir neobjektyvumu, tačiau patys neinicijavo pakartotinės ar papildomos ekspertizės, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovams bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu klausimų dėl ekspertizės pagrįstumo, teisėtumo ar objektyvumo nekilo, o jų pozicija pasikeitė tik po nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo. Nesutinka su subjektyviai klaidingomis ieÅ¡kovų interpretacijomis ir pažymi, kad visų gamintojų sukurtų robotizuotų mechaninių pavarų dėžių eksploatavimo reikalavimai yra identiÅ¡ki, t. y. sustojus bÅ«tina perjungti pavarÄ Ä¯ neutraliÄ padėtį siekiant apsaugoti sankabos diskÄ nuo perkaitimo.

Nurodo, kad robotizuota mechaninė pavarų dėžė nėra įprasta automatinė pavarų dėžė. Automobilyje su įprasta automatine pavarų dėže negalima įjungti neutralios pavaros sustojus, prieÅ¡ingai nei automobilyje su robotizuota pavarų dėže. Mano, kad bÅ«tent ieÅ¡kovai ir suklydo pradėję eksploatuoti automobilį mieste, t. y. prie sankryžų ir pan. buvo bÅ«tinas automobilio pavarų perjungimas į neutraliÄ padėtį.

24. Dėl AB „Šiaulių autoservisas“ nurodytų gedimų pažymi, kad ekspertas bandė visais bÅ«dais iÅ¡aiÅ¡kinti užfiksuotų gedimų egzistavimÄ ir jų priežastis, t. y. bandė atlikti kompiuterinę diagnostikÄ keliuose servisuose, tarp jų ir AB „Šiaulių autoservisas“, tačiau pavyko tik viename, taip pat apklausė UAB „Nippon Auto“ (vienintelio oficialaus Å¡io prekės ženklo automobilių ir motociklų prekybos autorizuoto atstovo ir serviso Lietuvoje serviso) vadovÄ dėl užfiksuotų klaidų / gedimų aplinkybių, kuris nurodė, kad gedimai užfiksuoti AB „Šiaulių autoservisas“ diagnostikos metu galėjo atsirasti dėl sankabos gedimo.

Mano, kad ekspertas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo AB „Šiaulių autoservisas“ automobilio diagnostikos klaidų sÄ raÅ¡Ä , nusprendė, kad klaidos P19E6, P2787 ir P19FF įrodo, jog sankaba buvo perkaitinta. Pažymi, jog sankabos perkaitimo faktÄ patvirtino ir patys ieÅ¡kovai, pripažindami salone jutę degėsių kvapÄ .

25. Mano, kad apeliantai nepagrįstai bando sumenkinti ekspertizės vertę ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę teigdami, kad ekspertas nepridėjo UAB „Ertona“ atliktos kompiuterinės diagnostikos klaidų lentelės vertimo lietuvių kalba. Mano, kad Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga ir teismo sprendimo nepakeistų. Pažymi, jog nė vienas UAB „Ertona“ nustatytas gedimas diagnostikos lape (autopiloto patikroje) nėra panaÅ¡us į gedimus, nustatytus AB „Šiaulių autoservisas“ diagnostikos metu.

UAB „Ertona“ darbuotojas, atlikęs diagnostikÄ , nurodė, jog klaidos buvo užfiksuotos dėl iÅ¡sikrovusio akumuliatoriaus. AB „Šiaulių autoservisas“ nustatytos klaidos susijusios su sankaba ir nė viena iÅ¡ UAB „Ertona“ nustatytų klaidų su sankaba nesusijusi. Mano, kad ekspertas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad ekspertizės metu nepasitvirtino AB „Šiaulių autoservisas“ nustatytos klaidos / gedimai, nes jie buvo trumpalaikiai, susiję su sankabos perkaitinimu.

26. Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytų defektų egzistavimÄ ir jų atsiradimo priežastis, todėl pagrįstai buvo paskirta ekspertizė, kurios metu buvo paneigti ieÅ¡kinyje nurodyti defektai. Pati ekspertizė yra pakankamai iÅ¡sami, logiÅ¡ka, neprieÅ¡taraujanti nei vienam byloje esančiam dokumentui, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ja rėmėsi priimdamas sprendimÄ . Pažymi, jog eksperto iÅ¡vados yra dvejopos: kategoriÅ¡ka iÅ¡vada yra ta, kad automobilyje Honda Civic neegzistuoja ieÅ¡kinyje nurodyti defektai, ir tikėtino (labai tikėtino) pobÅ«džio iÅ¡vada yra apie ieÅ¡kinyje nurodytų gedimų atsiradimo priežastis.

27. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo AB „Šiaulių autoservisas“ kompiuterinės diagnostikos klaidų sÄ raÅ¡o patikimumu, nes klaidų sÄ raÅ¡as buvo nufotografuotas ir nuotrauka pateikta kaip priedas prie sÄ skaitos, nepateiktas originalus klaidų sÄ raÅ¡o iÅ¡raÅ¡as, nors ieÅ¡kovai teigia, kad kompiuterinė diagnostika buvo daryta sertifikuota įranga, automobilį identifikuojantys duomenys nurodyti tik sÄ skaitoje, o diagnostikos programoje nesimato, koks konkretus automobilis ir kada yra tikrinamas, nepateikti kompiuterinės diagnostikos įrangos ir programos duomenys, kurie pagrįstų apeliantų teiginį apie sertifikuotÄ diagnostikos įrangÄ , nepateikta AB „Šiaulių autoservisas“ užsakymo paraiÅ¡ka, nors jos reikalaujama pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2016 m. vasario 1 d.

įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraÅ¡o 11 punktÄ .

28. Pažymi, kad liudytojas M. Å ., profesionaliai atlikęs automobilio patikrÄ , patvirtino matęs kėbulo defektus ir dažytas detales, taip pat liudytojas V. Å . pripažino, kad pardavėjas jį informavo, jog kėbulas buvo daužtas ir dažytas.

29. Nurodo, kad specializuoti Honda automobilių servisai yra tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o AB „Šiaulių autoservisas“ jau 4 metai kaip nebėra specializuotas Honda servisas. Taip pat nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad iÅ¡ karto po automobilio pirkimo buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, nes iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad kompiuterinė diagnostika buvo atlikta tik 2020 m. spalio 2 d. Pažymi, kad prie apeliacinio skundo pridėtas ieÅ¡kovės ir UAB „Bonum Auto“ susiraÅ¡inėjimas patvirtina, jog ieÅ¡kovai manipuliuoja esama padėtimi ir net nežinodami, ar tikrai reikia keisti visÄ sankabos valdymo blokÄ (TCU), bando įrodyti savo teiginių apie automobilio defektus teisingumÄ .

Pažymi ir tai, kad sugedus sankabos valdymo blokui automobilis iÅ¡ viso nevažiuotų, kadangi bÅ«tų nevaldoma sankaba. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

31. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl apeliantų argumentų, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas 32. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teismo sudėtis yra laikoma neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis).

Aplinkybė, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sudaro absoliutų ir besÄ lygiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016).

33. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuolat tenkino tik atsakovo interesus ir procesinius praÅ¡ymus, o ieÅ¡kovų teisės buvo nuolat pažeidžiamos, teismas „pamirÅ¡davo“ suteikti žodį ieÅ¡kovų atstovui, atmesdavo visus ieÅ¡kovų praÅ¡ymus ir pasiÅ«lymus, o atsakovo praÅ¡ymus, net ir tuos, kurie buvo aiÅ¡kiai nesuderinami su proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principais, tenkindavo, sumenkino esminį ieÅ¡kovų pateiktÄ Ä¯rodymÄ â€“ AB „Šiaulių autoservisas“ atliktos diagnostikos rezultatus.

34. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iuos apeliantų argumentus, visų pirma, pažymi, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sÄ lyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis).

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ir vadovaujantis Å¡ia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skiriami du teismo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektai.

Visų pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ , peticijos Nr. 42095/98, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 ir kt.).

Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas, peticijos Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). LemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas, peticijos Nr. 33958/96).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai Å¡alių, o teismo iÅ¡vados Å¡alies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiÅ¡kos ar spėjamojo pobÅ«džio, tai nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

36. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y., nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų pasinaudoję savo procesine teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡klausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įraÅ¡us ir įvertinus pažymų apie teismo posėdžius duomenis nustatyta, kad ieÅ¡kovai nei viename teismo posėdyje nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo bylÄ nagrinėjusiai teisėjai.

37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantai nenurodo, kokių konkrečiai jų prašymų pirmosios instancijos teismas nepatenkino, kada jiems ar jų atstovui neleido pasisakyti ar kitaip neužtikrino jų procesinių teisių. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų ir teismo posėdžių informacinių pažymų tokių aplinkybių nenustatyta, o procesinių klausimų išsprendimas priešingai ieškovų ir jų atstovo išreikštai nuomonei, kaip minėta, negali būti laikomas teismo nešališkumu.

Visuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ieÅ¡kovams buvo sudaryta galimybė pareikÅ¡ti praÅ¡ymus, papildymus, nuomonę dėl prieÅ¡ingos Å¡alies pareikÅ¡tų praÅ¡ymų, iÅ¡dėstyti jÄ raÅ¡tu (pavyzdžiui, dėl teismo ekpertizės reikalingumo, eksperto kandidatÅ«ros, klausimų ekspertui) ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės nepagrindžia apeliantų teiginių, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus. IeÅ¡kovai, įrodinėdami galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nepateikė jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas galbÅ«t elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs iÅ¡ankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nuÅ¡alinimo pagrindas.

Pažymėtina, jog Å¡alys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo klausimas negali bÅ«ti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieÅ¡kovų nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.

38. Kitų absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis) teisėjų kolegija nenustatė ir apeliantai nenurodo. Dėl naujų įrodymų 39. Apeliantai su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, kuriuos praÅ¡o priimti, t. y. UAB „Bonum Auto“ 2021 m. liepos 5 d. elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodyta pavarų bloko (TCU) keitimo kaina, ieÅ¡kovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikia UAB „Ertona“ klaidų lentelės vertimas į lietuvių kalbÄ , padarytas pasinaudojus interneto programa Google vertėjas.

Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus.

Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

40. Apeliantų teikiamas elektroninis laiÅ¡kas yra paraÅ¡ytas ir apeliantų gautas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau įvertinus jo turinį, akivaizdu, kad laiÅ¡ke pateikta informacija apie detalės ir darbų kainÄ galėjo bÅ«ti gauta ir anksčiau, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡is įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas laiku. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad dėl Å¡io teikiamo naujo įrodymo atsakovas pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , laikytina, kad jo priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo.

41. IeÅ¡kovo teikiamas automobilio diagnostikos metu užfiksuotų klaidų lentelės vertimas nėra atliktas CPK nustatyta tvarka, be to, lentelė nėra naujai atsiradęs įrodymas, taigi jos vertimas taip pat galėjo bÅ«ti padarytas laiku ir tinkamai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Tačiau pažymėtina, jog apeliantai argumentuoja, kad Å¡ioje lentelėje užfiksuoti duomenys yra jiems palankÅ«s, pagrindžiantys ieÅ¡kinio reikalavimus, vertinant aplinkybę, kad ieÅ¡kovų advokatas yra EPP sistemos vartotojas, todėl su pateiktu vertimu galėjo susipažinti, laikytina, kad Å¡io įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme taip pat neužvilkins bylos nagrinėjimo.

42. Konstatuotina, kad naujai teikiami įrodymai gali būti reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl priimami. Dėl ginčo esmės 43. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę.

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

45. Nustatyta, kad Å¡alys 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjai už automobilį sumokėjo 4 800 Eur, sutartyje nurodyta, jog trÅ«kumų automobilis neturi. Pirmosios automobilio registracijos data yra 2007 m. liepos 27 d., atsakovas šį automobilį įsigijo visiÅ¡kai naujÄ ir naudojosi juo 13 metų, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilio rida buvo 115 698 km.

46. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovas nuslėpė nuo jų esminę informacijÄ apie automobilio trÅ«kumus, nes, pavyzdžiui, sankaba turėjo akivaizdžių defektų, salone jautėsi aitrus degėsių kvapas, kuris, apeliantų teigimu, yra nebÅ«dingas tinkamai veikiančiai transporto priemonei ir patvirtina labai tikėtinus automobilio sankabos gedimus, automobilis trÅ«kčioja sustojus prie kiekvieno Å¡viesoforo, sankryžos. Apeliantai argumentuoja, kad įsigiję ginčo automobilį negavo to, ko tikėjosi, atsakovas nevykdė pareigos sÄ Å¾iningai atskleisti automobilio trÅ«kumus ir pardavė jiems automobilį su paslėptais trÅ«kumais, automobiliu negalima naudotis ne tik tam tikrÄ laikÄ po sutarties sudarymo, bet iÅ¡ viso jis netinkamas eksploatuoti, todėl siekia nutraukti sutartį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, su apeliantų argumentais nesutinka.

47. Sutartis dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiamos sutarties laisvės principu, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).  48. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trÅ«kumų pobÅ«džiu (CK 6.334 straipsnis). Kai daikto trÅ«kumai yra reikÅ¡mingi (esminiai) ir negali bÅ«ti paÅ¡alinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise. AiÅ¡kindamas pirkėjo teisių gynimo bÅ«do pasirinkimÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo bÅ«dų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio, t. y. iÅ¡imtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti, todėl jos taikymui turi bÅ«ti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. 49. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiÅ¡kintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trÅ«kumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamÄ parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trÅ«kumų.

Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, gali pareikÅ¡ti pardavėjui Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

50. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcija, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

51. Å alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad ginčo automobilis atitinka lengvajam automobiliui keliamus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, jį eksploatuoti, užsiveda ir važiuoja, po automobilio įsigijimo juo nuvažiuota apie 500 km, nėra duomenų, kad Å¡iuo metu automobilis bÅ«tų nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o aplinkybė, kad pirkėjai automobiliu nesinaudoja savaime neįrodo, kad automobilis netinkamas naudoti, ypač kai byloje esantys įrodymai sudaro pagrindÄ prieÅ¡ingai iÅ¡vadai.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio atitikimÄ techniniams reikalavimams patvirtina ir tai, kad paskutinė techninė apžiÅ«ra atlikta 2020 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2022 m. liepos 1 d., techninės apžiÅ«ros metu trÅ«kumų nebuvo nustatyta ir automobilis atitiko atitiko valstybės nustatytus techninius reikalavimus.

52. Aplinkybę, kad jokių gedimų ar trÅ«kumų automobilio vizualios apžiÅ«ros ir bandomojo važiavimo greitkelyje ir miesto gatvėje metu nepastebėjo ir nenustatė, prietaisų skydelyje taip pat nedegė jokie gedimų indikatoriai, parodė ir liudytojais apklausti Å¡iuos veiksmus prieÅ¡ automobilio įsigijimÄ atlikę ieÅ¡kovo draugas V. Å . bei automobilių mechanikas M. Å .. Pažymėtina, kad V. Å . ir R. L., kurio automobilių aikÅ¡telėje buvo laikomas atsakovo parduodamas ginčo automobilis, parodė, jog atsakovas V.

Å . siÅ«lė patikrinti automobilį sertifikuotame Honda servise, tačiau jis Å¡ios galimybės atsisakė ir dėl apžiÅ«ros kreipėsi į savo pažįstamÄ transporto priemonių remonto meistrÄ M. Å ., parodžiusį, jog servisas, kuriame dirba, įrangos atlikti automobilio diagnostikÄ neturėjo, bet tokio tikslo ir nebuvo, nes nei bandomojo važiavimo, nei apžiÅ«ros metu prietaisų skydelyje nedegė jokie gedimų ar klaidų indikatoriai, diagnostikos neprašė ir automobilio pirkėjas.

IeÅ¡kovas, prieÅ¡ sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį taip pat į oficialų Honda servisÄ dėl automobilio apžiÅ«ros nesikreipė. Atsižvelgiant Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, kad automobilio diagnostikÄ turėjo atlikti atsakovas ir informuoti juos apie rezultatus. Tokia pardavėjo pareiga nėra įtvirtinta jokiame teisės akte. Sutiktina su apeliantų teiginiais, kad jie taip pat neturi tokios pareigos, o diagnostikos ar apžiÅ«ros neatlikimas nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo automobilio kokybę, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apdairus ir rÅ«pestingas pirkėjas, įsigydamas 13 metų senumo automobilį, pasinaudotų tokia pardavėjo siÅ«loma galimybe arba pats to reikalautų, kad įsitikintų perkamo automobilio bÅ«kle.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, jog automobilio techninė bÅ«klė ieÅ¡kovÄ tenkino, jis tai pripažino ir tokiais veiksmais prisiėmė rizikÄ .

53. Apeliantų teiginius, kad atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo aplinkybė, jog jis nei žodžiu, nei raÅ¡tu neinformavo apie eismo įvykį, po kurio reikėjo keisti automobilio kėbulo detales ir jas perdažyti, paneigia liudytojo V. Å . parodymai, jog pardavėjas jį žodžiu apie Å¡ias aplinkybes informavo, be to, kad perdažytos kai kurios kėbulo detalės parodė matęs ir M. Å . automobilio apžiÅ«ros metu.

54. Ä®vertinus nustatytas ir aptartas aplinkybes konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad pardavėjas buvo nesÄ Å¾iningas ar siekė nuslėpti esmines aplinkybes apie automobilio bÅ«klę, kai pats pasiÅ«lė atlikti automobilio apžiÅ«rÄ sertifikuotame Honda servise, kuriame buvo periodiÅ¡kai atliekamas garantinis automobilio aptarnavimas ir tikrinama techninė bÅ«klė bei saugomi patikrų duomenys. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ar netinkamai įvertino atsakovo elgesį sÄ Å¾iningo pardavėjo požiÅ«riu.

55. Apeliantų teigimu, ieÅ¡kinio pagrįstumÄ neginčijamai įrodo AB „Šiaulių autoservisas“ 2020 m. spalio 2 d. kompiuterinės diagnostikos iÅ¡vados, kuriose nurodyta, kad automobilis turi trÅ«kumų:

1) sankabos defektų – per aukšta sankabos temperatūra (viršija 300 C ir 400 C) (kodai P19E6, P2787); sankabos trinties koeficientas neatitinka skaitinės vertės ribų (kodas P19FF);

2) kitų automobilio saugiai eksploatacijai būtinų detalių (funkcijų) defektų: greičio valdiklio tinklo sutrikimai (kodai U1405, U0155, U1261, U1404), taip pat ir susiję su stabdžių tinkamu veikimu, nes yra prarastas ryšys tarp perdavimo valdiklio ir stabdžių antiblokavimo sistemos valdymo bloko (U1261); aptikta (B+) žema įtampa perdavimo valdiklio funkciniame mazge, elektros energijos grandinėje (kodas P0562). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam šio įrodymo vertinimui ir plačiau ginčijamame sprendime išdėstytų argumentų nekartoja.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad AB „Šiaulių autoservisas“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra turi oficialaus įrodymo prima facie galiÄ . Pažymėtina, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

AB „Šiaulių autoservisas“ nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija, nei kitas valstybės įgaliotas asmuo. Be to, oficialieji raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , turi bÅ«ti vertinami su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Didesnė įrodomoji oficialiųjų raÅ¡ytinių įrodymų galia nereiÅ¡kia, jog Å¡iuose užfiksuotos aplinkybės negali bÅ«ti paneigiamos, t. y. tokių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumÄ ir neužkerta galimybės iÅ¡ leistinų įrodymų visumos padaryti iÅ¡vadÄ , jog oficialiajame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra pati savaime nei patvirtina, nei paneigia ieÅ¡kovų dėstomus teiginius apie automobilio bÅ«klę, joje nurodyta tik kaina už paslaugÄ .

56. Apeliantams argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino AB „Šiaulių autoservisas“ 2020 m. spalio 2 d. kompiuterinės diagnostikos išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog AB „Šiaulių autoservisas“ atliktos automoblio diagnostikos duomenis įvertino teismo ekspertas V. M., atlikęs autotechninę ekspertizę byloje. Pirmosios instancijos teismas plačiai aprašė ekspertizės akto išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje ekspertas iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, jog, įvertinus bylos medžiagÄ ir ieÅ¡kovų paaiÅ¡kintas aplinkybes apie tai kuriuo metu, kokius ir kokiomis sÄ lygomis vairuojant automobilį jie pajuto defektus (t. y. važiuodami mieste pajuto degėsių kvapÄ , trÅ«kčiojimus kiekvienÄ kartÄ stabdant ir pan.), tikėtina, kad AB „Šiaulių autoservisas“ 2020 m. spalio 2 d. kompiuterinės diagnostikos metu galėjo bÅ«ti fiksuoti diagnostikos protokole fiksuoti trÅ«kumai ar defektai, susiję su sankaba ir pavarų dėže. Ekspertas paaiÅ¡kino, jog automobilio ypatumas tas, kad jo pavarų dėžė yra mechaninė 6 pavarų dėžė / 6 pavarų automatinė, t. y. iÅ¡ esmės yra mechaninė pavarų dėžė, kurios valdymas yra automatizuotas, tačiau tai jokiu bÅ«du nėra automatinė pavarų dėžė, todėl jos naudojimas yra specifinis, o bÅ«tent rekomenduojama kiekvienÄ kartÄ sustojus įjungti neutraliÄ pavarÄ , ypač važiuojant mieste, kur daug sankryžų, Å¡viesoforų, spÅ«sčių ir yra poreikis dažnai sustoti, prieÅ¡ingai nei vairuojant automobilį su automatine pavarų dėže, kai neutralios pavaros įjungti nereikia.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovė S. Č. turėjo 10 metų patirtį vairuodama automobilį tik su automatine pavarų dėže, o ieÅ¡kovas A. Č. pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 14 d. posėdžio metu pripažino neradęs informacijos apie tai, kad sustojus reikia pavarÄ Ä¯jungti į neutraliÄ padėtį. Ekspertas taip pat nurodė, jog atvykus į automobilio apžiÅ«rÄ ir iÅ¡bandymÄ jis buvo laikomas įungus rankinį stabdį, o tai ypač nerekomenduotina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių aplinkybių kontekste logiÅ¡ka ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo ir eksperto iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai galėjo nežinoti tinkamo automobilio eksploatavimo specifikos, dėl to perkaitino sankabÄ ir kaip perkaitimo pasekmė pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovų nurodyti defektai (degėsių kvapas, automobilio trÅ«kčiojimas ir pan.), o AB „Šiaulių autoservisas“ 2020 m. spalio 2 d. diagnostikos protokole bÅ«tent ir fiksuotos su sankabos perkaitimu susijusios klaidos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos teismo ir eksperto išvados nėra susijus nei su ieškovų veiksnumu, nei su išsilavinimu ar darbinės veiklos pobūdžiu, kaip apeliaciniame skunde teigia apeliantai.

57. Ekspertas pažymėjo, jog neneigia, kad AB „Šiaulių autoservisas“ nurodyta klaida, t. y. sankabos trinties koeficiento neatitikimas skaitinės vertės riboms (kodas P19FF), diagnostikos atlikimo metu galėjo bÅ«ti fiksuotas, su juo susijusi ir per aukÅ¡ta sankabos temperatÅ«ra, tai natÅ«ralu padidėjus trinčiai, taip pat susijusios ir kitos nurodytos U raide prasidedančios klaidos. Ekspertas pažymėjo, jog U raide prasidedančios klaidos nėra reikÅ¡mingos ir esminės, tai atsitiktinės klaidos, galinčios atsirasti dėl įvarių priežasčių, be to, byloje nėra duomenų, kÄ jos reiÅ¡kia, t. y. kokius konkrečius gedimus gali rodyti, nes tai atliekama tik autoservise, kuris nustato konkrečios klaidos reikÅ¡mę ir Å¡alinimo bÅ«dÄ .

Ekspertas paaiÅ¡kino, kad žodžiu kreipėsi į diagnostikÄ atlikusį AB „Šiaulių autoservisas“, tačiau jam buvo atsakyta, kad įmonė persitvarko ir jokio oficialaus atsakymo pateikti negalės bei pasiÅ«lyta kreiptis į UAB „Ertona“, Å¡i įmonė atliko diagnostikÄ , tačiau neturėjo įrangos pavarų dėžės duomenims nuskaityti. Ekspertas pažymėjo, kad atliktos diagnostikos protokolo neiÅ¡vertė į valstybinę kalbÄ , nes protokole nebuvo ekspertizei atlikti reikalingos informacijos, nurodytos klaidos nėra susijusios su nagrinėjamais klausimais ir, tikėtina, yra atsiradusios dėl to, kad automobilis ilgÄ laikÄ stovėjo ir iÅ¡sikrovė jo akumuliatorius, todėl buvo prarastas ryÅ¡ys su įvairiomis automobilio sistemomis.

Tai ir patvirtina atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktas UAB „Ertona“ fiksuotų klaidų vertimas į lietuvių kalbÄ , t. y. bÅ«tent ir nurodytas akumuliatoriaus įtampos gedimas, prarastas ryÅ¡ys su įvairiomis sistemomis. Ekspertas paaiÅ¡kino, jog iÅ¡sikrovus akumuliatoriui klaidų gali bÅ«ti fiksuojama ir virÅ¡ Å¡imto, dėl to visų pirma reikia jas iÅ¡trinti, sutvarkyti elektronikÄ ir atlikti diagnostikÄ iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija pažymi, jog ekspertas, atlikdamas ekspertizę nerenka įrodymų, o vertina byloje esančius duomenis ir pagal savo kompetencijÄ duoda iÅ¡vadÄ .

Dėl to nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ekspertas turėjo atlikti automobilio diagnostikÄ . Ä®rodyti reikalavimų pagrįstumÄ yra ieÅ¡kovų, o ne eksperto pareiga.

58. IÅ¡ ekspertizės akto ir eksperto paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ekspertas surinko vieÅ¡ai prieinamÄ techninę informacijÄ apie ginčo automobilio pavarų dėžės veikimo ir eksploatavimo ypatumus, kreipėsi į oficialų Honda atstovÄ UAB „Nippon Auto“ praÅ¡ydamas pateikti nuomonę dėl AB „Šiaulių autoservisas“ diagnostikos protokole nurodytų klaidų bei 2021 m. balandžio 1 d. ekspertas ir atsakovo atstovas atliko bandomÄ jį važiavimÄ ginčo automobiliu skirtingais režimais: įsibėgėjant iÅ¡ vietos, važiavimo metu greitėjant, stabdant varikliu, važiuojant pastoviu greičiu, perjungiant pavaras mechaniniu ir automatiniu režimu, iÅ¡ viso nuvažiavo apie 22 km ir nei prieÅ¡ važiavimÄ , nei jo metu, nei po važiavimo prietaisų skydelyje nedegė jokie klaidų ar gedimų indikatoriai. Å iÄ aplinkybę paraÅ¡u patvirtino ir 2021 m. balandžio 1 d. bandyme dalyvavusi ieÅ¡kovė.

59. UAB „Nippon Auto“ nurodė, jog diagnozuojant automobilio gedimus prietaisu HDS (Honda Diagnostic System) nėra galimybės nustatyti gedimų atsiradimo laiko bei ridos. Diagnostikos prietaisas fiksuoja tik diagnostikos atlikimo metu esančius gedimus. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis ekspertas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad sankaba buvo perkaitinta iki automobilio pardavimo ir yra duomenys, kad tai įvyko po automoblio pardavimo, t. y. vertinant tÄ patį AB „Šiaulių autoservisas“ diagnostikos protokolÄ , kuriame, kaip minėta, fiksuotos bÅ«tent diagnostikos metu buvusios klaidos.

60. UAB „Nippon Auto“ nurodė, jog labiausiai tikėtina 2020 m. spalio 2 d. diagnostikos protokole užfiksuotų gedimų / klaidų priežastis yra sankabos sudilimas, klaida P19FF nurodo, kad sankabos trinties koeficientas nebeatitinka vertės ribų ir toks gedimas Å¡alinamas sankabos komplekto keitimu, dažniausiai to pakanka, kraÅ¡tutiniu atveju gali tekti keisti sankabÄ Ä¯jungiantį ir iÅ¡jungiantį elektros variklį, kuris yra sudėtinė TCU (Transmission Control Unit) dalis. Ekspertas pažymėjo, kad oficialus Honda atstovas UAB „Nippon Auto“ atliko AB „Šiaulių autoservisas“ diagnostikos protokole nurodytų klaidų vertinimÄ turėdamas tik šį protokolÄ be jokios papildomos informacijos, automobilio apžiÅ«ros ir bandymo.

Taip pat ekspertas pažymėjo, kad sankaba ir pavarų dėžė nebuvo ardytos ir jų diagnostika nedaryta, nei byloje, nei UAB „Nippon Auto“ pateiktoje informacijoje nėra duomenų, kad sankabos sudilimas virÅ¡ija leistinÄ normÄ . Ekspertas paaiÅ¡kino, kad klaidos parodė, jog yra sÄ lygos sankabos keitimui, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad sankabÄ bÅ«tina keisti. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad važiuojant automobiliu yra nuolatinis jo dalių dilimas, tai normalu, o sankabos sudilimas kompensuojamas atliekant pavarų dėžės valdymo mechanizmo suderinimÄ , sureguliavimÄ ar programavimÄ .

Automobilio rida yra virÅ¡ 116 000 km, todėl normalu, kad dalis detalių, taip pat ir sankaba, dyla, dėl to reikia atlikti adaptavimÄ , t. y. suderinti mechanizmo eigas pagal detalės sudilimo laipsnį. Ä®vertinęs aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie sankabos keitimÄ , atsižvelgęs į tai, kad automobilio rida yra virÅ¡ 116 000 km, ekpertas vertino, jog Å¡ios aplinkybės liudija, kad automoblis buvo tinkamai eksploatuojamas ir rÅ«pestingai prižiÅ«rimas, nes sankabos resursas automobiliuose su automatizuotu pavarų perjungimo mechanizmu paprastai nevirÅ¡ija 90000 km ir, tikėtina, kad sankaba gali perkaisti artimesniu automobilio eksploatacijos metu, ypač, jei nebus atliktas sankabos suderinimas ir / arba adaptavimas bei jeigu važiuojant miesto sÄ lygomis nebus įjungiama neutrali pavara kaskart automobiliui sustojus.

Pažymėtina, jog aplinkybę apie itin kruopščiÄ ginčo automobilio priežiÅ«rÄ parodė ir kaip liudytojas apklaustas R. L., parodęs, kad atsakovas ypatingai rÅ«pinosi automobiliu, nedaug juo važinėjo, nes dalį laiko praleidžia jÅ«roje, o žiemÄ automobilį laiko garaže.

61. Apeliantams argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik sankabos ir pavarų dėžės gedimų vertinimu, bet nevertino kitų AB „Šiaulių autoservisas“ diagnostikos protokole nurodytų klaidų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas paaiÅ¡kino, kad visos kitos klaidos yra susijusios su sankabos gedimu. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių eksperto teiginius, taip pat nedetalizavo, kokį konkrečiai gedimÄ galėtų reikÅ¡ti klaidos, kurių kodai U1405, U0155, U1261, U1404, o kaip minėta ekspertas nurodė, jog siekiant nustatyti konkrečiÄ Å¡ių klaidų reikÅ¡mę visų pirma turi bÅ«ti kreipiamasi į diagnostikÄ atlikusį servisÄ ir nustatomi konkretÅ«s gedimai.

62. Ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų nurodyti ir AB „Šiaulių autoservisas“ 2020 m. spalio 2 d. diagnostikos protokole fiksuoti sutrikimai, tikėtina, buvo momentiniai, trumpalaikiai, jam atliekant bandomÄ jį važiavimÄ 2021 m. balandžio 1 d. nefiksuoti, techniniu požiÅ«riu 2020 m. spalio 2 d. diagnostikos protokole iÅ¡vardyti sutrikimai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad prieÅ¡ Å¡iÄ diagnostikÄ galėjo vykti didesnis sankabos varomojo disko praslydimas, dėl to galėjo ženkliai padidėti sankabos detalių temperatÅ«ra ir iÅ¡ sankabos galėjo sklisti prisvilusių varomojo disko antdėklų kvapas (degėsių kvapas, kaip nurodo ieÅ¡kovai).

Techniniu požiÅ«riu negalima nustatyti, kada atsirado automobilio sutrikimai, kurie nurodyti AB „Šiaulių autoservisas“ 2020 m. spalio 2 d. diagnostikos protokole (negalima nustatyti, ar Å¡ie sutrikimai atsirado iki automobilio pardavimo–pirkimo sutarties sudarymo 2020 m. rugpjūčio 26 d.), todėl nėra pagrindo teigti, kad prieÅ¡ Å¡io automobilio pardavimÄ , jis turėjo minėtame protokole nurodytus trÅ«kumus, o kadangi 2021 m. balandžio 1 d. automobilio apžiÅ«ros ir bandomojo važiavimo metu nenustatyta automobilio automatizuoto pavarų perjungimo mechanizmo ar sankabos trÅ«kumų, nėra pagrindo teigti, kad Å¡ie automobilio komponentai turi akivaizdžių sutrikimų ir automobilio eksploatavimas dėl minėtų komponentų techninės bÅ«klės yra negalimas.

63. Nors apeliantai neigia ekspertizės akto iÅ¡vadas, tačiau nepateikė jokių jas paneigiančių objektyvių įrodymų. Ekspertas įvertino AB „Šiaulių autoservisas“ 2020 m. spalio 2 d. diagnostikos protokolo, apeliantų teigimu, neginčijamai įrodančio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , duomenis ir nurodė, jog diagnostikos atlikimo metu galėjo egzistuoti protokole nurodytos klaidos, tačiau vėliau jų nefiksavus ir 2021 m. balandžio 1 d. bandyme nejutus ieÅ¡kinyje nurodytų automobilio defektų (degėsių kvapo, trÅ«kčiojimo ir pan.), nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad defektai yra ilgalaikiai, juo labiau, kad ekspertas davė iÅ¡vadÄ , jog techniniu požiÅ«riu aptariami defektai galėjo kilti dėl momentinio sankabos perkaitimo, o tai savaime nėra laikoma automoblilio sutrikimu.

Eksperto iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes, ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus, neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, byloje nėra duomenų, kad defektai egzistavo automobilio perdavimo ieÅ¡kovams metu, o jų pačių paaiÅ¡kinimai, jog pajuto juos tik važiuodami mieste, bet ne autostradoje, patvirtina minėtÄ iÅ¡vadÄ .

64. Apeliantams argumentuojant, kad sankaba yra susidėvėjusi ir jÄ bÅ«tina keisti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovai neįrodė Å¡ių savo teiginių pagrįstumo, sankaba ir pavarų dėžė nebuvo iÅ¡ardytos, jų diagnostika ir derinimas neatlikti, nėra duomenų, kokia yra sankabos sudilimo riba ir ar ginčo automobilio atveju ji virÅ¡ijama. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad detalės (sankabos) keitimas nauja bÅ«tinas ir yra brangus, sudaro apie pusę įsigyto automobilio kainos, o be jos automobilis netinkamas naudoti pagal paskirtį be jo esminio remonto.

Taip pat apeliantai, teigdami, kad bÅ«tinas sankabos keitimas nauja, nenurodo, kodėl nesvarsto galimybės pirkti pigesnę dėvėtÄ ar restauruotÄ detalę. Nepagrįsti ir apeliantų teiginiai, jog jie nežinojo, kad sankaba yra nusidėvėjusi, nes pirkdami 13 metų senumo automobilį negali nesuvokti, kad kai kurios detalės gali bÅ«ti nusidėvėjusios ir reikės jas keisti, o tai negali bÅ«ti laikoma esminiais kokybės trÅ«kumais, kurių ieÅ¡kovai galėjo nežinoti ar nesitikėti, taip pat ieÅ¡kovai negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkai, kadangi automobilio eksploatavimo metu mechanizmai natÅ«raliai dėvisi.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovai neįrodė, kad be sankabos keitimo ar kitų esminių remonto darbų, automobilis būtų netinkamas eksploatuoti ar šie darbai ir detalės būtų būtini, juo labiau, kad patys ieškovai nedetalizuoja ir neįrodinėja kitų automobilio defektų, būtinų remonto darbų ar konkrečių detalių keitimo poreikio.

65. Be to, minėta, byloje nėra duomenų, kad ginčo automobilio sankaba iki parduodant jį ieÅ¡kovui, pardavimo metu ar Å¡iuo metu veiktų netinkamai, kas galėtų rodyti esant susidėvėjusiÄ sankabÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbi aplinkybė byloje yra ir ta, jog ieÅ¡kovas, turėdamas teisę patikrinti perkamÄ automobilį sertifikuotame Honda autoservise, nusprendė to nedaryti. Tai rodo, jog automobilio techninė bÅ«klė ieÅ¡kovÄ tenkino, jis tai pripažino ir tokiais veiksmais prisiėmė rizikÄ .

IeÅ¡kovas, sudarydamas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino, kad neturi pretenzijų pardavėjui dėl parduodamos transporto priemonės, kad perkamÄ transporto priemonę atidžiai apžiÅ«rėjo, kad pirkėjui jos bÅ«klė yra tinkama, kad jam yra žinoma, jog transporto priemonė yra naudota. ReikÅ¡minga ir tai, kad CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieÅ¡ mokant ar prieÅ¡ priimant daiktÄ jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.

Nors Å¡iame straipsnyje įtvirtinta pirkėjo teisė, o ne pareiga, kiekvienas asmuo, taip pat ir vartotojas, turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju pats prekės pobÅ«dis – 13 metų eksploatuotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo elgesys negali bÅ«ti pripažintas pakankamai apdairiu ir rÅ«pestingu ir leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, įsigydamas automobilį, nesiėmė tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad automobilio bÅ«klė bÅ«tų įvertina kompetentingų asmenų, todėl prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ ir neigiamus padarinius.

66. Nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad ekspertas buvo Å¡aliÅ¡kas ar netinkamai atliko ekspertizę. Vien aplinkybė, kad eksperto iÅ¡vada galbÅ«t nepalanki ieÅ¡kovams, kad jie tikėjosi kitokios iÅ¡vados, nereiÅ¡kia, kad ekspertas buvo Å¡aliÅ¡kas. ReikalavimÄ duoti objektyviÄ iÅ¡vadÄ jam pateiktais klausimais visų pirma numato CPK 214 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas, taip pat už melagingos iÅ¡vados davimÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė (CPK 215 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog ekspertizę atlikęs ekspertas yra įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , yra technikos mokslų daktaras, turintis inžinieriaus kvalifikacijÄ , taigi, turi reikiamÄ kvalifikacijÄ nagrinėjamu klausimu.

67. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau sutiktina su apeliantų argumentais, kad eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti) tada, kai jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių prieštaravimų nenustatė, priešingai, eksperto išvada yra nuosekli, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarytas išvadas patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš viso nesivadovauti eksperto išvada.

Pažymėtina, jog teismas privalo vertinti visų byloje esančių įrodymų visumÄ , o ne selektyviai atrinkti įrodymus, palankius ieÅ¡kovams. Apeliantai nepateikė jokių eksperto iÅ¡vadas paneigiančių objektyvių įrodymų, nenurodė, kurios konkrečiai eksperto iÅ¡vados kuriems konkretiems įrodymams prieÅ¡tarauja.

68. Nors apeliantai teigia, kad neturėjo galimybės suformuluoti klausimų ekspertui ir pateikti pasiÅ«lymo dėl jo kandidatÅ«ros, bylos duomenys patvirtina prieÅ¡ingai. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 3 d. siuntė ieÅ¡kovams ir jų atstovui praneÅ¡imÄ , atsakovo praÅ¡ymo dėl ekspertizės kopijÄ ir siÅ«lė pateikti nuomonę dėl praÅ¡ymo ir ekspertui užduotinus klausimus. IeÅ¡kovai 2021 m. kovo 9 d. pateiktoje nuomonėje laikėsi pozicijos, kad ekspertizė byloje iÅ¡ viso netikslinga ir nereikalinga, klausimų ekspertui neformulavo ir eksperto kandidatÅ«ros neteikė. Tokia buvo ieÅ¡kovų procesinė pozicija, ji yra galima ir tinkama, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovams prieÅ¡taraujant teismas, nustatęs specialių techninių žinių poreikį nagrinėjamoje byloje, neturi teisės paskirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

69. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia.

Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog teismas privačiuose ginčuose nėra aktyvus, o Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendžia įvertinęs byloje esančius (Å¡alių pateiktus) duomenis, liudytojų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, remdamasis tikėtinumo taisykle.

70. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ių taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

Apeliantai nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, kurie bÅ«tų esminiai ir turėtų esminės reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai, nesutikdami su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

71. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog automobilio trÅ«kumai egzistuoja ar kad yra esminiai, trukdantys naudoti daiktÄ pagal jo tikslinę paskirtį, neįrodė, kad 13 metų senumo automobilio detalių nusidėvėjimai nėra normali jo bÅ«sena, kad su tokiais trÅ«kumais nupirkta naudota transporto priemonė nebegali tarnauti ir jai bÅ«tina atlikti esminį remontÄ .

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o tai, kad padarė kitokias iÅ¡vadas nei norėtų apeliantai, nelemia sprendimo neteisėtumo. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 73. IeÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmetus, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

74. Atsakovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , tačiau nepateikė iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl Å¡is klausimas nespręstinas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė