2022-09-07 Nr. AB-24215-4-28-3-00326-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3772-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00326-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

vertėjaujant Kristinai Dolininai,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovams advokatams Inesai Arbočienei, Kaziui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. vasario 5 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 31 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų užkardos veikimo teritorijoje VSAT pareigūnai sulaikė 18 asmenų, kurie, pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo Užsienietis, kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas galutinis neskundžiamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus neskundžiamą nutartį, Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikime teigiama, kad Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, užtikrinančios jo poreikius.

3. Teikime taip pat nurodyta, kad yra nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 5 dalies 1–4, 10 punktuose nurodytos aplinkybės, dėl kurių Užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau jo asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento Užsienietis galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę. Šie faktai suponuoja išvadą, kad Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis ir trukdė valstybės tarnautojams teisingai nustatyti jo tapatybę. Užsieniečiui buvo išaiškinta savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis atsisakė grįžti į savo kilmės šalį. Šiuo metu Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus, Užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.

II. 4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu teikimą tenkino ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. iki 2023 m. vasario 5 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra apgyvendintas VSAT sprendimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalies nuostatomis iki 2022 m. rugpjūčio 19 d.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo 115 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas darė išvadą, kad šiuo metu egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1, 2, 3, 4 ir 10 punktuose.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, nepateikė asmens dokumento ir dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, nebendradarbiavo. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmens tikslas. Teismas darė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečiui buvo išaiškintos savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis atsisakė grįžti į savo kilmės šalį. Šiuo metu Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus Užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę. Teismas sutiko su VSAT vertinimu, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečiui buvo teikta medicininė pagalba ir jis net kelis kartus apžiūrėtas gydytojų dėl jo sveikatos problemų, jam buvo paskirtas gydymas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Užsienietis nurodė, jog jis turi giminių (duomenys neskelbtini), todėl teismas neatmetė galimybės, kad jis gali pasišalinti iš Centro.

III. 9. Užsienietis apeliaciniais skundais prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

10. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atkreipia dėmesį, kad teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Užsienietis pažymi, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų jo nebendradarbiavimą su institucija. Užsienietis nurodo, kad byloje nebuvo pateikti duomenys apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jo padarytus nusižengimus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu ar anksčiau. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad jam pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai, o jam taikoma priemonė faktiškai yra sulaikymas. Užsienietis pažymi, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog jis yra itin geranoriškas ir bendradarbiauja su institucijomis, pateikė su jo asmeniu susijusius dokumentus.

11. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą sutinka su Užsieniečio prašymu taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Centras pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, būdamas apgyvendintas Centre nedaro pažeidimų, jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatyme numatyti pagrindai alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui nustatant judėjimo laisvės ribojimus. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog nustatyti judėjimo ribojimai nėra pagrįsti.

14. Byloje nustatyta, kad Užsienietis 2021 m. liepos 31 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, taip pat dokumento (vizos), suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje bei pateikė prieglobsčio prašymą. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Departamentas 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

16. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra, be kita ko, apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) / apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę priemonę (115 str. 2 d. 4 p.). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama nuo asmens atvykimo į Lietuvos Respubliką, t. y. 2021 m. liepos 31 d. Byloje nesurinkta duomenų, jog per apgyvendinimo laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką ar nesilaikęs nustatytų taisyklių ir / arba keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. VSAT teikime nurodo, jog Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, VSAT šių duomenų nepagrindė ir byloje nėra nustatyta, kad Užsienietis būtų nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais ar atsisakęs vykdyti jų nurodymus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

18. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtų būtinas. Pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys, susiję su Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką bei kitomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju VSAT nurodomam tikslui – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymui ir Užsieniečio išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos – pasiekti būtina riboti vieną pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvę. Atsižvelgus į Užsieniečio apgyvendinimo trukmę, jo elgesį, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas nebėra tikslingas. Be to, Užsieniečio laisvės varžymas jau tęsiasi ilgiau nei vienerius metus.

19. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tolimesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, siekiant išvengti Užsieniečio psichologinei būklei galimos žalos dėl per ilgo judėjimo laisvės apribojimo, Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, keistina į alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pažymėtina ir tai, kad Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą sutinka su Užsieniečio prašymu taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Atsižvelgus į tai, apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 5 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius