2018-04-18 Nr. AB-7851-3-61-3-02467-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-745-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02467-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius) dėl rašto panaikinimo ir turtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3, 27–29), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 1SS-1585-(3.5) (toliau – ir Raštas Nr. 1SS-1585-(3.5)) bei priteisti iš Tarnybos 1 199,95 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2014 metais kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė Tarnybos Lazdijų skyriui leisti pateikti suderinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geodezininkai“ parengtą 11,82 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastrinių matavimų bylą be bendrasavininkų sutikimo su planuose pažymėtomis ribomis ir plotais bei leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byloje nustatytus duomenis be bendrasavininkių prašymo.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 pareiškėjos ieškinį atmetė, konstatavo, jog Tarnybos Lazdijų skyrius nepriėmė privalomo sprendimo dėl leistinos ploto paklaidos (neparengė išvados) ir dėl to ieškinį atmetė. Lazdijų rajono apylinkės teismas taip pat nurodė, kad Tarnybos Lazdijų skyrius privalo nustatyti žemės sklypo ploto ir žemės sklypų konfigūracijos skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, o tuo atveju, jeigu nustato, kad teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose yra pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės ribų konfigūracijos skirtumai, inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patikslinimą.

Lazdijų rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad kadastro bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvada, kuri yra būtinas kadastro duomenų bylos dokumentas, be kurio vykdytojas (matininkas) negali tęsti matavimo darbų. Lazdijų rajono apylinkės teismas nustatė, kad Tarnybos Lazdijų skyrius nepagrįstai surašė tikrinimo aktus, trukdančius suderinti parengtą Žemės sklypo planą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 67 ir 68 punktų reikalavimus.

Matininkui pateikus situacijos brėžinį, Tarnybos Lazdijų skyrius neturėjo reikalauti Žemės sklypo savininkų sutikimo su ribomis, nes tai tarpinis kadastrinių matavimų dokumentas, dėl kurio skyrius ir turėjo duoti išvadą, kuria remiantis matininkas galėtų parengti galutinį Žemės sklypo planą, kuriame pasirašo visi savininkai, o jiems nesutikus to padaryti – asmuo, iniciavęs kadastrinius matavimus, įgyja teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju apie sumažėjusį Žemės sklypo plotą matininkas 2013 m. spalio 24 d. informavo Tarnybos Lazdijų skyrių, kuris gavęs tokį pranešimą turėjo nustatyti sklypo sumažėjimo priežastis ir pateikti išvadą, tačiau šių veiksmų neatliko ir užkirto kelią tolimesniam darbui bei nepagrįstai nukreipė į teismą, tuo pareiškėjai sukeldamas nuostolių.

Po minėto teismo sprendimo Tarnybos Lazdijų skyrius savo darbo trūkumus pašalino ir 2015 m. vasario 5 d. parengė Išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje Nr. SD-(14.4.104.)-611 (toliau – ir Išvada). Bendrasavininkams galutinio Žemės sklypo plano nepasirašius, teismas priėmė sprendimą, kuriuo leido pateikti sklypo įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be bendrasavininkių sutikimo. Pareiškėjos teigimu, Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę.

Dėl Tarnybos Lazdijų skyriaus neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė žalą, kuri pasireiškė tuo, kad teismas K. S. iš pareiškėjos priteisė 260,66 Eur, Ž. S. – 173, 77 Eur, valstybei – 73,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, be to, pareiškėja sumokėjo 42,86 Eur žyminį mokestį, advokatei už darbą sumokėjo 579,24 Eur, o advokatui A. S. už pretenzijos surašymą sumokėjo 70 Eur. Pareiškėja pateikė Tarnybai prašymą padengti patirtus nuostolius, tačiau Tarnyba Raštu Nr. 1SS-1585-(3.5) nepagrįstai atsisakė tai daryti.

3. Tarnybos Lazdijų skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 61–64) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad UAB „Geodezininkai“ matininkas R. V. 2015 m. sausio 26 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Lazdijų skyrių dėl išvados surašymo, o Tarnybos Lazdijų skyrius laikydamasis teisės aktų reikalavimų 2015 m. vasario 5 d. surašė Išvadą, todėl pareiškėja skunde neteisingai teigia, kad Tarnybos Lazdijų skyrius neatliko savo tiesioginių funkcijų. Atsiliepime pažymėta, kad, nors pareiškėja skunde nurodė, kad matininkas R. V. 2013 m. spalio 24 d. Tarnybos Lazdijų skyrių informavo apie sumažėjusį Žemės sklypo plotą, toks matininko raštas nei Tarnybos Lazdijų skyriuje, nei UAB „Geodezininkai“ nėra registruotas, nėra aiški jo data, bei kada šis dokumentais buvo pateiktas Tarnybos Lazdijų skyriui. Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja 2014 metais į Lazdijų rajono apylinkės teismą dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo kreipėsi neįvykdžiusi visų reikalingų procedūrų. Į Tarnybos Lazdijų skyrių dėl išvados surašymo iki 2015 m. sausio 26 d. nebuvo kreiptasi, nebuvo pateikti bei įregistruoti dokumentai, reikalingi išvados surašymui.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu (b. l. 84–93) administracinės bylos dalį, kuria prašoma panaikinti Tarnybos Raštą Nr. 1SS-15895-(3.5), nutraukė, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos ginčijamas Tarnybos Raštas Nr. 1SS-15895-(3.5) pagal savo turinį ir formą yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai jokių realių teisinių pasekmių. Raštas Nr. 1SS-15895-(3.5) neturi įtakos pareiškėjos turimų teisių ir pareigų apimčiai, nes juo yra pateikiama informacija apie teisės aktus, susijusius su pareiškėjos 2016 m. balandžio 17 d. skunde pateiktu prašymu, taip pat pateikta Tarnybos nuomonė dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 padarytų išvadų vertinimo. Gavusi Tarnybos Raštą Nr. 1SS-15895-(3.5), pareiškėja su skundu, kuriame iš esmės yra suformuluotas Tarnybai 2016 m. balandžio 17 d. pateiktame skunde analogiškas reikalavimas, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Taigi Raštas Nr. 1SS-15895-(3.5) jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė, todėl jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

7. Vertindamas pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2014 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams A. S., Ž. S., R. S., tretiesiems asmenims Tarnybos Lazdijų skyriui, Veisiejų regioninio parko direkcijai ir kt. dėl leidimo įregistruoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 pareiškėjos ieškinį atmetė ir nusprendė iš jos priteisti 260,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. S., 173,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Ž. S., išieškoti iš pareiškėjos 73,42 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Toks teismo sprendimas priimtas nustačius, kad Žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo labiau, nei leistina maksimali paklaida, tačiau Tarnybos Lazdijų skyrius nėra pateikęs Nuostatų 21 punkte nustatytos išvados dėl Žemės sklypo ploto skirtumo priežasties ir dėl sklypo ribų patikslinimo. Todėl atsakovai turi pagrįstą pagrindą nesutikti su ieškovės užsakymu atliktais kadastriniais matavimais ir nepasirašyti žemės sklypų planuose, kol šių neatitikimų priežastys nėra nustatytos ir pašalintos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pareiškėja neturi teisės reikšti ieškinyje nurodytų reikalavimų, kol kadastriniai matavimai nėra užbaigti teisės aktuose nustatyta tvarka, nes neaišku, kokie galutiniai kadastrinių matavimų rezultatai bus ir ar atsakovai jiems nepritars. Lazdijų rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad Tarnybos Lazdijų skyrius, praleisdamas vieną kadastrinių matavimų tikrinimo ir rengimo stadiją, nesurašydamas tolesniam matininko darbui būtinos išvados nagrinėjamu atveju iš karto perėjo prie galutinės kadastro duomenų bylos tikrinimo stadijos ir visiškai nepagrįstai reikalauja pateikti visų žemės sklypo savininkų parašus ant Žemės sklypo planų, kurie turi akivaizdžių trūkumų. Tokiu būdu Tarnybos Lazdijų skyrius iš esmės neatlieka jam priskirtų funkcijų ir nepagrįstai atsakomybę už savo neveiklumą perkelia atsakovams, taip sukurdamas ginčą tarp bendraturčių, kuris šioje kadastrinių matavimų rengimo stadijoje net neturėtų kilti.

8. Teismas pažymėjo, jog UAB „Geodezininkai“ matininkas R. V. 2015 m. sausio 26 d. Tarnybos Lazdijų skyriui pateikė prašymą priimti sprendimą dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo pagal pateiktas esamas sklypų ribas. Tarnybos Lazdijų skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, išnagrinėjo Žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir nustatė, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) abrisuose bei žemės sklypų planuose nurodytų atstumų tarp ribos posūkio taškų nesutapimas laikytinas preliminarių matavimų klaidomis ir netikslumais; taip pat nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 6 koordinatė turi sutapti su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 3 koordinate (duomenys neskelbtini); įvertinęs minėtus nesutapimus Tarnybos Lazdijų skyrius 2015 m. vasario 5 d. parengė Išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje Nr. 4SD- (14.4.104.)-611. Parengus Išvadą, pareiškėja kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovų R. S., A. S., Ž. S. prašymo. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-454-780/2015 pareiškėjos ieškinį patenkino. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 ir 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-454-780/2015 yra įsiteisėję ir galiojantys.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Tarnybos Lazdijų skyriaus neteisėti veiksmai (neveikimas) yra nustatyti įsiteisėjusiame Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendime. Pažymėjo, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 ginčas kilo dėl to, ar ieškovė (O. K.) negali suderinti pagal jos užsakymą atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų tik dėl to, kad atsakovai atsisako pasirašyti žemės sklypų planuose, ar ir dėl to, kad patys kadastriniai matavimai bei parengti žemės sklypų planai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Minėtoje civilinėje byloje ieškovė ieškinį reiškė ne Tarnybos Lazdijų skyriui dėl jo galimai netinkamai atliekamų (neatliekamų) veiksmų, o Žemės sklypo bendraturčiams, nepasirašantiems žemės sklypų planuose, todėl bendrosios kompetencijos teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, minėtoje civilinėje byloje tyrė, ar atsakovai aukščiau nurodytu būdu elgėsi pagrįstai ir ar iš tiesų ieškovės teises pažeidė būtent jie. Atsižvelgdamas į civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 kilusio ginčo pobūdį, Vilniaus apygardos administracinis teismas darė išvadą, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendime trečiojo suinteresuoto asmens (Tarnybos Lazdijų skyriaus) atžvilgiu pateiktas šios institucijos kompetencijos bei veiksmų vertinimas, taip pat teismo padarytos išvados, jog „savo pareigos šioje situacijoje neatlieka ir būtinos išvados nepateikia valstybės institucija, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą tokiose situacijose“, „atsakingai institucijai nepriėmus privalomojo sprendimo dėl leistinos ploto paklaidos viršijimo kadastriniai matavimai nėra užbaigti ir negali būti tęsiami“ ir kt., nesudaro pagrindo teigti, jog teismas tokiu būdu pasisakė dėl Tarnybos Lazdijų skyriaus veiksmų (neveikimo) teisėtumo, t. y. konstatavo, kad minėta institucija tam tikrais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiame Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendime nėra nustatyti Tarnybos Lazdijų skyriaus neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl tokių veiksmų egzistavimo faktą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, turi įrodyti žalos atlyginimo iš valstybės institucijos (šiuo atveju – Tarnybos) prašantis asmuo, t. y. pareiškėja.

10. Dėl pareiškėjos teiginio, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos Lazdijų skyrius neatliko jam Nuostatų 21 punkte pavestų funkcijų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja skunde teismui nurodė, jog matininkas R. V. dar 2013 m. spalio 24 d. pranešė apie sumažėjusį Žemės sklypo plotą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. spalio 24 d. UAB „Geodezininkai“ matininko R. V. parengtas ir Tarnybos Lazdijų skyriui adresuotas raštas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto pasikeitimo“ šiame skyriuje nebuvo užregistruotas, taip pat nėra aiški data, kada minėtas dokumentas buvo pateiktas. Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą Tarnybos Lazdijų skyrius tikrino tris kartus (2013 m. gruodžio 4 d. (žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai Nr. 04KAM-117823 ir Nr. 04KAM-117390), 2014 m. sausio 7 d. (žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai Nr. 04KAM-126236 ir Nr. 04KAM-126235) ir 2015 m. vasario 23 d. (žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai Nr. 04KAM- 16419 ir Nr. 04KAM-16423), tačiau nė vieno iš atliktų patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kada būtent Tarnybos Lazdijų skyriui buvo pateiktas 2013 m. spalio 24 d. UAB „Geodezininkai“ matininko R. V. raštas. Tuo tarpu UAB „Geodezininkai“ matininkui R. V. 2015 m. sausio 26 d. Tarnybos Lazdijų skyriui pateikus prašymą dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo pagal pateiktas esamas sklypų ribas, šis prašymas buvo išnagrinėtas teisės aktuose nustatyta tvarka ir šiuo metu Žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai vykdomi vadovaujantis Išvada, parengta Tarnybos Lazdijų skyriui įgyvendinus Nuostatų 21 punkto reikalavimus.

11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą Vilniaus apygardos administracinis teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju neteisėtų Tarnybos Lazdijų skyriaus veiksmų nenustatyta, todėl nesant visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų pareiškėjos reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, padarytą turtinę žalą negali būti tenkinamas.

III. 12. Pareiškėja O. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 98–103), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pirmosios instancijos teismui teiktą skundą tenkinti.

13. Pareiškėja nurodo, kad:

13.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Tarnybos Raštą Nr. 1SS-15895-(3.5), nesivadovavo Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-870/2015 ištirtais įrodymais, turinčiais prejudicinę reikšmę, neanalizavo, kaip turėjo veikti Tarnybos Lazdijų skyrius bei neatsižvelgė į Lazdijų rajono apylinkės teismo išvadą, kad Tarnybos Lazdijų skyrius praleido kadastrinių matavimų tikrinimo stadiją.

13.2. Bet koks viešojo administravimo subjekto priimtas aktas savo turiniu yra informacija, tačiau Tarnyba Raštu Nr. 1SS-15895-(3.5) priėmė aiškų sprendimą netenkinti pareiškėjos 2016 m. balandžio 17 d. skunde suformuluoto prašymo, t. y. nekompensuoti pareiškėjos patirtos žalos. Taigi Raštas Nr. 1SS-15895-(3.5) akivaizdžiai sukelia pareiškėjai teisines pasekmes.

13.3. Pareiškėjai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo argumentas, esą Lazdijų rajono apylinkės teismas nenustatė Tarnybos Lazdijų skyriaus neveikimo, todėl tai turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo. Tarnybos Lazdijų skyrius 2014 m. sausio 24 d. raštu Nr. 4SD-(14.4.104)-345 užkirto kelią tolimesnei kadastrinių matavimų eigai ir nepagrįstai nukreipė pareiškėją į teismą, t. y. neatliko savo pareigos ir padarė pareiškėjai nuostolių.

13.4. Matininkas negali daryti įtakos Tarnybos Lazdijų skyriuje gaunamų dokumentų registracijos tvarkai. Nekilnojamojo turto objektų kadastro matavimo byloje matininko R. V. 2013 m. spalio 23 d. raštas yra, vadinasi Tarnybos Lazdijų skyrius jį gavo. Lazdijų rajono apylinkės teismas šias aplinkybes tyrė ir dėl jų pasisakė. Be to, matininkas, pateikęs 2013 m. spalio 24 d. raštą, ne kartą kreipėsi į Tarnybos Lazdijų skyrių dėl išvados surašymo.

13.5. Aplinkybę, kad Tarnybos Lazdijų skyrius nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos, patvirtina ir 2016 m. sausio 26 d. susirinkimo protokolas, kuriame buvo svarstomas Žemės sklypo ribų suderinimas. Komisija nurodė darbus ir terminus, iki kada pateikti išvadą, t. y. nurodė daugiau nebevilkinti procedūros. Taigi ne Tarnybos Lazdijų skyrius nusprendė parengti išvadą, tai minėtą skyrių įpareigojo padaryti komisija.

13.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Tarnybos Lazdijų skyrius 2014 m. sausio 24 d. raštu Nr. 4SD-(14.4.104)-345 pareiškėjai nurodė kreiptis į teismą, tuo užkirsdamas kelią tolimesniam kadastrinių matavimų derinimui. Tarnybos Lazdijų skyrius raštu ir žodžiu nepagrįstai reikalavo bendrasavininkių parašų, be kurių nerašė išvados ir nederino projekto.

14. Tarnybos Lazdijų skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 114–117) prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia argumentais, analogiškais išdėstytiems pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas byloje kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Tarnybos Lazdijų skyriaus veiksmų, nederinant Žemės sklypo kadastrinių matavimų, praleidus kadastrinių matavimų tikrinimo stadiją bei nepagrįstai reikalaujant pateikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus su bedrasavininkių parašais, tuo užkertant kelią tolimesniam Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimui.

16. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant viešosios teisės subjekto neteisėtus veiksmus, bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškinama siaurai, t. y. ar toks subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Aplinkybė, ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008)

17. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-624/2015).

18. Kaip minėta, pareiškėja Tarnybos veiksmų neteisėtumą sieja su Tarnybos Lazdijų skyriaus veiksmais Žemės sklypo ribų derinimo procedūroje praleidus kadastrinių matavimų tikrinimo stadiją, vietoje kurios Tarnybos Lazdijų skyrius pareiškėjos reikalavo pateikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus su bedrasavininkių parašais. Atlikęs šiuos neteisėtus veiksmus atsakovas, be kita ko, pareiškėją esą nepagrįstai ginčą su bendraturčiais dėl Žemės sklypo ribų nustatymo nukreipė spręsti į bendrosios kompetencijos teismą, dėl to pareiškėja patyrė turtinę žalą – bylinėjimosi išlaidas Lazdijų rajono apylinkės teisme, taip pat pretenzijos Tarnybai parengimo išlaidas.

19. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-924 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje. Parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija.

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Nuostatai (8 str. 5 ir 6 d.). Atitinkamai Nuostatų (2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) 21 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius).

Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo.

Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Nuostatų 21 punkto normoje yra įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr., pvz., 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-552/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016 ir kt.).

21. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo Žemės sklypo kadastrinių matavimų bei šių matavimų tikrinimo metu Žemės sklypo plane nurodyti ribų ilgiai skyrėsi nuo ilgių, nustatytų preliminarių matavimų metu, o Žemės sklypo ploto paklaida viršijo ribinę (leistiną) ploto paklaidą (b. l. 17–18, 65–68). Šios aplinkybės buvo konstatuotos visų Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimų (2013 m. gruodžio 4 d. ir 2014 m. sausio 7 d.) metu, taigi Tarnybos Lazdijų skyriui buvo žinomos. Be to, byloje pateiktas UAB „Geodezininkai“ Tarnybos Lazdijų skyriui adresuotas 2013 m. spalio 24 d. raštas kartu su Žemės sklypo situacijos brėžiniu (b. l. 69; taip pat žr. Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5-780/2015 t. I, b. l. 8, 9) dėl maksimalią leistiną ribą viršijančių Žemės sklypo ribų bei ploto pasikeitimų. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Geodezininkai“ 2013 m. spalio 24 d. raštas Tarnybos Lazdijų skyriuje buvo gautas (kaip minėta, jį pirmosios instancijos teismui pateikė pats Tarnybos teritorinis padalinys), tačiau atsakovas teigia, jog minėtas raštas Tarnybos Lazdijų skyriuje nebuvo užregistruotas, todėl nėra aiški data, kada šis dokumentas buvo pateiktas. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad 2013 m. spalio 24 d. raštą teikęs matininkas negalėjo daryti įtakos Tarnybos Lazdijų skyriuje gaunamų dokumentų registracijai, todėl aplinkybė, kad šis raštas institucijoje nebuvo užregistruotas ir kad dėl to nėra galimybės nustatyti, kada jis institucijai buvo pateiktas, savaime nereiškia, kad toks raštas apskritai nebuvo pateiktas. Juo labiau, kad, kaip jau minėta, šis raštas yra Tarnybos Lazdijų skyriaus turimoje Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad viešojo administravimo institucija negali pareiškėjos laikyti atsakinga už tai, kad pati institucija nežino, kada ir kokiu būdu dokumentas atsirado jos administruojamoje (tikrinamoje) kadastrinių matavimų byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjos sąžiningumu bei tuo, kad UAB „Geodezininkai“ 2013 m. spalio 24 d. rašto data yra nurodyta neteisingai.

22. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei anksčiau minėtą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnybos Lazdijų skyrius, atsižvelgdamas į Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esančius duomenis, vadovaudamasis Nuostatų 21 puntu, turėjo pagrindą pradėti klaidų, galimai padarytų nustatant Žemės sklypo ribas, taisymo procedūrą, t. y. rengti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Tuo tarpu Tarnybos Lazdijų skyrius ne tik neatliko aptariamų veiksmų, bet ir laikėsi pozicijos, jog Žemės sklypo kadastro duomenų bylos nederintinos, nes Žemės sklypo ribų pasikeitimas nebuvo suderintas su šio sklypo bendraturčiais, o tarp bendraturčių kylantys ginčai turi būti sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (žr. Tarnybos Lazdijų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. atsiliepimą (Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5-780/2015 t. I, b. l. 110–113); taip pat 2014 m. sausio 24 d. raštą Nr. 4SD-(14.4.104)-345 (šios administracinės bylos b. l. 17–18)). Taigi Tarnybos Lazdijų skyrius ne tik neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal Nuostatų 21 punktą, bet ir nepagrįstais reikalavimais pareiškėjos atžvilgiu sudarė kliūtis tolimesniam Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimui.

23. Pažymėtina, jog dėl aptartų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo savo 2015 m. sausio 5 d. sprendime jau yra pasisakęs ir Lazdijų rajono apylinkės teismas, kuris konstatavo, jog: „kadastrinių matavimų vykdytojui nustačius, kad jo apskaičiuotas žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida ir raštu informavus apie tai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, šis privalo nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir privalo surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. <...> Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Tai reiškia, kad tokioje situacijoje Nuostatų 21 punkte numatyta išvada yra būtinas kadastro duomenų bylos dokumentas, be kurio vykdytojas (matininkas) iš viso negali tęsti matavimo darbų ir jų užbaigti, sudarydamas Nuostatų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo planą. <...> R. V. 2013-10-24 raštas patvirtina, kad jis raštu informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių, jog ieškovės žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo labiau nei leistina maksimali paklaida ir pateikė žemės sklypo situacijos brėžinį <...>.

Vadinasi matininkas įvykdė savo pareigą pagal Nuostatų 21 punktą ir taisyklių 24 punktą ir savo darbą gali toliau tęsti tik gavęs minėtą išvadą. Tačiau tiek pati ieškovė, tiek liudytoju apklaustas matininkas R. V. patvirtino, kad Nuostatų 21 punkte numatytos išvados Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius taip ir nepateikė. <...> ši institucija visiškai ignoruoja Nuostatų 21 punkte įtvirtintą savo pareigą nustatyti žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

Šiuo atveju žemėtvarkos skyrius nepagrįstai iš matininko pareikalavo žemės sklypo planų ir visos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei nepagrįstai surašė tikrinimo aktus dėl aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, pagal Nuostatų 67 ir 68 punktų reikalavimus, nes pirmiausiai turėjo surašyti Nuostatų 21 punkte nurodytą išvadą, kuria remiantis matininkas ir būtų ištaisęs nurodomus kadastrinių matavimų trūkumus. <...> Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius iš esmės ne tik neatlieka jam priskirtų funkcijų, bet ir nepagrįstai atsakomybę už savo neveiklumą perkelia atsakovams ir taip sukuria ginčą tarp bendraturčių, kuris šioje kadastrinių matavimų rengimo stadijoje net neturėtų kilti“.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. vasario 5 d., todėl yra privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d.).

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendime nepagrįstai nenustatė neteisėtų Tarnybos Lazdijų skyriaus veiksmų ir šiuo pagrindu atmetė pareiškėjos skundą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog atmetęs pareiškėjos skundą vien šiuo pagrindu, pirmosios instancijos teismas nevertino kitų žalos pagal CK 6.271 straipsnį atsiradimo sąlygų – žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio (t. y. ar pareiškėjai buvo padaryta jos nurodyta turtinė žala; ar tokia žala atsirado dėl Tarnybos Lazdijų skyriaus veiksmų ar dėl to, kad pareiškėja nepasinaudojo administracine Tarnybos teritorinio padalinio veiksmų nederinant Žemės sklypo kadastrinių matavimų apskundimo tvarka ir t. t.). Įvardytų aspektų teisinis ir faktinis įvertinimas apeliacinės instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, nepagrįstai suvaržytų pareiškėjos teisę į apeliaciją, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, kuriuo ji, be kita ko, prašė panaikinti Tarnybos Raštą Nr. 1SS-1585-(3.5), tačiau Tarnybos, kaip atsakovo, į administracinę bylą neįtraukė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo, Tarnyba į ją įtrauktina atsakovu.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė