a65d0aca-67de-413a-b2e5-7841b905a3d1 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-459-467/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27978-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.; 2.8.2.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei (toliau - AB) Telia Lietuva dėl nesÄ Å¾iningos sutarties – sutarties pratęsimo panaikinimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. liepos 1 d. atsakovo Telia Lietuva, AB sutarties pakeitimÄ ir grÄ Å¾inti buvusį mokėjimo planÄ už 3,50 EUR per mėnesį.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. jam be jo sutikimo operatorius Telia Lietuva, AB vienaÅ¡aliu sprendimu pakeitė mokėjimo planÄ , kuris padidino ieÅ¡kovo iÅ¡laidas daugiau nei 70 procentų. IeÅ¡kovas nesutinka su plano pakeitimu, nes neturi informacijos apie pakeistos sutarties sÄ lygas, nežino, kur ji yra patalpinta. Atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes pagal teisės doktrinÄ draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį. Apie sutarties pakeitimÄ jis turėjo bÅ«ti informuotas raÅ¡tu, tačiau Å¡iuo atveju sutarties pakeitimo sÄ lyga buvo siurprizinė. Todėl atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kas, nesÄ Å¾iningas 2020 m. liepos 1 d. sutarties sudarymas – pakeitimas yra neteisėtas ir naikintinas, paliekant ieÅ¡kovui iki tol buvusį mokėjimo planÄ , kurio mėnesinis mokestis bÅ«davo 3,50 EUR.

3. Nauja sutartis ir jos pakeitimai atlikti prieÅ¡ ieÅ¡kovo valiÄ , jis nėra pasirašęs jokios sutarties raÅ¡tu su Telia Lietuva, AB dėl mokėjimo plano keitimo. IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ telefonu, nurodydamas, kad nesutinka su mokėjimo plano pakeitimu, todėl jam buvo siÅ«lyta sumažinti mokėjimo plano kainÄ iki 7 EUR per mėnesį, tačiau ieÅ¡kovas su tuo taip pat nesutiko, nes atsakovo siÅ«lomas mokėjimo planas yra nepagrįstas operatoriaus sÄ naudomis, todėl yra užaukÅ¡tinti piniginiai reikalavimai vartotojui.

Operatoriaus pasiÅ«lymas nutraukti sutartį laikytinas prievartiniu. IeÅ¡kovas nepraÅ¡o atsakovo atlyginti už pakeistÄ planÄ patirtos žalos (padidėjusių mokėjimų), tačiau praÅ¡o tik grÄ Å¾inti senÄ jį mokėjimo planÄ . IeÅ¡kovas norėjo pakeisti operatorių, tačiau akivaizdu, jog įvyko kartelinis susitarimas tarp operatorių, nes kituose operatoriuose situacija tokia pati, taip buvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip vartotojo, teisės ir konkurencijos įstatymas.

4. Atsakovas Telia Lietuva, AB su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad, vykdant įmonės paslaugų portfelio racionalizacijÄ , buvo atsisakyta senųjų mokėjimo planų ir jie pakeisti naujais planais su daugiau naudų klientams. IeÅ¡kovas nuo 2016 m. gruodžio 16 d. naudojosi atsakovo teikiamu mokėjimo planu „Start“, kuris nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo keičiamas į naujÄ mokėjimo planÄ â€žMobilus Start1“. IeÅ¡kovas apie keičiamus mokėjimo planus buvo informuotas, siunčiant jam sÄ skaitÄ už birželio mėnesį suteiktas paslaugas.

Kadangi 2020 m. birželio mėnesio sÄ skaita ieÅ¡kovui buvo iÅ¡siųsta ne 2020 m. liepos 1 d., o 2020 m. liepos 2 d., atsakovas kompensavo ieÅ¡kovo iÅ¡laidas dėl padidėjusio mokėjimo plano 6,40 EUR. Siunčiant praneÅ¡imÄ apie mokėjimo planų keitimÄ , ieÅ¡kovas buvo informuotas apie teisę atsisakyti paslaugos. Taip pat praneÅ¡ime buvo nurodyta, kad iki 2020 m. liepos 31 d. neatsisakius paslaugos, sutartis nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. bus pakeista ir jam bus pritaikytas naujas mokėjimo planas „Mobilus Start1“.

5. IeÅ¡kovas paslaugos neatsisakė, kreipėsi į RyÅ¡ių reguliavimo tarnybÄ , kuri, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , nurodė, jog atsakovas neprivalo taikyti senojo mokėjimo plano, kadangi tokio nebėra, tačiau apie paslaugų teikimo sutarties sÄ lygų pakeitimus privalo informuoti vartotojus ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį. Atsakovas tinkamai informavo ieÅ¡kovÄ apie bÅ«simo mokėjimo plano keitimÄ , todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad ieÅ¡kovas ir Telia Lietuva, AB (buvęs pavadinimas - UAB „Omnitel“) 2002 m. birželio 18 d. sudarė sutartį dėl skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM/DCS) paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas teikė ieÅ¡kovui mobiliojo ryÅ¡io paslaugas, o ieÅ¡kovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2016 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovas pasirašė dokumentÄ Abonento įjungimas (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo pasirinko naudotis mokėjimo planu „Start“, kurio mėnesinis mokestis sudaro 3,50 EUR. Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovui buvo pakeistas mokėjimo planas iÅ¡ „Start“ į „Mobilus Start1“, kurio mėnesinis mokestis yra 9,90 EUR.

8. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo civilinius teisinius santykius dėl sutartyje nurodytų paslaugų teikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymas (toliau - ERÄ®) bei LR RyÅ¡ių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintos taisyklės „Dėl elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikimo“ (toliau – ERPT). ERPT taisyklių 12 punktas įtvirtina elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikėjo pareigÄ apie elektroninių ryÅ¡ių paslaugų kainų padidinimÄ abonentÄ informuoti iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį.

9. Å alių sudarytos sutarties 3.1 papunktyje yra numatyta, kad atsakovas turi teisę dėl pagrįstų priežasčių keisti abonentinį mokestį, minimalų paslaugos mokestį bei mokesčių už paslaugas tarifus, atsiskaitymų struktÅ«rÄ , paslaugas, mokėjimo tvarkÄ , apie tai iÅ¡ anksto informuojant klientÄ vienu ar keliais iÅ¡ alternatyvių bÅ«dų (raÅ¡tu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroninio ryÅ¡io priemonėmis), kaip tÄ numato ERPT taisyklių 25 punktas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl vartotojo (ieÅ¡kovo) informavimo apie mokėjimo plano pakeitimÄ . IeÅ¡kovas nesutiko su turimo mokėjimo plano „Start“ pakeitimu, tačiau kito plano neiÅ¡sirinko, taip pat nenutraukė paslaugų teikimo sutarties su atsakovu.

10. Teismas taip pat nustatė, kad susitarimas dėl plano pakeitimo buvo sudarytas ieÅ¡kovo konkliudentiniais veiksmais, kadangi ieÅ¡kovui, siunčiant praneÅ¡imÄ dėl mokėjimo plano keitimo, buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog, sutinkant su mokėjimo plano pakeitimu, ieÅ¡kovui nieko daryti nereikia ir naujuoju planu galės naudotis nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat buvo paaiÅ¡kinta, kad, norint pasikeisti planÄ , tÄ reikia padaryti iki 2020 m. liepos 31 d. Kadangi ieÅ¡kovas paslaugų sutarties su atsakovu nenutraukė, teikiamomis ryÅ¡io paslaugomis naudojosi toliau, t. y. po 2020 m. liepos 31 d., taip pat nepasirinko kito plano, teismas laikė, kad ieÅ¡kovas konkliudentiniais veiksmais sutiko su mokėjimo plano „Start“ pakeitimu į mokėjimo planÄ â€žMobilus Start1“.

11. Teismui nustačius, kad mokėjimo plano pakeitimas buvo sudarytas konkliudentiniais veiksmais, ieÅ¡kovui nepasirinkus kito mokėjimo plano ir nenutraukus paslaugų sutarties, konstatuota, kad Å¡alių sudarytas mokėjimo plano pakeitimas yra teisėtas ir galiojantis. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 12. IeÅ¡kovas V. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ kaip nepagrįstÄ , nesÄ Å¾iningÄ , priimtÄ pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, bylos esmės neatskleidusį procesinį dokumentÄ ir pilna apimtimi grÄ Å¾inti pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ dėl ieÅ¡kovo konstitucinių teisių pažeidimo proceso metu iÅ¡tyrimo; į procesÄ Ä¯traukti prokurorÄ nuomonei dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo pareikÅ¡ti.

13. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė įstatymo virÅ¡enybės principÄ , kadangi RRT taisyklės ir nurodymai bei ERÄ®, ERPT taisyklės ir įstatymai negalioja vartotojui, o tik ryÅ¡ių tiekėjams ir reguliuoja jų veiklÄ rinkoje. Tuo tarpu sutarčių sudarymo institutÄ tarp verslininko ir vartotojo reglamentuoja CK, Å¡iuo aspektu, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nebuvo nagrinėtas, taip pat buvo pažeistas LR Konstitucijos 18 straipsnis, kuris teigia, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, nes Å¡ioje byloje jos nepaisytos. Be to, prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ taikytas ekonominis smurtas, realus grasinimas. Apeliantas taip pat teisiniu absurdu laiko konkliudentinių veiksmų aiÅ¡kinimÄ skundžiamame sprendime.

14. Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju įvyko Å¡aliÅ¡kas, nenaudingas vartotojui, taikant ekonominį smurtÄ , mokėjimo plano padidintu mokesčiu pakeitimas, nesiskaitant su vartotojo interesais ir pažeidžiant jo konstitucines teises ir laisves. Dėl Å¡ių pažeidimų teismas nepasisakė ir į vartotojų teisių gynimo institucijÄ nesikreipė. Teismas tokiu sprendimu įteisino operatoriaus ekonominį grasinimÄ . Teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikintinas kaip prasilenkiantis su protingumo principu, o atsakovo plano keitimas, naikintinas, kaip prievartinis.

15. Apeliantas pažymi, kad jis nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje ir 7 EUR padidėjęs mėnesinis mokestis jam yra statistiškai reikšmingas, nes tai sudaro 5 proc. jo mėnesinių pajamų. Bet kokiu kitu atveju ieškovas būtų nutraukęs sutartį su atsakovu ir pakeitęs operatorių, tačiau, esant karteliniam operatorių susitarimui, nėra jokios prasmės keisti operatorių. Pirmosios instancijos teismas situacijos dėl akivaizdaus konkurencijos įstatymo pažeidimo nenagrinėjo ir dėl to neatskleidė bylos esmės.

16. Toks nepagrįstas nei teisine, nei praktine logika situacijos aiÅ¡kinimas sprendime, kelia grėsmę visuomenei ir vieÅ¡ajam interesui, todėl į bylÄ Ä¯trauktinas prokuroras dėl nuomonės pareiÅ¡kimo vieÅ¡ojo intereso klausimu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui 2021 m. vasario 26 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame informavo, jog atsakovo konsultantė pateikė jam naujÄ plano pasiÅ«lymÄ ir kad dėl to galimos taikos derybos tarp Å¡alių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį pareiÅ¡kimÄ atsisako priimti, kadangi jis pateiktas apeliacinėje instancijoje jau atidėjus procesinio sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ , be to, jis nėra susijęs su ginčo dalyku ir nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas nagrinėjamu klausimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

20. Ieškovo ieškinyje suformuluotas reikalavimas kildinamas iš 2002 m. birželio 18 d. sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, visų pirma, išanalizavo teisės normas, reglamentuojančias šalių teisnius santykius. Taigi, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra priskirtina atskirai sutarčių rūšiai – atlygintinų paslaugų teikimo sutartims, todėl bendrosios prievolių bei sutarčių teisės nuostatos taikytinos tik tiek, kiek tai neprieštarauja teisės normoms, numatančioms šios rūšies sutarčių ypatumus.

21. Pagal CK 6.716 straipsnio 5 dalį atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus CK XXXV skyriuje. LR Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal ERPT taisykles. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovo ir atsakovo civilinius teisinius santykius dėl sutartyje nurodytų paslaugų teikimo be CK, reglamentuoja ERĮ bei LR Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintos taisyklės „Dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo“.

22. Nors apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju, Å¡alių santykiams netaikytinos ERÄ® bei ERPT, tačiau Å¡ių teiginių nepagrindžia, neargumentuoja, deklaratyviai nurodydamas, kad minėti teisės aktai taikomi tik ryÅ¡ių tiekėjams ir reguliuoja jų veiklÄ rinkoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ERÄ® reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryÅ¡ių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryÅ¡ių iÅ¡teklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu (ERÄ® 1 straipsnis).

Elektroninių ryÅ¡ių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo ribotų iÅ¡teklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiÅ¡kumo, proporcingumo, mažiausio bÅ«tino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sÄ lygų ir procedÅ«rų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais (ERÄ® 2 straipsnio 1 dalis). ERPT 1 straipsnyje nurodoma, kad taisyklės nustato elektroninių ryÅ¡ių paslaugų, įskaitant prisijungimÄ prie vieÅ¡ojo ryÅ¡ių tinklo, teikiamų galutiniams paslaugų gavėjams, teikimo sutarties turinio reikalavimus, paslaugų teikimo tvarkÄ ir sÄ lygas, mokėjimo už paslaugas tvarkÄ , papildomus reikalavimus viešųjų fiksuotojo ir judriojo telefono ryÅ¡io paslaugų bei duomenų perdavimo ir interneto prieigos paslaugų teikimui paslaugų gavėjams, informacijos skelbimo tvarkÄ ir sÄ lygas.

Taigi, tiek ERĮ, tiek minėtos taisyklės, priešingai nei teigia apeliantas, yra taikomos atlygintinų paslaugų santykiams tarp elektroninių ryšių paslaugų tiekėjo (atsakovo) ir galutinio paslaugų gavėjo (ieškovo).

23. Apeliantas tiek ieÅ¡kinyje, tiek skunde iÅ¡ esmės ginčija atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties pakeitimÄ , t. y. mokėjimo plano pakeitimÄ iÅ¡ „Start“ į „Mobilus Start1“, kurio mėnesinis mokestis yra 9,90 EUR. Apelianto teigimu, toks atsakovo veiksmas jam buvo netikėtas, siurprizinis, nes ieÅ¡kovas nesutiko su plano keitimu. Be to, ieÅ¡kovas mano, kad sutartis jo atžvilgiu buvo sudaryta naudojant smurtÄ , todėl turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

24. Byloje iÅ¡ esmės neginčytinai nustatyta, kad apeliantas apie atsakovo ketinimus pakeisti mokėjimo planÄ buvo informuotas 2020 m. liepos 2 d., t. y. likus mėnesiui laiko iki plano pakeitimo momento. Apeliantas Å¡ios aplinkybės nepaneigia, nes, kaip tvirtina bylos duomenys, ieÅ¡kovas, iki įsigaliojant naujam mokėjimo planui, iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ atsakovui dėl plano pakeitimo. Taigi, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad mokėjimo plano pasikeitimas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovui buvo siurprizinis. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad bet kuris vidutinis statistinis vartotojas, gavęs minėto turinio praneÅ¡imÄ , gali ir privalo suprasti, kad, nepasirinkus kito plano nei siÅ«lo paslaugų teikėjas, ir nenutraukus sutarties, jam bus įjungtas operatoriaus siÅ«lomas (pakeistas) mokėjimo planas.

25. Byloje taip pat nustatyta, kad, siunčiant praneÅ¡imÄ apie mokėjimo plano keitimÄ , ieÅ¡kovas buvo informuotas apie teisę atsisakyti paslaugos, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad iki 2020 m. liepos 31 d. neatsisakius paslaugos, sutartis nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. bus pakeista ir jam bus pritaikytas naujas mokėjimo planas „Mobilus Start1“. Taigi, ieÅ¡kovui, nesutinkant su naujais atsakovo siÅ«lomais planais, jam buvo palikta galimybė (pasirinkimo laisvė) be jokių teisinių pasekmių nutraukti sutartį su atsakovu ir pasirinkti kitÄ ryÅ¡io paslaugų tiekėjÄ , tačiau Å¡ia teise ieÅ¡kovas nepasinaudojo.

26. Civiliniuose santykiuose galiojantis sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokiÄ sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Å ioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti. Versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį draudžiama, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

27. Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, nesutikdamas su atsakovo siÅ«lomu mokėjimo plano pakeitimu, motyvuojant tuo, kad dėl to jo iÅ¡laidos ryÅ¡io paslaugoms ženkliai padidėtų, jis turėjo teisę atsisakyti sutarties ir pasirinkti kitÄ ryÅ¡io paslaugų tiekėjÄ ir/ar ieÅ¡kovui priimtinesnį mokėjimo planÄ . Tačiau, kaip teigia ieÅ¡kovas, jis sutarties nenutraukė, nes ir kiti ryÅ¡io operatoriai siÅ«lo panaÅ¡ias sÄ lygas ir galimai yra sudarę kartelinį susitarimÄ , taigi, ieÅ¡kovas pripažįsta, kad iÅ¡ esmės savo veiksmais sutiko su atsakovo pasiÅ«lytu sutarties sÄ lygų pakeitimu.

Å iuo atveju tariami ryÅ¡io operatorių susitarimai ir/ar konkurencijos įstatymų pažeidimai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas dėl galimų konkurencijos teisės aktų pažeidimų kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovo atsisakymo nuo atsakovo pasiÅ«lymo keisti sutartį, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo.

28. Byloje taip pat neįrodytas apeliacinio skundo argumentas, kad sutarties pakeitimas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudarytas naudojant smurtÄ ar grasinimus. Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, taip pat šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

29. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, teigdamas, kad sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo (dėl naujojo plano „Mobilus Start1“ pasirinkimo) buvo sudaryta naudojant grasinimus ir smurtÄ , Å¡ių savo teiginių nepagrindžia leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje esančių įrodymų visuma liudija prieÅ¡ingai, t. y., kad atsakovas ieÅ¡kovÄ tinkamai informavo apie tai, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovo naudojamas mokėjimo už suteiktas paslaugas planas „Start“ nustos galiojęs ir siÅ«lė imtis veiksmų, t. y. arba sutikti ir pradėti naudotis atsakovo siÅ«lomu planu (tokiu atveju nieko daryti nereikėtų), arba pasirinkti kitÄ atsakovo siÅ«lomÄ planÄ , arba nutraukti sutartį ir pasirinkti kitÄ ryÅ¡io paslaugų tiekėjÄ .

Taigi, ieškovui buvo suteikta veiksmų laisvė pasirinkti, koks bus jo mobilaus ryšio operatorius ir koks jo atžvilgiu bus taikomas mokėjimo planas, tačiau, ieškovui neatlikus jokių veiksmų (nepasirinkus alternatyvaus atsakovo siūlomo mokėjimo plano ir nenutraukus sutarties su atsakovu), įsigaliojo mokėjimo planas „Mobilus Start1“. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas bendradarbiavo su ieškovu, siūlė (ir vis dar siūlo) pasirinkti kitus atsakovo mokėjimo planus, t. y. siekė, kad ieškovo interesai būtų kuo labiau patenkinti.

Dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad sprendimas nekeisti operatoriaus ir sutikimas dėl mokėjimo plano pakeitimo buvo nulemtas atsakovo naudojamų neleistinų priemonių ir/ar veiksmų.

30. Apeliaciniame skunde, be kita ko, praÅ¡oma į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti prokurorÄ dėl nuomonės pareiÅ¡kimo vieÅ¡o intereso klausimu. Å iuo atveju paminėtina, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne iÅ¡ naujo (naujais aspektais) nagrinėjama civilinė byla. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl prokuroro įtraukimo į bylÄ nuomonei pareikÅ¡ti nebuvo pareikÅ¡tas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teismas dėl Å¡io praÅ¡ymo skundžiamame sprendime nepasisakė. Dėl to teisėjų kolegija nevertina Å¡io apelianto argumento pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontekste.

31. Nepaisant to, pažymėtina, kad CPK 49 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina teismo teisė, tačiau ne pareiga įtraukti į bylos nagrinėjimÄ tam tikras institucijas, teikiančias iÅ¡vadas byloje. Å iuo atveju apeliantas, praÅ¡ydamas įtraukti byloje dalyvauti prokurorÄ , nenurodo, kaip jo ir atsakovo sutartiniai santykiai yra siejami su vieÅ¡uoju interesu, t. y. tuo, kas objektyviai reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad vieno operatoriaus mokėjimo planų keitimas (dalies jų atsisakymas) ir kainos už ryÅ¡io paslaugas kilimas vartotojui negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju interesu, dėl kurio gynimo byloje turėtų dalyvauti atitinkama institucija.

Savo ruožtu pabrėžtina, kad sutartis dėl atitinkamo mokėjimo plano pasirinkimo tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta dar 2016 metais ir, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas negali pagrįstai tikėtis, kad tiek mokėjimo planas, tiek ryšio paslaugų kaina ieškovui išliktų nepakitusi.

32. Pasisakydama dėl apelianto praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ .

IÅ¡ Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kylantis reikalavimas reiÅ¡kia, kad teismai, argumentuodami savo praÅ¡yme pateiktÄ nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieÅ¡taravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobÅ«džio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, bet privalo aiÅ¡kiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, o savo pozicijÄ dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiÅ¡kiai suformuluotais teisiniais argumentais (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d. 2007 m. rugsėjo 12 d sprendimai).

Å iuo atveju, apeliantas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl ieÅ¡kovo konstitucinių teisių pažeidimo proceso metu iÅ¡tyrimo. Kaip nurodyta aukščiau, Konstitucinis Teismas sprendžia klausimus dėl galimų teisės aktų atitikties Konstitucijai, o ne atlieka bendrosios kompetencijos teismo sprendimų peržiÅ«ros funkcijas. IÅ¡tirti, ar teisingai byloje pritaikytos proceso ir materialinės teisės normos gali tik bylÄ nagrinėjantis apeliacinės ir kasacinės instancijos teismas, dėl to kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ bÅ«tinybė Å¡iuo atveju nekonstatuotina.

33. Nors apeliantas nurodo, kad, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, tačiau nenurodo konkrečiai, kokios ir kaip. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien nepalankaus ieÅ¡kovui sprendimo priėmimas negali bÅ«ti laikomas konstitucinės teisės normų pažeidimu. IÅ¡analizavus proceso eigÄ pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ieÅ¡kovui buvo suteikta teisė teikti įrodymus byloje, bÅ«ti iÅ¡klausytam, teikti atsikirtimus į atsakovo argumentus, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kovo procesinės ar konstitucinės teisės buvo pažeistos.

34. Kiti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

35. Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, teisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė