Legislator Case Law & Legislation
a65b6896-1c9c-4e8a-9d7c-1b6264baf73c AI generated

a65b6896-1c9c-4e8a-9d7c-1b6264baf73c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number a65b6896-1c9c-4e8a-9d7c-1b6264baf73c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (DOK-32424), kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 476 Eur žalos atlyginimÄ , 25,82 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

a65b6896-1c9c-4e8a-9d7c-1b6264baf73c · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, pašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad draudėjai buvo atlygintos tiesioginės turto remonto iÅ¡laidos pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas, duomenys yra objektyvÅ«s, nustatyti remiantis „Sistela“ programa. Atsakovo butas buvo neprižiÅ«rimas, dėl to buvo kreipiamasi į atitinkamas institucijas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad name bÅ«tų įvykusi bendro naudojimo vamzdynų avarija, kad bÅ«tų remontuojamas bendras stovas ar buvo užsuktas vanduo, taip pat byloje nėra duomenų, kad buto Nr. 9 pertvarose bÅ«tų bendrų vamzdynų, iÅ¡ kurių galėtų skverbtis drėgmė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-506-909/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32508-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa RaciÅ«tė, sekretoriaujant Katažynai Grinevič, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui J. L., liudytojams J. L. ir T. L., vertėjai S. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui J. L. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Priemiestis“. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (DOK-32424), kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 476 Eur žalos atlyginimÄ , 25,82 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 3 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, prasiskverbusi drėgmė padarė žalos gretimo buto Nr. 9 sienai, kuri yra bendra su butu Nr.

10. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, įvykio metu buvo apdraustas akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“. 2019 m. birželio 18 d. namo administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Priemiestis“ pažymoje konstatavo, kad įvykio metu bendri tinklai tvarkingi, atsakovui priklausantis butas yra apleistas, tualeto patalpoje pripilta fekalijų, aplietos grindys, atjungtas elektros tiekimas, tualete esanti drėgmė skverbėsi per sienÄ Ä¯ kaimyno butÄ Nr. 9, dėl to Å¡iame bute matėsi drėgmės požymiai.

3. IeÅ¡kovas, kompensuodamas dėl drėgmės poveikio padarytus nuostolius, iÅ¡mokėjo draudėjai 476 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Nuostolį paskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintÄ â€žSistela“ programÄ sÄ matoms sudaryti.

4. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovas žadėjo sutvarkyti aplietÄ sienÄ , tačiau žalos neatlygino, remonto darbų neatliko. Po įvykio atsakovas jam priklausantį butÄ pardavė. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas privalėjo prižiÅ«rėti jo valdomos patalpos visų įrenginių bÅ«klę, naudoti patalpas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Kadangi žala atsirado iÅ¡ atsakovui priklausančio buto, jo kaltė dėl padarytos žalos preziumuojama.

5. Atsakovas atsiliepimu (DOK-73877) prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime teigė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės, nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių nustatyti priežastinį ryšį tarp žalos atsiradimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Pabrėžė, kad iÅ¡kart po įvykio ieÅ¡kovas neatliko ekspertizės, nesurašė defektinio akto, neįvertino kitų galimų sienos užliejimo priežasčių, o ieÅ¡kovo pridėta 2019 m. birželio 18 d.

UAB „Priemiestis“ pažyma nėra pakankamas įrodymas avarijos šaltiniui konstatuoti, kadangi pažyma yra neišsami, nemotyvuota ir prieštaringa. UAB „Priemiestis“, anot atsakovo, nėra pakankamai kompetentinga atlikti statinio ekspertizę, nes bendrovė neteikia tokių paslaugų ir neturi reikiamų atestatų statinių ekspertizėms atlikti. UAB „Priemiestis“ negali būti traktuojamas kaip patikimas ir objektyvus draudiminių įvykių vertintojas.

6. Atsiliepime pažymėjo, kad įvykio apžiÅ«ra atlikta neinformavus ir nedalyvaujant atsakovui. Dėl to neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu UAB „Priemiestis“ pateko į butÄ Nr. 10 ir kokiu bÅ«du vyko apžiÅ«ra, nesant buvo savininko sutikimo. IeÅ¡kovas byloje nepateikė apžiÅ«ros aktų ir/arba defektinių aktų, su kuriais atsakovas bÅ«tų susipažinęs ir patvirtinęs savo paraÅ¡u. UAB „Priemiestis“ neturėjo teisės be atsakovo sutikimo arba jo tiesioginių nurodymų atlikti apžiÅ«ros, todėl iÅ¡vada neturi įrodomosios galios.

Atkreipė dėmesį, kad pažyma klaidinga ir neatitinkanti tikrovės, nes supainioti buto numeriai, minėtos tualeto patalpos naudotos pagal paskirtį, o elektros tiekimas bute nebuvo atjungtas. Atsakovas butÄ Nr. 10 įsigijo 2016 m. rugpjūčio 10 d. su sÄ lyga, kad buto pardavėjas I. V., turintis neįgalumÄ , iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. neatlygintinai naudosis butu ir jame gyvens. Minėtas asmuo bute gyveno iki 2019 m. spalio 27 d. Po įvykio nustatymo ir padarinių bute Nr. 9 paÅ¡alinimo pretenzijų dėl užliejimo atsakovas negavo.

7. Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovas neįvertino kitų galimų sienos užliejimo priežasčių, t. y. drėgmė bute Nr. 9 galėjo atsirasti dėl rÅ«sio patalpų, esančių po butais Nr. 9 ir Nr. 10, taip pat dėl vandens pratekėjimo per daugiabučio gyvenamojo namo kanalizacijos ar vandentiekio stovus. PridÅ«rė, kad atsakovo tėvas J. L. po gautos UAB „Priemiestis“ pažymos, nuvyko į butÄ Nr. 10, tačiau vandens pratekėjimų nenustatė, santechniniai įrenginiai bei jungtys buvo sandarÅ«s ir tvarkingi. Jokie remonto darbai bute Nr. 10 nebuvo atlikti ar vykdomi. Teigė, kad ne dėl atsakovo kaltės, o dėl visiÅ¡kai kitų priežasčių, kurių niekas netyrė, įvyko sienos užliejimas.

8. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Priemiestis“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, tačiau 2022 m. sausio 20 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl nedalyvavimo teismo posėdyje (DOK-12549), Å¡iuo raÅ¡tu taip pat informavo, kad palaiko ieÅ¡kinį ir patvirtina aplinkybes, kurios nurodytos kartu su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu pateiktame UAB „Priemiestis“ 2019 m. birželio 18 d. raÅ¡te Nr. 596/1. Byla iÅ¡nagrinėta trečiajam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant.

9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, pašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad draudėjai buvo atlygintos tiesioginės turto remonto išlaidos pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas, duomenys yra objektyvūs, nustatyti remiantis „Sistela“ programa. Atsakovo butas buvo neprižiūrimas, dėl to buvo kreipiamasi į atitinkamas institucijas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad name būtų įvykusi bendro naudojimo vamzdynų avarija, kad būtų remontuojamas bendras stovas ar buvo užsuktas vanduo, taip pat byloje nėra duomenų, kad buto Nr. 9 pertvarose būtų bendrų vamzdynų, iš kurių galėtų skverbtis drėgmė.

Patikrinus butÄ Nr. 10 nustatyta, kad drėgmė į kaimyninį butÄ skverbėsi bÅ«tent iÅ¡ Å¡io buto. Toje vietoje, kur sudrėko draudėjos buto dienos, už sienos yra atsakovo tualeto ir virtuvės patalpos. Taip pat nėra duomenų, kad drėgmė galėjo skverbtis per neįstiklintÄ atsakovo balkonÄ , nes atsiradusios drėgmės vieta pernelyg nutolusi nuo balkono. Atstovė teigė, kad byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos – atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys, o preziumuojamos kaltės atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė.

10. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad bute Nr. 10, kuris jam priklausė anksčiau, santechnika buvo tvarkinga, elektra butui nebuvo atjungta, butas buvo nuolat prižiÅ«rimas, nors jis pats bute negyveno, tačiau butÄ prižiÅ«rėjo ir nuolat lankė jo tėvas J. L.. Bute buvo leista laikinai gyventi I. V., kuris Å¡iame bute gyveno iki 2019 m. lapkričio mėnesio, t. y. iki buto pardavimo. Gavus pažymÄ , tėvas buvo nuvykęs į butÄ , tačiau jokio pratekėjimo nebuvo rasta.

Atsakovas teigė, kad UAB „Priemiestis“ pažyma neturi įrodomosios galios byloje, nes ji yra netiksli, neatitinka tikrovės, neaiÅ¡ku, kada buvo atlikta buto apžiÅ«ra, jis apžiÅ«roje nedalyvavo, su juo ar jo tėvu dėl buto apžiÅ«ros niekas nesusisiekė. Drėgmė tikėtinai galėjo kauptis dėl neįstiklinto balkono po žiemos arba dėl kitų priežasčių, kurių ieÅ¡kovas visiÅ¡kai netyrė. Kadangi drėgmės prasiskverbimo priežastys yra nežinomos, atsakovas negali bÅ«ti laikomas kaltu ir atlyginti žalÄ .

11. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. lapkričio 22 d., metu liudytoju buvo apklaustas atsakovo tėvas J. L. (2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 01:33:15 iki 01:55:35). Liudytojas paaiÅ¡kino, kad buvo užėjęs į butÄ Nr. 9, matė, kad ten yra prasiskverbusi drėgmė sienoje, kuri ribojasi su atsakovo buto siena. Tačiau ta siena (plane patalpa pažymėta 9-3 indeksu) yra arčiau balkono, kuris įstiklintas. Kitoje pusėje, veidrodiniu principu, yra atsakovo balkonas, kuris neįstiklintas.

PaaiÅ¡kino, kad į balkonÄ patenka sniegas, vanduo, pučia vėjas, ten drėgna, todėl didžiausia tikimybė, kad drėgmė ir pateko per neįstiklintÄ balkonÄ , taip pat gali bÅ«ti ir dėl rÅ«sio patalpų, kurios yra apačioje. Kaimynė bute Nr. 9 darė remontÄ , iÅ¡gręžė sienoje skylutes, nes prisukinėjo plokÅ¡tę, taigi per gręžimo vietas irgi galėjo skverbtis drėgmė. PaaiÅ¡kino, kad periodiÅ¡kai, kiekvienÄ mėnesį apsilankydavo bute, nuraÅ¡inėdavo vandens skaitiklio duomenis, jokių nusiskundimų nebuvo, bute buvo sausa, elektra nebuvo atjungta, patys jie buto neremontavo.

12. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 20 d., metu liudytoja buvo apklausta buto Nr. 9 savininkė T. L. (2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 00:06:23 iki 00:36:40). Liudytoja paaiÅ¡kino, kad atsakovo nepažįsta, yra mačiusi ir bendravusi tik su jo tėvu. 2017 metais pastebėjo, kad buto sienoje atsilupinėja dažai, kreipėsi kaimynus (10 butÄ ), tačiau Å¡eimininkų nebuvo, bute gyveno I. V. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ buto Nr. 10 nuolat sklisdavo triukÅ¡mas, rinkdavosi daug žmonių, iÅ¡ balkono Å¡okinėdavo vyrai su peiliais.

Savo bute liudytoja 2017 m. užglaistė drėkusias sienas, bet 2019 m. drėgmė vis vien toliau po truputį skverbėsi, dažai vėl atsilupinėjo. Bute ji pati negyveno, tačiau lankydavosi, 2019 m. pavasarį ten nakvojo, girdėjo, kad už sienos teka vanduo, tačiau į butÄ Nr. 10 bijojo eiti, jautėsi nesaugiai, kreipėsi į UAB „Priemiestis“, manė, kad gal kas negerai su vamzdynais. Ä®monės santechnikai apžiÅ«rėjo kaimynų butÄ ir jai sakė, kad kaimynų butas labai apleistas, ten kur tualetas ir virtuvė, yra Å¡lapios sienos, daug drėgmės, fekalijos, ji pati jautė, kad iÅ¡ buto sklido smarvė, matė tarakonus, blusas.

Jos kambario, kuriame atsirado drėgmė, siena ribojasi su buto Nr. 10 tualetu ir virtuve. Teigė, kad sienos remontÄ savo bute atliko 2020 m. (vėliau raÅ¡tu patikslino, kad remontÄ atliko 2021 m.), sienas darbininkai iÅ¡ pradžių džiovino fenu, vėliau remontavo, perdažė. Kaimynų butas buvo parduotas naujiems savininkams, kurie atliko kapitalinį remontÄ , keitė langus, naujieji kaimynai jos teiravosi, ar nebedrėgsta jos buto sienos, jai sakė, kad viskÄ Ä¯sigytame bute sutvarkė ir drėgmės jau neturėtų bÅ«ti.

Liudytoja savo bute kapitalinį remontÄ (kai buvo keičiama patalpų paskirtis) atlikinėjo 2014 metais, keitė grindis, santechnikÄ , tačiau pertvarų toje vietoje, kur vėliau kaupėsi drėgmė, nedarė, sienos gręžiamos toje vietoje nebuvo. Pabrėžė, kad drėgmė negalėjo kauptis iÅ¡ rÅ«sio, taip pat iÅ¡ balkono, nes drėgmės vieta pernelyg nutolusi nuo balkono, yra viduryje kambario, taip pat nurodė, kad toje sienoje nėra vamzdynų. IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatytos ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 13.

Remiantis byloje pateikta pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas asmenine nuosavybe įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, iÅ¡ pardavėjo I. V. Sutartimi nustatyta, kad pardavėjas turi teisę iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. neatlygintinai naudotis butu. Atsakovas butÄ pardavė 2019 m. lapkričio 27 d. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad iki buto pardavimo Å¡iame bute neatlygintinai gyveno I. V.

14. Byloje pateiktas bÅ«sto draudimo liudijimas, Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieÅ¡kovas apdraudė T. L. priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 9 d., nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų.

15. Byloje pateiktos buto Nr. 9 nuotraukos. Jose matomi buto kambario sienos apdailos pažeidimai, t. y. atšokusi ir suskilinėjusi, pažeista sienų apdaila, fiksuotos vietos, kuriose susikaupusi drėgmė.

16. Byloje pateiktas buto Nr. 9 patalpų planas (daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. 9 gyvenamosios paskirties patalpų keitimas į biuro patalpas, atliekant paprastÄ jį remontÄ ) (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 32). Teismo posėdžio metu liudytoja T. L. teismui nurodė bei detalizavo, kurioje vietoje sunkėsi drėgmė, t. y. sienoje, esančioje patalpoje (plane pažymėta 9-1), maždaug 3-4 metrų atstumu nuo balkono patalpos (plane pažymėtos 9-3), drėgmė prasisunkusi ir dažai atÅ¡okę maždaug 30 cm atstumu nuo grindų. IÅ¡ byloje esančio buto Nr. 10 plano matyti, kad buto Nr. 9 diena, kurioje atsirado drėgmė, ribojasi su buto Nr. 10 siena, kurioje yra virtuvės bei tualeto patalpos (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 33).

17. UAB „Priemiestis“ 2019 m. birželio 18 d. Nr. 596/1 pažymoje nurodyta, kad bendrovės santechnikos specialistai patikrino bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir šalia esančiame bute Nr. 10, bendro naudojimo vamzdynus ir nenustatė jokių pratekėjimo požymių. Nurodė, kad bute Nr. 10 patalpos yra stipriai apleistos, tualeto patalpose pripilta fekalijų, aplietos grindys, elektros tiekimas bute išjungtas. Pažymėjo, jog ginčo įvykis nėra susijęs su bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų bei konstrukcijų priežiūra/nepriežiūra ar gedimu ir/ar avarija. 18. 2019 m. rugsėjo 16 d.

AB „Lietuvos draudimas“ Žalų ekspertizių Rytų grupės vyresnysis žalų vertintojas elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į T. L. praÅ¡ydamas jos pateikti žalos administravimui reikalingus dokumentus (aplietų patalpų nuotraukas, iÅ¡matavimus). TÄ pačiÄ dienÄ T. L. atsakė, kad patalpos aplietos apie 3 kv. m., žalÄ padaręs asmuo – Nr. 10 buto savininkas J. L.

19. Remiantis byloje esančiais AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, remonto sÄ mata (žalos bylos Nr. 2254489), nustatyta, kad draudimo iÅ¡moka sudaro 476 Eur, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo - butas Nr.

10. SÄ matoje detalizuota, kad 476 Eur draudimo iÅ¡mokÄ sudaro: sienų perdažymas (230,67 Eur); grindjuosčių esamų ir pvc permontavimas/be grindjuosčių kainos (18,85 Eur); plėvelinės apsaugos/grindų ir kt. daiktų (12,42 Eur); patalpų valymas ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas (30,25 Eur); baldų ir kt. daiktų iÅ¡neÅ¡imas – įneÅ¡imas (26,54 Eur); karnizų, lentynų ir t. t. perkabinimas (49,54 Eur); drėgmės surinkėjo nuoma (78,14 Eur); sienos armavimas su tinkleliu (30 Eur). 20. 2019 m. rugsėjo 17 d. ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie žalos atlyginimÄ T. L., informuodamas, kad visa nuostolio suma sudaro 476 Eur. IÅ¡ AB SEB banko iÅ¡raÅ¡o laikotarpiu 2019 m. rugsėjo 18 d. matyti, kad ieÅ¡kovas pervedė T. L. 476 Eur iÅ¡mokÄ .

21. IeÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo 27 d. siuntė atsakovui J. L. praneÅ¡imÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, praÅ¡ydamas per 15 dienų pervesti 476 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

22. Atsakovas byloje pateikė 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimus už elektros į butÄ Nr. 10 tiekimÄ patvirtinančius iÅ¡raÅ¡us. Dėl žalos atlyginimo 23. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. IeÅ¡kovas subrogacijos pagrindu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip buto Nr. 10 savininko, 476 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad drėgmė į kaimyninį butÄ Nr. 9 prasiskverbė bÅ«tent iÅ¡ atsakovui priklausiusio buto, tuo tarpu atsakovas su ieÅ¡kovo reikalavimais ir argumentais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nepatvirtina drėgmės prasiskverbimo iÅ¡ jo buto fakto, be to, ieÅ¡kovas netyrė kitų priežasčių, galėjusių lemti buto Nr. 9 sienos apdailos apgadinimÄ . Teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais atsakovo argumentais dėl žemiau iÅ¡dėstytų motyvų.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Toks draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui įstatymo pagrindu vadinamas subrogacija. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad subrogacijos atveju, draudikui iÅ¡mokėjus pagal draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, saistanti nukentėjusį draudėjÄ ir žalÄ padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi Å¡ios prievolės Å¡alis: draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013).

Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

25. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , perėmė visas nukentėjusio nuo drėgmės patekimo į butÄ Nr. 9 asmens, kuriam buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, teises ir pareigas, susijusias su padaryta žala.

26. IeÅ¡kovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iÅ¡ delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ . Draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , subrogacine tvarka reikalaudamas žalos (nuostolių) atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, atsistoja į draudėjo vietÄ deliktiniuose santykiuose su žalÄ padariusiu asmeniu, dėl ko jam kyla pareiga įrodyti neteisėtus asmens veiksmus, asmens kaltę, realios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir žalos. Kai neįrodyta bent viena bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalÄ , padarytÄ dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratÄ , kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ nepaisant jo kaltės. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryÅ¡iui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).

28. Taigi, akcentuotina, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ turto sugadinimo atveju dėl vandens poveikio, yra bÅ«tina nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi bÅ«ti suprantami patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Nagrinėjamu atveju dėl kokios priežasties skverbiasi drėgmė iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad drėgmės skverbimosi židinys yra atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai.

29. Ieškovas ieškinį grindė UAB „Priemiestis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad bendrovės santechnikos specialistai patikrino bute Nr. 9, ir šalia esančiame bute Nr. 10, bendro naudojimo vamzdynus ir nenustatė jokių pratekėjimo požymių. Nurodė, kad bute Nr. 10 patalpos yra stipriai apleistos, tualeto patalpose pripilta fekalijų, aplietos grindys, elektros tiekimas bute išjungtas. Pažymoje nurodyta, kad jog ginčo įvykis nėra susijęs su bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų bei konstrukcijų priežiūra/nepriežiūra ar gedimu ir/ar avarija.

Trečiasis asmuo UAB „Priemiestis“ raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (DOK-12549) patvirtino, kad minėtoje pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Tuo tarpu atsakovas argumentavo, kad Å¡i pažyma yra nemotyvuota, neiÅ¡sami ir prieÅ¡taringa, neatitinka tikrovės, todėl, anot atsakovo, ja vadovautis nėra pagrindo. Teismas nesutinka su Å¡iais atsakovo argumentais. Pirma, atsakovas nurodo, kad pažymoje supainioti butų numeriai, todėl negalima identifikuoti, kuris butas buvo užpiltas, tačiau teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju vertinant visos pažymos turinį ir kontekstÄ , logiÅ¡kÄ sakinių sekÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , įmonės specialistai nustatė, kad drėgmė skverbiasi iÅ¡ buto Nr. 10 į butÄ Nr. 9, o ne atvirkščiai, ir bÅ«tent buto Nr. 10 patalpos yra apleistos.

Å ias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta T. L., kuri nurodė, kad 2019 m. pavasarį girdėjo, kad už sienos teka vanduo, patvirtino aplinkybes dėl buto Nr. 10 nepriežiÅ«ros, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ buto nuolat sklisdavo smarvė, iÅ¡ ten ėjo tarakonai, buvo blusų, bute lankydavosi daug žmonių, buvo triukÅ¡minga, ji nesijautė saugiai. Taipogi, drėgmės bute Nr. 9 faktÄ patvirtina ir teismui pateiktos buto Nr. 9 fotonuotraukos. Antra, atsakovas nurodo, kad pažymoje klaidingai nurodyta, kad elektros tiekimas bute buvo atjungtas, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už elektros tiekimÄ buvo mokama.

Tačiau teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju faktas, ar elektra bute buvo atjungta ar ne, nėra esminis ir nei patvirtina, nei paneigia bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, kadangi nagrinėjamu atveju byloje ginčas yra kilęs dėl vandens (drėgmės) prasiskverbimo ir elektros buvimas ar nebuvimas Å¡iai aplinkybei įtakos neturi. Trečia, atsakovas nurodo, kad UAB „Priemiestis“ nėra kompetentinga atlikti statinio ekspertizę ar vertinti draudiminius įvykius, tačiau teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju UAB „Priemiestis“ pažyma ir nėra vertinama kaip ekspertizės aktas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , teismas ieÅ¡kovo pateiktÄ pažymÄ vertina kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

Taip pat pabrėžtina, kad remdamasis surinkta medžiaga įvykį draudiminiu pripažįsta draudikas, o ne kitas asmuo, todėl atsakovo argumentai dėl UAB „Priemiestis“, kaip draudiminių įvykių vertintojo, laikytini teisiÅ¡kai nepagrįstais. Ketvirta, atsakovo pozicija, kad UAB „Priemiestis“ galėjo nuslėpti namo bendro naudojimo vamzdynų sugedimo faktÄ , yra deklaratyvaus pobÅ«džio, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Penkta, atsakovas teigia, kad UAB „Priemiestis“ pažyma neturi įrodomosios galios, nes atsakovas nedalyvavo buto apžiÅ«roje, nėra jo paraÅ¡o, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tame bute niekada negyveno ir nesilankydavo, o priežiÅ«rÄ vykdė jo tėvas, iki buto pardavimo jame gyveno I.

V., todėl šios aplinkybės leidžia suponuoti, kad buto apžiūra galėjo būti atlikta dalyvaujant faktiškai bute gyvenančiam asmeniui, o tai, kad buto savininkas apžiūroje nedalyvavo, nereiškia, kad apžiūros metu nustatytais faktais nėra pagrindo vadovautis.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės argumentuoja tuo, kad žala butui Nr. 9 galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių, t. y. dėl žemiau esančių rÅ«sio patalpų, dėl per neįstiklintÄ balkonÄ patenkančios drėgmės nuo sniego ar lietaus, taip pat dėl to, kad pati buto Nr. 9 savininkė atliko bute kapitalinį remontÄ pragręždama sienas. Teismo vertinimu, tokių argumentų atsakovas nepagrindė leistinais įrodymais, be to, atsakovo teiginius paneigia kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Atsakovo praÅ¡ymu teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas jo tėvas J.

L., kuris paaiÅ¡kino, kad labiausiai tikėtina drėgmės atsiradimo priežastis – per atsakovo neįstiklintÄ balkonÄ Ä¯ butÄ Nr. 9 patenkanti drėgmė dėl sniego, vėjo, lietaus ir pan. Tačiau Å¡iÄ tiek atsakovo, tiek liudytojo iÅ¡keltÄ hipotezę paneigia kiti byloje esantys įrodymai, t. y. fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matoma buto Nr. 9 sienų apdailos pažeidimų vieta, byloje esantis buto Nr. 9 patalpų planas, liudytojos T. L. parodymai, kurių metu ji tiksliai įvardino ir plane parodė vietÄ , kurioje atsirado sienos apdailos sugadinimai.

Byloje nustatyta, kad pažeidimai atsirado sienoje, esančioje patalpoje (plane pažymėta 9-1), maždaug 3-4 metrų atstumu nuo balkono patalpos (plane pažymėtos 9-3), drėgmė prasisunkusi ir dažai atÅ¡okę maždaug 30 cm atstumu nuo grindų. Taigi, Å¡iuo atveju atstumas tarp atsakovo buto balkono ir pažeidimų vietos yra pernelyg didelis, netgi jei drėgmė nuo balkono pusės ir buvo, tačiau, teismo vertinimu, tai negalėjo sÄ lygoti bÅ«tent tų pažeidimų, dėl kurių byloje kilo ginčas.

Be kita ko, Å¡iame kontekste svarbu pabrėžti, kad iÅ¡ byloje esančio buto Nr. 10 plano matyti, kad buto Nr. 9 diena, kurioje atsirado drėgmė, ribojasi su buto Nr. 10 siena, kurioje yra virtuvės bei tualeto patalpos, kas tik sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad drėgmės Å¡altinis buvo bÅ«tent atsakovo buto patalpos, juolab, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir UAB „Priemiestis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovo buto tualeto patalpos yra drėgnos, apleistos, aplietos grindys. Å iame kontekste bÅ«tina įvertinti ir tai, kad atsakovui pardavus butÄ ir naujiems savininkams atlikus bÅ«sto renovacijÄ (kapitalinį remontÄ ), daugiau drėgmė ginčo sienoje bute Nr. 9 nebesiskverbė.

Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo abstraktaus pobūdžio svarstymais dėl rūsio patalpų, kaip drėgmės šaltinio, kadangi byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų šiems argumentams pagrįsti. Atsakovas taip pat teigė, kad drėgmė galėjo patekti per vandentiekio stovus, esančius ginčo sienoje, tačiau atsakovas byloje neįrodė fakto, kad šioje sienoje būtų bendri vandentiekio stovai, šios aplinkybės nepatvirtino ir liudytoja T. L., nurodžiusi, kad ginčo sienoje bendrų vandentiekio stovų nėra.

Teismas taip pat negali remtis tiek atsakovo, tiek liudytojo J. L. teiginiais, kad T. L., atlikdama kapitalinį remontÄ demontavo pertvarÄ , galimai buvo pažeisti vamzdynų tinklai, buvusios pertvaros vietoje pradėjo kauptis drėgmė. Pirma, buto Nr. 9 remontas buvo atliktas 2014 metais, tuo tarpu drėgmė kaupėsi 2019 metais. Antra, iÅ¡ buto Nr. 9 patalpų plano matyti, kad pertvaros buvo demontuotos visai kitoje vietoje, nei nustatyta drėgmės kaupimosi vieta. Trečia, kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo sienoje bÅ«tų vamzdynai.

Taigi, visos Å¡ios iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo argumentai, kad žala butui Nr. 9 galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių, yra nepagrįsti, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

31. Ä®rodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba juos teigti esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus.

Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo bute esanti santechnika ar vamzdynai žalos atsiradimo metu buvo tvarkingi. Liudytojo J. L. parodymai apie tai, kad jis nuolat lankydavosi bute ir butas nebuvo apleistas, jokios drėgmės bute nebuvo, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, be to, liudytojas yra atsakovo tėvas, dėl ko jo parodymai, nesant kitų juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų, negali būti vertinami kaip patikimi.

Pabrėžtina, kad netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Teismo vertinimu, pagal byloje esančių įrodymų visumÄ , galima daryti objektyviai tikėtinÄ ir pakankamai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad buto Nr. 9 siena buvo apgadinta bÅ«tent iÅ¡ atsakovo buto prasiskverbusios drėgmės ir dėl to buvo patirti nuostoliai, o tai suponuoja, kad bÅ«tent atsakovas yra atsakingas už minėtos žalos atsiradimÄ , todėl jam tenka prievolė atlyginti žalÄ (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Pripažintina, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai ir užtikrinti, kad iš jo buto nebūtų padaryta žalos, nevykdymas (neužtikrinimas, kad jo bute esanti įranga/technika, nekeltų žalos kitiems asmenims) (CPK 185 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Taigi byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) ir priežastinis ryšys.

32. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Tokiuose ginčuose žalos dydis gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ir vienas tokių taikomų bÅ«dų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 ir kt.).

Taikant tokį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Tokiu atveju atkÅ«rimo sÄ naudos apima reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti sÄ naudas, kurios turi suskaičiuojamos iki ribos, atitinkančios sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. Tais atvejais, kai po sugadinimo turtas neatkurtas ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas apskaičiuojant, kokios sÄ naudos bÅ«tų atkuriant iki sugadinimo buvusiÄ objekto bÅ«klę.

33. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pateikė įrodymus kaip buvo apskaičiuota 476 Eur dydžio žala (turto remonto sÄ mata). SÄ matoje detalizuota, kad 476 Eur draudimo iÅ¡mokÄ sudaro: sienų perdažymas (230,67 Eur); grindjuosčių esamų ir pvc permontavimas/be grindjuosčių kainos (18,85 Eur); plėvelinės apsaugos/grindų ir kt. daiktų (12,42 Eur); patalpų valymas ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas (30,25 Eur); baldų ir kt. daiktų iÅ¡neÅ¡imas – įneÅ¡imas (26,54 Eur); karnizų, lentynų ir t. t. perkabinimas (49,54 Eur); drėgmės surinkėjo nuoma (78,14 Eur); sienos armavimas su tinkleliu (30 Eur).

Patirtus nuostolius patvirtina ir fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti sienos pažeidimai, taip pat liudytojos T. L. parodymai. Atsakovas ieÅ¡kovo pateiktos sÄ matos neginčijo, nepateikė įrodymų, kad kaÅ¡tai turėtų bÅ«ti mažesni. Taigi, byloje įrodytas patirtos žalos faktas. Konkrečiu atveju, ieÅ¡kovas, draudėjai iÅ¡mokėjęs 476 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad atsakovas, kurio bute buvo drėgmės prasiskverbimo židinys, kompensuotų nurodytÄ sumÄ .

34. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visetÄ , teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas byloje įrodė, kad žalÄ padariusi drėgmė prasiskverbė iÅ¡ atsakovui priklausiusio buto, t. y. įrodė visas tris civilinei atsakomybei kilti reikalingas sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimÄ ) ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, todėl konstatuotina, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ . Akcentuotina, kad ieÅ¡kovas įrodyti atsakovo kaltės neprivalėjo, nes esant kaltės prezumpcijai, jÄ paneigti turėjo atsakovas, tačiau atsakovas Å¡ios pareigos neįvykdė, kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisti 476 Eur žalos atlyginimÄ (CK 6.246 - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.1015 straipsnis). Dėl kompensacinių palÅ«kanų 35. IeÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo 27 d. siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, praÅ¡ydamas per 15 dienų pervesti 476 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovas gera valia deliktinės prievolės neįvykdė. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 25,82 Eur kompensacinių palÅ«kanų.

36. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ , jis privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Ä®statymo nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kompensuojamosios palÅ«kanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014).

Kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, turi bÅ«ti visos trys sÄ lygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi bÅ«ti piniginė. Antra, turi bÅ«ti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

37. Byloje nustatyta, kad atsakovui kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Atsakovas, gavęs ieÅ¡kovo 2019 m. rugsėjo 27 d. iÅ¡siųstÄ pretenzijÄ ir žinodamas, kad privalo atlyginti ieÅ¡kovui patirtÄ Å¾alÄ , elgėsi pasyviai, į ieÅ¡kovÄ nesikreipė, su juo nebendradarbiavo ir jokio susitarimo, kad nebÅ«tų skaičiuojamos palÅ«kanos, nesudarė. Kadangi atsakovas atsisakė geranoriÅ¡kai atlyginti žalÄ , ieÅ¡kovas teisėtai ir pagrįstai praÅ¡o minimalių įstatyme nustatytų palÅ«kanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminÄ , iki kreipimosi į teismÄ dienos, kadangi Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovas patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – laiku negauto žalos atlyginimo.

38. Taigi, nagrinėjamu atveju tenkintinas kaip pagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 25,82 Eur dydžio kompensacines palÅ«kanas (476 Eur x 5 proc. / 365 x 396 pradelstų dienų skaičius (nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.)) (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas Å¡ių paskaičiuotų palÅ«kanų dydžio nekvestionavo ir dėl jų nepagrįstumo nepasisakė. Dėl procesinių palÅ«kanų 39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

40. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (501,82 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

41. Kiti procesiniuose dokumentuose Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 470,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur atstovavimo iÅ¡laidos.

43. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti atstovavimo iÅ¡laidų dydis (455,58 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieÅ¡kinį tenkinus, ieÅ¡kovas turi teisę į praÅ¡omo priteisti dydžio atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kinį tenkinus, yra pagrindas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti 455,58 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Apibendrinant, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina iÅ¡ viso 470,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl paÅ¡to iÅ¡laidų 45. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 18,32 Eur ir yra priteisiamos iÅ¡ atsakovo valstybės naudai. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iÅ¡ atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 476 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žalos atlyginimo, 25,82 Eur (dvideÅ¡imt penkis eurus 82 centus) kompensacinių palÅ«kanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (501,82 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 470,58 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų 58 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,32 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 32 centus) paÅ¡to iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Justa RaciÅ«tė