a656d315-a43e-4058-8b76-294b8d0971da · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-386/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01373-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4; 44.5.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio

26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4315-553/2011 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegijaÂ

Â

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų, atlyginimo.

IeÅ¡kovas V. Å . kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu Lietuvos valstybei, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 144 191,62 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2004 m. kovo 31 d. FNTT Å iaulių apskrities pareigÅ«nai atvyko į UAB „Ridvija“ tarnybines patalpas, esančias Stadiono g. 1, Å iauliuose, kurioje ieÅ¡kovas dirbo direktoriumi, surinko ir iÅ¡gabeno dalį įmonės buhalterinių dokumentų, asmeninius užraÅ¡us bei pinigus, nesusijusius su įmonės veikla. Buvo paimti asmeniniai V. Å . pinigai: 254 647 Lt,

1 320 JAV dolerių ir 420 EUR, kurių didžioji dalis buvo bankinėje pakuotėje su atitinkamo banko užraÅ¡ais bei antspaudais. IeÅ¡kovo teigimu, pinigus jis su savimi turėjo todėl, kad netrukus rengėsi dalyvauti pirkimo - pardavimo sandoryje. Dėl pinigų kilmės pareigÅ«nams buvo pateiktas paaiÅ¡kinimas, gavimo dokumentai, tačiau į tai visai nebuvo kreipiama dėmesio ir nereaguojama į skundus ir praÅ¡ymus juos grÄ Å¾inti. Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu pagal BK 202 straipsnio

1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas bei nutarta sugrÄ Å¾inti paimtus pinigus. Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2007 m. spalio 11 d. nutarimu ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 220 straipsnio

1 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį. Nurodytais procesiniais sprendimais nustatyta, kad ieÅ¡kovas jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o ikiteisminis tyrimas ir taikytos procesinės prievartos priemonės – asmeninių pinigų paėmimas ir iÅ¡laikymas 3 metus ir 6 dienas – buvo be jokio faktinio ir pagrįsto procesinio pagrindo. Dėl nurodytų veiksmų ieÅ¡kovas teigia patyręs 144 191,62 Lt materialinę žalÄ , nes turėjo pareigÄ sumokėti 100 000 Lt baudÄ pagal nekilnojamojo turto sandorį bei negautų pajamų (palÅ«kanų) iÅ¡raiÅ¡ka neteko galimybės gauti 39 191,62 Lt. Dar 5 000 Lt ieÅ¡kovas iÅ¡leido advokatams už teisinės pagalbos paslaugas ikiteisminio tyrimo proceso metu. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad dėl paimtų piniginių lėšų jis nebegalėjo dalyvauti nekilnojamojo turto įgijime, su sandoriu susiję asmenys sužinojo apie pinigų paėmimÄ ir pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . IeÅ¡kovui dėl to sutriko sveikata, teko gydytis, buvo nustatyta negalia. Dėl pasklidusių kalbų apie padarytus finansinius nusikaltimus ieÅ¡kovas juto pažeminimÄ , psichologinius - dvasinius sukrėtimus ir iÅ¡gyvenimus, sÄ lygotus neteisingai suformuotos nuomonės, negalėjimo įvykdyti pareigos grÄ Å¾inti paskolÄ . Ä®monės kolektyvas taip pat jautė įtampÄ , o ieÅ¡kovas dėl visko iÅ¡gyveno gėdos ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , prarado pasitikėjimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės ieÅ¡kovo V. Å . naudai 42 955 Lt turtinės žalos ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas (b.l. 132-139). Teismas sprendė, kad pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nėra pakankamo pagrindo – atliekant įmonės patikrinimÄ , buvo rasti į įmonės apskaitÄ neįtraukti pinigai ir paskolų suteikimo sutartys, ikiteisminis tyrimas vieno iÅ¡ įtariamųjų atžvilgiu baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu. Ikiteisminio tyrimo inicijavimui buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad yra padarytos nusikalstamos veikos, tačiau objektyvios sÄ lygos baudžiamÄ jį ieÅ¡kovo persekiojimÄ nutraukti atsirado tik atlikus visapusiÅ¡kÄ visų reikÅ¡mingų aplinkybių tyrimÄ . Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau-OVÄ®) 9 straipsnis apibrėžia operatyvinės veiklos pagrindus, leidžiančius pradėti tokį tyrimÄ , kai turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , taip pat apie įsakmiai iÅ¡vardintus konkrečius apysunkius nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminiai tyrimai pradėti nustačius požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 202 straipsnio

1 dalyje. Å ios veikos nors ir yra apysunkiai nusikaltimai, tačiau jos neiÅ¡vardintos OVÄ® 9 straipsnyje. 2004 m. kovo 31 d. tarnybiniame praneÅ¡ime teigiama, kad operatyvinė informacija esÄ buvo susijusi su tuo, kad UAB „Ridvija“ apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ dėl mobilaus telefoninio ryÅ¡io kortelių naudojimo ir gautų pajamų grynais pinigais neapskaitymo, tačiau OVÄ® 9 straipsniu nesuteikta teisė atlikti operatyvinį tyrimÄ dėl informacijos, turinčios BK 222 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Taip pat OVÄ® 9 straipsnis nesuteikia teisės atlikti tyrimo ir dėl informacijos apie požymius nusikalstamų veikų, dėl kurių Å¡ioje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar parengti praneÅ¡imai apie įtarimÄ konkretiems asmenims. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuoroda į operatyvinį tyrimÄ neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, jei operatyvinis tyrimas galėjo bÅ«ti atliekamas kitu pagrindu, tuomet jo metu gauta informacija galėjo bÅ«ti panaudota ikiteisminiame tyrime tik suraÅ¡ius protokolÄ dėl operatyvinių veiksmų atlikimo OVÄ® 17 straipsnio

1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje bei BPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokio protokolo nėra. Iš 2004 m. kovo

31 d. patikrinimo akto matyti, kad ieÅ¡kovas jame įrašė pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad FNTT pareigÅ«nų paimami pinigai buvo jo pasiskolinti iÅ¡ kitų asmenų 2004 m. kovo

30 d. pagal sutartis, kurios pridėtos prie Å¡io akto. Be to, Å¡iame akte užfiksuota, kad UAB „Ridvija“ kasoje neatitikimų nerasta. PatikrinimÄ atlikę pareigÅ«nai, suradę ginčijamos priklausomybės pinigus ir surašę minėtÄ patikrinimo aktÄ , pinigų paėmimÄ Ä¯formino tÄ pačiÄ dienÄ suraÅ¡ytu poėmio protokolu, tačiau patikrinimo akte minimos paskolos sutartys jau nebuvo paimamos ir atitinkamai į poėmio protokolÄ neįraÅ¡ytos. Å ias aplinkybes teismas vertino kaip esminį baudžiamojo proceso paskirties pažeidimÄ .

Teismas nurodė, kad poėmiu paimti pinigai buvo apžiÅ«rėti 2004 m. gegužės 12 d. BPK 207 straipsnio tvarka, supakuoti ir perduoti į FNTT kasÄ , pinigai nebuvo perduoti specialistams tirti ieÅ¡kant nusikalstamos veikos pėdsakų, nes nei tokių užduočių, nei kriminalistikos specialistų iÅ¡vadų ikiteisminio tyrimo byloje nėra. Teismas sprendė, kad paimti pinigai teoriÅ¡kai galėjo bÅ«ti vertinami iÅ¡imtinai tik kaip galimos nusikalstamos veikos rezultatas ar priemonė. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatus ir priemones priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ (BPK

94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str.). Galimam turto konfiskavimui užtikrinti BPK 151 straipsnis numato specialiÄ procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ . Ta aplinkybė, kad BPK 151 straipsnis Å¡iÄ priemonę formuluoja kaip prokuroro teisę, BPK 94 straipsnio 1dalies 1 punkte ir BK 72 straipsnyje apibrėžta prievolė konfiskuoti automatiÅ¡kai suponuoja prokuroro pareigÄ taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ paimtiems pinigams. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo byloje duomenų apie prokuroro nutarimo dėl laikino ieÅ¡kovo nuosavybės teisių apribojimo priėmimÄ nėra.

Teismas sprendė, kad jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo gauta pakankamai duomenų, įskaitant ieÅ¡kovo skolos raÅ¡telius, kad poėmio metu paimti pinigai gali bÅ«ti nesusiję su tiriamomis byloje aplinkybėmis, tačiau nei ikiteisminio tyrimo įstaiga, nei ikiteisminį tyrimÄ organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nesiėmė veiksmų tirti ir įvertinti paimtų pinigų tikros kilmės bei sÄ ryÅ¡io su baudžiamÄ ja byla. Visi prokurorai atsisakydami tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymus grÄ Å¾inti paimtus poėmio metu pinigus, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų ir apsiribojo tik formaliu teiginiu apie tai, kad Å¡is klausimas esÄ jau buvo iÅ¡spręstas 2004 m. balandžio 15 d. nutarimu, nors pastarame įraÅ¡ytas atsisakymas vertinti pateiktus ieÅ¡kovo skolos raÅ¡telius tik dėl to, kad tai buvo tik kopijos.

Teismo vertinimu, realus baudžiamosios bylos patikrinimas aukštesniesiems prokurorams nagrinėjant ieškovo bei jo gynėjo prašymus ir skundus nebuvo atliekamas, todėl pinigai buvo laikomi ikiteisminio tyrimo įstaigoje be baudžiamojo proceso įstatyme numatyto pagrindo. Teismas sprendė, kad pripažinti, jog paimti pinigai buvo laikomi be pateisinamos priežasties, galima tik laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. balandžio 6 d., nes ikiteisminio tyrimo pareigūnams turėjo būti suteiktas pakankamai protingas terminas tam, kad jie nustatytų pinigų kilmę ir priimtų atitinkamus procesinius sprendimus.

Kadangi apie paimtų pinigų kilmę ieÅ¡kovas pateikė paaiÅ¡kinimÄ dar 2004 m. kovo 31 d. patikrinimo akto suraÅ¡ymo metu, teismas vertino, kad viena savaitė laiko buvo pakankama tam, kad patikrinti pinigų įgijimo ir laikymo įmonės patalpose teisėtumÄ . Tačiau laikinas nuosavybės teisių apribojimas turėjo bÅ«ti paskirtas nedelsiant. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 % proc. metinių palÅ«kanų, t. y. 38 975 Lt, vertintinus kaip neįrodinėtinus minimalius nuostolius, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d., 6.272 str.).

Taip pat yra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu patyrė 3 980 Lt dydžio iÅ¡laidas, kurias privalo atlyginti atsakovas, nes teismas konstatavo proceso prieÅ¡ kaltinamÄ jį pažeidimo faktÄ (CK 6.272 str.). Teismas sprendė, kad pagal preliminariÄ jÄ sutartį įsipareigojimo sumokėti pirminį įnaÅ¡Ä iki 2004 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovas neįvykdė, nes iÅ¡ jo buvo paimti apmokėjimui skirti pinigai, tačiau Å¡ios aplinkybės nepakanka, kad pripažinti atsakovÄ atsakingu už ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.

IeÅ¡kovas nepateikė 100 000 Lt baudos sumokėjimo faktÄ patvirtinančių dokumentų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 100 000 Lt nuostolių atlyginimo netenkintinas (CPK 178 str.). Dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas patyrė stiprų stresÄ ir ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, sÄ lygotus verslo partnerių pasitikėjimo sumažėjimu, negalėjimu įvykdyti prisiimto sutartinio įsipareigojimo, autoriteto praradimu, nuolatinio rÅ«pesčio kreiptis su skundais ir praÅ¡ymais į ikiteisminį tyrimÄ atliekančius bei jį kontroliuojančius pareigÅ«nus bei jų neigiamų procesinių sprendimų, kurių dalis buvo pateikta be motyvų.

IeÅ¡kovo patirti iÅ¡gyvenimai truko ilgÄ laikÄ ir tai neabejotinai įtakojo jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ . Nors pripažinti, kad patirtas stresas ir iÅ¡gyvenimai sÄ lygojo susirgimus, kurių pagrindu ieÅ¡kovui buvo nustatytas nedarbingumo lygis, nėra pagrindo, teismo nuomone, tokie faktoriai neabejotinai neigiamai įtakojo jo dvasinę ir fizinę sveikatÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui turi bÅ«ti kompensuota 7000 Lt neturtinės žalos.

         Â

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, apeliaciniais skundais praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 143-147, 148- 153). Apeliaciniai skundai grindžiami Å¡iais argumentais:

1. Teismas, vertindamas pinigų paėmimo aplinkybes atlikto poėmio metu, neteisingai aiÅ¡kino BPK ir BK normas, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad poėmio metu paimti pinigai galėjo bÅ«ti vertinami iÅ¡imtinai tik kaip nusikalstamos veikos rezultatas ar priemonė, kurias baudžiamojo proceso normos įpareigoja konfiskuoti. Apeliantų teigimu, 2004 m. kovo 31 d. iÅ¡ patikrinimo metu UAB „Ridvija“ rastų užrašų, paskolos sutarčių buvo galima spręsti apie galimai neteisėtÄ bendrovės veiklÄ ir iÅ¡ to gaunamas pajamas, kas suteikė pagrindÄ taikant poėmį (BPK 147 str.) paimti ir rastus pinigus kaip galimai gautus iÅ¡ nusikalstamos veikos. Pinigai apžiÅ«rėti kaip daiktiniai įrodymai (BPK

91 str., 92 str., 207 str.) ir perduoti saugoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

2. IeÅ¡kovo pateiktos paskolos sutartys neleido daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad poėmio metu paimti pinigai buvo bÅ«tent pasiskolinti iÅ¡ V. A. ir A. R.. Minėti pinigai ikiteisminiame tyrime galėjo bÅ«ti įvertinti kaip daiktiniai įrodymai, todėl ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai Å¡iuo atveju nebuvo įpareigoti pasirinkti konkrečiÄ procesinės prievartos priemonės rūšį – laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ . Be to, nei BK, nei BPK normos neįpareigoja privalomai taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , numatytÄ BPK 151 straipsnyje, kai nustatoma, kad poėmio metu paimtas turtas gali bÅ«ti konfiskuotinas. Taip pat teismas neatsižvelgė į BK 91 straipsnyje apibrėžtÄ daikto sÄ vokÄ ir neįvertino aplinkybės, kad galimai bendrovėje neapskaityti pinigai galėjo bÅ«ti nusikalstamos veikos objektas. Todėl teismo iÅ¡vada, kad paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, jog paimti pinigai ieÅ¡kovo buvo pasiskolinti asmeniniams tikslams, jiems turėjo bÅ«ti paskirtas nuosavybės teisių apribojimas, nepagrįsta.

3. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo pateiktos paskolų sutartys nebuvo paimtos poėmio metu, negali bÅ«ti vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso paskirties pažeidimas, dėl ko ieÅ¡kovui buvo padaryta žala. Apeliantas nurodo, kad sutartys ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojančiam prokurorui pateiktos 2004 m. balandžio 8 d.

4. Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2004 m. balandžio 15 d. nutarimu iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo ir jo advokato skundus dėl poėmio metu paimtų pinigų grÄ Å¾inimo. Prokuroras atmetė šį praÅ¡ymÄ motyvuodamas tuo, kad dėl ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, galutinis sprendimas nepriimtas. Paimti pinigai gali bÅ«ti laikomi Å¡io nusikaltimo padarymo priemone, todėl sprendimas dėl jų gali bÅ«ti priimtas tik baigus ikiteisminį tyrimÄ . Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti pinigus buvo atmestas tik dėl to, jog pateiktos paskolų lapelių kopijos yra nepatvirtintos. Todėl esant galiojančiam prokuroro nutarimui, visi kiti ieÅ¡kovo ir jo gynėjo skundai dėl pinigų grÄ Å¾inimo pagrįstai palikti nenagrinėtais.

5. Teismas, pasisakydamas apie operatyvinę veiklÄ , sutapatina operatyvinės informacijos patikrinimÄ su operatyviniu tyrimu ir dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas. Apelianto teigimu, operatyvinės informacijos patikrinimas gali bÅ«ti atliekamas ir nepradėjus operatyvinio tyrimo, o operatyvinės informacijos patikrinimas pereina į operatyvinės veiklos tyrimÄ nustačius OVÄ® 9 straipsnyje nustatytus pagrindus bei kai reikia naudoti sankcionuotas priemones, paminėtas OVÄ® 7 straipsnio 4 dalyje. Teismas neteisingai nurodo, kad operatyvinę informacijÄ ikiteisminiame tyrime galima panaudoti tik suraÅ¡ius protokolÄ dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, nes pareigÅ«nai, gavę operatyvinės informacijos dėl UAB „Ridvija“ galimai vykdomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, turėjo teisę atlikti bendrovėje patikrinimÄ , kurio metu gauto rezultato pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimÄ (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 str.).

6. Teismas nepagrįstai pripažino atlygintinomis visas ieškovo patirtas 3 980 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas pripažinęs, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, apeliantų teigimu, neturėjo teisinio pagrindo pripažinti atlygintinomis visas ieškovo turėtas advokato išlaidas, nes ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia visų tyrimo veiksmų neteisėtumo.

7. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2004 m. kovo 31 d. atlikto poėmio metu paimti 259 834 Lt be teisinio pagrindo buvo laikomi nuo 2004 m. balandžio

6 d. iki 2007 m. balandžio 6 d., todėl nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam 5 proc. metinių palÅ«kanų, t.y. 38 975 Lt.

8. Priteisdamas 7 000 Lt ieÅ¡kovo neturtinei žalai atlyginti, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį. Teismas nepagrįstai susiejo ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , reputacijos, pasitikėjimo ir autoriteto sumažėjimÄ vien su, teismo nuomone, nepagrįstai ilgo jam priklausančių pinigų negrÄ Å¾inimu, nevertindamas aplinkybės, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik ieÅ¡kovo atžvilgiu, tačiau jo sutuoktinė, UAB „Ridvija“ vyr. buhalterė G. Å . buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje. Apeliantų nuomone, tai taip pat galėjo turėti įtakos ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klei bei santykiams su aplinkiniais. Be to, nebuvo įvertintos aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai.

Ieškovas V. Š. atsiliepimu prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 156-165). Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti pradėtas operatyvinis tyrimas, remiantis OVÄ® nuostatomis. IeÅ¡kovo teigimu, visi operatyviniai veiksmai, taip pat ir informacijos operatyvinis patikrinimas, gali bÅ«ti vykdomi tik atliekant operatyvinį tyrimÄ , kuriam nagrinėjamu atveju nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nustačius, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iki pareigÅ«nų atvykimo į UAB „Ridvija“ patalpas ar jau jiems atlikus „patikrinimo veiksmus“ bei paėmus rastus pinigus, konstatuotini esminiai BPK pažeidimai, kurių pasėkoje buvo neteisėtai paimtos ieÅ¡kovo piniginės lėšos.

2. FNTT pareigÅ«nams atliekant neteistus veiksmus, rastos piniginės lėšos negalėjo bÅ«ti paimtos, jos negalėjo bÅ«ti vertinamos nei kaip daiktiniai įrodymai, nei kaip turtas, kuris galėtų bÅ«ti konfiskuotas, o turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui. Paimti pinigai nebuvo susiję su inkriminuotoms nusikalstamomis veikomis, o jų kilmė ir paskirtis teisėsaugos pareigÅ«nams buvo ne sykį nurodytos pačioje tyrimo pradžioje.

3. Byloje nenustatyta, kad paimtų pinigų atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, todėl teismo išvada, kad pinigų laikymas buvo be teisėto pagrindo, yra pagrįsta.

4. Ikiteisminis tyrimas iÅ¡ esmės buvo vykdomas dėl telefoninių kortelių įsigijimo, ryÅ¡io paslaugų gavimo, atsiskaitymo lengvatinėmis sÄ lygomis ir SIM kortelių panaudos sutarčių klastojimo. IeÅ¡kovo teigimu, paskolos sutartys ar užraÅ¡ai visiÅ¡kai nesusiję su įmonės veikla, todėl apeliantų teiginiai, kad rasti užraÅ¡ai ir paskolos sutartys leido daryti prielaidas dėl įmonės neteisėtos veiklos, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

5. Ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriuos galima buvo atlikti tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ per trumpiausiÄ laikÄ , ieÅ¡kovo nuomone, pagrinde buvo atliekami praėjus gan ilgam laiko tarpui nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, 2005 m. kovo 3 d., 2005 m. balandžio 27 d., 2006 m. birželio 9 d., 2006 m. rugpjūčio 3 d., 2006 m. lapkričio 7 d. pareikÅ¡ti įtarimai ieÅ¡kovui bei jo sutuoktinei nebuvo susiję su teisėsaugos pareigÅ«nų paimtų pinigų neteisėtu gavimu ar jų neapskaitymu. Dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, jiems vangiai tiriant inkriminuotas nusikalstamas veikas, visiÅ¡kai netiriant ir netikrinant pateiktų faktų apie paimtų piniginių lėšų kilmę, Å¡ios piniginės lėšos buvo neteisėtai, be BPK numatyto pagrindo neapibrėžtam laikui prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos kaip daiktiniai įrodymai, taip padarant ieÅ¡kovui žalÄ . Â

6. Nustačius, kad dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovui buvo padaryta žala, teismas pagrįstai priteisė 42 955 Lt patirtos žalos. Be to, pripažinus, kad teisėsaugos pareigÅ«nai pažeidė norminių teisės aktų nuostatas, netinkamai taikė BPK, pažeidė bendrÄ rÅ«pestingumo, atidumo pareigÄ , teismas pagrįstai ieÅ¡kovo naudai priteisė jo ikiteisminio tyrimo metu patirtas iÅ¡laidas apmokant advokato paslaugas.

7. Teismas pagrįstai įvertino visas nustatytas bylos aplinkybes ir nustatydamas neturtinės žalos kompensacijos dydį. IeÅ¡kovo teigimu, nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbu tirti ir nagrinėti ikiteisminio tyrimo bei atliktų veiksmų teisėtumÄ , jų trukmę tik dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu atlikto tyrimo, todėl nėra svarbus procesinis baudžiamojo persekiojimo, vykdyto kitų įtariamųjų atžvilgiu, rezultatas. IeÅ¡kovas nurodo, kad jo sutuoktinė G. Å . buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Be to, kito įtariamojo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai negali turėti įtakos nustatant Å¡ioje byloje priteistinos ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydį.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepimu į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti (b.l. 155). Nurodo, kad skunde iÅ¡ esmės iÅ¡dėstyti motyvai yra tie patys kaip ir Generalinės prokuratÅ«ros pateiktame apeliaciniame skunde, todėl atsiliepimo argumentai papildomai neaptartini.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Nustatyta, kad 2004 m. kovo 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį operatyvinės informacijos apie UAB „Ridvija“ 1999-2003 metais vykdytÄ veiklÄ pagrindu (b.b. t. 1, b.l. 1). Vykdant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Å iaulių apskrities skyriaus virÅ¡ininko 2004 m. kovo 31 d. pavedimÄ Nr. 381, UAB „Ridvija“ vyr. finansininkės kabinete rasti 254 647 Lt, 1 320 JAV dolerių, 420 EUR ir paskolų suteikimo sutartys (b.b. t. 1, b. l. 4, 5). 2004 m. kovo 31 d. poėmio protokolu nurodyti pinigai paimti vadovaujantis 2004 m. kovo 31 d. nutarimu daryti poėmį, kurio teisėtumÄ 2004 m. balandžio 2 d. patvirtino Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėjas (b.b. t. 1, b.l. 12-13). 2004 m. balandžio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje (b.b. t. 1, b. l. 27). 2005 m. balandžio 27 d. suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovui, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (b.b. t. 3, b. l. 8-31). Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ra 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu nutraukė, nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių bei grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui iÅ¡ jo paimtus pinigus (b.b. t. 10, b. l. 21-23). Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ra 2007 m. spalio 11 d. nutarimu nutraukė ieÅ¡kovo atžvilgiu ir ikiteisminio tyrimo dalį, nesant jo veikoje ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir

220 straipsnio 1 dalyje, požymių (b.b. t. 10, b. l. 115-119).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas reikalavimus priteisti iÅ¡ valstybės turtinę ir neturtinę žalÄ grindžia dėl jo atžvilgiu be pagrindo pradėto ikiteisminio tyrimo, nepagrįstai 2004 m. kovo 31 d. atlikto pinigų poėmio bei paimtų pinigų laikymo iki 2007 m. balandžio 6 d.

           Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų

           CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Å io straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi, ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio

16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

           Taigi, nagrinėjamoje byloje reikalinga nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus kaltės klausimÄ , nes CK 6.272 straipsnis nustato griežtÄ jÄ , t.y. be kaltės valstybės atsakomybę. Tai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodinėjo, kad yra pagrindas konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , apeliantai įrodinėjo, kad pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti, todėl valstybei atsakomybė negali kilti.

           Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pareikÅ¡tų Å¡ioje byloje reikalavimų pobÅ«dį, dalies jų iÅ¡sprendimui ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų (ne)teisėtumo vertinimas apskritai nėra itin reikÅ¡mingas. Nustatinėjant civilinės atsakomybės sÄ lygas, visų pirma turi bÅ«ti nustatytas žalos padarymo faktas. Šį faktÄ ir žalos dydį visais atvejais turi įrodyti ieÅ¡kovas. Akivaizdu, kad bet koks kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatinėjimas inter alia veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo vertinimas, neįrodžius žalos atsiradimo, nėra aktualus, nes jis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad visų pirma pasisakytina bÅ«tent Å¡iuo – žalos atsiradimo klausimu.

Dėl turtinės žalos (nuostolių)

IeÅ¡kovo teigimu, netekęs poėmio metu paimtų pinigų, jis negalėjo dalyvauti sandoryje, dėl ko patyrė 100 000 Lt turtinę žalÄ . Å i ieÅ¡kinio dalis yra atmesta ir nekvestionuojama, todėl dėl jos nepasisakoma.

IeÅ¡kovas teigia, kad iÅ¡ jo paimtais pinigais negalėjo naudotis 3 metus ir 6 dienas, todėl jam priklauso 5 procentai metinių palÅ«kanų, t.y. 39 191,62 Lt. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu už gynėjo paslaugas sumokėjo 5 000 Lt, Å¡iÄ sumÄ teismo praÅ¡o pripažinti patirtais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies - priteisė 38 975 Lt kaip minimalius nuostolius (palÅ«kanas) remdamasis CK 6.210 straipsniu bei 3 980 Lt už advokato ikiteisminio tyrimo metu suteiktas paslaugas. Apeliantai Å¡iÄ teismo sprendimo dalį ginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybių kontekste, netgi a priori darant prielaidÄ , kad pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų metines palÅ«kanas nuo iÅ¡ jo paimtos pinigų sumos vertintinas kaip neįrodinėtini minimalÅ«s nuostoliai ir tenkintinas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės

26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Taigi, dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK 6.249 str.). Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.).

Kaip minėta, ieÅ¡kovas 39 191,62 Lt žalos dydį grindė tuo, kad laikant 259 834 Lt pinigų sumÄ banko sÄ skaitoje, tai, skaičiuojant 5 proc. metines palÅ«kanas, jis per

3 metus ir 6 dienas bÅ«tų gavęs 39 191,62 Lt pajamų. Taigi, Å¡iuo reikalavimu ieÅ¡kovas kelia klausimÄ dėl netiesioginių nuostolių – negautų pajamų. Pažymėtina, kad negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio

3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2009).Â

Visų pirma pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi.  Ši norma nustato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 arba 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Å iuo atveju atsakovas (valstybė) jokios vykdytinos piniginės prievolės ieÅ¡kovo atžvilgiu neturėjo, taigi, nebuvo (ir negalėjo bÅ«ti) praleistas terminas piniginės prievolės įvykdymui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju minėta teisės norma netaikytina, o tuo atveju, jei iÅ¡ esmės bÅ«tų pagrindas pripažinti pareikÅ¡to reikalavimo dėl prarastų bankinių palÅ«kanų pagrįstumÄ , galima bÅ«tų vadovautis bankų taikytais palÅ«kanų dydžiais sÄ skaitose esančioms klientų lėšoms. Â

Tačiau iÅ¡ bylos duomenų darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas apskritai neįrodė nuostolių negautų pajamų pavidalu realumÄ ar bent realų tikėtinumÄ perspektyvoje. Kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieÅ¡kovo veiklÄ , iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Å iuo atveju iÅ¡ byloje esančios 2004 m. kovo 21 d. preliminariosios sutarties matyti, kad ieÅ¡kovas ir A. K. įsipareigojo iki 2004 m. balandžio 30 d. sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 53-54), o sutarties

3.2 punktu ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti pardavėjui 250‘000 Lt per 10 kalendorinių dienų po preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, t.y. iki 2004 m. kovo 31 d. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad jis pasiskolintais iÅ¡ kitų asmenų pinigais planavo atsiskaityti pagal minėtÄ sandorį, poėmio metu iÅ¡ jo paimti bÅ«tent Å¡ie tam tikslui skirti pinigai, tikslas nepasiektas tik dėl netektos galimybės jais naudotis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 39 191,62 Lt nuostolius, kaip negautas pajamas bankinių palÅ«kanų iÅ¡raiÅ¡ka, atmestinas kaip nepagrįstas – Å¡ios lėšos buvo ieÅ¡kovo pasiskolintos  iÅ¡ kitų asmenų konkrečiu tikslu, t.y. atsiskaityti pagal sandorį ir jokių bankinių palÅ«kanų iÅ¡ Å¡ių lėšų apeliantas ne tik nebÅ«tų gavęs, bet ir apskritai net nebuvo planavęs gauti. Taigi, apeliantas neįrodė, kad jo nurodomo pobÅ«džio negautos pajamos buvo netgi bent kiek realiai tikėtinos, o jo aiÅ¡kinimas apie galimas gauti bankines palÅ«kanas prieÅ¡tarauja jo paties aiÅ¡kinimui apie pasiskolintų pinigų paskirtį (CPK 178 str., 185 str.).

           Apeliantai teigia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti atlygintinomis visas ieškovo turėtas advokato išlaidas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Išlaidas advokato pagalbai ieškovas patyrė dėl valstybės pareigūnų veiksmų, kurių rezultatas iš esmės toks pats jei jie ir nebūtų atliekami – ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 punkto pagrindu, t.y. kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 ar 32 straipsnyje numatytų aplinkybių.

BPK 3 straipsnio 1 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. IeÅ¡kovui 2005 m. balandžio 27 d. buvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (b. b.  t. 3, b.l. 8-31). Pagal BPK 187 straipsnio 1 dalį praneÅ¡ime apie įtarimÄ , prokuroro nutarime ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pripažinti įtariamuoju turi bÅ«ti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat iÅ¡vardytos įtariamojo teisės. Taigi, priimant tokio pobÅ«džio praneÅ¡imÄ jau turi bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų apie galimÄ neteisėtÄ baudžiamojo įstatymo prasme veikÄ , o ieÅ¡kovas pagrįstai turėjo teisę naudotis gynėjo paslaugomis.

Tačiau galutiniame rezultate tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nutrauktas, dėl ko yra pagrindas manyti, kad duomenų įtarimui pareikÅ¡ti vis tik nebuvo pakankamai, t.y. įtarimai buvo pareikÅ¡ti nepagrįstai ir neteisėtai. Be to,  CPK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å is generalinio delikto principas reiÅ¡kia, kad žalos faktas kartu reiÅ¡kia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpcijÄ , ir žalÄ padaręs asmuo privalo įrodyti aplinkybes, dėl kurių jo atsakomybė negalima.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad netgi pirmosios instancijos teismo ir apeliantų nurodytų procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime teisėtumo vienoks ar kitoks vertinimas negali paneigti reikalavimo priteisti turėtas už advokato pagalbÄ iÅ¡laidas pagrįstumo.  Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo, kad apeliacinių skundų argumentais atlygintinų iÅ¡laidų dydis turėtų bÅ«ti mažinamas. Argumentai, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiÅ¡kia visų tyrimo veiksmų neteisėtumo, nėra tam pakankami, nes tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų dydžio nustatymas nėra sietinas su teisėtų ir neteisėtų veiksmų ikiteisminiame tyrime proporcijomis.

Tuo tarpu argumentų, kad dėl ikiteisminio tyrimo eigoje atliktų kokių nors paties ieškovo veiksmų įtakos būtų galima konstatuoti CK numatytus pagrindus šiam dydžiui sumažinti, apeliantai nenurodė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nagrinėjamos bylos teisinis pagrindas - CK 6.272 straipsnis. Jo trečioji dalis numato neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. TokiÄ Å¾alÄ Ä¯vertinti pinigais yra neįmanoma, todėl teismai, vadovaudamiesi bendrÄ sias žalos atlyginimo sÄ lygas reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgdami į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, kaltę bei žalos pasekmes, į specifinius, tik Å¡ios kategorijos byloms bÅ«dingus kriterijus, turi nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdami tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2007).

         Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas prašė priteisti 50 000 Lt neturtinę žalÄ , nes apie ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ bei praneÅ¡imus apie įtarimÄ sužinojo verslo partneriai, dėl ko pablogėjo jo, kaip verslininko, reputacija, jis patyrė nemalonių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų ir pažeminimÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui turi bÅ«ti kompensuota 7 000 Lt neturtinės žalos suma.

Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad paėmus ir operatyviai negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovui priklausančios didelės sumos pinigų, skirtų nekilnojamojo turto sandoriui dalinai finansuoti, jis patyrė stiprų stresÄ ir ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, sÄ lygotus verslo partnerių pasitikėjimo sumažėjimu, autoriteto praradimu. Tas pat pasakyta ir apie ikiteisminį tyrimÄ apskritai, juo labiau, kad jis truko tris metus, ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir ilgÄ laikÄ jis buvo įtariamuoju, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iÅ¡ karto po aptariamų byloje veiksmų pradžios jam buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimų paÅ«mėjimai. Todėl sutiktina su teismo iÅ¡vadomis, jog pradėti ieÅ¡kovo atžvilgiu veiksmai neigiamai įtakojo jo dvasinę ir fizinę sveikatÄ . Apeliantų teigimu, teismas neįvertino aplinkybių, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, o ieÅ¡kovo sutuoktinės UAB „Ridvija“ vyr. buhalterės G. Å . atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tačiau pastaroji aplinkybė nėra susijusi su pačiam ieÅ¡kovui padaryta neturtine žala, o neturtinės žalos padarymo

negalėtų eliminuoti atskiri, nors ir formaliai teisingi, procesiniai veiksmai. Kasacinio teismo yra konstatuota, jog valstybės civilinė atsakomybė

gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigÅ«nai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , teismas, įvertindamas patirtÄ neturtinę žalÄ pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais Å¡ios žalos piniginio įvertinimo kriterijais, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai įvertinęs bylos aplinkybes ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, pagrįstai nustatė ieÅ¡kovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, t.y. 7 000 Lt (CK 6.250 str.).

Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

           Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimÄ , todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistos turtinės žalos atlyginimÄ iki 3 980 Lt sumos, kitÄ sprendimo dalį paliekant nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

          Â

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

           n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimÄ pakeisti sumažinant priteistÄ ieÅ¡kovui V. Å . turtinės žalos atlyginimo sumÄ iki 3 980 Lt.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

          Â

          Â

           Teisėjai                                       Â

                                                              Kazys Kailiūnas

                                                                                                          Â

                                                                                                                                Alvydas

Poškus

                                                                                                                                                                                                                                                                                     Donatas

Å ernas