a650f273-d91c-408d-91fe-7c786d1352dd · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-63-719/2017 Proceso Nr. 1-01-1-35882-2016-8Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.5.;1.1.8.7.9.; 1.1.8.14.; 1.2.3.1.1.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.5.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas ArtÅ«ras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant: prokurorui Jelenai Sabaliauskienei, gynėjui advokatui Justinui Stauskui, nukentėjusiesiems: R. U. ir V. U.,nukentėjusiajai ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymÄ J.

U.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Ingai Radinienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 9 klasių iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), 2014-12-04 teismo nutartimi atleistas nuo atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje ir n u s t a t ė :

A. B. 2016 m. liepos mėnesį, laikotarpiu nuo 29 d. 20 val. iki 30 d. 8 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau, kaip 12 smÅ«gių E. U. į galvÄ ir nugaros sritį, padarydamas nežymiai sutrikdančius sveikatÄ sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejų akių virÅ¡utiniuose vokuose, kairiame smilkinyje, lÅ«pų kairiame kampe, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas nosyje, smakro kairėje pusėje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimus nugaros kairėje pusėje ir sunkiai sutrikdančius sveikatÄ sužalojimus – plačiÄ difuzinę minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ kairės pusės smilkininėje, momeninėje, pakauÅ¡inėje srityse, linijinį lūžį kairės pusės kaukolės skliauto pakauÅ¡inės – momeninės srities, kraujo patekėjimus po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, dėl ko nuo galvos sumuÅ¡imo nukentėjusysis mirė, taip veikdamas, tyčia nužudė E. U..Kaltinamasis A.

B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis sudavė smūgius E. U., tačiau neturėjo tikslo jo žudyti. Su E. U. jis pažįstamas gana seniai. Kartu dirbdavo įvairius neoficialius darbus. Prieš įvykį jie kartu klojo trinkeles pas V. B.. Dirbdami gėrė alų, o baigę darbus, praktiškai dviese su E. U. išgėrė butelį degtinės. Po to V. B. žmona S. B. juos vežė namo. Prie namų S. B. jam davė 10 Eur, E. U. taip pat davė 10 Eur.

Tačiau E. U. duodamÄ kupiÅ«rÄ jis ėmė vienu metu su E. U. ir ta kupiÅ«ra suplyÅ¡o. Dėl to jis supyko ir iÅ¡lipęs sudavė E. U. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ . Po to jie abu nuėjo pas jį į namus, kur dar abu iÅ¡gėrė alaus. Paskui jis su pažįstamu V. A. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur dar nusipirko 6 litrinius butelius alaus. Grįžęs namo, su E. U. virtuvėje dar iÅ¡gėrė vienÄ butelį alaus. E. U. sakė, kad nori eiti miegoti ir norėjo pasiimti iÅ¡ Å¡aldytuvo du butelius alaus.

Dėl to jis supyko ir sudavė kumščiu stovinčiam E. U. į veidÄ , o po to dar sudavė serijÄ smÅ«gių. E. U. atsisėdo ant kėdės prie Å¡aldytuvo ir pasakė kažkokiÄ replikÄ . Tada jis liepė E. U. pakelti galvÄ ir keliu trenkė į smakrÄ . Jis matė, kad E. U. iÅ¡ kažkur ant grindų lašėjo kraujas, bet nematė iÅ¡ kur. Po to jis pasiėmė tris butelius alaus ir nuėjo pas L. S.. Ten buvo ir kartu gėrė alų A. A., S. B., L. S.. Jis visiems sakė, kad sudavė smÅ«gius E. U..

Maždaug apie 3 val. nakties jis grįžo namo ir E. U. rado sėdintį ant tos pačios kėdės. Kadangi jis pats buvo pavargęs ir iÅ¡gėręs alkoholio, nuėjo miegoti. Pamiegojęs apie dvi valandas, pasiėmė dar du butelius alaus ir anksti ryte nuėjo pas L. S., kur iÅ¡gėrė jo atsineÅ¡tÄ alų, po to dar L. S. atnešė alaus. Grįžęs namo, jis pamatė E. U. gulintį ant grindų virtuvėje. Pajudinęs pamatė, kad koja Å¡alta. Tada jis skambino pagalbos telefonu ir laukė, kol atvažiuos greitoji ir policija.

Buto duris jis iÅ¡eidamas rakina, tačiau raktų su savimi nesineÅ¡ioja, juos palieka dėžutėje. E. U. jis visus smÅ«gius sudavė iÅ¡ priekio – iÅ¡ nugaros jokių smÅ«gių nesudavė. SmÅ«gius sudavė apie 20 – 21 val. Anksčiau su E. U. yra susimušęs tik vienÄ kartÄ . IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (2 t., 70 – 73 b. l.).Be kaltinamojo A. B. dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų:

S. B., L. S., S. B., A. A., V. P., V. L. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (1 t., 156 – 173 b. l.), teismo medicinos eksperto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 18 – 22, 28 – 33 b. l.), specialisto – teismo medicinos eksperto R. Ž., davusio iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kinimais (1 t., 150 – 151 b. l.), 2016-08-01 daiktų pateikimo ir 2016-10-13 apžiÅ«ros protokolais (1 t., 137 – 138 b. l., 2 t., 20 – 23 b. l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 15 – 19 b. l.), Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 4 – 10 b. l.), bendrojo pagalbos centro pateiktu CD su garso įraÅ¡u bei garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolais (2 t., 31 – 36 b. l.), 2016-07-30 asmens blaivumo nustatymo testu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 74 b. l.).

Visi Å¡ie duomenys gauti teisėtais bÅ«dais, įstatymų nustatyta tvarka, todėl pripažintini įrodymais. Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę.Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad E. U. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, mažiausiai 12 trauminių poveikių padaryti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių virÅ¡utiniuose vokuose, kairiame smilkinyje, lÅ«pų kairiame kampe, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos nosyje, smakro kairėje pusėje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimai nugaros kairėje pusėje ir sunkiai sutrikdantys sveikatÄ sužalojimai: plati difuzinė minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ kairės pusės smilkininėje, momeninėje, pakauÅ¡inėje srityse, linijinis lūžis kairės pusės kaukolės skliauto pakauÅ¡inės – momeninės srities, kraujo patekėjimai po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, dėl ko nuo galvos sumuÅ¡imo nukentėjusysis mirė (1 t., 18 – 22 b. l.).

Tai, kad E. U. buvo sumuÅ¡tas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik kaltinamasis A. B., taip pat bute nukentėjusįjį gulintį matęs liudytojas S. B., bet ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, jog minėto buto virtuvėje, kur rastas E. U., ant lango užuolaidų, spintelės Å¡alia kriauklės bei grindų yra rudos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (1 t., 156 – 173 b. l.). Prie E. U. nosies yra sukrešėjęs kraujas, ant E. U. Å¡ortų ir marÅ¡kinėlių rastos dėmės ir kreÅ¡uliai, panaÅ¡Å«s į kraujÄ (1 t., 37 – 45).

Neginčytinai nustatyta, kad smÅ«gius E. U. sudavė kaltinamasis A. B.. Tai patvirtina ir pats kaltinamasis, ir liudytojai: L. S., S. B., A. A., V. P. ir V. L.. Visi Å¡ie liudytojai parodė, kad 2016-07-29, apie 20 val. pas L. S. girdėjo, kaip atėjęs A. B. gyrėsi, jog sumušė E. U. dėl to, kad Å¡is suplėšė 10 eurų. Kaltinamojo ir minėtų liudytojų teisme iÅ¡sakyta versija dėl E. U. sumuÅ¡imo priežasties skyrėsi. Pats kaltinamasis neneigė sudavęs vienÄ smÅ«gį dėl suplėšytų 10 eurų, tačiau nurodė, jog tÄ smÅ«gį sudavė gerokai anksčiau, dar lauke, tik iÅ¡lipęs iÅ¡ S. B. automobilio.

Kitus smÅ«gius rankomis ir kojos keliu tvirtina sudavęs jau virtuvėje už tai, kad E. U. bandė iÅ¡ Å¡aldytuvo paimti alaus. Kaip paminėta, nekyla abejonių, kad smÅ«giai, sukėlę E. U. mirtį, buvo suduoti virtuvėje. Kad konfliktas prasidėjo dėl 10 eurų, patvirtino ir liudytoja S. B.. Tačiau Å¡i liudytoja nurodė kitokias pinigų suplėšymo aplinkybes, nei kaltinamasis. A. B. tvirtino, jog kupiÅ«ra suplyÅ¡o dėl to, kadangi jie su E. U. vienu metu tÄ kupiÅ«rÄ Ä—mė iÅ¡ S. B..

Tačiau S. B. parodė, jog A. B. supyko dėl to, kad ji E. U. padavė pinigus ir staiga čiupo E. U. iÅ¡ rankos jos duotÄ kupiÅ«rÄ ir jÄ perplėšė, sakydamas, kad jis, t. y. A. B. darbo duoda ir kiek nori, tiek moka. Tokiu bÅ«du iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo matyti, kad konfliktÄ pradėjo A. B.. Be to, iÅ¡ byloje apklaustų jau minėtų liudytojų bei nukentėjusiosios J. U. parodymų matyti, jog A. B. yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, anksčiau ne kartÄ yra mušęs fiziÅ¡kai silpnesnį E. U., kuris yra taikaus bÅ«do.

Todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir nepriklausomai nuo to ar mirtį sukėlę smÅ«giai buvo suduoti dėl perplėtos kupiÅ«ros, kaip kaltinamasis pasakojo minėtiems liudytojams, ar dėl kaltinamojo nurodytos priežasties – kad E. U. norėjo iÅ¡ Å¡aldytuvo pasiimti alaus, matyti, kad Å¡io nusikaltimo motyvas yra menka asmeninė priežastis. Tiesioginių Å¡io nusikaltimo padarymo liudytojų nėra, todėl negalima nustatyti kuris iÅ¡ Å¡ių dviejų motyvų buvo pagrindinis padarant nusikaltimÄ .

Tačiau bet kuriuo atveju nėra pagrindo svarstyti, jog kaltinamasis veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms ar veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek ir iÅ¡vestiniai įrodymai – parodymai liudytojų, kuriems apie E. U. sumuÅ¡imÄ papasakojo A. B., patvirtina, jog konflikto iniciatorius buvo pats A. B. ir jokių jo atsakomybę Å¡alinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Ä®vertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A.

B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ â€“ tyčia nužudė E. U.. Ir A. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.Byloje nekyla jokių abejonių, kad E. U. mirė nuo A. B. veiksmų. To iÅ¡ esmės neneigia ir pats A. B., be kita ko, nurodydamas ir tai, kad nuo pirminio konflikto, kuomet juos su E. U. parvežė S. B., jo namuose daugiau jokių kitų žmonių nebuvo. Iki Å¡io konflikto niekas nematė, kad E. U. bÅ«tų sužalotas. Ant A. B. marÅ¡kinėlių buvo rastas E. U. kraujas (1 t., 15 – 19 b. l.).

Niekas, iÅ¡skyrus A. B. negalėjo patekti į Å¡io butÄ , kur buvo E. U., kadangi A. B., iÅ¡eidamas iÅ¡ namų pas L. S., užrakino buto duris, palikdamas E. U. vienÄ . O S. B. dar papildomai parodė, kad A. B., pas L. S. pasakęs, jog primušė E. U., kvietė jį (S. B.) pažiÅ«rėti, kaip E. U. atrodo. Liudytojui kartu nuėjus iki minėto buto, A. B. raktu atrakino buto duris. Virtuvėje jis pamatė ant grindų gulintį E. U., kuris į niekÄ nereagavo, buvo kaip ir be gyvybės žymių, bet dar kvėpavo.

Pamatęs, kad E. U. gyvas, A. B. pasakė, kad toliau eis gerti pas L. S.. Jiems iÅ¡einant, A. B. vėl užrakino buto duris. Å ios aplinkybės pavirtina, kad A. B. butÄ buvo užrakinęs tiek pirmÄ kartÄ iÅ¡eidamas pas L. S., tiek ir po to, kai su liudytoju S. B. buvo atėjęs pažiÅ«rėti kaip atrodo E. U.. Todėl niekas kitas patekti į butÄ ir padaryti sužalojimus E. U. negalėjo. Be kita ko, liudytojas S. B. taip pat parodė, jog kitos dienos rytÄ , apie 8 val. jam atėjus pas L. S., netrukus atėjo A.

B., kuris jį pasikvietė ir pasakė, kad E. U. nebegyvas. Kartu su A. B. jis nuėjo iki pastarojo buto ir ten virtuvėje, toje pačioje pozoje, kaip ir iÅ¡ vakaro, rado negyvÄ gulintį E. U., kuriam iÅ¡ nosies buvo iÅ¡bėgęs kraujas. Tada S. B. A. B. liepė kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Liudytojo S. B. ir kaltinamojo A. B. parodymai dėl to, kokioje pozoje iÅ¡ vakaro buvo rastas E. U., taip pat skyrėsi. Kaltinamasis parodė, jog naktį, kai grįžo iÅ¡ L. S., apie 3 val. nakties, jis E. U. rado sėdintį ant tos pačios kėdės, kaip ir paliko iÅ¡eidamas.

Tačiau iÅ¡ liudytojo S. B. parodymų matyti, kad dar anksčiau, kuomet A. B. jį pakvietė pas save pažiÅ«rėti E. U., pastarasis jau gulėjo virtuvėje ant grindų praktiÅ¡kai be jokių gyvybės ženklų, tokioje pat pozoje, kaip ir rytÄ , kuomet buvo rastas negyvas. Netikėti iÅ¡samiais ir nuosekliais S. B. parodymais nėra jokio pagrindo. Todėl kaltinamojo nurodomos aplinkybės vertintinos, kaip siekis suÅ¡velninti savo atsakomybę.Nors iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo kaltinamojo girtumas nebuvo tikrinimas ir patikrintas buvo tik kitÄ dienÄ â€“ 2016-07-30 11.00 val., kuomet buvo nustatytas 2,99 promilės girtumas (2 t., 74 b. l.), nekyla jokių abejonių, kad A.

B. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus. Tiek pagal paties kaltinamojo, tiek ir pagal liudytojos S. B. parodymus, įvykio dienÄ A. B. su E. U. kartu vartojo alkoholį. DienÄ abu gėrė alų, o vakare, baigus darbus – degtinės. Grįžus pas A. B. į namus dar abu iÅ¡gėrė alaus. Nužudytojo kraujyje rasta 2,51 promilės alkoholio (1 t., 18 – 20 b. l.). Liudytojai, buvę pas L. S., kur po E. U. suduotų smÅ«gių atėjo A. B., taip pat parodė, jog A. B. buvo neblaivus. Tiek pagal paties kaltinamojo duotus parodymus, tiek ir pagal byloje nustatytas aplinkybes bei galimus nusikaltimo motyvus matyti, kad bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Todėl Å¡i aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl aptartų motyvų byloje iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė rankomis ir kojomis smÅ«gius E. U. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, dėl ko nuo galvos sumuÅ¡imo nukentėjusysis mirė, taip veikdamas, tyčia nužudė E. U..Byloje nėra duomenų, jog A.

B. bÅ«tų suinteresuotas E. U. mirtimi. Tačiau kaltinamojo veiksmai rodo, jog jis nieko nedarė, kad tokie padariniai nekiltų, pasirinko tokį veikos padarymo bÅ«dÄ â€“ tyčia sudavė smÅ«gius rankomis ir kojos keliu nukentėjusiajam į galvÄ , nesiėmė priemonių nukentėjusiojo gyvybei gelbėti. Pažymėtina, kad netgi po to, kai nukentėjusysis kaltinamajam su liudytojus S. B. vakare atėjus buvo rastas gulintis praktiÅ¡kai be gyvybės ženklų, nesiėmė jokių veiksmų suteikti pagalbÄ .

Teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami kaip kaltininko veikimas netiesiogine tyčia, kuomet kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali jÄ atimti ir, nors to nenori, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams atsirasti, todėl kaltinamojo kaltė reiÅ¡kėsi netiesiogine tyčia. Bausmės skyrimas ir civiliniai ieÅ¡kiniai Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ esmės neneigė sudavęs E. U. smÅ«gius, tačiau jo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, jis nurodė skirtingas konflikto kilimo priežastis, tvirtino, jog grįžęs naktį namo E. U. rado sėdintį toje pačioje vietoje, kaip buvo palikęs iÅ¡ vakaro, nors liudytojas S. B. dar gerokai anksčiau matė, jog E. U. praktiÅ¡kai be gyvybės ženklų guli tokioje pat padėtyje, kaip ir iÅ¡ ryto buvo rastas negyvas.

Todėl kaltinamojo prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas visiÅ¡ku, o gailestis nuoÅ¡irdžiu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis Å¡iÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumÄ , jo pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nepataisomas pasekmes sukėlęs nusikaltimas, į kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadijÄ ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.

A. B. padarė tyčinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str.). Kaltinamasis neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis 2014-12-04 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius už smurtinį nusikaltimÄ , be to, tiek pagal liudytojų parodymus, tiek pagal byloje esančius dokumentus (2 t., 151 b. l.), anksčiau jau yra naudojęs smurtÄ prieÅ¡ E. U., niekur nedirba, nevedęs, pagal byloje surinktus duomenis, dažnai piktnaudžiavo alkoholiu dėl ko ir buvo padaryta jam inkriminuojama nusikalstama veika, charakterizuojamas neigiamai (2 t., 133 b. l.).

Ä®vertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarymo motyvus, atliktų veiksmų apimtį ir intensyvumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytų Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui.

Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Buvusi E. U. sutuoktinė, su kuria santuoka nutraukta, prašė priteisti 532 Eur padarytai turtinei žalai dėl laidotuvių iÅ¡laidų atlyginti, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o taip pat po 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti nepilnamečiams nužudytojo vaikams: S. U., K. U. ir K. U. naudai. Be to, J. U., kaip nepilnamečių nužudytojo E. U. vaikų atstovė pagal įstatymÄ , praÅ¡o priteisti vaikų naudai negautas pajamas materialiojo iÅ¡laikymo forma iki vaikų pilnametystės mokant kiekvienam vaikui po 190 Eur per mėnesį.

Nukentėjusysis V. U. pareiÅ¡kė 50000 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį, o R. U. – 60000 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J. U. nurodė, kad ji laidojo buvusį sutuoktinį ir savo nepilnamečių vaikų tėvÄ , dėl ko turėjo iÅ¡laidų. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, paminėta 532 Eur iÅ¡laidų suma yra likusi įvertinus valstybės iÅ¡mokėtÄ 304 eurų iÅ¡mokÄ . Å ių iÅ¡laidų dydį patvirtina ne tik ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, bet ir pateikti dokumentai (3 t., 26 – 31 b. l.).

Tokiais nukentėjusios paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti – nurodomas išlaidų dydis protingumo kriterijui neprieštarauja. Kadangi žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 532 eurus.Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Dėl to teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.Nekyla abejonių, kad visi nukentėjusieji – tiek nužudytojo tėvai, tiek vaikai, tiek ir buvusi sutuoktinė neteko artimo žmogaus. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų V. ir R.

U. parodymų, jų abiejų santykiai su nužudytu sÅ«numi buvo pakankamai artimi, jie bendraudavo, nors sÅ«nus ir gyveno atskirai, tačiau padėdavo atlikti kai kuriuos sunkesnius namų Å«kio darbus ir dėl sÅ«naus mirties jie abu patyrė ir patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Nors J. U. su nužudytuoju jau gana seniai yra nutraukę santuokÄ , kartu negyveno, tačiau J. U. augina tris bendrus nepilnamečius vaikus. Tiek iÅ¡ nukentėjusiųjų, tiek ir kai kurių liudytojų parodymų matyti, kad E. U. gana aktyviai prisidėdavo auklėjant vaikus, jais rÅ«pinosi kiek iÅ¡galėdamas, buvo jiems artimas ir jų gerbiamas.

Todėl nekyla jokių abejonių, kad dėl E. U. nužudymo netektį ir dvasinius išgyvenimus patyrė ne tik jo nepilnamečiai vaikai, bet ir šiuos vaikus auginanti bei prižiūrinti buvusi sutuoktinė, kuri neteko realios paramos auklėjant vaikus. Nustatant neturtinės žalos dydį kiekvienam iš nukentėjusiųjų atsižvelgtina į tai, kad visi trys E. U. vaikai našlaičiai tapo būdami nepilnamečiais, V. ir R. U. sūnaus neteko būdami garbaus amžiaus, kai sūnaus pagalba labiau reikalinga.

Tačiau negalima teigti, kad visų nukentėjusiųjų iÅ¡gyvenimai ir patirta neturtinė žala yra vienoda. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai J. U. neturtinei žalai atlyginti priteistina jos praÅ¡oma 5000 Eur dydžio sumÄ , nepilnamečiams nužudytojo vaikams – po 15000 Eur kiekvienam, o tėvams – R. ir V.

U. – po 10000 eurų kiekvienam. J. U., atstovaudama nepilnamečius vaikus, taip pat prašė priteisti kiekvienam iÅ¡ jų negautas pajamas materialiojo iÅ¡laikymo forma iki vaikų pilnametystės mokant kiekvienam vaikui po 190 Eur per mėnesį. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie galėjo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Negautomis pajamomis pagal įstatymÄ pripažįstamos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumÄ , t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų.

Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų; pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymÄ nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.).Kaip matyti iÅ¡ 2009-06-29 teismo sprendimo, juo iÅ¡ E. U. priteistas materialinis iÅ¡laikymas nepilnamečiams sÅ«nums: S. U., K. U. ir K. U., mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui po 1,5 dydžio bazinės socialinės apsaugos iÅ¡mokos, pradedant mokėti nuo 2009-05-27 iki sÅ«nų pilnametystės (3 t., 33 – 35 b. l.).

Duomenų, kad šis išlaikymo dydis būtų pakeistas ar, kad E. U. sūnums būtų teikęs daugiau lėšų nei priteista, nėra. Netgi atvirkščiai – nukentėjusioji J. U. parodė, jog jos buvęs vyras E. U. nėra mokėjęs jokių lėšų sūnums išlaikyti, nes praktiškai neturėjo nuolatinio darbo, o tik 2009-11-27 yra dovanojęs jai ½ žemės sklypo, kurio indeksuota vertė buvo 10771 Lt (3 t., 68 – 70 b. l.). Be to, paminėtina ir tai, jog apskaičiuojant išlaikymui priteistinos sumos dydį, turėtų būti atsižvelgiama ir į sumas, kurias sudaro valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijos, tačiau duomenų apie tai ar šios išmokomos yra mokamos, nebuvo pateikta.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, teismas apskaičiuoti negali, todėl civiliniams ieÅ¡kovams: S. U., K. U. ir K. U. pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nužudytojo bei kaltinamojo rÅ«bai ir avalynė, biologiniai pavyzdžiai, tuÅ¡ti buteliai bei lyginamieji pavyzdžiai – sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 str., nusprendžia:A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų.Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laikÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2017 m. kovo 21 d. Ä® bausmės laikÄ A. B. įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2016-07-30 iki 2017-03-20 įskaitytinai, vienÄ sulaikymo ir suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.A.

B. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ A. B.:J. U. – 532 (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du) eurus padarytai turtinei ir 5000 (penkis tÅ«kstančius) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti;V. U. – 10000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti; R. U. – 10000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti; S. U. – 15000 (penkiolika tÅ«kstančių) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti;

K. U. – 15000 (penkiolika tÅ«kstančių) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti;K. U. – 15000 (penkiolika tÅ«kstančių) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti.Pripažinti civiliniams ieÅ¡kovams: S. U., K. U. ir K. U. teisę į ieÅ¡kinių dėl negautų pajamų iÅ¡laikymo forma patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti Å¡iuos daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomus Panevėžio apskrities VPK:-              nužudytojo E. U. drabužius ir avalynę (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 46, 47 b. l.);-              A.

B. avalynę (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 146, 147 b. l.);-              iš įvykio vietos paimtus tuščius butelius (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 192, 193 b. l.);-              iš įvykio vietos paimtus biologiniai pavyzdžius, lavono biologinius pavyzdžius, A. B. lyginamuosius pavyzdžius (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 194, 195 b. l.).-              A. B. marškinėlius, lyginamuosius pavyzdžius (kvitas (duomenys neskelbtini)) (2 t., 24, 25 b. l.)-              A.

B. Å¡ortus, juodos spalvos marÅ¡kinėlius (kvitas (duomenys neskelbtini)) ( 2 t., 26, 27 b. l.).             Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme. Teisėjas             ArtÅ«ras Ridikas