a64facd0-cc26-4b6f-be02-3eabdf634d4c · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-11763-984/2018 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00455-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.1; 2.4.4.1 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 19 d. Širvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjaAsta Katinienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškoveiJ. H. G. ir jos atstovui advokatui A. B., atsakovės V. K. atstovei advokatei E. B., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovei D.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pagal ieÅ¡kovės J. H. G. ieÅ¡kinį atsakovei V. K. dėl kelio servituto nustatymo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, Å irvintų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti atsakovės žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laikinÄ 4 m pločio kelio servitutÄ , pagal matininko V.

K. 2015 m. rugsėjo 16 d. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ su servitutu M 1:5000, su teise ieÅ¡kovei naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis (vieÅ¡pataujantysis daiktas – 11,71 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), iki Å irvintų rajono savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka įrengs ir įteisins vietinės reikÅ¡mės keliÄ (pažymėta dalis reikalavimuose nenurodyta, tačiau suprantama iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio) ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakoveivienkartinę žemės sklypo rinkos vertės 165 Eur dydžio kompensacijÄ už naudojimÄ si laikinu servitutu bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jai nuo 1998 m. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos ji visÄ gyvenimÄ galėjo patekti per pietinėje jos žemės sklypo pusėje buvusį 4 m pločio keliÄ , kurį nuolatos remontuodavo ir prižiÅ«rėjo, nes niekas daugiau Å¡iuo keliu nesinaudojo. Ties Å¡iuo keliu, esančiu 18,8708 ha žemės sklypu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudojosi, o vėliau (2013 m. birželio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi) nuosavybės teises į jį įgijo atsakovė, kuri pradėjo drausti ieÅ¡kovei naudotis keliu.

Nacionalinės žemės tarnybosŠirvintų skyrius ieškovei paaiškino, kad privažiavimo kelias ieškovei suprojektuotas iš kitos, šiaurinės sklypo pusės, iš kurios niekada nebuvo galima ir iki šiol nėra galimybių privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo. Tariamas privažiavimo kelias iki jos žemės sklypo yra neva užtikrintas iš šiaurinės sklypo pusės (nuo 18 m pločio rajoninės reikšmės kelio) Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),suprojektuotu 35 m ilgio ir 4 m pločio servitutiniu keliu, kuris niekada nebuvo įrengtas ir iki šiol yra nepraeinamas ir nepravažiuojamas, be to kelio servitutas nebuvo nustatytas ieškovės žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktu;bei Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),suprojektuota apie 500 m ilgio ir 4 m pločio vietinės reikÅ¡mės kelio atkarpa, kuri niekada nebuvo įrengta ir iki Å¡iol yra nepraeinama ir nepravažiuojama.IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad su ieÅ¡kiniu jau buvo pasikreipusi į teismÄ dėl minėto servituto nustatymo, pagal tÄ patį parengtÄ planÄ , tačiau visų instancijų teismai jos reikalavimo netenkino. Naujo ieÅ¡kinio pateikimÄ grindžia naujais pagrindais. 2018 m. vasarÄ pastebėjo, jog dalis (~370 kv.

m) minėtu Vilniaus apskritiesvirÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),suprojektuotos apie ~500 m ilgio ir 4 m pločiovietinės reikÅ¡mės kelio atkarpos, Å irvintų rajonosavivaldybei priklausančiame žemės sklype, buvo užsėta spygliuočių sodinukais, t. y.miÅ¡ku. Tai patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovė negali patekti į savonamus, nes suprojektuotas kelias iÅ¡ Å¡iaurinės pusės neegzistuoja ir savivaldybės administracija nesirengia suprojektuotoje dalyje įrengti kelio.

IeÅ¡kinį taip pat grindžia ir Vilniaus apygardosadministracinio teismo įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eI-3607-764/2017,kurioje buvo konstatuota aplinkybe, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu neturi jokių galimybiųpasiekti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nors pagal Vilniaus apskritiesvirÅ¡ininko parengtÄ projektÄ yra numatyti keli kelio įrengimo variantai. Taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtuadministracinėjebyloje Nr. eI-2280-811/2018,kuriame teismas nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę Å¡iai civilinei bylai, jog kelio atkarpÄ privalo nutiesti Å irvintų rajono savivaldybėsadministracija, tačiau ieÅ¡kovė negali to įtakoti.

Pažymėjo, kad teismų sprendimais administracinėse bylose yra nustatytos esminės servituto nustatymo aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovė, nepasinaudojusi atsakovės žemės sklype esančiu istoriniu keliu, negali patekti į savo namus ar iÅ¡ jų iÅ¡vykti, o atėjus lietingam sezonui ir laiku sulaukti pagalbos, todėl mano, kad egzistuoja visos sÄ lygos kelio servituto per atsakovės žemės sklypÄ nustatymui. Atsakovė V. K. atsiliepime su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Mano, kad Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai tapatus iÅ¡nagrinėtoje Å irvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016, kurį Å irvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 7 d. nutartimi ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi ieÅ¡kovės kasacinį skundÄ taip pat atmetė,todėl mano, kad Å¡i byla turi bÅ«ti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje nenurodė iÅ¡ esmės naujų aplinkybių, o tik papildė ir praplėtė jau nagrinėtas faktines aplinkybes bei pateikė savo vertinimus dėl teismo sprendimu nustatytų bylos aplinkybių, todėl laiko, kad ieÅ¡kinio faktinis pagrindas yra tapatus, kaip ir ieÅ¡kinio dalykas.

Mano, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad servituto per atsakovės sklypÄ nustatymas yra objektyviai bÅ«tinas. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatytais žemės (kelio) servitutais ieÅ¡kovei buvo užtikrintas privažiavimas į jai priklausantį žemės sklypÄ iÅ¡ Å¡iaurinės sklypo pusės per kitus sklypus. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad servitutinis kelias neva yra prastos bÅ«klės, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutÄ per atsakovės sklypÄ , nes atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims.

Mano, kad ieÅ¡kovė siekia patenkinti savo interesus atsakovės sÄ skaita, t. y. reiÅ¡kia reikalavimÄ leisti jai naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad neva per atsakovės sklypÄ Ä—jo istorinis kelias, kuriuo ieÅ¡kovė visada naudojosi, kad atsakovei apie šį keliÄ buvo žinoma įsigyjant sklypÄ , buvo iÅ¡nagrinėtos minėtoje civilinėje byloje ir visų instancijų teismai padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovės žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas ne atsakovės, bet kituose kaimyniniuose žemės sklypuose.

Nesutinka ir su ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybe, kad administraciniu aktu nustatytu vietinės reikÅ¡mės keliu ir servitutiniu keliu ji neva negali privažiuoti iki savo sodybos, nes Å¡ių kelių bÅ«klė yra bloga. Mano, kad bylos duomenys patvirtina, jog Å¡iaurinio kelio bÅ«klė yra gera ir juo galima naudotis, kÄ ir pasakė visų instancijų teismai nagrinėję bylÄ . Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, kuri yra galutinė ir neskundžiama, atsakovė pradėjo tvarkyti savo sklypÄ . 2018 m. birželio mėn. savo lėšomis ir pastangomis iÅ¡rinko ieÅ¡kovės iÅ¡mėtytas plytas ir kitas statybines Å¡iukÅ¡les iÅ¡ dalies iÅ¡važinėto savo žemės sklypoir Å¡iuo metu jame nėra neteisėtai iÅ¡važinėtų provėžų.

Sklypas yra sutvarkytas, dalis sklypo yra užsėta pasėliais, kita dalis sklypo yra suarta.IÅ¡ atsakovės pateikiamų nuotraukų matyti, kad didelė sklypo dalis, per kuriÄ Ä—jo neteisėtos ieÅ¡kovės provėžos, atsakovės jau yra sutvarkyta ir užsėta žiemkenčiais, kurie jau yra gerokai paaugę. LikusiÄ sklypo dalį atsakovė galėjo sutvarkyti tik nuėmusi grikių derlių, t. y. 2018 m. spalio mėn., kÄ ji ir padarė.Mano, kad Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje N eI-3607-764/2017, kadangi atsakovė nebuvo įtraukta į minėtos bylos nagrinėjimÄ , todėl priimtas sprendimas Å¡iuo atveju neturi prejudicinės galios ir ieÅ¡kovė privalo visas aplinkybes įrodinėti iÅ¡ naujo.

Nepagrįstu laiko ir ieškovės teiginį, kad ji negali patekti į savo namus, dėl ant suprojektuoto kelio pasodintų eglučių, kadangi miškas ant kelio nepasodintas. Tai matyti teismui pateiktoje kelio filmuotoje medžiagoje bei nuotraukose. Pažymėjo, kad keliu iš šiaurinės pusės važinėja tik viena ieškovė, todėl faktinio kelio provėžos nesutampa su teisinio kelio ribomis tik dėl pačios ieškovės veiksmų, o tai, kad teisinio kelio būklė pablogėjo dėl pačios ieškovės pasyvumo ir ilgalaikio naudojimosi atsakovės sklypu, o ne keliu iš šiaurinės pusės, buvo konstatuota ir išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Taip pat nurodė, kad net ir galimai neteisėtas eglučių pasodinimas negali sudaryti pagrindo nustatyti tokį neproporcingai didelį apribojimÄ atsakovės nuosavybės teisėms ir daryti žalÄ jos žemės Å«kio veikloje naudojamam žemės sklypui, kuriame jau auga pasėliai. Trečiasis asmuo Å irvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime sutiko su patikslintu ieÅ¡kiniu ir mano, kad jis turėtų bÅ«ti tenkinamas. Nurodė, kad nuvykus į vietÄ nustatyta, jog vietinės reikÅ¡mės kelias iÅ¡ Å¡iaurinės ieÅ¡kovės žemės sklypo pusės, yra faktiÅ¡kai nepravažiuojamas, neįrengtas, suprojektuotas tik dokumentuose.

Juo ieÅ¡kovė neturi galimybės pasiekti savo sodybos. Dėl ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie dalies suprojektuotos 500 m ilgio ir 4 m pločio vietinės reikÅ¡mės kelio atkarpos užsėjimo spygliuočių sodinukais, pažymėjo, kad nuvykus į vietÄ , Å¡ios aplinkybės nepasitvirtino, kadangi spygliuočių sodinukai pasodinti privataus žemės sklypo teritorijoje, o ne toje vietoje, kur turėtų bÅ«ti įrengtas vietinės reikÅ¡mės kelias. Pripažino, kad Å irvintų rajono savivaldybės teritorijoje už bendro naudojimo kelių įrengimÄ ir techninę bÅ«klę yra atsakinga Å irvintų rajono savivaldybė, tačiau Å¡iuo metu nėra jokių objektyvių galimybių suprojektuoti ir įrengti keliÄ iÅ¡ Å¡iaurinės ieÅ¡kovės žemės sklypo pusės. Nesant finansinių iÅ¡teklių, Å¡iuo metu prioritetas yra skiriamas jau esančių pagrindinių kelių ir gatvių remontui ir rekonstravimui, o ne naujų kelių ir gatvių tiesimui menkai apgyvendintose teritorijose.

Å iuo atveju, kelias reikalingas patekti tik į vienos ieÅ¡kovės sodybÄ . Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė valstybės nustatytu servitutiniu keliu realiai negali patekti į jai priklausantį žemės sklypÄ ir sodybÄ , todėl nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å irvintų skyrius atsiliepime su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Mano, kad ginčas dėl kelio servituto nustatymo tarp tų pačių Å¡alių ir tuo pačiu pagrindu jau buvo iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.2018 m. spalio 12 d. patikrinus bendro naudojimo keliÄ , esantį riboje su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad buvo matomas faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtas ir pravažiuojamas lauko kelias (iÅ¡ Å¡iaurinės pusės), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarų-rytų kryptimi, tačiau tam tikrose kelio atkarpose faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtas kelias buvo ne valstybinėje žemėje, kuri palikta bendro naudojimo keliui, o iÅ¡ dalies pateko į gretimus privačius žemės sklypus.

Pripažino, kad dalis kelio iš šiaurinės pusės yra apsodinta miško želdiniais, tuo pačiu nurodant, kad tikėtina, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojas eglučių sodinukais užsodino ir valstybinę žemę pažeisdamas savo žemės skiepo ribas, dėl ko bus atliktas patikrinimas. Pažymėjo, kad nors bendro naudojimo kelio vietoje, kuri buvo nurodyta žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose, 2018 m. spalio 12 d. buvo matomi keli nepravažiuojami kelio ruožai, kurių vienas užsodintas miško želdiniais, tačiau taip pat buvo matomas faktiškai išvažinėtas, naudojamas lauko kelias, kuris tam tikrose atkarpose patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas.

Taip pat matomas posÅ«kis nuo bendro naudojimo kelio link ieÅ¡kovės žemės sklypo Å¡iaurinės dalies ir iÅ¡važinėtas lauko kelias, kuriuo patenkama tik į ieÅ¡kovės sodybÄ . Taip pat pažymėjo, kad privažiavimo klausimas iki ieÅ¡kovės žemės sklypo buvo iÅ¡spręstas žemės reformos metu, suprojektuotas bendro naudojimo kelias bei nustatytas kelio servitutas per privatų žemės sklypÄ iki ieÅ¡kovės žemės sklypo iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡iaurinės sklypo pusės, todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir tai, kad 2018 m. spalio 12 d. faktiÅ¡kai iÅ¡važinėti keliai matomi bÅ«tent iÅ¡ Å¡iaurinės ieÅ¡kovės žemės sklypo pusės, nors kai kuriuose ruožuose faktinė kelio vieta ir nesutampa su suprojektuota kelio vieta, mano, kad ieÅ¡kovė turi galimybę pasinaudoti kitu bÅ«du įgyvendinti savo teisę naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu.

Taip pat pažymėjo, kad už bendro naudojimo kelių įrengimÄ ir techninę bÅ«klę Å irvintų rajono savivaldybės teritorijoje yra atsakinga Å irvintų rajono savivaldybė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovėnurodė, kad nesutinka su įsiteisėjusiu Å irvintų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016. Kreipėsi į advokatÄ , praÅ¡ydama dar kartÄ pamėginti kreiptis į teismÄ ir iÅ¡sikovoti privažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ per atsakovės žemės sklypÄ .

Nurodė, kad tai istorinis kelias, kuriuo ji naudojosi nuo vaikystės, o atsakovė, įsigijusi minėtÄ Å¾emės sklypÄ prieÅ¡ kelis metus, ir dar už maÅ¾Ä kainÄ , uždraudė jai važinėti istoriniu keliu. Aplinkybė, kad Å¡iuo metu jos nurodomas ginčo kelias yra suartas ir užsėtas, nesudaroypatingos kliÅ«ties jai juo važinėti, kadangi ji ketina šį servitutÄ sutvarkyti savo lėšomis, nesvarbu, kiek tai kainuotų, iÅ¡važinėjus iÅ¡ naujo keliÄ sunkiÄ ja technika, ovėliau pasinaudojus „trimeriu“.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å irvintų skyriaus atstovė teismo posėdyje su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmestiatsiliepime nurodytais argumentais. Trečiojo asmens Å irvintų rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Liudytojas R. K. (atsakovės sÅ«nus) teigė, kad ieÅ¡kovė turi galimybę patekti į savo sklypÄ iÅ¡ Å¡iaurinės sklypo pusės. Atsakovės žemės sklype buvęs istorinis kelias suartas ir užsėtas pasėliais po kasacinio teismo nutarties, kuri buvo galutinė ir neskundžiama. Ūkio darbai atlikti atsižvelgiant į metų laikus, atsižvelgiant į sėjos ir derliaus nuėmimo laikÄ , o ne dėl naujo ieÅ¡kinio gavimo. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl servituto nustatymo, t. y. teisės ieÅ¡kovei važiuoti transporto priemonėmis per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , taip pat dėl ieÅ¡kinio tapatumo.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuo 1998 m. lapkričio 2 d. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 54-55).Atsakovės 18,8708 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su ieÅ¡kovės žemės sklypu. IeÅ¡kovė į savo žemės sklypÄ patekdavo iÅ¡ pietinės dalies per atsakovės žemės sklypÄ , 4 m pločio iÅ¡važinėtu keliu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės žemės sklype nėra nustatytas kelio servitutas.

Pagal (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , patvirtintÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei per jai priklausantį žemės sklypÄ iÅ¡ Å¡iaurinės žemės sklypo pusės yra suprojektuotas 500 m ilgio ir 4 m pločio vietinės reikÅ¡mėsservitutinis kelias, o per J. M. priklausantį žemės sklypÄ , Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas 35 m ilgio ir 4 m pločio servitutinis kelias.Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra.

IeÅ¡kovė teigia, kad suprojektuotas kelias, kuriuo ji galėtų patekti į savo sklypÄ , realiai neegzistuoja, o yra suprojektuotas tik dokumentuose, todėl ji negali patekti į savo sklypÄ . Trečiasis asmuo Å irvintų rajono savivaldybės administracija, atsakinga už suprojektuoto kelio įrengimÄ , pripažįsta ieÅ¡kovės argumentus, jog ieÅ¡kovė negali patekti į savo sklypÄ ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, tarp tų pačių Å¡alių jau buvo iÅ¡nagrinėtas ginčas dėl to paties kelio servituto nustatymo per atsakovės žemės sklypÄ .

Å irvintų rajono apylinkės teismas 2016 m gruodžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2A-1380-431/2017, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Kasacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-200-916/2018, apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Visų instancijų teismai konstatavo, kad ieÅ¡kovė apleido Å¡iaurinėje dalyje jai privažiuoti nustatytÄ keliÄ , todėl Å¡is kelias dėl natÅ«ralaus gamtos poveikio tapo prastos bÅ«klės. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovei važiuoti nustatytu keliu iÅ¡ Å¡iaurinės dalies yra nepatogu ir Å¡iam keliui reikia investicijų, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes nuosavybės teisę įgyvendinti neapribojant atsakovės teisių ir pareigų.

IeÅ¡kovė Å¡iame ieÅ¡kinyje teigia, kad kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu nauju pagrindu, kurį grindžia: 1)Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI-3607-764/2017, kuriame konstatuota aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neturi jokių galimybių patekti į savo sklypÄ ;

2) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI-2280-811/2018, kuriame konstatuota aplinkybė, jog kelio atkarpÄ privalo nutiesti Å irvintų rajono savivaldybės administracija, kurios ieÅ¡kovė negali įpareigoti nutiesti kelio artimiausiu metu, ir kad ieÅ¡kovė iÅ¡naudojo visas galimybes, jog administraciniais aktais nustatytas kelias bÅ«tų įrengtas; 3) 2018 m. liepos 25 d. Å irvintų rajono savivaldybės administracijosraÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, kad Å irvintų rajono savivaldybės administracija neketina įrengti suprojektuoto kelio;

4) taip pat aplinkybe, jog administraciniuose aktuose suprojektuoto kelio dalis(apie 370 kv.

m) yra užsodintas eglių sodinukais, o tai patvirtinÄ aplinkybę, jog suprojektuotas kelias natÅ«roje neegzistuoja ir kelias Å¡ioje dalyje nebus tiesiamas. Nacionalinės žemės tarnybos Å irvintų skyrius, 2018 m. spalio 12 d. patikrinęs bendro naudojimo keliÄ , kuris ribojasi su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančiais, (duomenys neskelbtini), Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad bendro naudojimo kelio atkarpa iÅ¡ Å¡iaurinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pirmos pralaidos yra iÅ¡važinėta ir kliūčių pravažiuoti nėra. Kelio atkarpa nuo pralaidos (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riboženklio Nr.

13) iki šio sklypo ribos posūkio taško Nr. 18, yra pravažiuojama, kelio dalyje matosi vežios, o dalis kelio apaugusi žole. Kelio atkarpa ties sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos posūkio taškais 20-21 ir ties 21, yra nepravažiuojama, nes užsodinta eglių sodinukais tokiais, kaip ir gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kelio atkarpa ties riba 21-24 pravažiuojama, matosi vežios, važiuoti kliūčių nėra. Kelio atkarpa ties riba 24-25 apaugusi savaiminiais medžių, krūmų želdiniais, sustabarėjusia žole.

Faktiškai išvažinėtas kelias yra gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kelio atkarpoje ties ribos posūkio taškais 26-27 ir ties 27 riboženkliu, išvažinėto kelio nėra, žemė apaugusi savaiminiais medžiais, krūmais, žolėmis. Toliau už 27 riboženklio iki antros pralaidos kelias išvažinėtas, kelio vieta sutampa su gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, kliūčių pravažiuoti nėra.

Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) administraciniu aktu nustatyto kelio servituto vietoje faktiÅ¡kai iÅ¡važinėto kelio nėra. Å ioje vietoje žemė apaugusi savaiminiais krÅ«mais, sustabarėjusiomis žolėmis. Per žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matosi faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtas kelias pietų-Å¡iaurės kryptimi, einantis nuo 6 m pločio bendro naudojimo kelio iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra ties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos taÅ¡kais 23-24.

Taigi, šioje išvadoje Nacionalinė žemės tarnyba prapažino faktinę aplinkybę, jog suprojektuoto kelio dalis yra užsodinta eglių sodinukais. Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, yra pradėta teisena, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį bei 333 straipsnio 1 dalį. Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) savininkai 2018 m. gruodžio 20 d. kviečiami į Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrių dėl galimo nusižengimo (neteisėto valstybinės žemės užėmimo) aplinkybių išaiškinimo.

Nacionalinė žemės tarnybos atstovės teigimu, eglių sodinukų savininkas ketina atlaisvinti valstybinę, keliui skirtÄ Å¾emę, pasibaigus įšalui. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nustatė, kad yra faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtas ir pravažiuojamas lauko kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (Nr, (duomenys neskelbtini)) vakarų-rytų kryptimi (iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡iaurinės sklypo dalies), tačiau keliose kelio atkarpose faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtas kelias yra ne valstybinėje žemėje, kuri palikta bendro naudojimo keliui, o keliose atkarpose iÅ¡ dalies pateko į gretimus privačius žemės sklypus.

Atsakovė teismui pateikė filmuotÄ medžiagÄ , kuri bylos nagrinėjimo buvo peržiÅ«rėta, iÅ¡ kurios matyti, kaip per 6 minutes, vidutinio greičio žingsniu, nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo iÅ¡ Å¡iaurinės sklypo dalies, galima be trukdžių, iÅ¡važinėtu lauko keliu, pasiekti pagrindinį keliÄ â€“ (duomenys neskelbtini) gatvę. Dėl ieÅ¡kinių tapatumo CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis, priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.

Draudimas iÅ¡ naujo nagrinėti teismo iÅ¡spręstÄ ginÄÄ Ä¯tvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Nagrinėjamu atveju, ginčas vyksta tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko, kaip jau iÅ¡nagrinėtoje Å irvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016. Tačiau teismas pripažįsta, jog nauju pagrindu. Nauju pagrindu teismas pripažįsta tik vienÄ pagrindÄ , iÅ¡ nurodytų keturių, t. y. jog suprojektuotas kelias iÅ¡ Å¡iaurinės dalies, vietomis yra užsodintas eglių sodinukais, todėl Å¡iomis kelio dalimis ieÅ¡kovė negali važiuoti suprojektuotu keliu.

Dėl kitų suprojektuoto kelio dalių bÅ«klės, Å irvintų rajono savivaldybės administracijos prievolės nutiesti keliÄ , lėšų trÅ«kumo įgyvendinti Å¡iÄ prievolę, ieÅ¡kovės neiÅ¡naudotų visų galimybių savo teisių, patekti į žemės sklypÄ ,neįgyvendinimo, visų instancijų teismai jau yra pasisakę nagrinėjant ginÄÄ Å irvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016, kuris yra įsiteisėjęs, todėl ieÅ¡kovė negali ginčyti ir iÅ¡ naujo nustatinėti minėtoje civilinėje byloje nustatytų faktų.

Dėl kelio servituto nustatymo Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutas gali bÅ«ti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais (CK 4.124 straipsnio 1 dalis).

Servitutas nustatomas teismo sprendimu, kai yra savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Teismas, nustatydamas servitutÄ turi įsitikinti, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.SÄ naudos neprotingomis negali bÅ«ti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikÅ¡tų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sÄ skaita, nepagrįstai suvaržant Å¡io nuosavybės teisę ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui – esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieÅ¡kovės daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų, tenka servituto praÅ¡ančiam asmeniui (ieÅ¡kovei) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė neįrodė servituto taikymo bÅ«tinųjų sÄ lygų. Byloje nustatyta, kad eglių sodinukai tik keliose vietose patenka į suprojektuoto kelio dalį iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡iaurinės sklypo dalies. Nacionalinės žemės tarnybos atstovės teigimu, sodinukai galėjo bÅ«ti pasodinti kelio ribose per klaidÄ , kadangi kelios kelio atkarpos iÅ¡važinėtos ne teisinio kelio ribose. Sodinukai turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti pasibaigus įšalui. IÅ¡ atsakovės pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡iaurinės sklypo dalies yra iÅ¡važinėtas kelias, kuriuo ji be trukdžių, per 6 minutes, einant vidutinio greičio žingsniu, gali pasiekti (taip pat privažiuoti) pagrindinį keliÄ ((duomenys neskelbtini) gatvę). 2018 m. spalio 12 d.

Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šis išvažinėtas kelias, tik keliose atkarpose ir tik iš dalies patenka į trečiųjų asmenų žemės sklypų ribas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad šiuose sklypuose nėra vykdoma jokia ūkio veikla, nėra sėjami pasėliai, priešingai nei atsakovės žemės sklype. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad tretieji asmenys jai draudžia važinėti minėtu keliu, tik baigiamojoje kalboje apie tai užsiminė.

IeÅ¡kovei pasiÅ«lius įtraukti į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis besiribojančių su suprojektuotu keliu žemės sklypų savininkus, ieÅ¡kovė su tokiu siÅ«lymu nesutiko, teigdama, jog jos interesas Å¡ioje byloje yra nusistatyti kelio servitutÄ bÅ«tent per atsakovės žemės sklypÄ ir jokių reikalavimų gretimų sklypų savininkams, ji neturinti. IeÅ¡kovės teigimu, ji kreipėsi į advokatÄ pakartotinai, praÅ¡ydama dar kartÄ pamėginti kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir vis tik iÅ¡sikovoti privažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ bÅ«tent per atsakovės žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovei nebÅ«tų kliÅ«tis net suartas ir užsėtas atsakovės žemės sklypas, kadangi ji privažiavimÄ sutvarkytų ir iÅ¡lygintų savo lėšomis, sunkiÄ ja technika ir „trimeriu“. Tuo tarpu, iÅ¡ Å¡iaurinės pusės suprojektuoto kelio nepravažiuojamų dalių, ji neketina tvarkyti savo lėšomis ir sunkiÄ jÄ technika, kadangi tai yra valstybinė žemė ir pareiga nutiesti, bÅ«tent įstatymų reikalavimus atitinkantį keliÄ , nustatyta Å irvintų rajono savivaldybės administracijai.

Taigi, ieÅ¡kovės bylos nagrinėjimo metu iÅ¡dėstyta principinė pozicija į savo sklypÄ patekti tik per atsakovės žemės sklypÄ , neiÅ¡naudojus kitų objektyvių galimybių naudotis suprojektuotu (be kita ko ir iÅ¡važinėtu) keliu iÅ¡ Å¡iaurinės sklypo dalies, taip pat byloje iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nėra teisinio pagrindo nustatyti praÅ¡omÄ servitutÄ per atsakovės žemės sklypÄ , kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatytos kliÅ«tys (eglių sodinukai) yra laikinos, o ieÅ¡kovė Å¡iuo metu gali patekti į savo žemės sklypÄ iÅ¡ Å¡iaurinės pusės be jokių kliūčių iÅ¡važinėtu keliu.

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog važinėdama iÅ¡ Å¡iaurinės pusės suprojektuotu keliu, kurio kelios atkarpos iÅ¡ dalies patenka į trečiųjų asmenų sklypų ribas, pažeistų pastarųjų asmenų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas nuosavybės teises, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės nuosavybės teises taip pat saugo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, o atsakovės suartame ir pasėliais užsėtame sklype kelio servituto įrengimas, teismo vertinimu, pareikalautų didesnių sÄ naudų, nei kelio iÅ¡ Å¡iaurinės pusės dalių sutvarkymas, ta pačia sunkiÄ jÄ technika, kuriÄ ieÅ¡kovė teigė naudosianti servitutinio kelio sutvarkymui per atsakovės žemės sklypÄ .

Teismo vertinimu, sunkios technikos pagalba taip pat ir Å irvintų rajono savivaldybės administracija, atsakinga už kelio įrengimÄ ir priežiÅ«rÄ , turi objektyviÄ galimybę paÅ¡alinti tam tikrose suprojektuoto kelio atkarpose esančias kelio kliÅ«tis. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo ir atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , kuris pasireiÅ¡kė istorinio kelio sÄ moningu užarimu ir užsodinimu įvairiomis kultÅ«romis, gavus Å¡ioje byloje ieÅ¡kinį. Tačiau teismo vertinimu, atsakovė, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-200-916/2018, kuri galutinė ir neskundžiama, kurioje buvo sprendžiamas tapatus ieÅ¡kovės reikalavimas, turėjo teisę įgyvendinti savo nuosavybės teises savo nuožiÅ«ra, ir kaip bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino liudytojas R.

K. (atsakovės sÅ«nus), visi Å«kio darbai, derliaus nuėmimas, sėja, buvo atliekami atsižvelgiant į metų laikus, juolab, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę į savo sklypÄ patekti iÅ¡ Å¡iaurinės savo sklypo pusės. Taigi, teismas iÅ¡klausęs byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nuotraukas, filmuotÄ medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kinio tenkinimui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovei priėmus nepalankų procesinį sprendimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisiamos 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidos (CPK 98 straipsnis).

Kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl jos iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo IeÅ¡kovei priėmus nepalankų procesinį sprendimÄ , naikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-3047-603/2018 (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. H. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-3047-603/2018, taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ .

Teisėja Asta Katinienė