a64cbc65-e5ff-42bc-943d-7b9df218b2a9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr

                                                                                   Â

Byla Nr. 1S-6/2011

Procesinio sprendimo

kategorija:

2.1.16.1.2.2.                                                                                               Â

                                                                                                                            Â

                                                                                       Â

(S)

LIETUVOS APELIACINIS

TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARDU

2011 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjas Linas Šiukšta,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo

D. C. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo skundÄ dėl Klaipėdos

apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. C. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams

skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 24 d.

IÅ¡nagrinėjęs skundÄ ir

susipažinęs su baudžiamÄ ja byla, teisėjas

n u s t a t ė:

D. C. (D.

C.) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas,

numatytas BK 294 str. 2 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p., 284 str. 1 d.

Jis kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d., apie 5 val., viešoje vietoje - stadione prie Paryžiaus Komunos g. 18 namo

Klaipėdoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su I. T.,

A. L. ir V. U., būdamas apsvaigę

nuo alkoholio, siekdamas susigrÄ Å¾inti savo megztinį ir butelį alkoholio, D. C. kartu su A. L. stadiono

tribūnoje užpuolė M. Š., kuriam D. C. kumščiu

smogė į galvÄ , o nukentėjusįjį pargriovus, D. C. kartu su

A. L. spardė šį į įvairias kūno vietas. M.

Š. pabėgus, D. C., A. L. ir

prie jų prisijungę I. T. ir V. U. nukentėjusįjį

sugavo stadiono futbolo aikštėje, pargriovė ir toliau prieš jį naudojo fizinį

smurtÄ : tuo pačiu metu, stebint vienam kito smurtinius veiksmus ir jiems

pritariant, sukeldami didelį skausmÄ ir kančias, tyčia rankomis ir kojomis

kiekvienas sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius daugiausiai į

galvÄ , o taip pat į krÅ«tinę, pečius ir kitas kÅ«no vietas. Toliau tęsdami

bendrus nusikalstamus veiksmus, be jokios priežasties, t.y. dėl chuliganiškų

paskatų, elgdamiesi įžūliai ir tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo, nurengė jį

nuogai ir I. T. ant dėl pavartoto smurto ir padarytų

sužalojimų gulinčio ant žemės ir negalinčio pasipriešinti, t.y. esančio

bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, nukentėjusiojo kelis kartus metė betoninį luitÄ , o po to I. T. filmuojant savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu, D. C. ant nukentėjusiojo kelis kartus metė betoninį luitÄ ir

kiÅ¡o į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ pagalį. Å iais bendrais veiksmais D. C.,

A. L., I. T. ir V.

U. padarė M. Å . kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos kairės

pusės gleivinėje, odos nubrozdinimus abiejų kojų kelių, kairio klubo srityje,

poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos – juosmens deÅ¡inės pusės, kaklo abiejų

pusių, kairio peties, abiejų plaÅ¡takų srityse, muÅ¡tai plėštÄ kairės plaÅ¡takos

žaizdÄ , poodines kraujosruvas abiejų ausų, akių vokų, skruostų, nosies, momenų,

pakaušio, smilkinių, kaktos, viršugalvio srityse, muštines žaizdas abiejų

antakių išoriniuose kraštuose, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo

sveikata, sumušė galvos smegenis kairio smegenų pusrutulio kaktinės skilties,

dešinio pusrutulio momeninės dalies, dešinio pusrutulio kaktinės – momeninės

dalių gilumos srityse. Dėl galvos sužalojimų visumos nukentėjusiajam išsiliejo

kraujas po minkštaisiais dešiniojo pusrutulio dangalais, o iš galvos smegenų

sumušimo – kontuzinio židinio kraujas pratrūko į smegenų skilvelius, dėl ko

išsivystė koma ir 2007 m. rugpjūčio 10 d. M. Š. ligoninėje

mirė.

Ikiteisminio tyrimo metu D. C. išvykus

iš Lietuvos Respublikos, buvo paskelbta jo paieška, Klaipėdos miesto apylinkės

teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi D. C. paskirta

kardomoji priemonė suėmimas. Išdavus Europos arešto orderį D.

C. 2010 m. birželio 24 d. sulaikytas Jungtinėje

Karalystėje ir perduotas Lietuvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 24 d. nutartimi palikta galioti to

paties apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartis ir nustatytas D. C. suėmimo terminas trims mėnesiams. Vėlesne šio teismo

nutartimi D. C. suėmimo

terminas buvo pratęstas. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d.

nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam D. C. dar

kartÄ pratęstas trims mėnesiams.

Teismo nutartyje nurodoma, kad D. C. kaltinamas padaręs tris tyčinius

smurtinius nusikaltimus, tarp jų ir vienÄ labai sunkų, už kurį numatyta itin

griežta laisvės atėmimo bausmė. D. C. ikiteisminio tyrimo metu išvyko iš Lietuvos, nustatyta

tvarka nedeklaravo ilgalaikio iÅ¡vykimo, apie savo buvimo vietÄ nepranešė net

savo artimiesiems ir užsienyje gyveno pusantrų metų slėpdamas savo buvimo

vietÄ . Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis, vengdamas gresiančios atsakomybės

už padarytus nusikaltimus, pabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Byloje yra

duomenų ir apie tai, kad D. C. ragino

slapstytis ir kitus įtariamuosius. Todėl yra pagrindas manyti, kad pozityvių

socialinių ryšių Lietuvoje iš esmės nesaistomas ir užsienyje turintis ryšių

kaltinamasis gali slėptis nuo teismo. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , apimtį

ir realiai bylos nagrinėjimui reikalingÄ laikÄ , suėmimo terminas D. C. pratęsiamas trims mėnesiams.

Kaltinamojo D. C. gynėjas

skunde nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka. Å ioje

byloje kaltinimai pareikšti dar trims kaltinamiesiems

ir nė vienam iš jų nepaskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė, todėl yra

iš esmės suvaržytos kaltinamojo D. C. teisės, garantuojamos Konstitucijos,

BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija). Sprendžiant suėmimo ir jo termino pratęsimo klausimÄ nuolat buvo nurodoma,

kad D. C. pasislėpė nuo

ikiteisminio tyrimo, buvo paieškomas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis I. T. irgi buvo paieškomas pagal Europos arešto orderį, tačiau

jam kardomoji priemonė -

suėmimas, pakeista į švelnesnę. A. L. buvo sulaikytas ir jam taip pat buvo paskirta švelnesnė kardomoji

priemonė, V. U. buvo paskelbta paieška, tačiau suimtas jis

nebuvo. Be to, I. T. ir A. L. jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už plėšimÄ .

Â

D. C. suėmimas

paskirtas ir pratęstas nepagrįstai, jo atžvilgiu pažeistas Konstitucijos 29 str., Konvencijos 5 str.

1 d. C p., 14 str.

nuostatos, nes laisvė atimta nepagrįstai

manant, kad jis gali pabėgti. Spręsdamas

klausimÄ dėl D.

C. suėmimo, teismas

suteikė kitiems įtariamiesiems pernelyg didelį pranaÅ¡umÄ (galimybė dirbti, mokytis, sukurti šeimÄ ,Â

bendrauti su artimųjų giminaičiais, ruoštis

teisminiams ginčams, derinti savo pozicijÄ su kitais įtariamaisiais). Faktines aplinkybes sprendžiant nevienodai,

teismai D.

C., palyginus su

kitais kaltinamaisiais, diskriminavo. Tuo tarpu Konstitucijos 29 str. ir

Konvencijos 14 str. draudžia bet kokiÄ diskriminacijÄ . Europos Žmogaus Teisių

Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje yra nurodyta, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai,

nebent dėl svarbių priežasčių bÅ«tų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai. Taikant lygiateisiÅ¡kumo principÄ

reikalaujama, kad, nagrinėjant klausimÄ dėl kardomosios

priemones - suėmimo paskyrimo, vienodos faktinės aplinkybės būtų sprendžiamos vienodai. EŽTT praktikoje suformuoti

esminiai keturi reikšmingi ir pakankami

suėmimo pagrindai: kai įtariamasis gali neatvykti į teismÄ , kai, bÅ«damas

laisvas, gali trukdyti teisingumui vykdyti, kai gali padaryti naujų nusikaltimų arba pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Atsižvelgiant į EŽTT formuojamÄ praktikÄ skirdamas

(pratęsdamas) suėmimÄ , teismas turi įvertinti kiekvienos bylos

konkrečias aplinkybes, apsvarstyti visus

argumentus už ir prieÅ¡ asmens laisvės apribojimÄ bei suimti asmenį ar pratęsti

suėmimo terminÄ tik įsitikinęs, kad tai bÅ«tina vieÅ¡ajam interesui apsaugoti. Konstitucijoje nurodyta, kad teisingumÄ vykdo

teismai. Tai reiškia, kad bet koks teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas

ir pagrįstas, bet ir teisingas. Kiekvienam kaltinamajam turi būti užtikrinta

teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . O tai reiÅ¡kia, kad teismas neturi suteikti vienai

Å¡alia pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ Å¡alį. Susiklosčiusi situacija duoda pagrindÄ teigti,

kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ gali bÅ«ti pažeista iÅ¡ esmės dar

nepradėjus bylos nagrinėjimo, kad kiti kaltinamieji yra privilegijuotoje padėtyje.

Teismo išvada prieštarauja logikai, kadangi D. C. neteistas, nė karto nebuvo teisėsaugos institucijų

akiratyje. Ar tai duoda pagrindÄ tvirtinti, kad jis pabėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo? Daug

Lietuvos gyventojų išvyko gyventi ir dirbti

į užsienį ir dauguma iš jų nedeklaravo savo išvykimo, nes ne žinojo, kad reikia

tai padaryti. Be to, kaltinamasis D. C. išvyko iš Lietuvos 2009 sausio mėn., kai ikiteisminio tyrimo

pareigÅ«nai neturėjo duomenų apie asmenis, galėjusius įvykdyti minėtÄ nusikaltimÄ . Teismui buvo

pateikta D. C. charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, kad įtariamasis legaliai dirbo ir gyveno

užsienyje.

Pagal teismų praktikÄ ir BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų reikalavimus skiriant bausmę teismas turi

atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę

lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, o BK 59 str. imperatyviai nustato, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada,

kai kaltininkas savo noru atlygino

ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . Å ioje byloje yra pareikÅ¡tas civilinis

ieÅ¡kinys. Kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų, iÅ¡skyrus D. C., gali nors iÅ¡ dalies atlyginti žalÄ , ir teismas

pripažins tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kiekvienas iš kaltinamųjų, išskyrus D. C.,

gali dirbti, sukurti Å¡eimÄ , tęsti savo mokslÄ ir teismas, spręsdamas

klausimÄ dėl bausmės, gali atsižvelgti į tai, kaip kaltinamųjų

asmenybes charakterizuojančius požymius.

BPK 11 str. l dalyje nurodyta, kad procesinės prievartos

priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet

kokios procesinės prievartos priemonės

taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Teismas nebuvo pakankamai objektyvus ir nepagrįstai pratęsė

suėmimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės siekiama ne LR BPK

119 str. numatytų tikslų, o moraliÅ¡kai palaužti kaltinamÄ jį, sukurti jo vaidmenį Å¡ioje byloje kaip nusikaltimo

organizatoriaus, kurstytojo ir paties aktyviausiojo nusikaltimo dalyvio. Prašo teismo nutartį dėl suėmimo termino kaltinamajam D. C. pratęsimo panaikinti.

Teismo

posėdyje prokuroras praÅ¡o kaltinamojo D. C. gynėjo skundÄ

atmesti.

Skundas atmetamas.

Susipažinus

su byla matyti, kad joje tikrai yra duomenų, leidžiančių manyti, kad D. C. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, kurių padarymu

jis kaltinamas. Ä®vertinus byloje esančius dokumentus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad

faktinių duomenų visuma davė pagrindo D. C. pareikšti

įtarimÄ ir prokurorui suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ . Todėl kardomosios priemonės -

suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121

str. 2 d.).

Skundžiama

nutartimi teismas D. C. suėmimo terminÄ pratęsė nustatęs BPK

122 str. 1 d. 1 p. numatytÄ pagrindÄ . D. C. kaltinamas dviejų

apysunkių ir vieno labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu. BK 129 str. 2

d. 2 p., 6 p., 8 p. numatyto nusikaltimo, kuriuo kaltinamas D.

C., sankcija numato laisvės

atėmimÄ iki 20 metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Å iuo atveju jau pats

nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai

pakankamas pagrindas taikyti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Tačiau teismas

taip pat įvertino ir tai, kad D. C. ikiteisminio tyrimo

metu išvyko į užsienį ir ten

gyveno pusantrų metų slėpdamas savo buvimo vietÄ , kad Lietuvoje nesaistomas

tvirtų socialinių ryÅ¡ių ir turi ryÅ¡ių užsienyje, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad

kaltinamasis D. C., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo

teismo.

Pagrindiniai kaltinamojo gynėjo skundo

argumentai yra susiję su tuo, kad teismas D. C. diskriminavo, nes kitiems šioje byloje kaltinamiesiems

paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės. Skunde nurodo, kad pratęsiant D. C. suėmimo terminÄ buvo pažeistos LR Konstitucijos

ir Konvencijos nuostatos,

draudžiančios diskriminacijÄ , remiasi EŽTT praktika, kad vienodos faktinės

bylos aplinkybės turi būti sprendžiamos vienodai. Nurodo, kad teismas turi įvertinti kiekvienos bylos

konkrečias aplinkybes, apsvarstyti visus

argumentus už ir prieÅ¡ asmens laisvės apribojimÄ bei suimti asmenį ar pratęsti

suėmimo terminÄ tik įsitikinęs, kad tai bÅ«tina vieÅ¡ajam interesui apsaugoti. Tokia situacija duoda jam pagrindÄ teigti, kad gali

bÅ«ti pažeista teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

 Šie skundo argumentai yra

nepagrįsti ir atmetami. Kardomosios priemonės įtariamiesiems ar kaltinamiesiems

yra skiriamos kiekvienu atveju individualiai atsižvelgiant į daugelį aplinkybių

ir pirmiausia į bendrÄ sias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas bei jų paskirtį.

Konstitucijos 29 str. nurodyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar

pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam

privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės

padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konvencijos 14 str.

įtvirtintas diskriminacijos draudimas tokiais pačiais pagrindais kaip ir

Konstitucijoje. Ta aplinkybė, kad tik D. C. yra taikomas suėmimas, tikrai nerodo, jog jo teisės buvo varžomos

dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Svarstant kaltinamojo D.

C. suėmimo paskyrimo ir jo termino pratęsimo

klausimÄ svarbu įvertinti padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį. Kaltinamajame

akte nurodyta, kad nukentėjusysis nužudytas itin žiauriai, bejėgiškos būklės ir

dėl chuliganiškų paskatų. Jo nusikalstami veiksmai kaltinime kvalifikuojami

pagal tris BK straipsnius. Taigi šiuo atveju viešojo intereso apsauga tikrai

nusveria kaltinamojo laisvės gerbimo taisyklę. Tai, kad D.

C. vieninteliam iš visų kaltinamųjų šioje

byloje paskirtas suėmimas, taip pat nereiÅ¡kia, kad suėmimÄ paskyręs ar jo terminÄ

pratęsę teismai buvo šališki. Be to, jau prasidėjo teisminis nagrinėjimas ir

kaltinamasis D. C. teisiamojo

posėdžio metu nušalinimo teismui nepareiškė.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad

teismo išvada, jog D.

C. bėgs (slėpsis) nuo

teismo, nelogiška, nes D. C. neteistas,

nė karto nebuvo

teisėsaugos institucijų akiratyje, ir tai, jo nuomone, neduoda pagrindo daryti

tokios išvados. Be to, D. C. ne

vienintelis išvyko iš Lietuvos nedeklaravęs išvykimo ir to nepadarė

nežinodamas, kad iÅ¡vykimÄ reikia deklaruoti. Tai, kad D. C. neteistas, yra svarbi aplinkybė, į kuriÄ atsižvelgiama

skiriant suėmimÄ , tačiau Å¡iuo atveju ji nenusveria kitų aplinkybių,

pagrindžiančių jo suėmimo pagrindÄ . Galima sutikti su gynėjo skundo argumentu,

kad D. C. nežinojo, jog reikia deklaruoti

ilgalaikį iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį, tačiau Å¡i aplinkybė vis tiek nepaneigia tikimybės

būnant laisvėje pasislėpti nuo teismo, kadangi į užsienį jis išvyko ne tik

nedeklaravęs iÅ¡vykimo, bet ir apie savo buvimo vietÄ nepranešęs net savo

artimiesiems ten gyveno pusantrų metų. Todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ,

kad jis slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o dabar gali pasislėpti ir

nuo teismo.

Gynėjas skunde dar nurodo, kad D.

C. taip pat buvo suvaržyta teisė atlyginti žalÄ ,

nes visi kaltinamieji, iÅ¡skyrus D. C., gali nors iÅ¡ dalies atlyginti žalÄ , dirbti, sukurti

Å¡eimÄ , tęsti mokslus, ir tai skiriant bausmę bÅ«tų pripažinta jų atsakomybę

lengvinančiomis ar juos teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Ir šie

skundo argumentai nepagrįsti. Jau buvo nurodyta, kad D. C. pagrįstai

buvo paskirtas suėmimas ir pratęstas jo terminas, nusveriant jo laisvės gerbimo

taisyklę, o jo kaltės ar jo atsakomybę švelninančių aplinkybių klausimas šioje

baudžiamojo proceso stadijoje nesvarstomas. Tai padaryti gali tik teismas, bylÄ

iÅ¡nagrinėjęs teisiamajame posėdyje. Be to, žalÄ atlyginti per kitus asmenis kaltinamajam

D. C. niekas nedraudžia ir būnant suimtam, tačiau nei

ikiteisminio tyrimo metu, nei prasidėjus teisminiam nagrinėjimui tokio klausimo

kaltinamasis D. C. nekėlė.

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad

kardomosios priemonės taikomos tik tada, kai be jų negalima pasiekti reikiamų

proceso tikslų, o D. C. šiuo

atveju kardomoji priemonė – suėmimas yra taikoma pagrįstai. Pratęstu suėmimu

siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos

nagrinėjimÄ ir nuosprendžio įvykdymÄ , tuo tarpu Å¡velnesnėmis kardomosiomis

priemonėmis BPK 119 str. numatytus tikslus pasiekti būtų sudėtinga.

Aukštesnysis teismas neįžvelgia nei LR

Konstitucijoje, nei Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių ar laisvių

pažeidimų. Dėl nurodytų motyvų skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir

teisėta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130

straipsniu, teisėjas

n u t a r i a :

Kaltinamojo D.

C. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo  skundÄ atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir

neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                    Linas Šiukšta