a64b712a-e348-4471-96fb-0528e38ff06f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-372-449/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06215-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.;2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (pranešėjo),teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Astrauskui,gynėjams Ramutei Veronikai Å alaviejÅ«tei, Nikolajui Kuznecovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A.

D. ir nuteistojo R. A. G. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteista pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ per šį laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.R. A. G. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 254 str. 1 d., 253 str. 1 d. nuteistas M. P., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :A. D. nuteista už tai, kad 2015 m. sausio 26 d., apie 23 val. 59 min., veikdama kartu su R.

A. G., savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. A. G. sumokėjus ne mažiau kaip 7 (septynis) eurus M. P. už „C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį pistoletÄ â€žBLOW P 99A“, Nr. XXXX, A. D. iÅ¡ M. P. paėmė šį „C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ , taip A. D., bendrais veiksmais su R. A. G., neteisėtai, neturėdama leidimo įgijo „C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį pistoletÄ â€žBLOW P 99A“, Nr. XXXX, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kurį neteisėtai ir neturėdama leidimo laikė (duomenys neskelbtini) esančiose gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose iki 2015 m. kovo 4 d., 8 val. 30 min., kol kratos metu garaže Å¡is Å¡aunamasis ginklas buvo rastas ir paimtas.R.

A. G. nuteistas už tai, kad 2015-01-26, apie 23 val. 59 min., veikdamas kartu su A. D., savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sumokėjęs ne mažiau kaip 7 (septynis) eurus M. P. už „C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį pistoletÄ â€žBLOW P 99A“, Nr. XXXX, o A. D. paėmus iÅ¡ M. P. šį „C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ , taip R. A. G., bendrais veiksmais su A. D. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo „C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį pistoletÄ â€žBLOW P 99A“, Nr. XXXX, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kurį neteisėtai ir neturėdamas leidimo laikė (duomenys neskelbtini) esančiose gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose iki 2015 m. kovo 4 d., 8 val. 30 min., kol kratos metu garaže Å¡is Å¡aunamasis ginklas buvo rastas ir paimtasNuteistoji A.

D. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jÄ pagal BK 253 str. 1 d. iÅ¡teisinti.Nuteistoji skunde nurodo, kad teismas neteisingai nuosprendyje nurodė, jog ji kaltę pripažino visiÅ¡kai. Ikiteisminio tyrimo metu jai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltės prisipažinimas yra savo veiksmų įvertinimas. Nors apklausoje dalyvavo advokatė, tačiau ji jai, A. D., Å¡ios aplinkybės neiÅ¡aiÅ¡kino.

Pirmosios instancijos teisme ji pripažino tik faktines bylos aplinkybes. BÅ«tent tai, kad 2015 m. sausio 26 d., apie 23-24 val., į jos motinai A. S. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su motina, vyru R. A. G. ir sÅ«numi, atvyko neblaivus M. P.. Jis įkyriai pradėjo reikalauti paskolinti kažkiek pinigų. Su M. P. buvo vyriÅ¡kis, kurio ji nepažinojo. M. P. paklausus, ar namuose yra jos vyras, ji pakvietė R. A. G. ir nuėjo į namus. Apie kÄ jie kalbėjo, negirdėjo.

R. A. G. jos paklausė, ar piniginėje turi smulkių pinigų bei pasakė, kad pinigų paskolintų M. P.. Suradusi piniginėje 7 Eur, juos iÅ¡nešė ir padavė M. P., kuris jai padavė dujinį pistoletÄ kaip užstatÄ , jog paskolintus pinigus grÄ Å¾ins, o užstatÄ (dujinį pistoletÄ ) atsiims.Nuteistoji A. D. skunde nurodo, kad ji jokio užstato nereikalavo, taip pat ir bÅ«tent Å¡aunamojo ginklo kaip užstato iÅ¡ M. P. įgyti nesitarė ir nenorėjo. Nuteistosios nuomone, teismo iÅ¡vada, kad ji įgijo ginklÄ , ydinga.

Ji neigia pirkusi iÅ¡ M. P. Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Nuteistoji A. D. nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl jos kaltės. Jos nuomone, teismas turėjo tiksliai nustatyti sÄ moningus, iÅ¡ anksto apmÄ stytus ir aiÅ¡kiai atliktus veiksmus, kurie leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai neleistini ir nusikalstami, bei aiÅ¡kiai to siekė. Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta, kas bÅ«tent, ar ji, ar R. A. G. įgijo ginklÄ . Kaltinamajame akte tiesiog nurodyta, kad iÅ¡ M.

P. ginklÄ nupirko jie abu. Å i aplinkybė nėra iÅ¡aiÅ¡kinta. Nuteistosios nuomone, teismas privalėjo individualizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmus arba, nustatęs tyčia atliktus veiksmus, kurie lydimi bendro suvienyto nusikalstamo tikslo, teismas nuosprendyje turėjo nurodyti, kokius įrodymus laiko priimtinais, pakankamais ir pagrindžiančiais, jog ji, A. D. ir R. A. G. bendrais tyčiniais veiksmais susitarė ir įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 str. 1 d. Teismas, paÅ¡alindamas nusikaltimÄ kvalifikuojantį požymį – bendrininkų grupę, privalėjo nurodyti, kas iÅ¡ nuteistųjų įgijo ginklÄ , jeigu jie veikė skyriumi.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neįrodyta, jog ji, A. D., neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Nors teismas remiasi 2015 m. kovo 4 d. kratos protokolu, o krata buvo atlikta jos motinos name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau pati A. S. teisme apklausta nebuvo. Teismas konstatavo, kad nei ji, A. D., nei R. A. G. tiksliai neprisimena, kas bÅ«tent pistoletÄ nunešė į garaÅ¾Ä , nors, pasak A. D., neteisėtas laikymas susideda iÅ¡ sÄ moningo suvokimo kaip savo nusikalstamos veikos, uždrausto daikto laikymo, iÅ¡saugojimo, neatidavimo jo policijai tęstinai.

Tokiu bÅ«du, A. D. nuomone, teismas padarė BK 2 str., 15 str. bei BPK 1 str. ir 44 str. pažeidimusSkunde nurodoma, kad teismas pažeidė ir BPK 301 str., 303 str., 305 str. Nusikaltimo, numatyto BK 253 str., sudėtis yra formali ir Å¡is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau teismas nenurodė, kokie bÅ«tent įrodymai leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad ji, A. D., padarė jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Teismas rėmėsi M. P. parodymais, tačiau visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad jam pavogtas ginklas buvo nereikalingas ir, pasak M.

P., jis norėjo kuo skubiau juo atsikratyti, gauti pinigų iÅ¡gertuvėms.CK 4.47 str. nurodyta, kad daikto įgijimas yra siejamas su nuosavybės teisės atsiradimu ir galimas atlikus vienus iÅ¡ straipsnyje nurodytų veiksmų. Civilinėje teisėje nuosavybė siejama su galimybe naudotis bei disponuoti įgytu daiktu. PistoletÄ Ä¯ namus atsinešė ji, A. D., tačiau ji negirdėjo apie kÄ vyrai kalbėjo lauke, ji iÅ¡nešė ir padavė pinigus M. P.. Todėl nenustačius įgijimo požymių, nurodytų CK, teismas, nuteistosios nuomone, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti įrodytÄ juridinį faktÄ â€“ daikto įgijimÄ .Nuteistosios nuomone, teismas pažeidė ir BK 41 str. reikalavimus.

Ji anksčiau teista nebuvo, kitų nuobaudų taip pat neturi. Be to, vadovaujantis BK 55 str., už tokius nusikaltimus neteistiems asmenims laisvės atėmimas neskiriamas. Teismas laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nemotyvavo. Teismas taip pat nenurodė, kodėl netaikė BK 37 str. ar 54 str. nuostatų.Nuteistoji A. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir jÄ pagal BK 253 str. 1 d. iÅ¡teisinti.Nuteistojo R. A. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį pagal BK 253 str. 1 d. iÅ¡teisinti.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje teismas neteisingai nurodė, kad R. A. G. kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. G. kaltu neprisipažino, o patvirtino tik faktines bylos aplinkybes. Tai, kad 2015 m. sausio 26 d., apie 23-24 val., į A. S. priklausantį namÄ , kuriame gyvena R. A. G. su A. D., atvyko neblaivus M. P., kuris įkyriai pradėjo reikalauti paskolinti kažkiek pinigų. Su M. P. buvo vyriÅ¡kis, kurio R. A. G. nepažinojo. Siekdamas iÅ¡vengti neblaivaus M.

P. priekabių, R. A. G. pasiÅ«lė A. D. paskolinti M. P. pinigų ir grįžo į namus. A. D., piniginėje suradusi 7 Eur, juos iÅ¡nešė bei padavė M. P., kuris jai padavė dujinį pistoletÄ kaip užstatÄ , kad jis paskolintus pinigus grÄ Å¾ins, o užstatÄ (dujinį pistoletÄ ) atsiims.Skunde pažymima, kad nei R. A. G., nei A. D. iÅ¡ M. P. jokio užstato nereikalavo bei bÅ«tent Å¡aunamojo ginklo kaip užstato įgyti iÅ¡ M. P. nesitarė ir nenorėjo. PrieÅ¡ingai, R. A. G., M. P. pažadėjęs paskolinti pinigų, toliau su juo nebendravo ir grįžo į namus, o M.

P. pinigus padavė ir ginklÄ atsinešė A. D.. Teismas nustatė bÅ«tent tokiÄ ginklo įgijimo aplinkybę, bet jÄ Ä¯vertino ir aiÅ¡kino prieÅ¡ingai nei nustatyti faktai.Apelianto nuomone, teismas turėjo tiksliai nustatyti sÄ moningus, iÅ¡ anksto apmÄ stytus ir aiÅ¡kiai atliktus veiksmus, kurie leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai neleistini ir nusikalstami, bei aiÅ¡kiai to siekė. Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta, kas bÅ«tent, ar R. A.

G., ar A. D. įgijo ginklÄ . Kaltinamajame akte tiesiog nurodyta, kad iÅ¡ M. P. ginklÄ nupirko abu nuteistieji. Å i aplinkybė nėra iÅ¡aiÅ¡kinta.Teismas iÅ¡ kaltinamojo akto paÅ¡alino nusikaltimÄ kvalifikuojantį požymį – bendrininkų grupę, todėl, nuteistojo R. A. G. gynėjo nuomone, teismas privalėjo nurodyti, kas iÅ¡ nuteistųjų įgijo ginklÄ . Teismas privalėjo individualizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmus arba, nustatęs tyčia atliktus veiksmus, kurie lydimi bendro suvienyto nusikalstamo tikslo, turėjo nurodyti nuosprendyje, kokius įrodymus laiko priimtinais, pakankamais ir pagrindžiančiais, jog A.

D. ir R. A. G. bendrais tyčiniais veiksmais susitarė ir įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 str. 1 d.Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, kad neįrodyta, jog R. A. G. neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Teismas rėmėsi 2015 m. kovo 4 d. kratos protokolu. Krata buvo atlikta A. S. priklausančiame name, tačiau ji teisme apklausta nebuvo. Kratos metu R. A. G. namuose nebuvo, jis laikinai buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos. Teismas konstatavo, kad nei A. D., nei R. A. G. tiksliai neprisimena, kas bÅ«tent pistoletÄ nunešė į garaÅ¾Ä .

Nuteistojo R. A. G. gynėjo nuomone, A. S., kaip namo savininkė, turėjo bÅ«ti apklausta apie aplinkybes, susijusias su neteisėtu ginklo saugojimu. Neapklausus A. S., apelianto nuomone, teismas nepaÅ¡alino abejonės, kas bÅ«tent tyčia neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ name. Tokiu bÅ«du teismas, pasak apelianto, pažeidė BK 2 str., 15 str. ir BPK 1 str. 44 str. reikalavimus.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas pažeidė ir BPK 301 str., 303 str., 305 str. Nusikaltimo, numatyto BK 253 str., sudėtis yra formali ir Å¡is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau teismas nenurodė, kokie bÅ«tent įrodymai leidžia daryti nenuginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

A. G. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . CK 4.47 str. nurodyta, kad daikto įgijimas yra siejamas su nuosavybės teisės atsiradimu ir galimas atlikus vienus iÅ¡ straipsnyje nurodytų veiksmų. Civilinėje teisėje nuosavybė siejama su galimybe naudotis bei disponuoti įgytu daiktu. Tai, kad R. A. G. susitarė M. P. paskolinti pinigų ir nuėjo į namus, akivaizdu, kad jis nesudarė daikto pirkimo sandorio, o pinigų paskolos nereikalavo užtikrinti įkaitu. PistoletÄ Ä¯ namus atnešė A. D., kuri negirdėjo apie kÄ jie kalbėjo lauke.

Ji iÅ¡nešė M. P. pinigus ir juos padavė, paėmė iÅ¡ jo pistoletÄ bei parnešė jį į namus. Apelianto nuomone, nei R. A. G., nei A. D. nesudarė daikto įgijimo sandorio, tokio sandorio neplanavo nei kartu, nei atskirai. Nėra nustatyta ir tai, kad kuris nors iÅ¡ nuteistųjų staiga, spontaniÅ¡kai nutarė įgyti pistoletÄ . M. P. pavogtas ginklas buvo nereikalingas ir, pasak M. P., Å¡is norėjo kuo skubiau juo atsikratyti, gauti pinigų iÅ¡gertuvėms. Apelianto nuomone, M. P. irgi daikto pardavimo sandorio nesudarė, nes perleido pavogtÄ daiktÄ visiÅ¡kai neketinęs pasiskolintus pinigus grÄ Å¾inti R.

A. G. ar A. D. ir tÄ pistoletÄ susigrÄ Å¾inti. Tuo tarpu nei R. A. G., nei A. D. su Å¡iuo daiktu nesiejo jokių planų, vertino jį kaip įkaitÄ už paskolÄ ir ketino grÄ Å¾inti M. P., kai jis butų grÄ Å¾inęs skolÄ . Todėl, nuteistojo gynėjo nuomone, nenustačius daikto įgijimo požymių, nurodytų CK, teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti kaip įrodytÄ juridinį faktÄ â€“ daikto įgijimÄ . Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė ir BK 41 str. reikalavimus. Teismas, paskirdamas laivės atėmimo bausmę, jos nemotyvavo.

Nuteistojo R. A. G. gynėjo nuomone, nors R. A. G. anksčiau teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, todėl teismas turėjo taikyti BK 55 str. nuostatas. Teismas nenurodė ir to, kodėl netaikė BK 37 str. ar 54 str. nuostatų. Nusikaltimas, numatytas BK 253 str. 1 d., priklauso apysunkių nusikaltimų kategorijai, Å¡is nusikaltimas pakankamai pavojingas visuomenei ir ginklų civilinės apyvartos nustatytai tvarkai, tačiau nusikaltimo pavojingumÄ mažina tai, jog Å¡audmenų nebuvo, ginklÄ laikė trumpai (36 kalendorines dienas), be to, nuteistieji negalėjo atsikratyti nenuosavo daikto, kadangi neįrodyta, jog jie įgijo draudžiamÄ daiktÄ .

Nuteistojo R. A. G. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir R. A. G. pagal BK 253 str. 1 d. iÅ¡teisinti. Teismo posėdyje nuteistojo R. A. G. gynėjas praÅ¡o patenkinti jo apeliacinį skundÄ . Nuteistosios A. D. gynėja praÅ¡o patenkinti Å¡ios nuteistosios apeliacinį skundÄ . Prokuroras praÅ¡o abu apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).Nors abiejuose apeliaciniuose skunduose dėstomi ir argumentai dėl neteisingų bausmių paskyrimo, tačiau ir nuteistoji A.

D., ir nuteistojo R. A. G. gynėjas praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantai nurodo, kad A. D. ir R. A. G. pagal BK 253 str. 1 d. turi bÅ«ti iÅ¡teisinti, nes nebuvo nustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Å iuos apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atmeta. Pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas Å¡ios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų teisingai įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir pripažino A.

D. bei R. A. G. kaltais. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis A. D. ir R. A. G. nusikalstamas veikas, teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikė tinkamai.Å ioje byloje iÅ¡nagrinėtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis M. P., dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, 2015 m. sausio 26 d. vakare, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, girtaudamas su nukentėjusiuoju A. P. jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė tame bute buvusį Å¡io nukentėjusiojo turtÄ : piniginę su pinigais, o taip pat „C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį garsinį pistoletÄ â€žBLOW P 99A“, Nr. XXXX, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniai Å¡oviniais.

Už Å¡ias nusikalstamas veikas M. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. ir 254 str. 1 d. Tačiau tuo pačiu nuosprendžiu jis nuteistas dar ir pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad tÄ patį vakarÄ neteisėtai, neturėdamas leidimo, jau nurodytÄ â€žC“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ laikė, neÅ¡iojo su savimi, o po to, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už ne mažiau kaip 7 eurus pardavė šį Å¡aunamÄ jį ginklÄ R. A. G. ir A. D.. A. D. ir R. A. G. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, tÄ patį „C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo ir laikė savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tol, kol tas Å¡aunamasis ginklas buvo surastas ir paimtas garaže kratos metu.Kad A.

D. ir R. A. G. tikrai padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai: pačių nuteistųjų A. D., R. A. G. ir M. P. parodymai, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai ir pats kratos metu surastas bei paimtas Å¡aunamasis ginklas. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015m. kovo 3 d. nutartimi buvo leista atlikti kratÄ A. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekiant rasti pagrobtus daiktus, taip pat ir Å¡aunamÄ jį ginklÄ (1 t., 191-192 b.l.).

Nors Å¡ios patalpos nuosavybės teise priklausė A. S., byloje nustatyta, kad jose tuo metu gyveno A. S. artimoji giminaitė A. D. ir R. A. G.. To neneigia jie patys, taip pat patys pripažįsta, kad nors gyveno kartu nebÅ«dami susituokę, tačiau faktiÅ¡kai vedė bendrÄ Å«kį. IÅ¡ teisėtai atlikos kratos protokolo matosi, kad 2015 m. kovo 4 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagalbinėse patalpose, t. y. garaže, dalyvaujant tų patalpų savininkei A. S. ir pačiai nuteistajai A. D., buvo surastas ir paimtas pistoletas „BLOW P 99A“ (1 t., 193-194 b.l.), jo duomenys iÅ¡samiai apraÅ¡yti Å¡io pistoleto apžiÅ«ros protokole (1 t., 19-23).

Atlikus pistoleto balistinį tyrimÄ , specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad tai yra Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinis dujinis – garsinis pistoletas „BLOW P 99A“, Nr. XXXX, skirtas Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniai Å¡oviniais. Tai „C“ kategorijos Å¡aunamasis ginklas. Be to, jis tinkamas Å¡audymui (1 t., 27 b.l.).Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. P. parodė, kad 2015 m. sausio 26 d. vakare, girtaudamas su A. P. jo bute, iÅ¡ Å¡io buto paėmė A. P. piniginę, o taip pat slapta pagrobė jo pistoletÄ .

Žinojo, kad ginklo laikyti negalima, norėjo jo atsikratyti, todėl tÄ patį vakarÄ nuėjo pas netoliese gyvenančius iÅ¡ matymo pažįstamus A. D. ir R. A. G., kuriems tÄ ginklÄ pardavė. M. P. teisme parodė, kad buvo girtas, todėl visų aplinkybių gerai nepamena, taip pat ir to, ar parduodant ginklÄ A. D. ar R. A. G. buvo kartu. Vis dėlto, atsakydamas į teisme užduodamus klausimus, M. P. parodė, kad nuėjus prie namo (duomenys neskelbtini), duris atidarė R. A. G., o paskui jį išėjo ir A.

D.. PasiÅ«lius jiems pagrobtÄ pistoletÄ , A. D. davė jam 2 ar 7 eurus, o jis padavė jai pistoletÄ . Jų tarpusavio pokalbio neprisimena, kur tuo metu buvo R. A. G., irgi neprisimena.Nors nuteistasis M. P. dėl girtumo ginklo pardavimo aplinkybių labai tiksliai iÅ¡dėstyti negalėjo, Å¡ios aplinkybės dar tiksliau buvo nustatytos bÅ«tent pačių A. D. ir R. A. G. parodymais. Nuteistieji A. D. teisme prisipažino kalta. Ji parodė, kad tÄ vakarÄ namo duris atidarė ji, atėjęs M. P. paprašė pakviesti jos sugyventinį R.

A. G., Å¡is irgi išėjo į laukÄ ir apie kažkÄ su M. P. kalbėjo. Po to R. A. G. liepė paduoti M. P. 7 eurus. Ji vėl išėjo į laukÄ , padavė M. P. 7 eurus, o Å¡is padavė jai ginklÄ . PistoletÄ ji pati parsinešė į namo vidų ir padėjo į spintÄ . KitÄ dienÄ , neprisimena, ar ji pati, ar R. A. G., ginklÄ nunešė į garaÅ¾Ä . Tai padarė, kad ginklo nesurastų jos nepilnametis sÅ«nus. A. D. dar parodė, kad apie ginklus nieko nesupranta, pirkti jį iÅ¡ anksto neplanavo.

Tačiau iÅ¡ M. P. įsigytÄ daiktÄ ji pati įvertino kaip „pistoletÄ â€œ. Kai į namus atvyko policija daryti kratÄ , ji apie tai, kur laikomas ginklas, pasakė iÅ¡ karto. Tuo tarpu nuteistasis R. A. G. teisme kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies. Tačiau parodė, kad tÄ vakarÄ buvo namuose kartu su A. D.. Vėlai vakare kažkas paskambino į duris. Jas atidarė jis pats ir pamatė M. P., kurį pažinojo iÅ¡ matymo kaip vietinį alkoholikÄ . M. P. buvo girtas, prašė pinigų, nors tuo metu nerodė, bet pasiÅ«lė pirkti pistoletÄ .

Grįžęs į namo vidų pasakė A. D., kad Å¡i duotų M. P. smulkių pinigų, Å¡iai paklausus kiek, pasakė, kad duotų 7 eurus. A. D. iÅ¡nešė į laukÄ tuos pinigus, padavė M. P. ir grįžo atsineÅ¡dama pistoletÄ , laikė jį rankoje ir klausė, kur padėti, jis pasakė, kad padėtų prie veidrodžio. Ten tas ginklas pragulėjo iki kitos dienos vakaro, o po to jis pats jį nunešė į garaÅ¾Ä ir padėjo ten. Taip padarė, nes norėjo, kad nerastų A. D. vaikas. R.

A. G. parodė, kad iÅ¡ anksto ginklo pirkti neplanavo, manė, kad M. P. vėliau ateis jo atsiimti ir grÄ Å¾ins už pistoletÄ gautus pinigus. Bet M. P. taip ir neatėjo, ginklas liko gulėti garaže, o maždaug po savaitės jis pats apie tÄ ginklÄ netgi pamirÅ¡o. Dar parodė, kad naudotis ginklu jis pats nemoka, tačiau tarnavo armijoje, pistoletÄ nuo kitų ginklų gali atskirti.Visuma iÅ¡dėstytų įrodymų neabejotinai patvirtina A. D. ir R. A. G. kaltę, paneigia apeliacinių skundų argumentus.

Be to, dalis apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų, nors iÅ¡ dalies ir pagrįsti, tačiau vis tiek nepaneigia nuteistųjų kaltės.Nuteistoji A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jos parodymus nepagrįstai įvertino pilnu prisipažinimu, nes nors ji apie pilnÄ prisipažinimÄ tikrai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu gynėja jai gerai neiÅ¡aiÅ¡kino, kad kaltės pripažinimas yra jos pačios veiksmų vidinis įvertinimas. IÅ¡ M. P. ji jokio užstato nereikalavo ir ginklo įsigyti su nieko iÅ¡ anksto nesitarė ir neplanavo.

Apie tÄ patį nurodoma ir nuteistojo R. A. G. gynėjo apeliaciniame skunde. Abiejuose apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas tiksliai nenustatė Å¡aunamojo ginklo neteisėto įsigijimo ir laikymo aplinkybių, nors nuosprendžiu paÅ¡alino kaltinimo dalį dėl nusikaltimo padarymo veikiant bendrininkų grupe, po to tiksliai nenustatė abiejų nuteistųjų konkrečių veiksmų nusikalstamos veikos padaryme, o tuo pačiu nenustatė ir objektyviųjų bei subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.

Abu apeliantai skunduose nurodo, kad teisme nebuvo apklausta namo, kuriame gyveno nuteistieji, savininkė A. S., kad daikto įgijimas turi būti siejamas su nuosavybės teisės atsiradimu pagal CK 4.47 str. Abu apeliantai taip pat nurodo, kad teismas pažeidė BK 2, 15 str., BPK 1, 44, 301, 303, 305 str. reikalavimus, neįvertino, kad BK 253 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia ir kad teismas neišdėstė įrodymų, patvirtinančių tiek A.

D., tiek R. A. G. kaltę.Visus šiuos abiejų apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes jie deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. A. D. ir R. A. G. kaltę patvirtinantys įrodymai išsamiai išdėstyti ir skundžiamame nuosprendyje, ir šiame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat išsamiai išdėstė išnagrinėtų įrodymų įvertinimo, o taip pat nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus. Be to, nuosprendis priimtas ir surašytas nepažeidžiant ir jokių BPK 302-307 str. numatytų reikalavimų.

Pagal BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Å io nusikaltimo objektas – visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų laikymo ir apyvartos. Nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti Å¡aunamieji ginklai, Å¡audmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos. Å io nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia keliais arba bent vienu iÅ¡ BK 253 str. 1 d. numatytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu Å¡aunamojo ginklo, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, neÅ¡iojimu, gabenimu ar realizavimu neturint tam reikiamo leidimo.

Disponavimas Å¡aunamaisiais ginklais laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo ar licencijos arba kai tai susiję su ginklais, kurių civilinė apyvarta yra visiÅ¡kai uždrausta. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , neteisėtas Å¡aunamųjų ginklų įgijimas – tai, neturint atitinkamo leidimo, jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitÄ daiktÄ ir pan., iÅ¡skyrus pagrobimÄ , už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 254 str.

Neteisėtas Å¡aunamųjų ginklų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesineÅ¡ioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, sodybos kieme ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, o tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla nepriklausomai nuo kokių nors padarinių kilimo, tam pakanka pačių baudžiamajame įstatyme numatytų veiksmų padarymo.

Å is nusikaltimas yra baigtas nuo Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, neÅ¡iojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Tuo tarpu Å¡io nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei bÅ«dinga tik tiesioginė tyčia. Kai nusikaltimo sudėtis formalioji, Å¡is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

BK 253 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, neÅ¡ioja, gabena ar realizuoja Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas, ir nori taip veikti. Kiti subjektyviosios požymiai (motyvai ir tikslai) veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Å ioje byloje iÅ¡nagrinėti įrodymai patvirtina, kad A. D. ir R. A. G. veikose yra visi bÅ«ti nusikalstamos veikos, už kuriÄ jie nuteisti, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai.

Nagrinėjant bylÄ tikrai nebuvo apklausta A. D. giminaitė A. S., kuriai nuosavybės teise priklausė gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Tačiau tai Å¡iuo atveju neturi jokios reikÅ¡mės ir tai nesukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes. IÅ¡ bylos taip pat matosi, kad iÅ¡kviesti ir apklausti A. S. liudytoja neprašė patys nuteistieji, o ir paduotuose apeliaciniuose skunduose nenurodomi jokie argumentai, dėl ko A. S. bÅ«tų bÅ«tina apklausti. Neabejotinai nustatyta, kad A.

D. ir R. A. G. Å¡aunamÄ jį ginklÄ Ä¯gijo ir laikė A. S. gyvenamajame name ir garaže, o vien ta aplinkybė, kad namas ir garažas nepriklausė nuteistiesiems nuosavybės teise, jų atsakomybei ir veikų kvalifikavimui neturi jokios reikÅ¡mės. Apeliaciniuose skunduose taip pat be jokio pagrindo remiamasi ne Baudžiamojo, o Civilinio kodekso normomis, konkrečiai – CK 4.47 str. Å iame CK straipsnyje yra iÅ¡vardinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Apeliantai nurodo, kad Å¡aunamÄ jį ginklÄ iÅ¡ M.

P. jie įgijo ne CK 4.47 str. nurodytais bÅ«dais ir taip bando paneigti savo kaltę dėl neteisėto to Å¡aunamojo ginklo įgijimo. Tačiau ir Å¡ie jų argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti, nes Å¡iuo atveju atsakomybė pagal BK 253 str. 1 d. už Å¡aunamojo ginklo įgijimÄ siejama ne su nuosavybės teisės į ginklÄ Ä¯gijimu, o su bet kokiu jo įgijimu ne tik perkant, bet ir įgyjant bet kokiu kitu bÅ«du. Tuo tarpu Å¡aunamojo ginklo laikymas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tÄ ginklÄ turint savo žinioje (valdant) irgi nepriklausomai nuo to, kam tas ginklas priklauso nuosavybes teise.A.

D. ir R. A. G. buvo kaltinami tuo, kad nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 str. 1 d., jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į A. D. ir R. A. G. dalyvavimo darant nusikaltimÄ pobÅ«dį ir laipsnį, to, kad jie nusikaltimÄ padarė veikdami bendrininkų grupe, nepripažįsta jų atsakomybės sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina tai, kad apie tai nurodoma tik skundžiamo nuosprendžio dalyje, kurioje dėstomi bausmių skyrimo motyvai.

Kita vertus, teismas, to visiÅ¡kai neaptaręs, nurodytÄ aplinkybę paÅ¡alino ir iÅ¡ kaltinimo. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad A. D. ir R. A. G. neteisėtai įgijo ir laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ ne veikdami bendrininkų grupe, o veikdami kartu ir bendrais veiksmais.Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismui iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinus šį kvalifikuojantį požymį, teismas privalėjo individualizuoti kaltinamųjų veiksmus ir nurodyti, kuris iÅ¡ jų neteisėtai įgijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Å ie apeliantų argumentai taip pat atmetami. Pirmiausia pažymėtina, kad veikimas bendrininkų grupe nėra nusikaltimÄ , nurodytÄ BK 253 str., kvalifikuojantis požymis. Bendrininkų grupė yra viena iÅ¡ BK 25 str. 1 d. iÅ¡vardintų bendrininkavimo formų. Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Be to, veikos padarymas bendrininkų grupe yra ir viena iÅ¡ įstatyme numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 60 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad Å¡i aplinkybė yra, kai veikÄ padarė bendrininkų grupė. Tačiau toliau tame pačiame BK 60 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«dį ir laipsnį, gali nepripažinti Å¡ios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. IÅ¡ to, kas dėstoma skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, galima spręsti, kad teismas pasinaudojęs BK 60 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, pirmiausia ir nusprendė veikos padarymo bendrininkų grupe nepripažinti A.

D. ir R. A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę supainiojo su byloje nustatyta kaltinamųjų bendrininkavimo forma, todėl veikimÄ bendrininkų grupe paÅ¡alino ir iÅ¡ kaltinimo, vietoje to nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodęs, kad nusikaltimÄ A. D. ir R. A. G. padarė veikdami kartu ir bendrais veiksmais. IÅ¡taisyti Å¡ios klaidos nesant paduoto atitinkamo prokuroro apeliacinio skundo teisėjų kolegija negali, nes tai pablogintų nuteistųjų teisinę padėtį.

Kita vertus, paminėta aplinkybė visai nereiÅ¡kia, kad A. D. ir R. A. G. kaltė Å¡ioje byloje neįrodyta ir kad teismas nenustatė jų abiejų vaidmens nusikaltimo padaryme. BK 24 str. 3 d. yra nurodyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Å¡io kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iÅ¡ jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas A.

D. ir R. A. G. abu kaip tik ir pripažino nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1 d., vykdytojais (bendravykdytojais). O tai patvirtina visuma byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų, taip pat ir pačių nuteistųjų, ne tik M. P., bet ir A. D. bei R. A. G. parodymai. Byloje įrodyta, ir tai patvirtina patys nuteistieji, kad jokio leidimo disponuoti Å¡aunamaisiais ginklais A. D. ir R. A. G. neturėjo, remiantis ir jų pačių parodymais teisme taip pat neabejotinai įrodyta, kad M. P. atvykus į kitų Å¡ioje byloje nuteistųjų asmenų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pasiÅ«lius jiems įgyti iÅ¡ jo pagrobtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , ir A.

D., ir R. A. G. kalbėjosi su M. P., suprato jo pasiÅ«lymÄ ir abu sutiko iÅ¡ M. P. tÄ ginklÄ nusipirkti. Å ioje dalyje pažymėtina dar ir tai, kad net ir tikint apeliantų argumentais apie tai, kad pistoletas už 7 eurus iÅ¡ M. P. buvo įgytas neturint tikslo tuo ginklu toliau patiems naudotis, turėti jį nuosavybės teise, o tikintis, kad vėliau tas pats M. P. ginklÄ susigrÄ Å¾ins, visa tai nuteistųjų atsakomybės neÅ¡alina. Byloje pačių nuteistųjų parodymais įrodyta, kad A. D. ir R.

A. G. ne tik abu bendravo su M. P., girdėjo jo siÅ«lymÄ pirkti ginklÄ , tačiau R. A. G. pats nurodė A. D. sumokėti už tÄ ginklÄ M. P. 7 eurus, A. D. tai padarė, gavo iÅ¡ M. P. pistoletÄ ir parsinešė į namo vidų. R. A. G. pats parodė, kad tai matė ir netgi pats nurodė padėti pistoletÄ namuose prie veidrodžio. R. A. G. taip pat pats parodė, kad kitÄ dienÄ bÅ«tent jis Å¡aunamÄ jį ginklÄ iÅ¡ gyvenamojo namo pernešė ir padėjo į garaÅ¾Ä . Nuteistoji A. D. irgi parodė, kad ginklas į garaÅ¾Ä buvo perneÅ¡tas tam, kad jo nepamatytų jos sÅ«nus, ji ne tik žinojo, kur tas ginklas laikomas, bet ir iÅ¡ karto nurodė jo buvimo vietÄ daryti kratos atvykusiems pareigÅ«nams.

Kratos metu Å¡aunamasis ginklas buvo paimtas jos akivaizdoje. Tai reiÅ¡kia, kad A. D. ir R. A. G., neturėdami leidimo, neteisėtai ne tik bendrais veiksmais įgijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , bet ir šį ginklÄ neteisėtai laikė turėdama jį savo žinioje ir valdyme.Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė kiek kitokias Å¡aunamojo ginklo įgijimo aplinkybes, negu teisme parodė patys nuteistieji. Nuosprendyje nurodoma, kad 7 eurus M. P. sumokėjo R. A. G., o A.

D. tik paėmė tÄ ginklÄ iÅ¡ M. P.. Kolegijos nuomone, iÅ¡ nuteistųjų (taip pat ir iÅ¡ M. P.) parodymų galima spręsti apie nuteistųjų bandymus Å¡velninti bÅ«tent R. A. G. padėtį. Kita vertus, bet kuriuo atveju akivaizdu, kad Å¡aunamÄ jį ginklÄ iÅ¡ M. P. įgijo abu nuteistieji – A. D. ir R. A. G., veikdami kartu ir bendrais veiksmais.Nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai taip pat neabejotinai įrodyti. Galima sutikti su apeliantais dėl to, kad nei A. D., nei R. A. G. iÅ¡ anksto neteisėtai įgyti Å¡aunamÄ jį ginklÄ neplanavo ir įgijo jį tik atsitiktinai, tÄ ginklÄ pasiÅ«lius M.

P.. Negalima atmesti ir tikimybės, kad nuteistieji bÅ«tų grÄ Å¾inę tÄ ginklÄ M. P., jeigu Å¡is bÅ«tų to prašęs ir grÄ Å¾inęs gautus pinigus. Nepaneigti ir A. D. bei R. A. G. aiÅ¡kinimai, kad elgtis su ginklais, jais naudotis ir netgi tiksliai juos identifikuoti jie nemokėjo ir neturėjo tam specialių žinių. Kita vertus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje neabejotinai įrodyta, jog ir A. D., ir R. A. G. tikrai suprato, kad neteisėtai įgyja ir laiko bÅ«tent Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Tokia iÅ¡vada gali bÅ«ti netgi preziumuojama įvertinant nuteistųjų amžių, jų psichikos bÅ«klę, taip pat ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė tÄ aplinkybę, kad abu nuteistieji nutarė toliau nelaikyti Å¡aunamojo ginklo gyvenamajame name ir nutarė padėti jį (paslėpti) garaže dėl tos priežastie, kad to ginklo nepamatytų A. D. vaikas. Teismas iÅ¡ to padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji gerai suprato apie įgyto ir laikomo ginklo pavojingumÄ .

Visuma jau aptartų aplinkybių patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji suprato, kad neteisėtai, t. y. neturėdami leidimo, įgyja ir laiko Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir norėjo taip veikti, t. y. jie veikė tiesiogine tyčia. Dėl to, kas jau buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius kaltais ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Byloje įrodyta, kad A. D. ir R. A. G. neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo ir laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ veikdami tiesiogine tyčia.

Jų nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 253 str. 1 d. Naikinti apkaltinamÄ jį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo.Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad teismas nuteistiesiems paskyrė ir neteisingas bausmes, pažeidė BK 41 ir 55 straipsnių reikalavimus, nes nuosprendyje neiÅ¡dėstė laisvės atėmimo bausmių paskyrimo motyvų ir nepasisakė, kodėl BK 41 str. numatytos bausmės paskirties neatitiktų sankcijoje numatyta kitos rÅ«Å¡ies bausmė, t. y. areÅ¡tas.

Skunduose nurodoma ir apie tai, kad teismas nenurodė, kodėl netaikė BK 37 ir 54 str. nuostatų.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iuos apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija juos pripažįsta iÅ¡ dalies pagrįstais.BK 37 str. numato atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Å iame BK straipsnyje nurodoma, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymo leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už neteisėtÄ disponavimÄ Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių.

Dėl BK 37 str. taikymo ir Å¡io įstatymo bÅ«tent bylose, kuriose asmuo kaltinamas pagal BK 253 str. 1 d., pasisakyta ir iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje byloje Nr. 2K-7-109/2013. Å ioje nutartyje nurodyta, kad nusikaltimas mažareikÅ¡miu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–387/2008, 2K–427/2010, 2K–500/2010 ir kt.).IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad A.

D. ir R. A. G. padarytos nusikalstamos veikos yra pakankamai pavojingos, nes jomis kėsinamasi į visuomenės saugumÄ , kuriam kyla pavojus dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamuoju ginklu. A. D. ir R. A. G. nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, neturėdami leidimo, neteisėtai ne tik įgijo (nusipirko) Å¡aunamÄ jį ginklÄ , bet ir jį neteisėtai laikė, be to, tas ginklas buvo laikomas pakankamai ilgai, daugiau negu mėnesį laiko ir nusikalstama veika netrÅ«ko tik sudarus ir paėmus Å¡aunamÄ jį ginklÄ kratos metu.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. D. ir R. A. G. padarytÄ nusikaltimÄ pripažinti mažareikÅ¡miu nėra pakankamo pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo ir taikyti BK 37 str. nuostatas.Tačiau teisėjų kolegija sutinka su abiejų apeliacinių skundų argumentais dėl to, kad teismas nuteistiesiems A. D. ir R. A. G. paskyrė aiÅ¡kiai per griežtas savo rÅ«Å¡imi bausmes.Skiriant bausmę teismas turi vadovautis BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmių skyrimo taisykles.Pagal BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu BK 54 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę galimybę numato ir BK 62 str.BK 253 str. 1 d. sankcija numato areÅ¡to bausmę arba laisvės atėmimÄ iki penkerių metų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu A.

D. ir R. A. G. paskyrė vienodas 2 metų laisvės atėmimo bausmes, taip pat, taikant BK 75 str., abiems nuteistiesiems atidėjo paskirtų bausmių vykdymÄ 2 metams. Kodėl nuteistiesiems buvo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo, o ne areÅ¡to bausmės, nuosprendyje jokie motyvai faktiÅ¡kai neiÅ¡dėstyti. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nuosprendyje nenurodyta, kodėl nebuvo taikomas BK 54 str., galima manyti, kad iÅ¡ tikrųjų apeliantai turėjo mintyje BK 54 str. 3 d., numanančiÄ galimybę skirti bausmę, Å¡velnesnę, negu numatyta straipsnio sankcijoje.

TokiÄ bausmę skirti, kolegijos nuomone, tikrai nebuvo ir nėra pagrindo. Skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 str. 1 d. arba 2 d. nėra galimybės, nes nenustatytos visos bÅ«tinos Å¡io įstatymo taikymo sÄ lygos. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.). Kokių nors iÅ¡skirtinių aplinkybių, atitinkamai apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ar tÄ veikÄ padariusius asmenis, kolegijos nuomone, taip pat nėra, apie tokias aplinkybes nenurodoma ir paduotuose apeliaciniuose skunduose.

Todėl taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas taip pat pagrindo nėra.Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje, nors ir nesant pagrindo skirti A. D. ir R. A. G. Å¡velnesnes negu numatyta įstatymo bausmes, yra pagrindas skirti jiems sankcijoje numatytos Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies, t. y. areÅ¡to bausmes.Skundžiamame nuosprendyje teismas jokių A. D. ir R. A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau nustatė po vienÄ abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p. Nuosprendyje bausmių skyrimo motyvai iÅ¡dėstyti gana plačiai ir iÅ¡samiai.

Teismas atsižvelgė į daugumÄ BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintų aplinkybių. Nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamųjų padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, Å¡aunamasis ginklas buvo surastas ir paimtas. Nurodoma, kad A. D. dirba, gerai charakterizuojama, augina ir iÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ . Ji neteista ir nebausta administracinėmis nuobaudomis. Apie R. A. G. nurodoma, kad jis administracine tvarka baustas, tačiau irgi neteistas (yra duomenų, kad R. A. G. Å¡iuo metu įtariamas padaręs kitÄ nusikaltimÄ , tačiau apkaltinamasis nuosprendis toje byloje nepriimtas ir į Å¡iÄ aplinkybę skiriant bausmę Å¡ioje byloje negali bÅ«ti atsižvelgiama).

Taip pat teismas nurodo, kad R. A. G. vykdo individualiÄ veiklÄ , gyvena kartu su A. D., jo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima tvirti.Ä®vertinus visas Å¡ias nuosprendyje iÅ¡dėstytas aplinkybe, daroma iÅ¡vada, kad jos nuteistųjų asmenybes apibÅ«dina iÅ¡imtinai teigiamai, teismas netgi iÅ¡dėstė aplinkybes, rodančias mažesnį A. D. ir R. A. G. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Tačiau po to nuosprendyje nurodoma, kad A. D. ir R. A. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tokios rÅ«Å¡ies bausmė numatyta sankcijoje.

Dar nurodoma, kad skirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę – areÅ¡tÄ yra netikslinga. Kodėl skirti areÅ¡to bausmes netikslinga teismas niekuo nemotyvavo. BK 55 straipsnyje yra nurodoma, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje iÅ¡ viso nemotyvavęs, kodėl skiria A.

D. ir R. A. G. laivės atėmimo, o ne sankcijoje numatytas areÅ¡to bausmes, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 55 straipsnis). O tai nulėmė ir neteisingų savo rÅ«Å¡imi aiÅ¡kiai per griežtų bausmių paskyrimÄ . Juo labiau, kad nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo motyvai kaip tik turi bÅ«ti pakankamu pagrindu ne terminuoto laisvės atėmimo, o sankcijoje numatytos Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmės paskyrimui.Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nuteistiesiems A.

D. ir R. A. G. skiriamos bÅ«tent areÅ¡to bausmės. Pagal BK 49 str. 3 d. už nusikaltimÄ nustatoma nuo 15 iki 90 parų areÅ¡to. Ä®vertinusi visas jau aptartas bylos aplinkybes ir nuteistųjų asmenybes, atsižvelgiant dar ir į tai, kad A. D. augina nepilnametį vaikÄ , kolegija Å¡iai nuteistajai skiria minimalios trukmės areÅ¡to bausmę. IÅ¡ bylos matosi, kad A. D. vaikas yra jau 15 metų amžiaus ir tokios bausmės paskyrimas motinai jos vaiko interesams, kolegijos nuomone, ženklios žalos jau nepadarys.

Tuo tarpu nuteistajam R. A. G., įvertinant tai, kad jis daug kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus, skiriama didesnės trukmės areÅ¡to bausmė. Kolegijos nuomone, bÅ«tent tokių bausmių paskyrimas atitiks padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybes, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str. 2 d. 5 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems R.

A. G. ir A. D. paskirtų bausmių pakeisti.Nuteistajam R. A. G. pagal BK 253 str. 1 d. paskirti bausmę 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to, Å¡iÄ bausmę atliekant areÅ¡tinėje. Bausmės atlikimo pradžiÄ pradėti skaičiuoti nuo R. A. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.Nuteistajai A. D. pagal BK 253 str. 1 d. paskirti bausmę 15 (penkiolika) parų areÅ¡to, Å¡iÄ bausmę atliekant areÅ¡tinėje. Bausmės atlikimo pradžiÄ pradėti skaičiuoti nuo A. D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                    Linas Šiukšta Teisėjai                                                                  Albinas Bielskis                                                                                                                                           Laima Garnelienė