2021-12-02 Nr. AB-25743-3-66-3-00080-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-21-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00080-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 5.1; 5.7

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovui Z. V.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams R. R. ir E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (toliau – ir Iniciatyvinė grupė) koordinatorius Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK, atsakovas) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. Sp-245 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti sprendimą iš esmės – įpareigoti Komisiją įregistruoti Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui paskelbti dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų; patvirtinti šios iniciatyvinės grupės registravimo aktą; nustatyti, kad Iniciatyvinės grupės teikimu Iniciatyvinės grupės koordinatoriais skiriami V. B., K. K. ir Z. V.. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Iniciatyvinė grupė 2021 m. spalio 22 d. pateikė Komisijai 2021 m. spalio 13 d. prašymą įregistruoti Piliečių referendumo iniciatyvinę grupę privalomam referendumui dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmalaikių rinkimų (toliau – ir Prašymas). Šį Prašymą atsakovas svarstė 2021 m. lapkričio 11 d. posėdyje ir priėmė ginčijamą 2021 m. lapkričio 11 d. protokolinį sprendimą, kuriuo atsisakyta įregistruoti iniciatyvinę grupę privalomam referendumui dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmalaikių rinkimų.

2.2. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas nurodo, kad VRK neginčija pareiškėjo teisės į šią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnyje ginamą piliečių teisę į referendumo iniciatyvą po to, kai Seimas laiku neįgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimo, t. y. kad nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvoje nebegalioja 2018 m. gruodžio 20 d. redakcijos Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimais pripažino, kad susidariusioje situacijoje ši konstitucinė piliečių teisė turi būti ginama, tiesiogiai taikant Konstituciją ir įstatymų analogiją, o jei šių teisių negina VRK, piliečiai turi teisę ginti teisme jų pažeistas konstitucines teises.

2.3. VRK nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-17-261/2021, nes nurodytame sprendime ginče dėl VRK 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr.Sp-225 teismas pasisakė dėl laisvo Seimo nario mandato Iniciatyvinės grupės 2021 m. liepos 21 d. prašymu pateiktame įstatymo projekte ne dalyje dėl pirmalaikių Seimo rinkimų Tautos sprendimu referendume (nurodyto įstatymo projekto 3 straipsnio), bet dalyje dėl siūlymo keisti Konstitucijos 55 ir 59 straipsnius. Todėl šie atsakovo argumentai negali būti taikomi šios bylos atveju iniciatyvai dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Pateikdamas atsakovui 2021 m. spalio 13 d. prašymą dėl referendumo iniciatyvos vien dėl Seimo pirmalaikių rinkimų, pareiškėjas tikėjosi, kad tokiu atveju nebus pažeisti esminiai konstituciniai teisinės valstybės principai – pareiškėjo teisėti lūkesčiai ir jų apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Tuo labiau, kad tokią teisę piliečiams suteikia Konstitucijos 2–4 ir 9 straipsniai. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Tačiau skundžiamu Sprendimu atsakovas šiuos pareiškėjo lūkesčius pažeidė. Toks atsakovo elgesys patvirtina jo šališkumą ir neteisėtą norą pažeisti Iniciatyvinės grupės narių konstitucines teises, griauna teisinės valstybės pamatus.

2.4. Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas,. valdžios galias riboja Konstitucija; valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai. Nepagrįstas atsakovo sprendimas yra be teisinio pagrindo ir pažeidžia, nepagrįstai riboja pareiškėjo konstitucinę teisę į referendumo iniciatyvą.

2.5. Atsakovo argumentas dėl Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai, kad tiek Seimas, tiek ir kiti įstatymo leidybos proceso dalyviai, tarp jų ir referendumo Iniciatyvinės grupės, rengiamus ir priimamus teisės aktus turi derinti su Konstitucija, taip pat nepagrįstas jokiais argumentais. Neleidimas skelbti referendumą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paneigtų Konstitucijos 2–4 straipsniuose numatytą tautos suvereniteto principą, 9 straipsniu tautai įtvirtintą teisę referendumu spręsti svarbiausius valstybės klausimus. Klausimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų net nėra svarbiausias valstybės klausimas. Todėl tautai, turinčiai valstybės suvereno teises, niekas negali riboti teisės skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, kuomet Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė vieną po kito priima akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus.

2.6. Pagal Konstitucijos 3 straipsnio nuostatas, tautos suverenitetas negali būti varžomas, tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Iniciatyvinės grupės siūlomas įstatymo projektas ir reglamentuoja tokią išskirtinę situaciją, kada Seimas ir Vyriausybė vieną po kito priiminėja Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus, to neslepia net viešose diskusijose.

2.7. Konstitucijos 4 straipsniu tautai suteiktos teisės įgyvendinimas šiomis aplinkybėmis tautos – valstybės suvereno – referendume priimtu sprendimu yra pagrįstas ir numatytas Konstitucijoje.

2.8. Atsakovo sprendimo argumentas, kad Iniciatyvinė grupė referendumui siūlomu teisiniu reguliavimu nepagrįstai išplečia Konstitucijos 58 straipsnyje įtvirtintą baigtinį pirmalaikių Seimo rinkimų skelbimo sąrašą, niekaip nesusijęs su pareiškėjo siūlomu įstatymo projektu. Konstitucijos 58 straipsnis reglamentuoja Seimo ir Respublikos Prezidento kompetenciją skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, bet ne tautos, t. y. valstybės suvereno, turinčio teisę rinkti ir Seimą, ir Respublikos Prezidentą, teises. Tautos, kaip valstybės suvereno, teises įtvirtinta Konstitucijos 2–4 ir 9 straipsniai, dėl kurių atsakovas skundžiamame sprendime nepasisakė ir šiais Konstitucijos straipsniais tautai suteiktų teisių neginčija, dėl jų argumentų nepateikia.

2.9. Taigi VRK skundžiamame sprendime nenurodė prieštaravimų dėl pareiškėjo argumento, kad Seimo ir Vyriausybės priimami teisės aktai prieštarauja Konstitucijai.

2.10. Pasak pareiškėjo, šios bylos ginčo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad skundžiamą sprendimą priėmę VRK nariai (didžioji dalis) yra suinteresuoti asmenys – Seime narių turinčių partijų atstovai, kurie dėl interesų konflikto turėjo nusišalinti nuo balsavimo dėl šios referendumo iniciatyvos, nes šie VRK nariai yra deleguoti minėtų politinių partijų, kurios nesuinteresuotos pirmalaikiais Seimo rinkimais, tačiau to nepadarė ir VRK 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr.Sp-245 priėmė vienbalsiai, be diskusijų.

3. Atsakovas VRK atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Iniciatyvinė grupė, siekdama iš Konstitucijos kylančių teisių, neįvertino, kad tokių teisių nepagrįstas įgijimas gali riboti, o tuo pačiu ir pažeisti kitų asmenų Konstitucijos garantuojamas teises ir laisves.

3.2. Iniciatyvinė grupė referendumui siūlomo sprendimo galutiniu tekstu nepagrįstai (nekeičiant pačios Konstitucijos) siekia išplėsti Konstitucijos 58 straipsnyje įtvirtintą baigtinį pirmalaikių Seimo rinkimų skelbimo sąrašą, įpareigojant Respublikos Prezidentą, o jam atsisakius – Seimo Pirmininką nutraukti Seimo narių, o tuo pačiu ir Respublikos Prezidento įgaliojimus dėl Konstitucijoje nenumatytų priežasčių. Toks siūlomas teisinis reguliavimas ne tik prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio pirmos dalies nuostatai, nustatančiai, kad negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai, bet ir yra ydingas pats savaime, kadangi, antra, siūlomu pirmalaikių Seimo rinkimų teisiniu reguliavimu, be kita ko, pažeidžiamas vienas iš esminių demokratinių valstybių politinėms sistemoms būdingas parlamentinės veiklos principas – laisvas Seimo nario mandatas.

3.3. Vadovaujantis Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtąja dalimi, pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.

3.4. Iniciatyvinės grupės siūlomu teisiniu reguliavimu Seimo nariai, visų pirma, būtų varžomi savo pačių priesaikos (gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus; visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei), žinant, kad nepopuliarus valstybės interesais priimtas sprendimas gali būti vertinamas neigiamai, nekalbant jau apie įstatymų leidybą, kuri gali pasibaigti Konstitucijai priešingo teisės akto priėmimu. Be to, įsigaliojus Piliečių iniciatyvinės grupės siūlomo įstatymo projektui, vargu ar Respublikos Prezidento, o jam atsisakius Seimo Pirmininko veiksmai, skelbiant pirmalaikius Seimo rinkimus dėl tik vienai Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei žinomo neigiamo Seimo narių darbo įvertinimo, išplauktų iš Konstitucijos Respublikos Prezidentui ir (ar) Seimo Pirmininkui kylančių reikalavimų, o taip pat joje įtvirtintų principų – veikti valstybės interesais ir savo sąžine. Antra, taip formuluojama įstatymo nuostata, tuo pačiu ribotų ir iš Konstitucijos 55 bei 59 straipsnių kylančias Seimo narių teises, o tuo pačiu ir garantijas, kaip pavyzdžiui, kad Seimo narys renkamas ketveriems metams, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.

3.5. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarime suformuota konstitucine doktrina, Seimo nario laisvo mandato konstitucinio principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtoje dalyje; šis konstitucinis principas įvairiais aspektais atsispindi ir kituose Konstitucijos straipsniuose (jų dalyse), inter alia įtvirtinančiuose Seimo nario konstitucinį teisinį statusą.

3.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. R-17-261/2021, įvertinęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pažymėjo, kad tam tikri rinkėjų lūkesčiai, rinkiminiai pažadai gali būti neįvykdyti ar nevykdomi, tačiau tai nereiškia, kad Tauta nebus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, taip pat tai nereiškia, kad dėl to reikėtų ir galėtų būti atšauktas Seimo narys prieš laiką, o juo labiau, Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, ir visas Seimas. Teismo vertinimu, Seimo nario atšaukimas prieš laiką būtų vienas iš imperatyvaus mandato elementų (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d., 1999 m. lapkričio 9 d., 2001 m. sausio 25 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai). Todėl Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės siūlymas nustatyti galimybę inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus dėl neigiamo Seimo ir Vyriausybės narių darbo įvertinimo, t. y. siūlymas nustatyti galimybę atšaukti visus Seimo narius prieš laiką, gali sudaryti prielaidas nepaisyti minėto laisvą mandatą sudarančio imperatyvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 4. Byloje nustatyta, kad Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė 2021 m. spalio 22 d. pateikė Komisijai prašymą įregistruoti Piliečių referendumo iniciatyvinę grupę privalomam referendumui dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmalaikių rinkimų (toliau – ir Prašymas).

5. Pateiktas toks Referendumui siūlomo sprendimo galutinis tekstas:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMALAIKIŲ RINKIMŲ

1 straipsnis. Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų

Neigiamai vertinant Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės darbą, Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų priėmimą, po šio įstatymo priėmimo referendume Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo dėl Seimo pirmalaikių rinkimų priėmimo.

Jei šio įstatymo per 5 dienas po referendumo rezultatų paskelbimo nepasirašo Respublikos Prezidentas, tai per 3 dienas šį įstatymą pasirašo Seimo pirmininkas, o Seimas skelbia Respublikos Prezidento pirmalaikius rinkimus, vykdomus drauge su Seimo pirmalaikiais rinkimais.“

6. Šį prašymą atsakovas svarstė 2021 m. lapkričio 11 d. posėdyje ir priėmė ginčijamą 2021 m. lapkričio 11 d. protokolinį sprendimą Nr. Sp-245, kuriuo atsisakyta įregistruoti iniciatyvinę grupę privalomam referendumui dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmalaikių rinkimų.

7. Atsakovo Sprendime nurodomi šie atsisakymo įregistruoti iniciatyvinę grupę privalomam referendumui dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmalaikių rinkimų pagrindai:

7.1. Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė savo siūlymu įpareigodama Respublikos Prezidentą, o jam atsisakius – Seimo Pirmininką skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus dėl Seimo neigiamo vertinimo, kuris, anot Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės, pasireiškia Seimo ir Vyriausybės neigiamu darbu bei Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų priėmimu, gali sudaryti prielaidas nepaisyti Seimo nario laisvą mandatą sudarančio imperatyvo.

7.2. Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė savo siūlymu nepagrįstai išplečia Konstitucijos 58 straipsnyje įtvirtintą baigtinį pirmalaikių Seimo rinkimų skelbimo sąrašą.

7.3. Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės referendumui siūlomo įstatymo projekto atitiktis Konstitucijai kelia pagrįstų abejonių tiek turinio, tiek ir jo priėmimo tvarkos aspektais. Todėl yra pagrindas manyti, kad konstituciškai ydingo įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatus Konstitucinis Teismas pripažintų neteisėtais ir negaliojančiais.

7.4. Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į Konstitucijos 7 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai, kad ne tik Lietuvos Respublikos Seimas, bet ir kiti įstatymo leidybos proceso dalyviai, tarp jų ir referendumo iniciatyvinės grupės, rengiamus ir priimamus teisės aktus turi derinti su Konstitucija, įvertinusi Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės referendumui siūlomo sprendimo galutinį tekstą, padarė išvadą, kad jis (siūlomas sprendimo galutinis tekstas) neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.

III. 8. Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. KT135-N11/2020 pripažino, kad Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) (TAR, 2018-12-28, Nr. 21715) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal formą – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (2014 m. spalio 9 d. redakcija) 5 punktui, todėl nuo minėto teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d. negali būti taikomas.

9. Ginčo teisinių santykių susiformavimo, o taip pat ir ginčo nagrinėjimo teisme metu Referendumo įstatymas, kuriame būtų nustatyta referendumo skelbimo ir vykdymo tvarka (Konstitucijos 9 str. 4 d.), nepriimtas, taip pat nėra ir jokio kito įstatymo, kuris tiesiogiai taikytinas Lietuvos piliečiams inicijuojant referendumą, taigi yra teisinis pagrindas konstatuoti esant teisės spragą.

10. Šioje teisinėje situacijoje teisėjų kolegija remiasi oficialiąja konstitucine doktrina, kurioje išplėtotas iš Konstitucijos kylantis asmens teisių apsaugos mechanizmas teisės spragų atvejais:

10.1. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime yra nurodęs, kad legislatyvinę omisiją, kaip atitinkamą teisės aktą išleidusio subjekto teisėkūros veiksmo padarinį, būtina skirti nuo teisės spragų, atsiradusių dėl to, kad reikalingų teisėkūros veiksmų apskritai nebuvo imtasi – nei tas, nei koks nors kitas teisėkūros subjektas apskritai neišleido tam tikriems visuomeniniams santykiams reguliuoti skirto teisės akto ir dėl to tie visuomeniniai santykiai liko teisiškai nesureguliuoti. Tam tikromis aplinkybėmis, būtent tada, kai Konstitucija reikalauja, kad tie visuomeniniai santykiai būtų teisiškai sureguliuoti (o kai kada ir eksplicitiškai nurodo, kad jie turi būti sureguliuoti ne bet kokiu teisės aktu, o konstituciniu įstatymu arba įstatymu), toks teisėkūros veiksmų nebuvimas iš tikrųjų gali sudaryti prielaidas susidaryti antikonstitucinei situacijai – tokiai visuomeninių santykių būklei, kai šie santykiai klostosi ne teisės pagrindu, nors, kaip minėta, Konstitucija reikalauja, kad jie būtų teisiškai reguliuojami.

10.2. Tai, kad Konstitucijoje nurodyti subjektai negali Konstituciniam Teismui ginčyti tokio teisėkūros subjekto neveikimo, kai šis nėra išleidęs teisės akto (aktų), kuriuo (kuriais) vietoje teisės akto (jo dalių), Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinto prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (be kita ko) Konstitucijai, būtų nustatytas naujas (kitoks) teisinis reguliavimas, kuris būtų suderintas su tais aukštesnės galios teisės aktais, inter alia Konstitucija, o Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų tirti tokių teisėkūros sprendimų nepriėmimo, anaiptol nereiškia, kad tokie asmenys apskritai negali ginti (taip pat ir teisme) savo teisių ir laisvių, kurios yra pažeidžiamos dėl to, kad minėti teisėkūros sprendimai nėra priimti. Bendrasis teisės principas ubi ius, ibi remedium (suteikus teisę, turi būti suteikta ir jos gynimo priemonė), Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, konstitucinis atsakingo valdymo principas, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Konstitucijos 18 straipsnio nuostata, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą suponuoja ne tik tai, kad tokiais atvejais asmens teisės, laisvės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai turi ir gali būti apginti aiškinant Konstituciją ir tiesiogiai taikant jos nuostatas, bet ir tai, kad tokią gynybą turi užtikrinti teismai (žr. ten pat).

11. Teisėjų kolegija, remdamasi Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymu ir oficialia konstitucine doktrina šio Sprendimo 10.2 punkte nurodytų LR KT pateikiamų Konstitucijos išaiškinimų dėl asmens teisių, laisvių, teisėtų interesų bei teisėtų lūkesčių apsaugos teisinių būdų esant teisės spragoms kontekste, pasisakys dėl VRK, priėmusios ginčijamą Sprendimą, įgaliojimų apimties ginčo teisiniuose santykiuose.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad vienas iš VRK uždavinių – organizuoti ir vykdyti referendumus. Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama referendumus, registruoja piliečių iniciatyvinę grupę referendumui surengti, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus (Įstatymo 3 str. 6 d. 1 p.). Komisija savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, Konstitucija, šiuo, Referendumo ir kitais įstatymais bei teisės aktais (Įstatymo 4 str. 1 d.).

13. Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 11 d. nutarime nurodė, kad visi teisės subjektai, inter alia (be kita ko) rinkimų (referendumų) organizavimo institucijos, referendumų iniciatyvinės ir kitos piliečių grupės, yra saistomi Konstitucijos, turi jos laikytis ir nepažeisti. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta ir tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas Komisijos įgaliojimas registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę aiškintinas kaip reiškiantis, kad VRK privalo vertinti, ar piliečių referendumo iniciatyvinė grupė laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų referendumui siūlomiems įstatymų projektams, inter alia (be kita ko) ar Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą, paiso reikalavimų Konstitucijos pataisomis nepažeisti jos nuostatų darnos, laikytis materialiųjų Konstitucijos keitimo apribojimų, ir atsisakyti įregistruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kurios referendumui siūlomas projektas šių reikalavimų neatitinka. Kitaip aiškinant aptartąjį Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nustatytą šios komisijos įgaliojimą būtų paneigta to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta VRK pareiga savo veikloje vadovautis Konstitucija ir įstatymais bei kitais teisės aktais.

14. VRK, spręsdama, ar piliečių referendumo iniciatyvinės grupės laikosi nustatytų reikalavimų, referendumui siūlomą įstatymo projektą vertina ir reikalavimų, kylančių iš Teisėkūros pagrindų įstatymo, kaip specialaus įstatymo, kuriuo reguliuojama norminių teisės aktų rengimo tvarka, kontekste. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, nustatančio teisėkūros principus, teisėkūros stadijas bei reglamentuojančio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad referendumui siūlomas įstatymo ar kito teisės akto projektas turi atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus, be kita ko, keliamus teisės akto projekto turiniui. Prie pastarųjų visų pirma priskirtini teisėkūros principai, išreiškiantys imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 11 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyti reikalavimai, taikomi siūlomo referendumu priimti įstatymo ar kito teisės akto, taigi ir Konstitucijos pakeitimo įstatymo, projekto formai, struktūrai, turiniui ir kalbai; rengiant teisės aktų projektus turi būti vadovaujamasi teisėkūros principais, inter alia (be kita ko) iš jų kylančiais reikalavimais teisės aktų, taigi ir siūlomų referendumui, projektų turiniui; pagal sistemiškumo principą teisės normos privalo derėti tarpusavyje: siūlomas priimti teisinis reguliavimas turi būti darnus, siūlomo priimti teisės akto projekto nuostatos turi derėti ir su kitų, aukštesnės ir tos pačios teisinės galios, teisės aktų nuostatomis.

15. Paminėtų argumentų pagrindu daroma išvada, kad Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama įgaliojimus registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, atlieka ne tik procedūrinio, bet ir materialinio teisinio pobūdžio kontrolės funkcijas ir pripažinusi siūlomų įstatymo nuostatų neatitikimą Konstitucijai bei įstatymams turi teisę ir pareigą atsisakyti registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę.

IV. 16. Konstitucijos 58 straipsnyje nustatyta:

“Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.

Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:

1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;

2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.

Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo”.

17. Vertindama Iniciatyvinės grupės referendumui siūlomo sprendimo galutinį tekstą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad siekiama referendumo būdu inicijuoti tokio teisinio reglamentavimo priėmimą, kurio turinys sudaro Konstitucijos 58 straipsnyje nustatyto reglamentavimo dalyko - pirmalaikių Seimo rinkimų konstitucinio instituto pagrindų, papildymą.

18. Jau vien tai, kad Iniciatyvinė grupė teisėkūros iniciatyva, kurią atspindi inicijuojamas įstatymo projektas „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmalaikių rinkimų“, siekia referendumui teikti ir referendumu priimti tokį teisės aktą, kuris pagal formą yra ne Konstitucijos 147, 148 straipsniuose numatyta Konstitucijos pataisa, Konstitucijos 58 straipsnio papildymo įstatymas, bet toks įstatymas, kuris numatytas Konstitucijos 69 straipsnio 4 dalyje „Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu“, o tai per se prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Konstitucijai.

19. Jei toks ar kitas referendumui teikiamas įstatymas, kurį numato Konstitucijos 69 straipsnio 4 dalis, būtų referendumu priimtas ir įsigaliotų, jis negalėtų įgyti tokios teisinės galios, kuri būtų aukštesnė už 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtos Konstitucijos 58 straipsnio teisinę galią. Skirtingos galios normų kolizija tokioje teisinėje situacijoje būtų neišvengiama. Tai teisėtai pripažinta ginčijamo VRK sprendimo 7 ir 9 punktuose.

20. Vien šių teisinių išvadų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas VRK sprendimas yra teisėtas.

Dėl kitų skundo argumentų

21. Teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl kitų (nurodytų ne Sprendimo 7 ir 9 punktuose, o kituose jo punktuose) VRK sprendimo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, nes vien Sprendimo 7 ir 9 punktuose nurodyti teisiniai pagrindai yra pakankami tam, kad būtų atsisakoma registruoti Piliečių referendumo iniciatyvinę grupę.

22. Neįžvelgdamas teisinių padarinių reikšmės ginčo teisiniam santykiui šios bylos baigties kontekste, jeigu teisėjų kolegija imtųsi kai kurių kitų, ne Sprendimo 7 ir 9 punktuose nurodytų, teisinių argumentų šalinimo iš ginčijamo VRK Sprendimo, tuo pačiu teismas mato poreikį formuojant VRK ateities teisės taikymo praktiką motyvuojamojoje sprendimo dalyje pažymėti, kad referendumo iniciatyvos siekį atspindinčiame įstatymo projekte nėra eksplicitinių nuostatų apie Seimo nario atšaukimą ar laisvąjį mandatą. Todėl ginčijamo VRK sprendimo argumentai, nurodyti VRK Sprendimo 2–6 punktuose, yra akivaizdžiai pertekliniai.

Dėl VRK narių, pasiūlytų politinių partijų, galimo interesų konflikto

23. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad būtent toks VRK sprendimas buvo priimtas ir todėl, kad dauguma VRK narių yra suinteresuoti asmenys – Seime narių turinčių partijų atstovai. Tokie VRK nariai dėl interesų konflikto turėjo nusišalinti nuo balsavimo dėl Grupės pateiktos referendumo iniciatyvos, nes šie VRK nariai yra deleguoti politinių partijų, kurios nesuinteresuotos pirmalaikiais Seimo rinkimais.

24. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnyje, reglamentuojančiame Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymą, nustatyta:

“3. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:

1) komisijos pirmininko;

2) teisingumo ministro pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;

3) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;

4) Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;

5) partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų ir referendumų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą, patirties.

4. Partijos (koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę iki Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą.

5. Jeigu partijų pasiūlyti kandidatai atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti.

6. Visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų.

7. (…)

8. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje”.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta:

“1. Įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija leidžia aktus – sprendimus. Juos pasirašo komisijos pirmininkas.

25. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį į šią komisiją pasiūlė politinė partija (koalicija), nedalyvauja Vyriausiajai rinkimų komisijai rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl šios politinės partijos (koalicijos) rinkimuose keliamo kandidato registravimo, atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo, šios politinės partijos (koalicijos) jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo, dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos valstybės biudžeto asignavimų skyrimui politinei partijai”.

26. Paminėtas teisinis reglamentavimas sukuria teisines prielaidas, kad priimant sprendimus politinių interesų dominavimo būtų išvengta. O tai, kad VRK sudėtyje yra politinių partijų pasiūlyti nariai, kaip teisinio pobūdžio taisyklė, pati savaime nesuponuoja interesų konflikto vien tuo pagrindu, jog referendumo iniciatyva siekiama pirmalaikių Seimo rinkimų. Toks interesų konfliktas turi būti konstatuotas ne teisinės abstrakcijos pagrindais, o individualizuotu vertinimu, kuris šios bylos kontekste tiek, kiek būtų pagrindas individualiai vertinti politinių partijų pasiūlytų VRK narių veiksmus interesų konflikto požiūriu neturėtų įtakos galutiniam rezultatui jau vien dėl to, kad VRK sprendimas priimtas vienbalsiai.

27. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, išdėstyti šio Sprendimo 23 punkte, yra nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Teisėjų kolegija dėl šio Sprendimo 17–19 punktuose nurodytų argumentų Iniciatyvinės grupės koordinatoriaus skundą atmeta, o Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. Sp-245 palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys