2020-05-27 Nr. AB-10589-3-63-3-02711-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-354-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02711-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybino socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. G. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. (10.11E)DV_S-35238; 2) VSDFV 2019 m. spalio 7 d. raštą Nr. (6.5E) I-7135; 3) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių į jo stažą valstybinio socialinio pensijų draudimui įskaityti mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikotarpį nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydamas paskaičiuoti, kada jis yra įgijęs 30 metų valstybinio socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. skundžiamu sprendimu nurodė, kad 2019 m. sausio 1 d. jo įgytas stažas yra 30.0136 m., t. y. 30 m. ir 5 d. ir kad į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitytas laikotarpis nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., kai jis buvo Kauno aukštesniosios policijos mokyklos klausytojas. Pareiškėjo teigimu, sprendimas neteisėtas, nes turėjo būti pritaikytos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 2 priedo nuostatos, kuriose įtvirtina, jog asmens stažui taip pat prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę laikotarpiai, kuriais asmuo pagal galiojusius įstatymus buvo draustas pagrindinei pensijos daliai, jei tuo metu mokėjo šiam asmeniui nustatytą pensijų socialinio draudimo įmoką. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje taip pat įtvirtinta, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcijoje buvo įtvirtinta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinės karinės, pasienio ar vidaus reikalų tarnybos laikas.

Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyriui buvo pateikęs Vidaus reikalų ministerijos išduotą 2017 m. gegužės 12 d. pažymą apie draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. birželio 30 d. jam buvo mokamas apmokestinamas darbo užmokestis, todėl buvo mokamos ir įmokos pensijų socialiniam draudimui. Nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d. buvo komandiruotas į Kauno aukštesniąją policijos mokyklą mokytis, mokymosi trukmė buvo ilgesnė nei kitų asmenų, mokymosi metu dėvėjo uniformą, palaikė viešąją tvarką Kauno mieste, budėjo naktimis, vykdė vadovybės reikalavimus. Jis nepertraukiamai dirbo policijoje nuo 1992 m. balandžio 30 d. iki 1999 m. liepos 16 d. ir tai yra įrodyta jo tarnybos lapu, įrašais Darbo knygelėje ir Socialinio draudimo pažymėjime, kitais rašytiniais įrodymais. Iš šių duomenų matyti, kad jis tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1992 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato savivaldybės policijos 1-os nuovados budėtojų dalies policininku-stažuotoju ir nepertraukiamai policijos įstaigoje atestuotose pareigose tarnavo iki 1999 m. liepos 16 d., kai iš tarnybos buvo atleistas pačiam prašant.

Pareiškėjo nuomone, minėtais sprendimais buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, nes oficialiai elektroninėje sistemoje EGAS buvo deklaruojama, kad jis 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo didesnį nei 30 m. stažą, jeigu nebūtų sumažintas stažas, jam pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas) 17 ir 18 straipsnius būtų taikoma lengvatinė privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir sąlygos.

Pažymėjo, jog vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punktu, jo skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo VSDFV turėjo išnagrinėti iki 2019 m. spalio 21 d. Nustatytu terminu negavęs VSDFV sprendimo ir nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) numatyto termino, 2019 m. gruodžio 12 d. padavė teismui skundą. Susipažinęs su 2020 m. sausio 10 d. į bylą pateiktu VSDFV atsiliepimu, sužinojo, kad VSDFV priėmė 2019 m. spalio 7 d. sprendimą.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog stažą sudaro laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo nustatytos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos. Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradėti drausti ir už juos buvo (turėjo būti) mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo 1995 m. sausio 1 d., įsigaliojus 1994 m. liepos 18 d. Pensijų įstatymui (redakcija, galiojusi iki 2005 m. birželio 30 d.), kurio 2 straipsnio 2 punktas nustatė, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai. Socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. 1314396, nutraukus darbo knygelės pildymą, pareiškėjui buvo išduotas 1995 m. sausio 1 d. VSDFV Klaipėdos skyriuje 2019 m. rugpjūčio 30 d. gautoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento Informacijos ir dokumentų valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. ID- -4338 pateiktoje A. G. asmens piniginio aprūpinimo kortelės skaitmeninėje kopijoje nurodyta, kad 1992 m. rugsėjo – gruodžio mėn., 1993 m. sausio – birželio mėn. iš jam mokamos kompensacijos/piniginio aprūpinimo buvo išskaitomas pajamų mokestis ir mokestis už maistą, privalomos socialinio draudimo įmokos nebuvo ir neturėjo būti išskaitomos.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte nustatyta, kad į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantų, klausytoju, t. y. tiek pensijos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, įsigaliojusiuose nuo 2018 m. sausio 1 d., tiek galiojusiuose iki 2017 m. gruodžio 31 d., nenustatyta, kad į stažą įskaitomi laikotarpiai, kuriais asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantu, klausytoju. Tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas mokymosi laikotarpiai aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas yra įskaitomi į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą socialinio draudimo pensijai skirti, nes socialinio draudimo pensijų stažas apskaičiuojamas ir pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-67 patvirtintus Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Vidaus tarnybos stažas ir valstybinio socialinio draudimo stažas nėra tapačios sąvokos, apimančios vienodus faktinės tarnybos ir jai prilygintus laikotarpius. Tai, kad vidaus reikalų sistemos institucija, atleidžianti iš tarnybos pareigūną, vykdo vidaus tarnybos statuto reikalavimus ir juo vadovaujantis apskaičiuoja vidaus tarnybos stažą, kuris susidarė ilgesnis nei valstybinio socialinio draudimo stažas, yra situacija, nulemta skirtingo teisinio reguliavimo, taip pat ypatingo vidaus sistemos pareigūnų statuso, kurie dėl savo tarnybos specifikos, atsakomybės, apribojimų užsiimti kita veikla, turi teisę į palankesnes socialines garantijas nei kiti asmenys.

Pareiškėjas šiuo metu nėra įgijęs teisės į jokios rūšies socialinio draudimo pensiją ir nėra pateikęs prašymų socialinio draudimo išmokų skyrimui, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius negali pateikti įrodymų, patvirtinančių pensijos arba kitų socialinio draudimo išmokų skyrimą pareiškėjui, kurių dydžiui įtakos turi ar turėjo skundžiamas VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl stažo apskaičiavimo.

Atsakovas VSDFV atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d. buvo Kauno policijos mokyklos klausytoju, o po šios mokyklos baigimo nuo 1993 m. liepos 2 d. buvo paskirtas į Klaipėdos miesto 1 policijos komisariato 1-policijos 1 nuovados budėtojų dalies policininko pareigas. VSDFV nustatė, jog VSDFV Klaipėdos skyrius, įvertinęs dokumentų duomenis, teisėtai ir pagrįstai nusprendė laikotarpio nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., kuriuo pareiškėjas buvo Kauno policijos mokyklos klausytoju, neįskaityti į stažą, nes pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, 2 priedo 2.5 papunktį, šis laikotarpis neįskaitytinas į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką ir neprilygintinas stažui. VSDFV pareiškėjui nurodė, jog Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradėti drausti tik nuo 1995 m. sausio 1 d., ir tik nuo šios datos už šiuos pareigūnus buvo (turėjo būti) mokamos privalomos socialinio draudimo įmokos, todėl iki 1994 m. gruodžio 31 d. Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai nebuvo drausti valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir privalomos socialinio draudimo įmokos už juos nebuvo ir neturėjo būti mokamos. Pensijų įstatymo 2 priedo 2,5 punktas, kuriuo pareiškėjas grindė 2019 m. rugsėjo 23 d. skundą VSDFV, netaikytinas apskaičiuojant laikotarpiu nuo 1992 m. balandžio 30 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. (kuomet jis buvo vidaus reikalų sistemos pareigūnu ir Kauno policijos mokyklos klausytoju) pareiškėjo įgytą stažą.

Pareiškėjas yra gimęs 1966 m. spalio 1 d., Pensijų įstatymo 15 straipsnyje nustatytą 65 metų senatvės pensijos amžių sukaks 2031 m. spalio 1 d., todėl teisės į senatvės pensiją jis nėra įgijęs ir jokia socialinio draudimo pensija jam nėra paskirta.

Su VSDFV 2019 m. spalio 7 d. sprendimu, išsiųstu pareiškėjui per e.pristatymą, jis susipažino 2020 m. sausio 13 d., todėl jis nėra praleidęs kreipimosi į teismą termino, nes VSDFV pasirinko netinkamą išsiuntimo pareiškėjui būdą. Sprendimas turėjo būti išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu, nes tokiu būdu buvo paduotas skundas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 8 d. administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. G. 2019 m. liepos 16 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydamas pateikti informaciją, kada jis yra įgijęs 30 metų stažą senatvės pensijai gauti. VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. skundžiamu sprendimu pareiškėjui nurodė, kad 2019 m. sausio 1 d. jo įgytas stažas yra 30.0136 m., t. y. 30 m. ir 5 d. ir kad į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais (Pensijų įstatymo 2.5 punktas), todėl neįskaitytas laikotarpis nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., kai jis buvo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno aukštesniosios policijos mokyklos klausytojas. Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą apskundė VSDFV, kuri skyriaus sprendimą (raštą) nepakeitė.

Pagal teisinį reglamentavimą prielaidos senatvės pensijai skirti atsiranda tada, kai asmuo atitinka Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir kai asmuo pateikia prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją ir visus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Pareiškėjas yra gimęs 1966 m. spalio 1 d., todėl Pensijų įstatymo 15 straipsnyje nustatytą 65 metų senatvės pensijos amžių sukaks 2031 m. spalio 1 d.. Pareiškėjas teisės į senatvės pensiją nėra įgijęs. Atsakovų pateiktais duomenimis nustatyta, jog jokia socialinio draudimo pensija jam nėra paskirta. Teismas nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą VSDFV Klaipėdos skyrius, įvertinęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus (pvz., dokumentus, įrodančius asmens stažą, pajamas ir pan.), kurie laikytini tarpiniais dokumentais, gali priimti galutinį sprendimą dėl pensijos skyrimo, kai pareiškėjui sukaks senatvės pensijos amžius.

Teismas sprendė, jog pareiškėjo skundžiami VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV raštai, kuriais jis buvo informuotas apie tai, kad į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai nebuvo įskaičiuotas laikotarpis, kai nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d. jis mokėsi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje, nesukelia teisinių pasekmių, nes jam teisė į pensiją dar neatsirado dėl to, kad neatitinka reikalavimų. Teismo vertinimu, informacinio pobūdžio raštai nelaikytini administraciniais aktais. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti įskaičiuoti šį laikotarpį į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą teismas laikė išvestiniu, todėl nenagrinėjo.

Vadovaudamasi ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu teismas administracinę bylą nutraukė.

III. Pareiškėjas A. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone skundžiama nutartimi teismas neteisingai įvertino faktines ir teisines aplinkybes, bei rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtomis bylomis, kuriose faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis. Skundžiamos nutarties argumentai patvirtina, kad teismas, neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką, todėl neatskleidė ginčo esmės.

Pažymi, jog pareiškėjas yra iškėlęs klausimą dėl viešojo administravimo institucijos, vykdančios jai pavestas funkcijas tvarkant valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų pensijų socialinio draudimo stažo socialinio draudimo senatvės pensijai gauti apskaitą, veiksmų teisėtumo, tačiau neprašė jam skirti senatvės ar kokios kitos valstybinio socialinio draudimo pensijos. Nagrinėjamu atveju stažo apskaičiavimo teisingumas turi tiesioginį ryšį su tam tikrų privalomojo sveikatos draudimo sąlygų taikymu, bet ne su pensijos skyrimu. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad jeigu pareiškėjui nebūtų neteisėtai sumažintas stažas, jam vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 ir 18 straipsniais kaip asmenims, išvardintiems Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, būtų taikoma lengvatinė privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir sąlygos.

Pareiškėjo teigimu, neteisingai nustatęs ginčo dalyką teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo skundžiamus atsakovų sprendimus kaip informacinio pobūdžio pareiškėjui nesukeliančius teisinių pasekmių raštus.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reglamentuojančia, kad ginču administracinėje byloje gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjas, 2019 m. liepos 16 d. kreipdamasis į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu apskaičiuoti, kada yra įgijęs 30 metų stažą senatvės pensijai gauti, minėtame prašyme nenurodė, kad prašymas susijęs su asmens privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjas teisės į senatvės pensiją nėra įgijęs ir jokia kita socialinio draudimo pensija jam nėra paskirta, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundžiami VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV raštai, kuriais jis informuojamas apie tai, kad į stažą senatvės pensijai neįskaitytas mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikas, nesukelia teisinių pasekmių, kadangi teisė į pensiją jam dar neatsiradusi.

Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, jog teismas, nustatęs, kad informacinio pobūdžio raštai pareiškėjui, kuris nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus, nesukelia jokių teisių ar pareigų, vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pagrįstai administracinę bylą nutraukė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria administracinė byla nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiami sprendimai yra informacinio pobūdžio, byla pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams VSDFV ir VSDFV Klaipėdos skyriui dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. (10.11E)DV_S-35238 ir 2019 m. spalio 7 d. rašto Nr. (6.5E) I-7135 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Vadinasi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia VSDFV ir VSDFV Klaipėdos skyriaus raštus, kuriais jis buvo informuotas apie tai, kad į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai nebuvo įskaičiuotas laikotarpis, kai nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno aukštesniosios policijos mokyklos klausytojas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui teisė į pensiją dar neatsirado, nes jis neatitinka Pensijų įstatymo bei Nuostatų reikalavimų, todėl minėti sprendimai pareiškėjui nesukelia teisių ir pareigų, nes, net ir patenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių apimtis senatvės pensijos gavimo nepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad VSDFV ir VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai yra informacinio pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, todėl negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas tiek skunde VSDFV, tiek skunde teismui prašė į jo stažą įskaityti mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikotarpį nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., t.y. įpareigoti atlikti veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Pareiškėjas nurodė, jog vykdo individualią veiklą, todėl jam iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgijus 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą gali būti taikoma lengvatinė privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir sąlygos .Šiuo aspektu atsakovai yra išreiškę savo valią, kad pareiškėjui į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neturi būti įskaitomas mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikotarpis nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., t.y. iš esmės atsisakęs atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus. Pareiškėjas laikosi kitos pozicijos, o tai reiškia, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris spręstinas teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas įskaityti pareiškėjo nurodytą laikotarpį į socialinio draudimo stažą nelaikytinas išvestiniu, o yra savarankiškas reikalavimas, jo patenkinimas arba atmetimas sukels tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui privalomojo sveikatos draudimo teisinių santykių sferoje, todėl nagrinėtinas teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo reikalavimus, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad reikalavimas įskaityti į pareiškėjo stažą jo mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikotarpį nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d. yra išvestinis. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria nutraukta administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo A. G. reikalavimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui įpareigoti į pareiškėjo stažą valstybinio socialinio pensijų draudimui įskaityti mokymosi Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje laikotarpį nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d. panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius