a64202d5-fe7e-4cd5-ab39-ff697f9b60f7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

                                                Â

                                                        Administracinė byla Nr. I-1113-331/2010

                                                                                                                                          Proceso

Nr. 3-61-3-00289-2010-5Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                                                                                                                          Procesinio

sprendimo kategorija: 11.12, 74.

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui Z. M. (Z. M.), jo atstovei advokatei Evai Jankovskai, pareiškėjo P. S. atstovei T. M., atsakovės atstovei Beatai Janovič, vertėjai Violetai Marčiulionienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų Z. M. (Z. M.) ir P. S. skundÄ

atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau − VAVA, teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjai  Z. M. ir P. S. skundu (I t., b. l. 3−5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ suformuoti 3493 kv. m. namų valdos žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismas 2010-03-15 raÅ¡tu Nr. I-1113-331/2010 pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams pateikti patikslintÄ skundÄ (I t., b. l. 108). 2010-03-19 buvo gautas patikslintas skundas (I t., b. l. 112−115), kuriuo pareiÅ¡kėjai prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-06-17 sprendimÄ Nr. A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisako formuoti 3493 kv. m. namų valdos sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2) panaikinti 2008-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ suformuoti 3493 kv. m. namų valdos žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilnius; 4) atnaujinti vieno mėnesio senaties terminus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-06-17 sprendimui Nr. A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4) ir 2008-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ ginčyti.

Teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų skundÄ (I t., b. l. 119). PareiÅ¡kėjai nesutikdami su Å¡ia nutartimi padavė atskirÄ jį skundÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (I t., b. l. 126−128). LVAT 2010-05-14 nutartimi Z. M. ir P. S. atskirÄ jį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį iÅ¡dėstė taip: „Atmesti pareiÅ¡kėjų Z. M. ir

P. S. praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui dėl 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo Nr. A63-1088-(18778) (3.2.1-PD4) paduoti ir atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjų patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimÄ Nr. A63-1088-(18778) (3.2.1-PD4).“ PareiÅ¡kėjų patikslinto skundo dalies dėl 2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ priėmimo bei termino skundui paduoti Å¡ioje dalyje atnaujinimo klausimÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2010-05-27 nutartimi atnaujino pareiÅ¡kėjams Z. M. ir P. S. terminÄ skundui paduoti

dėl 2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ panaikinimo ir priėmė patikslintÄ skundÄ dalyje dėl 2008 m. gegužės

23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ panaikinimo.

Taigi teismas Å¡ioje administracinėje byloje nagrinėja Å¡iuos pareiÅ¡kėjų reikalavimus: 1) panaikinti 2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ suformuoti 3493 kv. m. namų valdos žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Pareiškėjai paaiškino,

kad yra savininkai gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini),

kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius. Prie šios sodybos yra 3493

kv.m. namų valdos žemės sklypas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2009-07-31 Nr. 128-09-210 patvirtinta, kad 3493 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilnius iš visų pusių yra aptvertas tvora. Sklype yra pastatai 211m, 7i1m, 8i1m, 1A1m, auga gėlės, vaiskrūmiai ir vaismedžiai, pastatyti keli šiltnamiai, sklypas yra prižiūrimas ir dirbamas.

Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas asmenims prie nuosavybės

teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės

sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal Įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurių užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat

daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų

valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.

260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, kurios 3 p. numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali bÅ«ti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009-06-17 raÅ¡tu Nr. A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4) atsakė, kad dėl papildomo žemės sklypo prie namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) formavimo buvo kreiptasi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijÄ , kuri informavo, kad atskirÄ Å¾emės sklypÄ nėra galimybės formuoti dėl sekančios priežasties: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-30 priimto nutarimo Nr. 723 „Dėl LR Vyriausybės 2004-05-14 nutarimo Nr.

583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiÅ«riu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatos draudžia formuoti naujus sklypus. Kad 2009-05-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 492 „Dėl Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos plano patvirtinimo“ patvirtinto Verkių regiono parko iÅ¡orės bei funkcinio prioriteto zonų ribas, todėl − artimiausiu metu bus pradėtos koreguoti ir Å¡io parko ekologiniu bei rekreaciniu požiÅ«riais vertingų teritorijų ribos. Teritorijos, kurioje norima formuoti naujÄ sklypÄ , nėra numatyta galimybė keisti jo statusÄ , t. y. panaikinti „ekologiniu požiÅ«riu ypač vertingos teritorijos“ statusÄ , raÅ¡te pažymėta, kad pagal LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas žemės sklypai gali bÅ«ti formuojami tik tuo atveju, jeigu juose yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Apie tai, kad namų valdos 920 kv.m. ploto (duomenys neskelbtini), Vilnius ribos jau yra nustatytos ir patvirtintos 2008-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1054 pareiÅ¡kėjai nieko nežinojo. Å is įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, jis priimtas pažeidžiant LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktÄ . Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė formuoti 3493 kv.m. namų valdÄ . Namų valdos sklypo dalyje, kurioje nėra statinių yra pareiÅ¡kėjams priklausantis sodas ir daržas, kuris yra aptvertas ir kuriuo jie naudojomės nuo 1939 metų iki Å¡iol. Už 3493 kv.m. namų valdos sklypÄ mokėjo mokesčius. M. Z. ir

P. S. mokėjo kiekvienas už 0,1747 kv. m, nes gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai priklauso lygiomis dalimis. Šiuo metu P.

S. yra pensininkas, dėl ko už žemės sklypo nuomÄ nemoka.

Regioniniuose parkuose namų valdos sklypai formuojami, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai traktuoja daržo (sodo) namų valdos dalį kaip atskirÄ sklypÄ . Tai nėra joks atskiras, ar vienas, naudojamas žemės sklypas. Tai, kad pareiÅ¡kėjai sutiko, kad per jiems priklausantį sklypÄ eitų kelias, tik patvirtina sÄ Å¾iningÄ naudojimosi sklypu ir gerÄ valiÄ suteikti kitiems statinių ir sklypų naudotojams teisę prieiti prie jiems priklausančio nekilnojamojo turto. Å iuo keliu transporto priemonės nevažiuoja. Teisės privažiuoti nėra. Dėl Å¡ios priežasties Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai ir nepagrįstai padalijo namų valdos sklypÄ Ä¯ du atskirus sklypus.

Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas Z. M., jo atstovė advokatė Eva Jankovska, pareiÅ¡kėjo P. S. atstovė T. M. prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimuose (I t., b. l. 80−86, 175−182) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas suformuoti 3493 kv. m dydžio žemės sklypÄ yra vien dėl to nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėjai neturi teisės reikalauti suformuoti bÅ«tent 3493 kv. m dydžio žemės

sklypo, nes 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelėje ir sklypo ribų plane, nurodyta, kad pareiškėjų

naudojamas žemės sklypo plotas yra 2543 kv. m. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ Å¾emę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, į nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal minėto įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti pretendentas nepageidauja. 12 straipsnyje vartojama sÄ voka „iÅ¡pirkimas“ faktiÅ¡kai reiÅ¡kia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimÄ buvusiems savininkams negrÄ Å¾inti iÅ¡likusios žemės, jeigu yra atitinkamos įstatymų nustatytos sÄ lygos.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 12 punktas numato, kad valstybės iÅ¡perkama žemė yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiÅ«riais. Å ių teritorijų ribas nustato Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005-06-30 nutarimu Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiÅ«riu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ Verkių regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorija patvirtinta, kaip ekologiniu požiÅ«riu ypač vertinga teritorija. Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Verkių regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijÄ , žemės sklypui yra taikomas AtkÅ«rimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p., t. y. tokia žemė yra valstybės iÅ¡perkama žemė. Tokios pozicijos, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau − LVAT).

2006-05-23 nutartimi LVAT atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ panaÅ¡ioje byloje Nr. A11-962/2006, kurioje ginčas kilo dėl žemės priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnį. Å ioje byloje atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, jog žemė, dėl kurios kilo ginčas byloje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 yra priskirta valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijoms, kurios yra ypač vertingos ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiÅ«riais, todėl joje negali bÅ«ti formuojami žemės sklypai bei atkuriamos nuosavybės teisės į žemę natÅ«ra. LVAT palaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus Å¡ioje byloje, pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, jog: „aiÅ¡kinant AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio reikÅ¡mę Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste, konstatuotina, kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situacijÄ , kai žemė negali bÅ«ti pripažinta laisva (neužstatyta), o jame (12 str.) nurodyto žemės statuso buvimas yra savarankiÅ¡kas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrÄ Å¾inti žemės natÅ«ra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetÄ

prieš buvusį žemės savininkų (Atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų)

teisėtus interesus.“ Sprendžiant klausimÄ , ar žemė yra priskirtina valstybės iÅ¡perkamai žemei dėl tokios žemės priklausymo ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiÅ«riais ypač vertingoms valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijoms (AtkÅ«rimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p.), žemės, dėl kurios yra kilęs ginčas, statusas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijų ribas. Å iuo atveju, žemės plotas (duomenys neskelbtini) patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-30 nutarimu Nr. 723 patvirtinto Verkių regioninio parko ribas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis minėtų teisės aktų normomis, visų pirma, negalėjo suformuoti, pareiÅ¡kėjų praÅ¡omo, 3493 kv. m

ploto žemės sklypo, nes naujausioje 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelėje yra

nurodyta, kad pareiÅ¡kėjų naudojamo sklypo plotas yra 2493 kv. m, o suformavo 960 kv. m dydžio žemės sklypÄ , nes žemės sklypas priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir bÅ«tent suformuotas žemės sklypas skirtas namų valdos statiniams eksploatuoti. Ä® suformuoto žemės sklypo ribas patenka visi statiniai, kurie priklauso pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-23 įsakymas Nr. 30-1054 priimtas teisėtai ir pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.

PareiÅ¡kėjų pateiktas žemės planas gali bÅ«ti naudojamas tik kaip informacinė medžiaga, o ne kaip dokumentas, kurio pagrindu daroma iÅ¡vada, kad žemė yra laisva, formuojami žemės sklypai, atliekami kadastriniai matavimai. Å i iÅ¡imtinė funkcija yra suteikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Teisės aktai nenumato galimybės formuoti sklypus nuosavybės teisių atkÅ«rimui pagal asmenų pateiktus žemės sklypo planus. Be to, teisės aktai, reguliuojantys nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , numato, kad tik savivaldybės administracijos direktoriui yra priskirta laisvos (neužstatytos) žemės formavimo ir nustatymo funkcija.

Taigi žemės sklypų formavimas pagal pareiÅ¡kėjų pateiktus planus bÅ«tų teisiÅ¡kai nepagrįstas. Tik savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai yra priskirtos funkcijos nustatyti kokio ploto žemės sklypas yra laisvas. Todėl teismas negali iÅ¡ anksto įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypÄ , nes toks įpareigojimas prieÅ¡tarautų teisės aktų nuostatoms, jog laisvos žemės plotus nustato savivaldybės administracijos direktorius.

PareiÅ¡kėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypÄ taip pat neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ . LVAT 2004 m. liepos 9 d. nutartyje adm. byloje Nr. A2-647-04 pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovams Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, Palangos miesto savivaldybei pasisakė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 nustatytas procedÅ«ras, sprendžiant ginčo žemės teisinės padėties klausimus, dabartiniame etape turi bÅ«ti suformuotas pats sklypas, patvirtintas jo dydis, ribos bei apribojimai ir tai privalo padaryti atsakovas.

LVAT paliko nepakeistÄ pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir sprendimo motyvus, kad „pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas įpareigoti atsakovÄ patvirtinti žemės sklypo dydį pagal jo iniciatyva paruoÅ¡tus žemės sklypo planÄ negali bÅ«ti tenkinamas, nes žemės sklypų suformavimas, žemės sklypų dydžio, ribų ir apribojimų nustatymas ir patvirtinimas yra atsakovo kompetencija ir turi bÅ«ti atliekama laikantis atitinkamų reikalavimų“.

Pareiškėjai

skunde teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neprivalėjo kreiptis į Pavilnių ir Verkių parkų direkcijÄ su

praÅ¡ymu formuoti naujÄ sklypÄ . Visų pirma, Vilniaus miesto savivaldybės

administracija į DirekcijÄ kreipėsi nepraÅ¡ydama suformuoti sklypÄ , o su klausimu ar nurodytoje vietoje galima formuoti

sklypÄ , o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigÄ kreiptis į DirekcijÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-19 nutarimu Nr.

855 patvirtintų Verkių regioninio parko nuostatų 9 punktas, kuris numato, jog rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi bÅ«ti derinami su regioninio parko planavimo schemos sprendiniais. Vadovaudamasi teisės aktais, Direkcija 2009-06-08 pateikė savo sprendimÄ dėl atskiro sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo. PareiÅ¡kėjai pateikė antstolio R. V. 2009-07-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 128-09-201, kuriuo nustatyta, kad visas 3493 kv. m ploto žemės sklypas yra naudojamas ir aptvertas tvora. Pabrėžtina, kad nors ir žemės sklypas yra aptvertas tvora, tai nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent toks sklypas ir turėjo bÅ«ti suformuotas.

Pareiškėjai taip pat teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai traktuoja, kad „daržas“ yra atskiras sklypas. Atsakovė pažymėjo, kad ir pagal

1983 metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planÄ ir pagal 1993 metų namų

valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelę ir sklypo ribų planÄ aiÅ¡kiai matosi, kad

namų valdos sklypas visada buvo išsidėstęs per du sklypus, kuriuos skyrė ir skiria kelias. Kadangi visi

teisėtai pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre statiniai yra iÅ¡sidėstę virÅ¡ kelio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu, suformavo sklypÄ prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams eksploatuoti.

Žemės sklypo, kuris yra kitoje kelio pusėje, Administracijos direktorius suformuoti negali, nes jame nėra teisėtai pastatytų pastatų. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 10 punktas numato, jog kai gyvenamojo namo priklausiniai (Å«kiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos), įregistruoti nekilnojamo turto registre atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, Å¡ių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka, kaip ir namų valdos žemės sklypas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , formuoti žemės sklypo, esančio kitoje kelio pusėje (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo, nes jo ribose nėra jokių teisėtai pastatytų pastatų.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo VAVA (dabar teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime (b. l. 76−77) paaiÅ¡kino, jog VAVA Å¡iuo skundu nepareikÅ¡ta jokių reikalavimų, todėl prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teisės į buvusio savinin­ko A.

S. turėtÄ 1,6388 ha žemės sklypÄ , buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-23 įsakymu Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų

nustatymo“ pareiÅ¡kėjams suformuotas grÄ Å¾intinas natÅ«ra užstatytas namų valdos statiniais 0,0920 ha ploto žemės sklypas,

esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko

administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius rengia dokumentus dėl nuosa­vybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko A. S. valdytÄ 1,6388 ha žemės plotÄ , grÄ Å¾inant pareiÅ¡kėjams

natÅ«ra naudojamÄ 0,0920 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Informavo, kad pareiÅ¡kėjų

žemės sklypas yra Verkių regioninio parko ypač vertingoje archeologiniu, ekologiniu ir rekreaciniu požiÅ«riais (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijoje. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 12 punktÄ yra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei, todėl laisvÄ (neužstatytÄ ), nurodytÄ

kadastro duomenų byloje, žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formuoti nėra teisinio pagrindo.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).

S k u n d a s   a t m e s t i n a s .

PareiÅ¡kėjai siekia įsigyti naudojamÄ 3493 kv.m. namų valdos žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Nuosavybės teisių į miestų žemę atkÅ«rimÄ reglamentuoja bei valstybės institucijų kompetencijÄ Å¡iais klausimais nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau − AtkÅ«rimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-09 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ patvirtinta tvarka (toliau − AtkÅ«rimo tvarka).

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai Z. M. ir P. S. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinių pastatų (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai. Jie siekia atkurti nuosavybės teises į 3493 kv. m. žemės sklypÄ Verkių regioninio parko teritorijoje.

2006 m. rugsėjo 6 d. VAVA raÅ¡tu Nr. S17-167 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sÄ lygų nustatymo pil. Z. M., P.

S. (I t., b. l. 88−89). Šiuo raštu informuojama, kad pil. Z. M., P. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bus atkuriamos nuosavybės teisės,

suteikiant naudojamÄ namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypÄ . Atsižvelgiant į tai,

Vilniaus apskrities viršininko administracija paprašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus: 1) suformuoti žemės sklypo ribas, per 3 mėnesius organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių

sistemoje) ir parengti žemės sklypo planÄ ; 2) pasiÅ«lyti žemės sklypo specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo

sÄ lygas, nustatytas LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“; 3) pasiÅ«lyti

architektÅ«rinius-urbanistinius apribojimus ir sÄ lygas; 4) nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį,

naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį; 5) pateikti pasiÅ«lymÄ dėl žemės servitutų nustatymo.

Prie minėto raÅ¡to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateikti nekilnojamojo turto, esančio sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinio registravimo ir namų valdos žemės sklypo ribų plano kopijos (I t., b. l. 90, 91−92). VAVA pateikė 1983 metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planÄ , kuriame nurodoma, kad bendras sklypo plotas yra 3493 kv. m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centro Vilniaus filialÄ dėl papildomos informacijos ir dokumentų gavimo. „Registrų centras“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelę ir sklypo ribų planÄ , kuriuose nurodyta, kad naudojamas žemės sklypo plotas yra 2543 kv. m., o ne 3493 kv. m (I t., b. l. 98).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1054 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė 920 kv. m dydžio žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 93−94).

Pareiškėjai su nustatytu 920 kv. m žemės sklypo plotu nesutiko ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2009 m. balandžio 15 d. gautas Z. M. ir P.

S. praÅ¡ymas suformuoti jiems 3493 kv. m ploto namų valdÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal pridėtÄ ir jau

anksčiau minėtÄ 1983 m. žemės sklypo ribų planÄ (I t., b. l. 102−103). Kadangi ginčo sklypas yra Verkių regioninio parko teritorijoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. balandžio 28 d. su raÅ¡tu Nr. A51-9562(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijÄ (I t., b. l. 104). Miesto plėtros departamentas nurodė, kad buvo suformuotas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-23 įsakymu Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų

nustatymo“ patvirtintas vienas 920 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Departamentas rašte

taip pat nurodė, kad pagal 1993-01-27 parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ iÅ¡ Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos, namų valdos žemės sklypas iÅ¡sidėstęs per du sklypus, kuriuos skiria kelias. Prie nuosavybės teise turimų statinių žemės sklypas jau suformuotas. Minėtu raÅ¡tu departamentas užklausė, ar galima Å¡iai namų valdai formuoti antrÄ Å¾emės sklypo dalį, kurioje nėra nuosavybės teise priklausančių statinių. Gavus Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2009-06-08 atsakymÄ Nr. 2-101, Miesto plėtros departamentas

2009-06-17 raštu Nr. A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4) informavo Z. M. dėl kokių priežasčių, nurodytų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų

direkcijos, nėra galimybės formuoti atskirÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje (I t., b. l. 105, 107).

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių į miesto žemę atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ , 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisę į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybė teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai

žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti pretendentas nepageidauja. 12 straipsnyje vartojama sÄ voka „iÅ¡pirkimas“ faktiÅ¡kai

reiÅ¡kia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimÄ buvusiems savininkams negrÄ Å¾inti iÅ¡likusios žemės, jeigu yra atitinkamos įstatymų nustatytos sÄ lygos. AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad valstybės iÅ¡perkama žemė yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiÅ«riais. Å ių teritorijų ribas nustato Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005-06-30 nutarimu Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiÅ«riu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ Verkių regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorija patvirtinta, kaip ekologiniu požiÅ«riu ypač vertinga teritorija.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Verkių regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijÄ , žemės sklypui yra taikomas AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas, t. y. tokia žemė yra valstybės iÅ¡perkama žemė.

LVAT nagrinėjo panaÅ¡iÄ administracinę bylÄ , kurioje ginčas kilo dėl žemės priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnį. Å ioje administracinėje byloje (LVAT adm. byla, Nr. A11-962/2006) teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad aiÅ¡kinant AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio reikÅ¡mę Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste, konstatuotina, kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situacijÄ , kai žemė negali bÅ«ti pripažinta laisva (neužstatyta), o jame (12 str.) nurodyto žemės statuso buvimas yra savarankiÅ¡kas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrÄ Å¾inti žemės natÅ«ra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetÄ prieÅ¡ buvusį žemės savininkų (AtkÅ«rimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į LVAT praktikÄ , sprendžiant klausimÄ , ar žemė yra priskirtina valstybės iÅ¡perkamai žemei dėl tokios žemės priklausymo ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiÅ«riais ypač vertingoms valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijoms (AtkÅ«rimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p.), žemės, dėl kurios yra kilęs ginčas, statusas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijų ribas. Å iuo atveju, žemės plotas (duomenys neskelbtini) patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-30 nutarimu Nr. 723 patvirtinto Verkių regioninio parko ribas.

PareiÅ¡kėjai skunde teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neprivalėjo kreiptis į Pavilnių ir Verkių parkų direkcijÄ su praÅ¡ymu formuoti naujÄ sklypÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovė į DirekcijÄ kreipėsi nepraÅ¡ydama suformuoti sklypÄ , o su klausimu ar nurodytoje vietoje galima formuoti sklypÄ (I t., b. l. 104). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-19 nutarimu Nr. 855 patvirtintų Verkių regioninio parko nuostatų 9 punktas, nustato, kad rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi bÅ«ti derinami su regioninio parke planavimo schemos sprendiniais. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos nuostatų 4 p. nustatyta, jog Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija veikia, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Saugomų teritorijų įstatymu, Nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo vertybių apsaugos įstatymu, Biudžetinių įstaigų ir kitais įstatymais, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatais, Specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis bei kitais teisės aktais, Vilniaus miesto savivaldos institucijų sprendimais ir įsakymais, taip pat Pavilnių ir Verkių regioninių parkų planavimo schemomis. Taigi vadovaudamasi teisės aktais, Direkcija 2009-06-08 pateikė savo sprendimÄ dėl atskiro sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo (I t., b. l. 105). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis minėtų teisės aktų normomis, visų pirma, negalėjo suformuoti, pareiÅ¡kėjų praÅ¡omo, 3493 kv. m

ploto žemės sklypo, nes naujausioje 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelėje yra

nurodyta, kad pareiÅ¡kėjų naudojamo sklypo plotas yra 2493 kv. m, o suformavo 960 kv. m dydžio žemės sklypÄ , nes žemės sklypas priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir bÅ«tent suformuotas žemės sklypas skirtas namų valdos statiniams eksploatuoti. Ä® suformuoto žemės sklypo ribas patenka visi statiniai, kurie priklauso pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-23 įsakymas Nr. 30-1054 priimtas teisėtai ir pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal AtkÅ«rimo tvarkos 106 punktÄ sprendimÄ atkurti nuosavybės teisę į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatytÄ jÄ tvarka priskirtoje teritorijoje, natÅ«ra priima apskrities virÅ¡ininkas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytÄ ja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, − apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

PareiÅ¡kėjų pateiktas žemės planas gali bÅ«ti naudojamas tik kaip informacinė medžiaga, o ne kaip dokumentas, kurio pagrindu daroma iÅ¡vada, kad žemė yra laisva, formuojami žemės sklypai, atliekami kadastriniai matavimai. Å i iÅ¡imtinė funkcija yra suteikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Teisės aktai nenumato galimybės formuoti sklypus nuosavybės teisių atkÅ«rimui pagal asmenų pateiktus žemės sklypo planus. Be to, teisės aktai, reguliuojantys nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , numato, kad tik savivaldybės administracijos direktoriui yra priskirta laisvos (neužstatytos) žemės formavimo ir nustatymo funkcija. Taigi žemės sklypų formavimas pagal pareiÅ¡kėjų pateiktus planus bÅ«tų teisiÅ¡kai nepagrįstas. Tik savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai yra priskirtos funkcijos nustatyti kokio ploto žemės sklypas yra laisvas. Teismas negali iÅ¡ anksto įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypÄ , nes toks įpareigojimas prieÅ¡tarautų teisės aktų nuostatoms, jog laisvos žemės plotus nustato savivaldybės administracijos direktorius.

LVAT 2004 m. liepos 9 d. nutartyje (adm. byla Nr. A2-647-04) pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovams Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, Palangos miesto savivaldybei pasisakė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 nustatytas procedÅ«ras, sprendžiant ginčo žemės teisinės padėties klausimus, dabartiniame etape turi bÅ«ti suformuotas pats sklypas, patvirtintas jo dydis, ribos bei apribojimai ir tai privalo padaryti atsakovas. LVAT Å¡ioje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas įpareigoti atsakovÄ patvirtinti žemės sklypo dydį pagal jo iniciatyva paruoÅ¡tus žemės sklypo planÄ negali bÅ«ti tenkinamas, nes žemės sklypų suformavimas, žemės sklypų dydžio, ribų ir apribojimų nustatymas ir patvirtinimas yra atsakovo kompetencija ir turi bÅ«ti atliekama laikantis atitinkamų reikalavimų. Taigi pareiÅ¡kėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypÄ yra nepagrįstas.

Pagal 1983

metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planÄ ir pagal 1993 metų namų valdos (duomenys

neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelę ir sklypo ribų planÄ aiÅ¡kiai matosi, kad namų valdos sklypas visada buvo iÅ¡sidėstęs per du sklypus, kuriuos skyrė ir skiria kelias (I t., b. l. 26, 98). Kadangi visi teisėtai pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre statiniai yra iÅ¡sidėstę virÅ¡ kelio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu, suformavo sklypÄ prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams eksploatuoti.

Žemės sklypo, kuris yra kitoje kelio pusėje, Administracijos direktorius suformuoti negali, nes jame nėra teisėtai pastatytų pastatų. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 10 punktas numato, jog kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos), įregistruoti nekilnojamo turto registre atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka, kaip ir namų valdos žemės sklypas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad formuoti žemės sklypo, esančio kitoje kelio pusėje (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo, nes jo ribose nėra jokių teisėtai pastatytų pastatų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas n u s p r e n d ė :

pareiÅ¡kėjų Z. M. (Z. M.) ir P. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                                     Â

Henrikas Sadauskas

Teisėjai                                    Â

                                                                        Rūta

Miliuvienė

                                                                                                                         Â

Irena Paulauskienė   Â